Byla 2A-57-254/2016
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) ir Mindaugo Šimonio, sekretoriaujant Vytautei Rolskytei, dalyvaujant ieškovės atstovui R. J., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Axa Baltic” apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2860-935/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vismintė“ ieškinį atsakovei UAB „Axa Baltic“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė pareiškė Marijampolės rajono apylinkės teisme ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovės 1 909,36 Eur skolą, 35,47 Eur palūkanas, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pagal 2014 m. liepos 23 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija VIS2014 Nr. 059 ji pardavė atsakovei medieną už 19 078,06 Lt (5 525,39 Eur) plius PVM (b. l. 7). Atsakovė dalį skolos ieškovei apmokėjo, 2014 m. rugpjūčio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 141 (b. l. 9) pervesdama 5 000 Lt (1 448,1 Eur) ir 2014 m. rugsėjo 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 150 (b. l. 10) pervesdama 3 000 Lt (868,86 Eur), t.y. iš viso už parduotą medieną sumokėjo 2 316,96 Eur. Kadangi ieškovė pirko iš atsakovės transporto paslaugas už 4 485,41 Lt (1 299,06 Eur) ir atsakovė jai išrašė 2014 m. liepos 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija AXA Nr. 3647 (b. l. 8), tai ieškovė laiko, kad atsakovė jai liko skolinga ieškiniu prašomą priteisti 1 909,36 Eur ((19 078,06 Lt - 5 000 Lt – 3 000 Lt - 4 485,41 Lt) / 3,4528) sumą. 2014 m. balandžio 14 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, tačiau atsakovė pareiškė prieštaravimus ir nurodė, kad nėra pasirašiusi 2014 m. liepos 23 d. PVM sąskaitos faktūros, o medienos pagal šią sąskaitą yra gavusi tik tiek, kiek ieškovei už ją yra sumokėjusi.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 22 d. galutiniu sprendimu 2014 m. balandžio 14 d. preliminarų sprendimą, kuriuo priteisė ieškovei iš atsakovės 1 944,83 Eur (1 909,36 Eur skola + 35,47 Eur palūkanos) skolą ir išvestinius reikalavimus, paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad tai, jog atsakovė nėra pasirašiusi 2014 m. liepos 23 d. PVM sąskaitos faktūros, iš kurios kildinamas ieškovės reikalavimas sumokėti skolą, nepaneigia atsakovės pareigos vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė atliko dalinius mokėjimus ir jokių pretenzijų dėl išrašytos PVM sąskaitos faktūros turinio bei perduotų prekių kiekio ir kokybės ieškovei nereiškė. Į ieškovės gautą pretenziją dėl skolos sumokėjimo (b. l. 6) atsakovė neatsakė. O atlikti daliniai mokėjimai, abiejų mokėjimų nurodymų paskirtyje nurodant „S/F-VIS2014 Nr. 059 (dalinis)“, patvirtina, kad ji pripažino ieškovės išrašytą 2014 m. liepos 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija VIS2014 Nr. 059 (b. l. 7). Be to, atsakovė pati ieškovei išrašė PVM sąskaita faktūrą už nupirktos medienos transportavimo paslaugas (b. l. 8), todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovės prieštaravimai nesudaro pagrindo keisti preliminarų sprendimą.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Atsakovė UAB „Axa Baltic“ (toliau apeliantė) apeliaciniu skundu prašo 2015 m. birželio 22 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują galutinį sprendimą – panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti šiais argumentais:

91. Civilinio kodekso (toliau CK) 6.314 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirkėjas privalo sumokėti kainą tik po to, kai pardavėjas perduoda pirkėjui prekes. Apeliantė niekada negavo, nepriėmė ir nepripažino gavusi iš ieškovės viso medienos kiekio, nurodyto sąskaitoje faktūroje. Ieškovės teiginiai dėl perduoto medienos kiekio pagal minėtą sąskaitą faktūrą, yra nepagrįsti įrodymais (CPK 178 straipsnis). Pateikta sąskaita faktūra atsakovės nepasirašyta, todėl ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina jos reikalavimų pagrįstumo, t. y., kad ieškovė pristatė atsakovei užsakytą medienos kiekį, o apeliantė už jį neapmokėjo prašomos priteisti sumos. Teismo vertinimas dėl atsakovės pretenzijų nebuvimo neturi jokios teisinės reikšmės, nes apeliantė apskritai neužsakė jokių tariamų prekių prašomai priteisti sumai. Apeliantė apmokėjo ieškovei už pristatytą medienos kiekį ir savo mokėjimo pavedimuose nurodė, kad „mokėjimas dalinis“. Vadinasi, apeliantė, vadovaudamasi CK 6.314 straipsnio 2 dalimi, niekada nepatvirtino sąskaitoje faktūroje nurodyto, tačiau neperduoto medienos kiekio ir todėl nepripažino sąskaitos faktūros visa apimtimi. Tuo labiau, kad nepasirašyta sąskaita faktūra nesukelia jokių pareigų apeliantei, įskaitant ir atsiskaityti pagal ją visa apimtimi.

102. Kadangi ieškovė visiškai nepagrįstai prašo sumokėti pagrindinę skolą, ieškovės išvestiniai reikalavimai taip pat nepagrįsti.

11Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad apeliantės teiginius, jog ji nėra gavusi iš ieškovės viso medienos kiekio, paneigia byloje esanti pačios apeliantės ieškovei išrašyta 2014 m. liepos 25 d. PVM sąskaita faktūra Serija AXA Nr. 3647 (b. l. 8), kurioje nurodytas medienos kiekis, kurį apeliantė išsivežė iš ieškovės. Apeliantė taip ir nenurodė, kodėl už išsivežtą medieną ji nesutinka apmokėti ir kodėl pripažįsta tik dalį jos nepasirašytos PVM sąskaitos faktūros. Apeliantė neatsakė ir į jai 2014 m. gruodžio 2 d. siųstą pretenziją, todėl apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėja CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

14Byloje nustatyta, kad ieškovė 2014 m. liepos 23 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija VIS2014 Nr. 059 dėl sumokėjimo 19 078,06 Lt (5 525,39 Eur) plius PVM už parduotą medieną (b. l. 7), kurią atsakovė 2014 m. liepos 22 d. išsivežė savo transportu bei už šias transporto paslaugas ieškovei išrašė 2014 m. liepos 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija AXA Nr. 3647 (b.l. 8). Ieškovės atstovas apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad 2014 m. liepos 23 d. PVM sąskaitą faktūrą išrašė po to, kai gavo iš atsakovės žinias, pagal jos klientų patikslintus duomenis, dėl išsivežtos medienos kiekio. Šiuo atveju buvo parduoti ne tik medienos rastai, bet ir malka, todėl po jos transportavimo (atsakovė ją parduodavo savo klientams), galėdavo susidaryti nežymus kiekio skirtumas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei išrašytoje sąskaitoje bendras parduotos medienos kiekis yra 110,26 m3 , o sąskaitoje už jos transportavimo paslaugas – 114,06 m3 , t.y. iš atsakovės buvo prašoma sumokėti už mažesnį kiekį išsivežtos medienos. Nurodydama šiuos faktinius duomenis teisėjų kolegija pažymi, kad 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi, skiriant bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliantei buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus - apeliantės ieškovei išrašytoje 2014 m. liepos 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija AXA Nr. 3647 už transportavimo (medienos pervežimo) paslaugas, pastabose nurodytus krovinio važtaraščius Serija AXA Nr. 14/07/22/-3, Nr. 14/07/22/-2; Nr. 14/07/22/3; Nr. 14/07/22-1 (CPK 302 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis). Šiais papildomais duomenimis galima buvo nustatyti ne tik bendrą išvežtos medienos kiekį, bet ir kokios rūšies bei kiek medienos atsakovė savo transportu išsivežė iš ieškovės pagal pirmiau nurodytus važtaraščius, nes dėl medienos transportavimo ginčo tarp šalių nėra, tačiau per teismo nustatytą terminą papildomų įrodymų į bylą nebuvo gauta. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantė įrodymų, paneigiančių ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, kad ji pardavė atsakovei medieną, kurios kiekis ir kaina nurodyta 2014 m. liepos 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija VIS2014 Nr. 059, o atsakovė visą ją išsivežė, nes tai patvirtina jos pačios 2014 m. liepos 25 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija AXA Nr. 3647 už transportavimo paslaugas, nepateikė. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas, bylą nagrinėjant nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nedalyvavo, o šalių duodami paaiškinimai apie turinčias reikšmės aplinkybes yra viena iš įrodinėjimo priemonių civiliniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2002). Apeliantė, būdama suinteresuota bylos baigtimi, nepasinaudojo ir šia galimybe, todėl tik ieškovės atstovo paaiškinimai teisme buvo kruopščiai patikrinami ir įvertinti kartu su kitais surinktais byloje įrodymais. Apibendrinant daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, o apeliantė, turėjusi pareigą pagrįsti savo prieštaravimus, šios pareigos neįvykdė, (CPK 12, 178 straipsniai).

15Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo neteisingai išsprendė bylą (CPK 185 straipsnis). Sutiktina su apeliante, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės medienos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau tai nepaneigia šalis siejusių pirkimo pardavimo santykių buvimo (CK 6.305, 6.311 straipsniai). Ieškovė savo reikalavimą grindžia PVM sąskaitos faktūros duomenimis. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau PVMĮ) 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009). Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005). Atsižvelgdama į tai, bei į pirmiau nurodytus PVM sąskaitos faktūros, kaip specialią paskirtį turinčio buhalterinės apskaitos dokumento, tikslus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sąskaitos faktūros nepasirašymas šiuo atveju savaime nepaneigia šalių tarpusavio prievolės, kilusios iš sutartinių pirkimo-pardavimo teisinių santykių, nes tokių santykių buvimą ir jų turinį ieškovė pagrindė toliau nurodomais kitais byloje esančiais leistinais įrodymais.

16Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2004; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Nagrinėjamoje byloje 2014 m. liepos 23 d. PVM sąskaita faktūra Serija VIS2014 Nr. 059 (b. l. 7) buvo įformintas 110,26 m3 medienos pardavimas apeliantei. 2014 m. rugpjūčio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 141 apeliantė pervedė ieškovei 5 000 Lt ir mokėjimo paskirtyje nurodė „S/F-VIS2014 Nr. 059 (dalinis)“ (b. l. 9), o 2014 m. rugsėjo 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 150 pervedė 3 000 Lt ir mokėjimo paskirtyje nurodė „S/F-VIS2014 Nr. 059 (dalinis)“ (b. l. 10). Taigi, abi šalys savo buhalterinėje apskaitoje yra apskaičiusios 2014 m. liepos 23 d. PVM sąskaitą faktūrą be išlygų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantės veiksmai – ieškovės išrašytos 2014 m. liepos 23 d. PVM sąskaitos faktūros Serija VIS2014 Nr. 059 priėmimas ir apskaitymas savo buhalterinėje apskaitoje, dalinis jos apmokėjimas ir pretenzijų dėl joje nurodyto kiekio nepareiškimas, neabejotinai patvirtina, kad apeliantė medieną pagal ieškovės išrašytą 2014 m. liepos 23 d. PVM sąskaitą faktūrą gavo. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2004 taip pat galima daryti išvadą, kad tokios pozicijos PVM sąskaitos faktūros, kaip prekių perdavimą patvirtinančio įrodymo, laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje. Kilus sutartinių santykių šalių ginčui, prekių kitam asmeniui perdavimo faktą padeda pagrįsti šalių įgaliotų atstovų pasirašytas prekių perdavimo–priėmimo aktas, prekių gabenimo važtaraštis, patvirtinantis, kad prekės buvo pristatytos jų gavėjui, tai yra kitai sutarties šaliai. Šiuo gi konkrečiu atveju, apeliantės teiginius, kad ji yra gavusi tik dalį medienos pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, paneigia pačios apeliantės išrašyta 2014 m. liepos 25 d. PVM sąskaita faktūra Serija AXA Nr. 3647 (b. l. 8) už transportavimo (medienos pervežimo) paslaugas. Šalys neginčija, kad susitarė, jog ieškovė apmokės apeliantės patirtas išlaidas, susijusias su jai parduotos medienos transportavimu. Kaip jau minėta pirmiau, apeliantės ieškovei išrašytoje sąskaitoje faktūroje nurodyti medienos kiekiai, kuriuos apeliantė išsivežė iš ieškovės, iš esmės sutampa su ieškovės apeliantei parduotu medienos kiekiu, t. y. ieškovė pardavė apeliantei iš viso 110,26 m3, o apeliantė išsivežė 114,06 m3. Dėl nežymaus medienos kiekio skirtumo medienos pardavimo ir jos transportavimo sąskaitose paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme pateikė ieškovės atstovas ir teisėjų kolegija neturi pagrindo jais netikėti. Be to, šis neatitikimas esminės įtakos turėtų tik tuomet, jeigu apeliantė būtų išsivežusi mažiau medienos, nei nusipirko, nes tik tuomet galima būtų spręsti, kad ji yra gavusi tik dalį sąskaitoje nurodytos medienos. Taip pat jau minėta, kad apeliantė mokėjo ieškovei pagal nurodytą 2014 m. liepos 23 d. PVM sąskaitą faktūrą dalimis, o nustojusi vykdyti įsipareigojimus, tokio elgesio priežasčių ieškovei nenurodė. Ieškovė 2014 m. gruodžio 2 d. pateikė apeliantei pranešimą-pretenziją Nr. 1 (b. l. 6) ir pareikalavo per 7 dienas nuo šios pretenzijos gavimo grąžinti ieškovei likusią skolos dalį. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pati apeliantė ieškovei nėra pateikusi pretenzijų dėl išrašytos PVM sąskaitos faktūros turinio ir perduotų prekių kiekio bei kokybės, į ieškovės pateiktą pretenziją taip pat nesureagavo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad jos nepasirašytą 2014 m. liepos 23 d. PVM sąskaitą faktūrą, kuri buvo siunčiama elektroniniu paštu, negalima vertinti kaip rašytinį įrodymą, patvirtinantį prekių perdavimą (CPK 185 straipsnis). Visų įrodymų kontekste teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šia PVM sąskaita faktūra buvo įformintas 110,26 m3 medienos pardavimas apeliantei ir ji joje nurodytą medienos kiekį gavo. Todėl apeliantės argumentai dėl pareigos sumokėti kainą nebuvimo, grindžiami CK 6.314 straipsnyje nurodytų aplinkybių pagrindu, neturi įtakos apeliacijos rezultatui.

17Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, turėjo teisinį pagrindą padaryti priimtame procesiniame sprendime išdėstytas išvadas dėl byloje reikšmingų aplinkybių ir teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18Pagal Kauno apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliaciniame teisme patirta 9,96 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atmetus apeliacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas priteisiamas iš apeliantės (CPK 96 straipsnis).

19Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

21Priteisti iš apeliantės UAB „Axa Baltic” 9,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752), sąsk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300.

22Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė pareiškė Marijampolės rajono apylinkės teisme ieškinį ir... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 22 d. galutiniu... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Atsakovė UAB „Axa Baltic“ (toliau apeliantė) apeliaciniu skundu prašo... 9. 1. Civilinio kodekso (toliau CK) 6.314 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad... 10. 2. Kadangi ieškovė visiškai nepagrįstai prašo sumokėti pagrindinę... 11. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2014 m. liepos 23 d. išrašė atsakovei PVM... 15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo... 16. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra... 17. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 18. Pagal Kauno apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių... 19. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 20. apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m.... 21. Priteisti iš apeliantės UAB „Axa Baltic” 9,96 Eur išlaidų, susijusių... 22. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....