Byla e2A-367-781/2020
Dėl teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydžio nustatymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir atsakovės A. Č. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-347-210/2019 pagal ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovams A. Č., R. N., antstoliui Andriui Liaškovui, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir D. Č., dėl teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydžio nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir ieškovė) pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje prašė: 1) išspręsti klausimą ar leidžiama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1P-210-(1.17E.) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A18 Šiaulių aplinkkelio (šiaurės-rytų krypties) ruožui tiesti“ paimtus atsakovės A. Č. (toliau – ir atsakovė) asmeninės nuosavybės teise valdomus du žemės sklypus - 0,3668 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )) (toliau – ir 0,3668 ha žemės sklypas) ir 0,4861 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. ( - ) ) (toliau – ir 0,4861 ha žemės sklypas), esančius ( - ), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti šiame sprendime nurodytiems tikslams; 2) nustatyti už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus bendrą 6 191 Eur atlyginimo dydį; 3) nustatyti atsiskaitymo už visuomenės poreikiams paimtą 0,3668 ha dydžio sklypą, įkeistą R. N. (sutartinės hipotekos kodas ( - )), su hipotekos kreditoriumi R. N. (toliau – ir atsakovas) sąlygas ir tvarką bei panaikinti hipoteką; 4) nustatyti atsiskaitymo už visuomenės poreikiams paimto 0,4681 ha dydžio sklypo, 1/6 dalį, areštuotą antstolio Andriaus Liaškovo (turto arešto aktą ( - )), sąlygas ir tvarką bei panaikinti turto areštą.

82.

9Ieškovės teigimu, atlikus įstatyme numatytas procedūras, susijusias su nurodytų žemės sklypų paėmimu visuomenės poreikiams, atsakovai A. Č. ir R. N. (toliau – ir atsakovai) nesutiko su nustatytu atlyginimo dydžiu, todėl jis turi būti nustatytas teismo. Ieškovė atsakovės žemės sklypams Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filiale užsakė turto vertinimo ataskaitą. Turto vertinimas buvo atliktas 2017 m. ir 2017 m. gruodžio 18 d. parengtos turto vertinimo ataskaitos Nr. ŠIV-95 (16398816) ir Nr. ŠIV-96 (16398851) (toliau – ir turto vertinimo ataskaitos). Visuomenės poreikiams paimamo 0,3668 ha žemės sklypo rinkos vertė 2017 m. gruodžio 18 d. pagal turto vertinimo ataskaitą 2017 m. lapkričio 26 d. dienai buvo 2 630,00 Eur, nuostoliai – 22 Eur, viso – 2 652,00 Eur, o 0,4861 ha žemės sklypo rinkos vertė 2017 m. lapkričio 26 d. buvo 3 510,00 Eur, nuostoliai – 29 Eur, viso – 3 539,00 Eur. Visas bendras atlyginimo dydis pagal šias ataskaitas, ieškovės teigimu, sudaro 6 191,00 Eur. Ieškovė prašė, nustatant teisingą žemės sklypų kainą, remtis būtent šia ataskaita.

103.

11Atsiliepime į ieškinį atsakovė teismo prašė ieškinį atmesti. Teigė, jog priimtas įsakymas dėl žemės paėmimo yra neteisėtas, kadangi buvo pažeistos procedūros ją paimant bei neteisingai nustatyta žemės sklypų vertė.

124.

13Antstolis Andrius Liaškovas nurodė, jog gavus informaciją, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )) bus paimamas visuomenės poreikiams, antstolio taikyti apribojimai ir areštas minėtam sklypui buvo panaikinti.

145.

15Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu sutinka.

166.

17Šiaulių apygardos teismas 2019 m. kovo 12 d. nutartimi bylą dalyje dėl ieškovės reikalavimo antstolio Andriaus Liaškovo atžvilgiu nutraukė.

18II.

19Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

207.

21Šiaulių apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) nustatė už visuomenės poreikiams paimtą savininkės, atsakovės žemę – 0,3668 ha žemės sklypą – 12 100,00 Eur dydžio atlyginimą; 0,4861 ha žemės sklypą – 16 100,00 Eur dydžio atlyginimą; 2) leido pervesti iš Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro depozitinės sąskaitos 2 652,00 Eur atsakovo naudai už visuomenės poreikiams paimtą iš atsakovės 0,3668 ha žemės sklypą atsiskaitant pagal 2015 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį, sudarytą su atsakovu; 3) leido pervesti iš Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro depozitinės sąskaitos 3 539,00 Eur atsakovei už visuomenės poreikiams paimtą iš atsakovės 0,4861 ha žemės sklypą; 3) priteisė iš ieškovės 22 009,00 Eur kompensaciją atsakovei už visuomenės poreikiams iš atsakovės paimtus žemės sklypus 7 348,00 Eur pervedant hipotekos kreditoriui, atsakovui atsiskaitant pagal 2015 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį, sudarytą su atsakovu; 4) paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

228.

23Teismas nustatė, kad galutinio sprendimo paimti ginčo žemės sklypus visuomenės poreikiams priėmimo diena (data) yra 2018 m. balandžio 30 d. Taigi teismas sprendė, jog iš esmės nuo šios datos atsakovė, kaip žemės savininkė, jau nebeturėjo realios galimybės disponuoti paimamais žemės sklypais (nors bylos duomenimis ginčo žemės sklypus dar nuomojo žemės ūkio bendrovei ir po šio sprendimo priėmimo), todėl jai iš esmės turėtų būti atlyginama tokia turto kaina, už kurią ji galėtų įsigyti analogišką žemės sklypą nuo to momento, kada ji prarado galimybę disponuoti savo turtu dėl jo paėmimo visuomenės poreikiams, t. y. turi būti atlyginamas praradimas, kurį savininkė patyrė netekdama savo turto.

249.

25Apskųstame sprendime nurodyta, kad nors ieškovės yra pateikta ginčo žemės sklypų vertės ataskaita, kuria ieškovė ir prašo remtis nustatant žemės sklypų kainą, teismas, pagal tyrimo išsamumą, analizę bei mokslinį pagrindimą priima teismo paskirto eksperto profesoriaus S. R. ekspertinę išvadą (toliau – ir ekspertinė išvada) dėl turto (žemės sklypų) vertės. Teismas pažymėjo, kad turto vertės ataskaita atskirais atvejais gali būti pakankama išvadai apie tiriamą objektą ir jo vertę, tačiau šiuo atveju, Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo specialistės I. K. atlikta ginčo turto įvertinimo ataskaita yra formali, be didesnės analizės, mokslinio požiūrio ir pagrindimo, neatspindi galimų turto vertės pokyčių laike, turtas įvertintas 2017 m. lapkričio 26 dienai, todėl teismas, nustatydamas teisingą ginčo žemės sklypų kainą ja nesiremia.

2610.

27Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors ieškovės atstovai išreiškė kritiką ekspertinei išvadai, o atsakovai manė, kad turto vertė galėjo būti nustatyta ir didesnė, nei viena šalis neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės. Be to, teismas, vertindamas ekspertinę išvadą, vertino ne tik joje nurodytų teiginių faktinį ir mokslinį pagrindimą ir logiškumą, tačiau ir paties eksperto kvalifikaciją ir kompetenciją, mokslinį laipsnį, praktinius įgūdžius. Nustatė, kad byloje nėra pagrindo abejoti eksperto nešališkumu atliekant ekspertizę. Teismas taip pat nenustatė kokių nors trūkumų, galinčių kelti abejonių dėl ekspertinės išvados patikimumo, objektyvumo, surinktų duomenų išvadoms padaryti pakankamumo, o ieškovės nesutikimą su išvadomis laikė nepagrįstu ir nepakankamai argumentuotu. Todėl teismas sutiko, kad ekspertas retrospektyviai apskaičiuodamas ginčo žemės sklypų kainą ją nustatė teisingai ir pagrįstai.

2811.

29Bylą nagrinėjęs teismas taip pat nustatė, kad atsakovės 0,3668 ha dydžio žemės sklypas buvo įkeistas atsakovui. Įkaito davėja – A. Č., skolininkas – atsakovės A. Č. sutuoktinis D. Č.. Sutartine hipoteka užtikrintos prievolės dydis pinigais yra 10 000 Eur, prievolės įvykdymo terminas – 2020 m. gegužės 12 d. Nurodė, kad norint paimti minėtą sklypą visuomenės poreikiams ir jį užregistruoti valstybės vardu, būtina išspręsti hipotekos panaikinimo klausimus. Atsižvelgęs į tai, jog valstybinės reikšmės keliai ir/ar jiems priskirta žemė negali būti įkeičiami, teismas panaikino hipoteką bei nustatė atsiskaitymo sąlygas su kreditoriumi.

30III.

31Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

3212.

33Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės 22 009,00 Eur kompensaciją atsakovei už visuomenės poreikiams iš jos paimtus 0,3668 ha ir 0,4861 ha žemės sklypus, sumažinant priteistą kompensaciją atsakovei iki 6 191,00 Eur, arba panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės 22 009,00 Eur kompensaciją atsakovei už visuomenės poreikiams iš jos paimtus 0,3668 ha, 0,4861 ha žemės sklypus ir šioje dalyje perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės 22 009,00 Eur kompensaciją atsakovei už visuomenės poreikiams iš jos paimtus 0,3668 ha, 0,4861 ha žemės sklypus, ir skirti pakartotinę teismo ekspertizę kompensacijos atsakovei dydžiui nustatyti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3412.1.

35Ekspertinė išvada, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo parengta nesilaikant Lietuvos Respublikos turto vertinimo pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir ŽĮ), taip pat poįstatyminių teisės aktų nuostatų. Ieškovės teigimu, ekspertinėje išvadoje nepateiktas tinkamas turto vertės nustatymo pagrindimas, taip pat nepateiktos tinkamos analogiško ar panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo aplinkybės.

3612.2.

37Vertinamų žemės sklypų registruose 2018 m. balandžio 30 d. buvo žyma apie pradėtą jų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, todėl teismo ekspertas turėjo vadovautis ir teisės aktais, reglamentuojančiais paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimą. Teismo ekspertas palyginimui lyginamuosius objektus parinko ne iš tos pačios žemės verčių zonos, nurodytos žemės verčių zonų žemėlapiuose. Palyginimui objektai turėjo būti imami nuo 2016 m. kovo mėn. (nuo specialiojo plano patvirtinimo dienos), tačiau ekspertizės akto 2.1.1 lentelėje sandoriai pateikti tik nuo 2017 m. sausio mėn. Nors pagal paties teismo eksperto pateiktus duomenis, sandorių 45,26 verčių zonoje 2017 m. sausio mėn. – 2019 m. balandžio mėn. buvo įvykę net 30, nė vienas iš jų nepasirinktas kaip lyginamasis objektas.

3812.3.

39Teismo ekspertas lyginamuosius objektus turėjo pasirinkti iš to paties Šapnagių kaimo, kur nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. įvyko 33 sandoriai su žemės ūkio paskirties žeme. Pabrėžė, kad teismo eksperto palyginimui parinkti žemės sklypai skiriasi savo plotais.

4012.4.

41Pirmosios instancijos teismas be pagrindo suabejojo vertinimo ataskaitą parengusios I. K. kompetencija.

4212.5.

43Byloje yra pagrindas abejoti teismo eksperto nešališkumu, kadangi į vertinamo turto apžiūrą jis buvo pakvietęs tik atsakovę.

4413.

45Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti jos pateiktą apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

4613.1.

47Ekspertinės išvados vertinimas yra teismo diskrecija, o ne šalių manipuliavimo objektas.

4813.2.

49Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nesirėmė argumentu dėl teismo šališkumo vertinant eksperto išvadą.

5013.3.

51Ieškovė, kritikuodama pirmosios instancijos teismo išvadą dėl teismo eksperto kompetencijos, nušalinimo šiam ekspertui pareiškusi nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas šių argumentų neprivalo vertinti, kadangi jais nebuvo remiamasi pirmosios instancijos teisme.

5214.

53Atsakovė ir trečiasis asmuo D. Č. bendrai pateiktame atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad ieškovė bandė paveikti teismo ekspertą dėl jo priimamos išvados. Priešingai, nei teigė ieškovė, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad iš atsakovės paimtuose žemės sklypuose buvo planuojama statyti degalinę.

5415.

55Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo sprendimą dalyje dėl žemės sklypų vertės nustatymo ir priteisimo, papildomai priteisiant palūkanas: 1) nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą savininkės, atsakovės 0,3668 ha žemės sklypą 15 200 Eur dydžio atlyginimą; 0,4861 ha žemės sklypą – 20 000 Eur dydžio atlyginimą; 2) priteisti iš ieškovės 29 009,00 Eur kompensaciją atsakovei už visuomenės poreikiams iš atsakovės paimtus žemės sklypus 7 348,00 Eur pervedant hipotekos kreditoriui, atsakovui atsiskaitant pagal 2015 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį, sudarytą su atsakovu; 3) priteisti iš ieškovės atsakovei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 35 200 Eur sumos nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:

5615.1.

57Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normą – ŽĮ 47 straipsnio 1 dalį. Teismas priteisė tokio dydžio atlyginimą, kuris nustatytas 2019 m. balandžio 3 d. (bylos nagrinėjimo teisme data), o ne žemės sklypų paėmimo dienai.

5815.2.

59Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad I. K. sudaryta vertinimo ataskaita nėra objektyvi, kadangi ši turto vertintoja yra tiesioginiame ieškovės pavaldume.

6015.3.

61Dėl ilgo bylos nagrinėjimo teisingo atlyginimo dydis už paimamus visuomenės poreikiams žemės sklypus dėl rinkos pokyčių sumažėjo už abu sklypus 7 000 Eur.

6216.

63Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodė su juo nesutinkanti ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovės ginčijamoje dalyje palikti nepakeistą. Nurodė, kad bylą nagrinėjant teisme, atsakovės ginčo sklypų vertė ženkliai sumažėjo, todėl buvo nuspręsta priteisti ne daugiau nei rinkos vertė.

64Teisėjų kolegija

konstatuoja:

65IV.

66Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6717.

68Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

69Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

7018.

71Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinių skundų nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

72Dėl naujų raštinių įrodymų priėmimo

7319.

74CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

7520.

76Atsakovė apeliacinės instancijos teismui 2020 m. vasario 21 d. pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius sutartinės hipotekos sandorio, sudaryto atsakovų, pabaigą (Valstybės įmonės Registrų centro pranešimas apie sutartinės hipotekos išregistravimo iš hipotekos registro, Šiaulių rajono pirmo notaro biuro notaro liudijimas apie sutartinės hipotekos išregistravimo iš hipotekos registro, pakvitavimas pagal sutartinės hipotekos sandorį). Atsižvelgiant į tai, kad teismui pateikti įrodymai yra susiję su pareikšto ieškinio dalyku, apeliacinės instancijos teismas juos priima bei prideda prie bylos.

7721.

78Teismo ekspertas S. R. teismui pateikė Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą, kuriame nurodyta, kad į šią instituciją kreipėsi ieškovė dėl teismo eksperto veiksmų atliekant teismo ekspertizę; ieškovės skundas buvo paliktas nenagrinėtas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktu dokumentu nustatė, kad jį pateikė subjektas, nesantis proceso dalyviu, todėl neturintis teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Be to, pastebėtina, kad bet kuriuo atveju šis rašytinis įrodymas neturi esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, minėtą dokumentą atsisakytina prijungti prie bylos.

79Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

8022.

81Bylos duomenys patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2016 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 1P-240-(1.3) „Dėl žemės sklypų (jų dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A18 Šiaulių aplinkkelio (šiaurės – rytų krypties) ruožui tiesti) procedūros pradžios“ paėmimo procedūra buvo pradėta atsakovės nuosavybės teise valdyto ir atsakovui įkeisto 0,3668 ha, atsakovės 0,4861 ha dydžio žemės sklypų atžvilgiu. Šio įsakymo pagrindu 0,3668 ha, 0,4861 ha dydžio žemės sklypai įtraukti į rengiamo žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją. 2017 m. spalio 11 d. raštu Nr. (3.1)2-4630 ieškovė informavo atsakovę apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros atnaujinimą ir pakvietė atsakovę dalyvauti jos žemės sklypų apžiūroje kartu su turto vertintoju ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengėju. Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo turto vertintoja I. K. ir turto vertintojos asistentė J. K. atliko ir 2017 m. gruodžio 18 d. parengė turto vertinimo ataskaitas Nr. ŠIV-95 (16398816) ir Nr. ŠIV-96 (16398851), pagal kurias visuomenės poreikiams paimamo 0,3668 ha žemės sklypo rinkos vertė pagal turto vertinimo ataskaitą 2017 m. lapkričio 26 d. buvo 2 630 Eur, nuostoliai – 22 Eur, viso – 2 652 Eur, o 0,4861 ha žemės sklypo – 3 510 Eur, nuostoliai – 29 Eur, viso – 3 539 Eur. Visas bendras atlyginimo dydis pagal šias ataskaitas sudarė 6 191 Eur. Turto vertinimo ataskaitų kopijos buvo pateiktos atsakovams, išaiškinant jų teisę pranešti apie sutikimą sudaryti sutartį. Atsakovas informavo nesutinkantis su visuomenės poreikiams paimamos žemės sklypo verte. Atsakovė neatsiėmė projekto rengėjos pasiūlymo sudaryti sutartis dėl žemės sklypų, todėl ji buvo informuota apie pasiūlymą paskelbiant respublikiniame bei vietiniame laikraščiuose. Tačiau ir po pasiūlymo viešo paskelbimo, atsakovė į žemėtvarkos skyrių atvykusi nebuvo.

8223.

83Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1P-210-(1.17E.) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A18 Šiaulių aplinkkelio (šiaurės – rytų krypties) ruožui tiesti“ nuspręsta iš žemės savininkės A. Č. visuomenės poreikiams paimti jai priklausančius žemės sklypus ir nustatyti bendrą už abu paimamus žemės sklypus 6 191 atlyginimo dydį. Atsakovams nesutikus su jiems siūlomu atlyginimu ir ieškovei inicijavus bylą teisme, Šiaulių apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi leido Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1P-210-(1.17E.) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A18 Šiaulių aplinkkelio (šiaurės-rytų krypties) ruožui tiesti“ paimtus atsakovės asmeninės nuosavybės teise valdomus 0,3668 ha dydžio žemės sklypą ir 0,4861 ha dydžio žemės sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti šiame sprendime nurodytiems tikslams, t. y. valstybinės reikšmės magistralinio kelio A18 Šiaulių aplinkkelio (šiaurės-rytų krypties) ruožui tiesti. Teismas nustatė už visuomenės poreikiams paimtus savininkės (atsakovės) žemės sklypus bendrą 6 191 Eur atlyginimo dydį pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 1P-210-(l. 17E.), panaikino hipoteką. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį, kuria leista Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1P-210-(1.17E.) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A18 Šiaulių aplinkkelio (šiaurės-rytų krypties) ruožui tiesti“ paimtus atsakovės asmeninės nuosavybės teise valdomus 0,3668 ha, 0,4861 ha žemės sklypus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti šiame sprendime nurodytiems tikslams, t. y. valstybinės reikšmės magistralinio kelio A18 Šiaulių aplinkkelio (šiaurės-rytų krypties) ruožui tiesti, palikti nepakeistą. Likusią Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį apeliacinės instancijos teismas panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8424.

85Įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties daliai, kuria išspręstas atsakovei priklausančių žemės sklypų paėmimas visuomenės poreikiams, byloje spręstinas klausimas tik dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus nustatymo.

8625.

87Ieškovės, pateikusios apeliacinį skundą, manymu, atsakovės visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė privalo būti nustatyta vadovaujantis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota ginčo sklypų vertė buvo 6 191 Eur, ir ji nustatyta 2017 m. lapkričio 26 d. dienai, o ne bylos nagrinėjimo dienai (2019 m. balandžio mėn.) Atsakovės, nesutinkančios su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigimu, nustatant iš jos visuomenės naudai paimamo nekilnojamojo turto vertę, privalu vadovautis teismo eksperto profesoriaus S. R. ekspertine išvada, kurioje retrospektyviai nurodyta, kad 2018 m. balandžio 30 d., t. y. galutinio sprendimo paimti ginčo žemės sklypus visuomenės poreikiams dieną, 0,3668 ha žemės sklypo vertė buvo 15 200 Eur, 0,4861 ha žemės sklypo vertė – 20 000 Eur.

88Dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydžio

8926.

90Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai); teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai).

9127.

92Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).

9328.

94Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – ir ŽĮ), kurio 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad: paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Šie kriterijai yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 1094 redakcija) III skyriuje „Visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertinimas“ (toliau – ir Taisyklės).

9529.

96Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs tokias ir nagrinėjamai bylai aktualias teisės taikymo ir aiškinimo taisykles: teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams; sklypo vertė nustatoma pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos; visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016; 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018; 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019).

9730.

98Svarbu pažymėti, kad institucijos priimtas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams nėra formalus aktas, jis pratęsia sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą sukeltų teisinių pasekmių galiojimą laiko atžvilgiu ir sukelia naujų, be to, konkretus žemės sklypo įvertinimas ir atlyginimo (kompensacijos) pinigais siūlymas yra privalomi jo turinio elementai, kurių atitiktį teisės aktų reikalavimams patikrina ginčą dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjantis teismas, tikrindamas, ar nustatytas atlyginimas teisingas, lygiavertis paimamai nuosavybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018, išaiškinta, jog, nustatant žemės sklypo vertę sprendimo jį paimti visuomenės poreikiams priėmimo dieną, kartu turi būti atsižvelgiama į kainų pokytį per laikotarpį nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos iki teismo sprendimo nustatyti žemės sklypo vertę priėmimo dienos. Nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas skirtas tam, kad, priimant teismo sprendimą dėl atlyginimo už paimamą žemės sklypą nustatymo, būtina įvertinti kainų pokyčius tuo tikslu, kad savininkui būtų sudaryta galimybė įsigyti analogišką paimtajam žemės sklypą.

9931.

100Praktikoje gali susidaryti situacija, kai nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos iki teismo sprendimo dėl kompensacijos už visuomenės poreikiams paimto žemės sklypą dydžio nustatymo dienos praeina tam tikras laiko tarpas, per kurį rinkos situacija ir atitinkamai žemės sklypo vertė gali pasikeisti. Tai gali lemti, jog teismo sprendimo dėl kompensacijos dydžio nustatymo dieną asmuo nebegalės nusipirkti analogiško paimtajam žemės sklypo dėl to, kad tokio teismo sprendimo priėmimo dieną sklypo kaina bus kitokia, nei buvo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018).

10132.

102Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, anksčiau nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nustatant žemės sklypo vertę sprendimo jį paimti visuomenės poreikiams priėmimo dieną, kartu turi būti atsižvelgiama į kainų pokytį per laikotarpį nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos iki teismo sprendimo nustatyti žemės sklypo vertę priėmimo dienos. Šios taisyklės esmė – nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei, t. y. ją praradusiam asmeniui privalu kompensuoti jo praradimus bei užtikrinti galimybę įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams, kartu nesuteikiant pagrindo neteisėtai praturtėti.

10333.

104Kasacinis teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-219/2019 dar kartą akcentavo teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą turtą principą, pagal kurį buvusiam savininkui turi būti nustatytas toks atlyginimas, kuris suteiktų jam galimybę įsigyti analogišką paimtajam žemės sklypą, ir pažymėjo, kad už paimtus žemės sklypus atlyginimo dydis privalo būti toks, kuris suteiktų galimybę būtent paėmimo visuomenės poreikiams dieną (t. y. ne po kelerių metų) buvusiam žemės sklypo savininkui įsigyti analogišką paimtajam žemės sklypą.

10534.

106Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, apibendrindama anksčiau aptartą kasacinio teismo praktiką, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, siekdamas apibrėžti atsakovei priklausančios kompensacijos dydį už iš jos paimtus žemės sklypus, nepagrįstai aiškinosi žemės sklypų vertę 2019 m. balandžio mėnesiui – bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme momentui. Pagal anksčiau aptartus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, negalima situacija, kai asmeniui teismo sprendimu priteistino kompensacijos dydžio nebeužtektų analogiškam paimtajam sklypui įsigyti jo paėmimo visuomenės poreikiams dieną. Ir priešingai, jei asmuo iki teismo sprendimo jau buvo gavęs kompensaciją, kuri viršijo teismo sprendimu nustatyta asmeniui priklausomą atlyginimą, asmuo atlyginimą viršijančią išmokėtos kompensacijos dalį privalo grąžinti kompensaciją iki teismo sprendimo išmokėjusiam subjektui. Dėl išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustatant kompensacijos už visuomenės poreikiams iš atsakovės paimtus žemės sklypus dydį, pirmosios instancijos teismas privalėjo ją nustatyti atsižvelgiant į šių sklypų kainą galutinio sprendimo paimti šiuos objektus visuomenės poreikiams dieną, o būtent – 2018 m. balandžio 30 d.

10735.

108Teisėjų kolegija, apibrėžusi visuomenės naudai paimtų žemės sklypų kainos nustatymo datą, toliau pasisako dėl byloje esančių įrodymų, kuriais siekiama pagrįsti šių sklypų vertę.

109Dėl turto vertinimo ataskaitų ir ekspertinės išvados

11036.

111Byloje kilo ginčas dėl turto vertinimo ataskaitų ir ekspertinės išvados įrodomosios reikšmės. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagal žemės paėmimą visuomenės poreikiams reguliuojančius teisės aktus turėjo vadovautis turto vertinimo ataskaitomis, pagal kurias iš atsakovės paimamų žemės sklypų vertė 2017 m. lapkričio 18 d. buvo 6 191 Eur. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismo eksperto S. R. ekspertine išvada. Pasak ieškovės, ekspertinė išvada turi akivaizdžių trūkumų, kas nulemia jos atmetimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais.

11237.

113Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).

11438.

115Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą parengta turto vertinimo ataskaita, kuri turi juridinę galią ir laikoma teisinga, CPK 177, 185 straipsnių požiūriu reiškia, kad tai – tinkama įrodinėjimo priemonė, galinti turėti bylai svarbių įrodymų, bet joje esantys faktiniai duomenys neturi padidintos ar teismui iš anksto nustatytos galios. Joje esantys įrodymai turi būti vertinami kartu su byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007). Tačiau nagrinėjamoje byloje esančios turto vertinimo ataskaitos negali būti pripažintos tinkamu įrodymu nustatant žemės sklypų vertes, nes šiose ataskaitose vertės apskaičiuotos ankstesne data – 2017 m. lapkričio 18 d., o ne 2018 m. balandžio 30 d., kai buvo priimtas galutinis sprendimas paimti ginčo žemės sklypus visuomenės poreikiams.

11639.

117Kalbant apie byloje esančios ekspertinės išvados įrodomąją reikšmę, pažymėtina, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

11840.

119Minėta, kad žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus (ŽĮ 47 straipsnio 1 dalis). Be to, paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną.

12041.

121Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo paskirta ekspertizė būtų atlikta nesivadovaujant aukščiau įvardytais kriterijais, reikšmingais teisingam atlyginimui už paimamus žemės sklypus nustatyti. Ieškovės teigimu, teismo ekspertas nesilaikė Taisyklių nustatytų reikalavimų, taikomų analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimui, kadangi teismo ekspertas palyginimui lyginamuosius objektus (sandorius) pasirinko ne iš tos pačios žemės verčių zonos, nurodytos žemės verčių zonų žemėlapiuose, o iš kitose zonose, esančiose kitoje miesto pusėje. Be to, palyginimui turėjo būti parinkti sandoriai, sudaryti nuo 2016 m. kovo mėnesio (nuo specialiojo plano patvirtinimo dienos), tačiau sandoriai pateikti nuo 2017 m. sausio mėnesio. Pabrėžė, kad skiriasi lyginamųjų žemės sklypų plotai. Teismo ekspertas taip pat klaidingai nurodė, kad paimtuose žemės sklypuose buvo suplanuota degalinė. Teisėjų kolegija, įvertinusi ekspertizės akto turinį, neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais.

12242.

123Pagal lyginamojo metodo esmę, įtvirtintą Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos 2012 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-159, (toliau – ir metodika) 57 punkte, vertinamas turtas lyginamas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Taikant lyginamąjį metodą surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius (metodikos 58.1 punktas); įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu (metodikos 58.2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ekspertinės išvados turinį, nenustatė akivaizdžių šių nuostatų, reglamentuojančių lyginamojo metodo taikymą, pažeidimo. Teismo ekspertas detaliai aptarė taikomo lyginamojo metodo esmę, lyginamų objektų parinkimą, skirtumus su vertinamuoju objektu. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertinėje išvadoje nurodyta, jog atsižvelgiant į nustatytus lyginamųjų objektų skirtumo faktorius, bus apskaičiuotos pataisos. Todėl negalima sutikti su ieškove, kad teismo eksperto parinkti netikslūs lyginamieji objektai nulėmė išvados neteisingumą. Kadangi paimamų žemės sklypų vertė buvo nustatinėjama 2018 m. balandžio 30 d., teismo ekspertas palyginimui parinko objektus, sandoriai dėl kurių įvyko 2017 m. rugsėjo, lapkričio mėnesiais, kas taip pat atitinka minėto metodikos 58.1 punkto reikalavimus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismo ekspertas paaiškino, kad dalies sandorių iš kitų verčių žemėlapio panaudojimą lėmė siekis nustatyti tikslesnę žemės sklypų vertę, kadangi tų pačių verčių sandorių, kurie atitiktų vertinamų sklypų individualiąsias savybes nepakako. Šis paaiškinimas yra užfiksuotas ir pačioje ekspertinėje išvadoje. Akcentuotina ir tai, kad, kaip nurodė teismo ekspertas, jis nesiekė ir nenustatinėjo didžiausios galimos ginčo žemės sklypų kainos, todėl nepriėmė vertinimui didžiausios vertės sandorių, t. y. paimamų žemės sklypų vertė nėra apskaičiuota taikant maksimalią parduotų lyginamųjų objektų kainą. Ieškovė teigdama, kad teismo ekspertas, neatsižvelgęs į byloje esančius dokumentus, klaidingai padarė išvadą apie vertinamų žemės sklypų patekimą į degalinių teritoriją, neįrodė, jog ši išvada sąlygojo netinkamų lyginamųjų objektų parinkimą ir nepagrįstą rinkos vertės nustatymą. Iš ginčijamos ekspertinės išvados matyti, kad šis faktorius buvo minimas nustatant vertinamojo turto individualius požymius, geriausią panaudojimą, bet ne jų galutinę vertę.

12443.

125Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja nenustačiusi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertine išvada nustatydamas atlyginimą už paimamus žemės sklypus. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atlikus teismo ekspertizę, ieškovė, nustačiusi joje apskaičiuotų žemės sklypų kainos ženklų skirtumą nuo turto vertinimo ataskaitose užfiksuotų verčių, prašymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę nepateikė, taigi šia teise nepasinaudojo.

12644.

127Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nekėlė abejonių, susijusių su teismo paskirto eksperto nešališkumu ir nepriklausomumu. Ši klausimą keliant apeliaciniame skunde, toks šalies elgesys yra vertinamas pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis), pagal kuriuos jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai (CPK 226 straipsnis). Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas dėl šių ieškovės argumentų nepasisako.

12845.

129Minėta, kad pagal teismo eksperto ekspertinę išvadą 2018 m. balandžio 30 d. 0,3668 ha žemės sklypo rinkos vertė buvo – 15 200 Eur; 0,4861 ha žemės sklypo vertė – 20 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į galimą kainos pokytį per metus, t. y. bylos nagrinėjimo dienai – 2019 m. balandžio mėnesiui, ir atsakovei už 0,3668 ha žemės sklypą priteisė 12 100 Eur, o 0,4861 ha žemės sklypą 16 100 Eur kompensacijos. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad byloje esanti ekspertinė išvada yra tinkamas įrodymas visuomenės poreikiams iš atsakovės paimtų žemės sklypų vertei nustatyti, ir konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės turtinius praradimus, nepagrįstai vadovavosi prarasto turto verte, buvusia bylos nagrinėjimo metu (2019 m. balandžio mėnesį), sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, jog priėmus apskųstą teismo sprendimą buvo pažeistas teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę principas, kadangi sumažinus atsakovei mokamos kompensacijos dydį, t. y. priteisus mažiau, nei paimtų visuomenės naudai žemės sklypų vertė, buvusi jų paėmimo dieną, atsakovei buvo atimta galimybė įsigyti analogiškus paimtiems žemės sklypus.

13046.

131Šios išvados nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo motyvai apie tikruosius atsakovės materialinius bei dvasinius praradimus. Byloje nustatyta, kad dėl visuomenės naudai paimtų žemės sklypų atsakovė buvo sudariusi privačios žemės sklypo nuomos sutartis, ir už juos iki jų paėmimo gaudavo nuomos mokestį. Iš atsakovės paaiškinimų taip pat matyti, kad ji tikėjosi, kad žemės sklypuose bus statoma degalinė, kas turėtų padidinti jų vertę. Todėl pripažintina, kad taikant teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę principą nagrinėjamoje byloje, privalu atsižvelgti į atsakovės turėtą naudą, teikiamą visuomenės poreikiams paimtų sklypų, jos teisėtus lūkesčius.

13247.

133Pasisakant dėl atsakovės apeliacinio skundo reikalavimo priteisti 5 procentus metinių palūkanų kaip kompensaciją už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą neišmokėjimą nustatytu laiku, pažymėtina, kad atsakovė, nepateikusi priešieškinio, apeliaciniame skunde negali reikšti ieškovei reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo.

134Dėl hipotekos panaikinimo

13548.

136Bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės 0,3668 ha dydžio žemės sklypas 2015 m. gegužės 12 d. sutartinės hipotekos lakštu Nr. 20120150025055 buvo įkeistas atsakovui. Įkaito davėja – atsakovė, skolininkas – atsakovės sutuoktinis, trečiasis asmuo D. Č.; prievolės įvykdymo terminas – 2020 m. gegužės 12 d. Teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikino viešajame registre įregistruotą hipoteką Nr. 20120150025055 dėl visuomenės poreikiams iš atsakovės paimto 0,3668 ha žemės sklypo.

13749.

138Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius sutartinės hipotekos pasibaigimą ir jos išregistravimą iš hipotekos registro. Taigi, ieškinio reikalavimas dėl atsiskaitymo už visuomenės poreikiams paimtą 0,3668 ha dydžio sklypą, įkeistą atsakovui, su hipotekos kreditoriumi (atsakovu) sąlygų ir tvarkos nustatymo bei hipotekos panaikinimo tapo teisiškai neaktualus. Šią aplinkybę nustačius apeliacinės instancijos teisme, civilinė byla dalyje dėl atsiskaitymo už visuomenės poreikiams paimtą 0,3668 ha dydžio sklypą, įkeistą atsakovui, su hipotekos kreditoriumi (atsakovu) sąlygų ir tvarkos nustatymo bei hipotekos panaikinimo nutraukiama (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

139Dėl bylos procesinės baigties

14050.

141Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, kiti apeliaciniuose skunduose pateikti argumentai neįtakoja šioje nutartyje nurodytų išvadų.

14251.

143Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančia ekspertine išvada, tačiau netinkamai apibrėžė visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų vertės nustatymo momentą, ir be teisinio pagrindo sumažino atsakovei priklausančios kompensacijos dydį, todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria nustatytas kompensacijos už žemės sklypus dydis keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nutraukus civilinę bylą dalyje dėl atsiskaitymo už visuomenės poreikiams paimtą 0,3668 ha dydžio sklypą, įkeistą atsakovui, su hipotekos kreditoriumi (atsakovu) sąlygų ir tvarkos nustatymo bei hipotekos panaikinimo, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje taip pat keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

144Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

14552.

146Atmetus ieškovės apeliacinį skundą bei sutikus su atsakovės pateiktu apeliaciniu skundu, ir pakeitus teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

14753.

148Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl visiško bylinėjimosi išlaidų – teismo ekspertizės ir išlaidų už eksperto atvykimą ir dalyvavimą teismo posėdyje – priteisimo iš ieškovės. Ieškovė apeliaciniame skunde tokio bylinėjimosi išlaidų metodo nekvestionuoja, todėl teisėjų kolegija mano nesant tikslinga jį keisti.

14954.

150Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovė įgyja teisę į didesnę kompensaciją, nei buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas, todėl bylinėjimosi išlaidos (teisinės pagalbos išlaidos) iš ieškovės priteisiamos proporcingai, apskaičiuojant ieškovės siūlytos atlyginimo už žemę sumos dalį visoje priteistinoje paimamos žemės vertės sumoje. Ieškovė byloje sutiko su 6 191,00 Eur dydžio kompensacija, kas sudaro 18 procentus apeliacinės instancijos teismo nustatytos žemės vertės (35 200,00 Eur), todėl iš ieškovės atsakovei priteisiama 82 procentai jos patirtų teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 787,20 Eur, patirtų pirmosios instancijos teisme.

151Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

15255.

153Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą ir atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

15456.

155Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas advokato teisines paslaugas bei duomenis pagrindžiančius šias išlaidas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, apeliacinio skundo parengimą).

15657.

157Atsakovei priteistinos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, tačiau ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nustatė, kad atsakovės prašoma priteisti 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.9, 8.11 punktuose nurodytu maksimalių atlyginimo dydžių, todėl ši suma priteistina atsakovei iš ieškovės.

158Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

159Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimą ir išdėstyti jo rezoliucinę dalį taip:

160„Ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (biudžetinės įstaigos kodas 188710638) ieškinį tenkinti iš dalies. Nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą savininkės A. Č. (asmens kodas ( - ) žemę, 0,3668 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastro ( - )), esantį ( - ), 15 200,00 Eur (penkiolikos tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio atlyginimą; 0,4861 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )), esantį ( - )., 20 000,00 Eur (dvidešimties tūkstančių eurų) dydžio atlyginimą.

161Leisti pervesti iš Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro depozitinės sąskaitos ( - ), esančios AB SEB banke, 2 652,00 Eur (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt du eurus) atsakovei A. Č. už visuomenės poreikiams paimtą iš jos 0,3668 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ) , kadastro ( - )), esantį( - ).

162Leisti pervesti iš Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro depozitinės sąskaitos ( - ), esančios AB SEB banke, 3 539,00 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus trisdešimt devynis eurus) atsakovei A. Č. už visuomenės poreikiams paimtą iš jos 0,4861 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )), esantį ( - ).

163Priteisti iš ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 29 009,00 Eur (dvidešimt devynių tūkstančių devynių eurų) kompensaciją atsakovei A. Č. už visuomenės poreikiams iš jos paimtus 0,3668 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ) , kadastro Nr. ( - )), esantį ( - )., 0,4861 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastro ( - )), esantį ( - ).

164Civilinę bylą dalyje dėl atsiskaitymo už visuomenės poreikiams paimtą 0,3668 ha dydžio sklypą, įkeistą atsakovui R. N. (sutartinės hipotekos kodas( - ) ), su hipotekos kreditoriumi R. N. sąlygų ir tvarkos nustatymo bei hipotekos panaikinimo nutraukti.

165Priteisti iš ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atsakovei A. Č. 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) ekspertizės ir eksperto dalyvavimo teismo posėdyje išlaidų.

166Priteisti iš ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atsakovei A. Č. 787,20 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 20 centų) advokato teisinės pagalbos išlaidų.“

167Priteisti iš ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atsakovei A. Č. 400 Eur (keturis šimtus eurų 00 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos... 8. 2.... 9. Ieškovės teigimu, atlikus įstatyme numatytas procedūras, susijusias su... 10. 3.... 11. Atsiliepime į ieškinį atsakovė teismo prašė ieškinį atmesti. Teigė,... 12. 4.... 13. Antstolis Andrius Liaškovas nurodė, jog gavus informaciją, kad atsakovei... 14. 5.... 15. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 16. 6.... 17. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. kovo 12 d. nutartimi bylą dalyje dėl... 18. II.... 19. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. 7.... 21. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino... 22. 8.... 23. Teismas nustatė, kad galutinio sprendimo paimti ginčo žemės sklypus... 24. 9.... 25. Apskųstame sprendime nurodyta, kad nors ieškovės yra pateikta ginčo žemės... 26. 10.... 27. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors ieškovės atstovai... 28. 11.... 29. Bylą nagrinėjęs teismas taip pat nustatė, kad atsakovės 0,3668 ha dydžio... 30. III.... 31. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 32. 12.... 33. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2019... 34. 12.1.... 35. Ekspertinė išvada, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo... 36. 12.2.... 37. Vertinamų žemės sklypų registruose 2018 m. balandžio 30 d. buvo žyma apie... 38. 12.3.... 39. Teismo ekspertas lyginamuosius objektus turėjo pasirinkti iš to paties... 40. 12.4.... 41. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo suabejojo vertinimo ataskaitą... 42. 12.5.... 43. Byloje yra pagrindas abejoti teismo eksperto nešališkumu, kadangi į... 44. 13.... 45. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir... 46. 13.1.... 47. Ekspertinės išvados vertinimas yra teismo diskrecija, o ne šalių... 48. 13.2.... 49. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nesirėmė argumentu... 50. 13.3.... 51. Ieškovė, kritikuodama pirmosios instancijos teismo išvadą dėl teismo... 52. 14.... 53. Atsakovė ir trečiasis asmuo D. Č. bendrai pateiktame atsiliepime į... 54. 15.... 55. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo... 56. 15.1.... 57. Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normą – ŽĮ... 58. 15.2.... 59. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad I. K. sudaryta... 60. 15.3.... 61. Dėl ilgo bylos nagrinėjimo teisingo atlyginimo dydis už paimamus visuomenės... 62. 16.... 63. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodė su juo... 64. Teisėjų kolegija... 65. IV.... 66. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 67. 17.... 68. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio... 69. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 70. 18.... 71. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pareiškė prašymą bylą... 72. Dėl naujų raštinių įrodymų priėmimo... 73. 19.... 74. CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus... 75. 20.... 76. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui 2020 m. vasario 21 d. pateikė... 77. 21.... 78. Teismo ekspertas S. R. teismui pateikė Teismo ekspertų veiklos koordinavimo... 79. Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės... 80. 22.... 81. Bylos duomenys patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2016... 82. 23.... 83. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus... 84. 24.... 85. Įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties... 86. 25.... 87. Ieškovės, pateikusios apeliacinį skundą, manymu, atsakovės visuomenės... 88. Dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydžio... 89. 26.... 90. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad... 91. 27.... 92. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje... 93. 28.... 94. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas... 95. 29.... 96. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs tokias ir nagrinėjamai... 97. 30.... 98. Svarbu pažymėti, kad institucijos priimtas sprendimas paimti žemę... 99. 31.... 100. Praktikoje gali susidaryti situacija, kai nuo sprendimo paimti žemės sklypą... 101. 32.... 102. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, anksčiau nurodytoje... 103. 33.... 104. Kasacinis teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje... 105. 34.... 106. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, apibendrindama anksčiau aptartą... 107. 35.... 108. Teisėjų kolegija, apibrėžusi visuomenės naudai paimtų žemės sklypų... 109. Dėl turto vertinimo ataskaitų ir ekspertinės išvados... 110. 36.... 111. Byloje kilo ginčas dėl turto vertinimo ataskaitų ir ekspertinės išvados... 112. 37.... 113. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia,... 114. 38.... 115. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą parengta turto vertinimo... 116. 39.... 117. Kalbant apie byloje esančios ekspertinės išvados įrodomąją reikšmę,... 118. 40.... 119. Minėta, kad žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę... 120. 41.... 121. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo paskirta... 122. 42.... 123. Pagal lyginamojo metodo esmę, įtvirtintą Turto ir verslo vertinimo... 124. 43.... 125. Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja nenustačiusi... 126. 44.... 127. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad ieškovė bylą nagrinėjant... 128. 45.... 129. Minėta, kad pagal teismo eksperto ekspertinę išvadą 2018 m. balandžio 30... 130. 46.... 131. Šios išvados nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo motyvai apie... 132. 47.... 133. Pasisakant dėl atsakovės apeliacinio skundo reikalavimo priteisti 5 procentus... 134. Dėl hipotekos panaikinimo... 135. 48.... 136. Bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės... 137. 49.... 138. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius... 139. Dėl bylos procesinės baigties... 140. 50.... 141. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, kiti apeliaciniuose... 142. 51.... 143. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 144. Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo ... 145. 52.... 146. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą bei sutikus su atsakovės pateiktu... 147. 53.... 148. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 149. 54.... 150. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovė įgyja teisę į... 151. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme... 152. 55.... 153. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 154. 56.... 155. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 400 Eur... 156. 57.... 157. Atsakovei priteistinos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, tačiau... 158. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 159. Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimą ir... 160. „Ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo... 161. Leisti pervesti iš Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro depozitinės sąskaitos... 162. Leisti pervesti iš Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro depozitinės sąskaitos... 163. Priteisti iš ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie... 164. Civilinę bylą dalyje dėl atsiskaitymo už visuomenės poreikiams paimtą... 165. Priteisti iš ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie... 166. Priteisti iš ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie... 167. Priteisti iš ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie...