Byla 2S-768-115/2009
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės, teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (pranešėjas), Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Snoro lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria byla persiųsta pagal teismingumą, civilinėje byloje Nr. 2-7020-468/2009 pagal ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. S. 2851,56 Lt skolos, 800,00 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad nors atsakovo gyvenamoji vieta yra Kaune ieškinys Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateikiamas vadovaujantis su atsakovu 2008-04-29 sudarytos Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties Nr. VUU8042927PA (toliau – Sutartis) 9.1. punktu, nustatančiu, kad šalims nesusitarus, ginčas sprendžiamas teisme ieškovo nuožiūra pagal ieškovo arba pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę.

5Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos ir delspinigių priteisimo perdavė pagal teismingumą – Kauno miesto apylinkės teismui (b. l. 13-14). Pirmos instancijos teismas nurodė, kad iš vartojimo santykių kilusių ginčų sprendimas kitame nei atsakovo – vartotojo gyvenamosios vietos teisme, nesant tokiam nagrinėjimui sąmoningo vartotojo sutikimo, neatitinka vartotojo interesų, nes toks ginčo sprendimas kainuoja daugiau lėšų ir laiko, nei jo sprendimas vartotojo gyvenamosios vietos teisme. Ypač tai taikytina tuo atveju, kai ginčas, remiantis standartinėmis vartojimo sutarties sąlygomis, spręstinas ieškovo – verslininko pasirinkimu, jo buveinės vietoje ar mieste, kuriame yra jo buveinė, nes paminėtais atveju verslininkui suteikiamas nepagrįstas pranašumas vartotojo atžvilgiu. Situacija, kai iš vartojimo sutarčių kilęs ginčas, remiantis tokių sutarčių standartinėmis sąlygomis, būtų nagrinėjamas verslininko pasirinkimu, jo buveinės vietoje ar mieste, kuriame yra jo buveinė, iš esmės prieštarautų konstituciniams vartotojų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisminės gynybos principams. Dėl šių priežasčių, teismas padarė išvadą, kad standartinė verslininko parengta vartojimo sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo, įtvirtinanti vartotojui nepalankesnes teismingumo taisykles nei tai jam nustato įstatymai, nelaikytina šalių susitarimu LR CPK 32 straipsnio 1 dalies prasme. Be to, tokios pačios pozicijos laikosi ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Ieškovas ieškinį pateikė pagal savo buveinės vietą, nors atsakovo – vartotojo gyvenamoji vieta ir yra Kauno mieste. Atkreiptinas dėmesys, kad nors minėta nuostata teisę pasirinkti teismą suteikia ieškovui, nepriklausomai nuo to, ieškovas konkrečiu atveju yra verslininkas ar vartotojas, tokia sąlyga iš esmės yra naudinga tik pačiam verslininkui, nes įstatymai vartotojui ir taip leidžia pasinaudoti alternatyvaus teismingumo taisyklėmis (LR CPK 29 straipsnis, 30 straipsnio 11-12 dalys). Todėl pirmos instancijos teismas konstatavo, kad aptarta nuostata laikytina ne tik pažeidžiančia konstitucinius vartotojų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisminės gynybos principus, bet ir apskritai nelaikytina šalių susitarimu dėl teismingumo LR CPK 32 straipsnio 1 dalies prasme, todėl sprendžiant ginčo teismingumo klausimą negali būti taikoma.

6Ieškovas UAB „Snoro lizingas“ pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį ir išspręsti civilinės bylos teismingumo klausimą iš esmės - civilinę bylą Nr. 2-7019-468/2009 palikti nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. Ieškovas nurodo, kad jog LR CPK 32 str. 1 d. numato, jog šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorini tos bylos teismingumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog šalims įstatymas suteikia laisvę susitarti dėl kitos bylos nagrinėjimo vietos, nei turėtų būti pagal procesinius įstatymus. Įstatymai nenumato, jog standartinėse vienos iš šalių parengtose vartojimo sutarčių sąlygose negali būti įtvirtinama nuostata dėl ginčų, iškilusių dėl vartojimo sutarties, spendimo. Įstatymai taip pat nedraudžia standartinėse vartojimo sutarčių sąlygose įtvirtinti sutartinio teismingumo taisykles. Ieškovas pažymi, jog jo parengtoje standartinėje sutartinį teismingumą numatančioje nuostatoje nebuvo pažeisti vartotojo interesai, kadangi minėta nuostata įtvirtino, jog ieškinys dėl sutarties gali būti pareiškiamas tiek ieškovo buveinės vietos teisme, tiek ir atsakovo gyvenamosios vietos teisme. Tai reiškia, jog atsakovas, ginčydamas sutartį arba jos sąlygas turi lygiai tokią pačią teisę kaip ir ieškovas kreiptis į savo gyvenamosios vietos teismą ir jo teisės, remiantis sutarties standartine sąlyga, numatančia sutartinį teismingumą, bus ginamos. Teismas laikosi nuomonės, jog visi dėl vartojimo sutarčių kilę ginčai gali būti išimtinai sprendžiami tik vartotojo gyvenamosios vietos teisme, o ieškovas su tokia teismo pozicija nesutinka, laiko ją šališka. Ieškovas pažymi, kad atsakovas buvo tinkamai supažindintas su standartine sutartį teismingumą įtvirtinančia sąlyga sutarties pasirašymo metu. Todėl pirmos instancijos teismas, nelaikydamas 9.1 punkto šalių susitarimu dėl teismingumo LR CPK 32 str. 1 d. prasme, yra neteisus, o skundžiama nutartis turi būti panaikintina. Kadangi bylos teismingumo klausimas spręstinas vadovaujantis tarp ieškovo ir atsakovo sutarties 9.1 punktu, byla turi būti nagrinėtina Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, t.y. ieškovo buveinės vietos teisme.

7Ieškovo UAB „Snoro lizingas“ atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

9Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. LR CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. LR CPK 32 straipsnyje nustatyta, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Taip yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas – įstatymo šalims suteikiama teisė, t. y. laisvė susitarti dėl bylos nagrinėjimo kitos vietos, nei turėtų būti nustatoma pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Šalių valia keisti bylos teritorinį teismingumą ribojama tik įstatyminiu draudimu šalių susitarimu keisti išimtinį ir rūšinį teismingumą (LR CPK 32 str. 2 d.). Tuo atveju, jeigu susitarimas šių taisyklių nepažeidžia, jis turi būti teismų pripažįstamas ir vykdomas.

10Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas su atsakovu R. S. 2008-04-29 sudarė Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį. Minėtos sutarties 9.1 punkte nustatyta, kad šalims nesusitarus, ginčas bus sprendžiamas teisme ieškovo nuožiūra pagal ieškovo arba pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę. Kadangi į teismą su ieškiniu kreipėsi UAB „Snoro lizingas“, jis kreipėsi pagal savo buveinės vietą ir ieškinį pateikė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Tačiau pirmos instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį ir perdavė jį pagal teismingumą – Kauno miesto apylinkės teismui. Teismas savo poziciją grindė tuo, jog Išperkamosios nuomos sutarties sąlygos yra tipinės, todėl jos pažeidžia atsakovo teises, nes jis neturėjo galimybės tas sąlygas pakeisti. Teismas laikė, kad jeigu ginčas bus sprendžiamas ieškovo – verslininko pasirinkimu jo buveinės vietos teisme, tokiu būdu jam bus suteiktas nepagrįstas pranašumas vartotojo atžvilgiu. Teisėjų kolegija su tokia pirmos instancijos teismo pozicija nesutinka ir pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje tik patikrinama, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, ar tinkamai šią teisę įgyvendino, tačiau šioje stadijoje nėra sprendžiamas ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai šioje stadijoje atsakovą įvertino kaip silpnesnę šalį, kadangi jis yra vartotojas, o ieškinys pareikštas verslininko pasirinkimu pagal jo buveinės vieta. Ieškinio priėmimo stadija pasižymi tuo, kad jos metu teismas turi tik vienos šalies kreipimąsi į teismą, dėl to šioje proceso stadijoje kartais sudėtinga absoliučiai tiksliai išsiaiškinti visus klausimus, susijusius su ieškinio priėmimu. Šioje proceso stadijoje teismas neturi galimybės kilusių klausimų išsiaiškinti su atsakovu, nes jo dar objektyviai (neiškėlus bylos) neegzistuoja, t. y. dar nepradeda veikti esminis civilinį procesą apibūdinantis principas – audiatur et altera pars (tebūnie išklausyta ir antroji pusė). Šalys sutartyje sutarė, jog kreipsis į teismą ieškovo pasirinkimu pagal ieškovo arba atsakovo gyvenamąjį arba buveinės vietą. Kadangi byloje nėra nustatyta pagrindų, jog šalių susitarimas dėl bylos teismingumo prieštarautų įstatymui (LR CPK 32 str.), o teismo nuomonė, jog nagrinėjant bylą pagal ieškovo buveinės vietą bus pažeistos atsakovo teisės, yra pagrįsta tik teismo abejonėmis, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-04-03 nutartis yra naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 3 p.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tik teismui priėmus bylą savo žinion ir nustačius, jog ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, teismas gali nutartimi perduoti tą bylą nagrinėti kitam teismui, tačiau šis klausimas negali būti sprendžiamas ieškinio priėmimo stadijoje (LR CPK 34 str. 2 d.).

12Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 3 p., 339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

15Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-7001-468/2009 panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai