Byla 2S-39-520/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB), atstovaujamo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB), atstovaujamo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, ieškinį dėl skolos priteisimo atsisakyta priimti,

Nustatė

2Ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB), atstovaujamas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės V. P. 1993,56 eurų, t. y. 6883,36 Lt, skolą ir 16 proc. dydžio sutartyje nustatytas metines palūkanas, skaičiuotinas nuo panaudoto ir negrąžinto kredito bei nuo nesumokėtų palūkanų sumos, t. y. nuo 11673,20 eurų, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2008-07-11 vartojimo kredito sutartimi (toliau ir Sutartis), sudaryta tarp jo ir atsakovės, jis suteikė atsakovei V. P. 1979 eurų kreditą, kurį panaudojusi atsakovė įsiskolino ir iki šiol nepadengė susidariusio įsiskolinimo. Apie būsimą vartojimo kredito sutarties nutraukimą atsakovė buvo informuota tinkamai Sutarties 8.1 p. nustatyta tvarka. Kadangi atsakovė neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, jis 2009-06-21 vienašališkai nutraukė Sutartį. Nurodė, kad vadovaudamasis Sutarties 17 p. ieškinį pareiškia Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui.

3Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB), atstovaujamo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, ieškinį, kaip neteismingą šiam teismui, ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovė V. P. yra vartotoja. Teismas, vadovaudamasis CK 118 str. 4 d., 193 str. 4 d., Konstitucija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Bendrijos Teismo praktika, padarė išvadą, jog šioje byloje yra būtinybė ex officio įvertinti Sutarties nuostatą dėl sutartinio teismingumo. Teismas, ex officio įvertinęs ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB), atstovaujamo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, ir atsakovės V. P. sudarytos Sutarties 17 p. nuostatas dėl sutartinio teismingumo atitikties teisės aktų reikalavimams, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė (vartotoja) gyvena ne Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo veiklos teritorijoje, siekdamas kompensuoti sutartinės vartotojo ir verslininko pusiausvyros nebuvimą, konstatavo, kad Sutarties sąlyga, susijusi su teismingumo nustatymu, vertintina kaip nesąžininga sąlyga, todėl ginčo sprendimas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Konstitucijai. Teismas išaiškino ieškovui teisę kreiptis į Šalčininkų rajono apylinkės teismą pagal atsakovės V. P. gyvenamąją vietą.

4Ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB), atstovaujamas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – civilinę bylą palikti nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme. Nurodo, kad jis pareiškė ieškinį pagal Sutarties 17 p. įtvirtintą sutartinį teritorinį bylos teismingumą, nes CPK 32 str. 1 d. suteikia teisę šalims rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Šalių valia keisti bylos teritorinį priklausymą teismams yra ribojama tiek, kiek pažeidžia imperatyvias rūšinio ir išimtinio teritorinio teismingumo taisykles. Teisės aktuose nėra taisyklės, kad ginčai, kilę iš vartojimo teisinių santykių, privalo būti nagrinėjami tik vartotojo gyvenamosios vietos teisme ir standartinėse vienos iš šalių parengtose vartojimo sutarčių sąlygose negali būti įtvirtintas sutartinis teismingumas. Tai savo praktikoje yra patvirtinęs ir Vilniaus apygardos teismas 2009-07-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-768-115/2009, 2009-07-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-769-115/2009, ir kt. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal CPK 30 str. 11 d. ieškinys dėl vartojimo sutarčių ne turi, bet gali būti nagrinėjamas vartotojo gyvenamosios vietos teisme. Sutarties 17 p. dėl teismingumo vienodai taikytinas abiems Sutarties šalims, todėl ši sąlyga nepažeidžia atsakovės (vartotojos) teisės kreiptis į teismą pagal savo gyvenamąją vietą. Minėta Sutarties sąlyga negali būti pripažinta nesąžininga, ji nepažeidžia vartotojos interesų, todėl teismo išvada, kad Sutarties 17 p. įtvirtinta sąlyga iš esmės yra naudinga tik ieškovui, yra nepagrįsta jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas nepagrįstai laikosi nuomonės, kad visi dėl vartojimo sutarčių kilę ginčai gali būti išimtinai sprendžiami tik vartotojo gyvenamosios vietos teisme. Atsakovė buvo tinkamai supažindinta su standartine teismingumą įtvirtinančia sąlyga, ji patvirtino tai savo parašu Sutartyje, atsakovė nėra pareiškusi jokių pretenzijų dėl Sutarties 17 p. negaliojimo. Dėl to teismo teiginys, kad iš vartojimo santykių kilusio ginčo sprendimas kitame nei atsakovės (vartotojos) gyvenamosios vietos teisme nėra sąžiningas, laikytinas nepagrįstu, nes nėra nustatyta, kad ieškovas, nustatęs tokią sutartinio teismingumo sąlygą būtų buvęs nesąžiningas, o atsakovė – nebūtų davusi sutikimo tokiai sąlygai ar šią sąlygą ginčytų. Be to, Sutarties 17 p. negalima pripažinti nesąžininga sąlyga pagal CK 6.188 str. 2 d., nes nebuvo apribota atsakovės teisė kreiptis į teismą, neperkelta atsakovei įrodinėjimo pareiga. Dėl to nėra jokių objektyvių prielaidų nenagrinėti pareikšto ieškinio Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme. Tačiau teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nenurodė nei vieno objektyvaus motyvo, nepateikė teismo išvadas pagrindžiančių įrodymų vertinimo, todėl pažeidė teismo pareigą priimti motyvuotą nutartį (CPK 291 str. 1 d. 5 p.), Konstitucijos 109 str., teisinio aiškumo, nuspėjamumo principus, iš dalies apribojo asmens teisę į teisingą procesą. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota iš esmės nagrinėjant iš vartojimo teisinių santykių kylančias bylas, tačiau šie klausimai ieškinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiami. Teismas, vadovaudamasis CPK 135 str., šioje proceso stadijoje turėjo spręsti klausimą tik dėl ieškinio priėmimo, o ne tirti ieškinio teisėtumą ir pagrįstumą. Šioje byloje netaikytinas Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 preliminarus sprendimas, kadangi Teismas aiškiai nustatė, kad nacionalinis teismas privalo vertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, ir tai turi padaryti, kai jam tampa žinomos sutarties sąlygos nesąžiningumą patvirtinančios teisinės ir faktinės aplinkybės, tuo tarpu teismas išvadą apie sutarties sąlygos nesąžiningumą padarė visiškai neišanalizavęs faktinių bylos aplinkybių.

5Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

6Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, pateiktus dokumentus, įvertinusi tai, kad Nordea Bank Finland Plc (AB), atstovaujamo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, ieškinys yra reiškiamas remiantis vartojimo sutartimi, pagal kurią atsakovė V. P. yra silpnesnioji sutarties šalis (vartotoja), vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės ribojimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 2 p., pagrįstai atsisakė priimti ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB), atstovaujamo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui, pasiūlė ieškovui kreiptis į teismą pagal bendrąsias teismingumo taisykles, t. y. pagal atsakovės V. P. (vartotojos) gyvenamąją vietą.

7Teisėjas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo aiškintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, t. y. nustačius, kad asmuo turi teisę kreiptis į teismą, turi būti patikrinama, ar šią teisę asmuo įgyvendina tinkamai. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, pirmosios instancijos teismo teisėjas atsisakė priimti ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB), atstovaujamo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui, kadangi atsakovė, kuris yra vartotoja, gyvena ne Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo veiklos teritorijoje ir ginčo sprendimas Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teismo Teisingumo Teismo formuojamai praktikai, Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teisėjas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar ieškinys yra teismingas tam teismui, bei atsisakyti priimti ieškinį, jei ieškinys neteismingas tam teismui, nurodyti kitą teismą, kuriam priklauso nagrinėti bylą pagal pareikštą ieškinį (CPK 137 str.).

8Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB), atstovaujamas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, pareiškė ieškinį Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui pagal 2008-07-11 vartojimo kredito sutarties, kuria atsakovei V. P. buvo suteiktas 1979 eurų kreditas, 17 p. Ieškovas ieškinyje nurodė, šiuo Sutarties 17 p. Sutarties šalys susitarė, kad nepavykus ginčų, kurie gali kilti iš šios Sutarties, išspręsti derybų keliu, jie bus sprendžiami Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme. Pirmosios instancijos teismas, ex officio įvertinęs Sutarties 17 p. dėl sutartinio teismingumo, nustatė, kad vartotoja V. P. (atsakovė) prisijungė prie standartinės išperkamosios nuomos sutarties, t. y. vartotoja (atsakovė) buvo priversta sutikti su verslininko iš anksto parengtomis sąlygomis, neturėdama galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui, todėl Sutarties 17 p. vertino kaip nesąžiningą sąlygą, kompensuodamas sutartinės vartotojo ir verslininko pusiausvyros nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia nustatyta standartinės Sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo, prie kurios prisijungė vartotoja, suvaržo vartotojos teises ir interesus, todėl byla pagal ieškovo ieškinį turi būti nagrinėjama pagal vartotojos gyvenamąją vietą. Ši išvada daroma remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, apeliacinės instancijos teismo suformuota praktika, kad bylos, kylančios iš vartojimo teisinių santykių, turi būti perduodamos nagrinėti teismui pagal vartotojo gyvenamąją vietą, nors vartojimo sutartyse yra nurodoma sąlyga dėl sutartinio teismingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-752-56/2009; 2009-09-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-981-302/2009; 2009-12-14 nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2S-1394-611/2009, Nr. 2S-1387-492/2009; 2009-12-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1409-56/2009; 2010-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-7-464/2010; 2010-01-06 nutartis, priimta civilinėje byloje 2S-5-62/2010; ir kt.). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis ne tik esant paties vartotojo pretenzijoms, bet ir teismas turi teisę ex officio vertinti sutarties sąlygų sąžiningumą, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Dėl to apelianto argumentas, jog nesant atsakovės reikalavimo pripažinti Sutarties 17 p. negaliojančiu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ex officio vertinti Sutarties 17 p. sąlygos sąžiningumo ir turėjo vadovautis Sutarties 17 p. nustatytu teismingumu, nėra pagrįstas. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad Sutarties 17 p. nustatyta standartinė sutartinio teismingumo sąlyga su atsakove V. P. buvo aptarta individualiai. Nors, kaip atskirajame skunde nurodė ieškovas, atsakovė buvo supažindinta su teismingumą įtvirtinančia sąlyga ir tai patvirtino savo parašu Sutartyje, o byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pageidavusi Sutarties sąlygas keisti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuostatą dėl sutartinio teismingumo parengė ieškovas, minėta nuostata standartinė, darytina išvada, kad atsakovė tiesiog prisijungė prie Sutarties, neturėdama galimybės daryti įtakos šios sąlygos turiniui, todėl šią Sutarties sąlygą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip nesąžiningą.

9Apeliantas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2009-07-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.2S-768-115/2009, 2009-07-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.2S-769-115/2009, ir kt., yra patvirtinęs, kad sutarties šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti bylos teismingumą, jei nėra pažeidžiamos rūšinio ir išimtinio teismingumo taisyklės. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti; remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-28, 2007-07-05, 2007-10-24 nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-01-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2003; 2008-04-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2008-05-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2009-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009; 2009-07-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009; ir kt.). Suformuota teismų praktika suprantama kaip ne vienkartinė, o nuosekli, išdėstyta keliose nutartyse ar taikyta keliose analogiškose faktinėse situacijose taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009). Teismo precedentas turi teisės šaltinio galią tik tuo atveju, jeigu ankstesnės bylos, kurioje buvo suformuluota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi sutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-01-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008). Dėl to atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vilniaus apygardos teismo praktiką, suformuotą vėliau, nei apelianto nurodytos Vilniaus apygardos teismo nutartys, pripažintina, jog apelianto nurodytose Vilniaus apygardos teismo nutartyse pateikti išaiškinimai šios kategorijos bylose neturi precedento galios. Be to, apelianto nurodytose Vilniaus apygardos teismo bylose buvo sprendžiami kiti nei šioje byloje nagrinėjami procesiniai klausimai.

10Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009-12-01 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009, pasisakė dėl teismingumo nustatymo, esant standartinės vartojimo sutarties sąlygai dėl sutartinio teismingumo, ir vertinimo priimant ieškinį. Šioje nutartyje išaiškinta, kad teismas ex officio gali vertinti standartinės vartojimo sutarties sąlygą ir dėl ginčo teismingumo sąžiningumo, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo, kadangi vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei.

11Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai nurodė konkrečius argumentus, kurių pagrindu jis atsisakė priimti ieškovo ieškinį, t. y. nurodė, kad atsakovė (vartotoja) V. P. prisijungė prie standartinės vartojimo sutarties, parengtos verslininko (ieškovo), neturėjo galimybės daryti įtakos Sutarties turiniui (buvo pažeista sutartinė vartotojo ir verslininko pusiausvyra), atsakovės (vartotojos) gyvenamoji vieta yra ne Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo veiklos teritorijoje, o Šalčininkų rajono apylinkės teritorijoje, nurodė teisės aktus, teismų praktiką, todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, kad nutartis yra be objektyvių motyvų, formali, priimta neįvertinus faktinių aplinkybių, įrodymų.

12Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Konstitucijos 109 str., CK 6.185, 6.188 str. CPK 12 str., 14 str. 2 d., 17 str., 30 str. 11 d. 32 str. 1 d., 295 str.1 d. 5 p., teisinio aiškumo, nuspėjamumo principus, iš dalies apribojo asmens teisę į teisingą procesą, nepagrįstai vadovavosi Europos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, susijusių su ieškinio pagrįstumu ir teisėtumu, o kaip jau minėta aukščiau, sprendė ieškinio teismingumo klausimą ir teisingai nustatė, kad ieškinys turi būti reiškiamas pagal atsakovės (vartotojos) gyvenamąją vietą. Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos teismingumą ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

13Dėl ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB), atstovaujamo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 2,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus ieškovo atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB), atstovaujamo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, į valstybės biudžetą (CPK 92, 96 str.).

14Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

Nutarė

15Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Priteisti iš ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB), atstovaujamo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, į valstybės biudžetą 2,80 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai