Byla e2A-670-538/2018

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo „If P&C Insurance AS”, veikiančio per „If P&C Insurance AS” filialą, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „If P&C Insurance AS”, veikiančio per „If P&C Insurance AS” filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gebos ekostatyba”, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Ketonas”, uždarajai akcinei bendrovei „Yglė pastatų valdymas“, V. S. santechninių darbų įmonei, uždarajai akcinei bendrovei „Junkvila“, uždarajai akcinei bendrovei „Celsis“, uždarajai akcinei bendrovei „RA studija“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Pineka“, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, K. G., V. K., išvadą byloje teikiančiai institucijai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, dėl turtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 7792,37 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad ieškovas 2015-08-21 su trečiuoju asmeniu UAB „Ketonas“ sudarė ( - ), esančio nekilnojamojo turto draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2015-08-25 iki 2016-08-24. Sutarties galiojimo laikotarpiu apdraustam uždarosios akcinės bendrovės „Ketonas“ turtui buvo padaryta žala užliejus patalpas vandeniu. Ieškovo teigimu, žala buvo padaryta 2016-04-06, trūkus ( - ), esančio namo buto Nr. 23, šildymo sistemos kolektorinėje dėžėje esančiam pajungimo vamzdžiui, dėl ko buvo aplieti butai Nr. 11 ir 12. Ieškovas nurodo, kad butai nuosavybės teise priklauso ieškovo klientui (draudėjui) UAB „Ketonas“. Dėl patalpų užliejimo UAB „Ketonas“ patyrė nuostolių, nes buvo pakeistas priešgaisrinės signalizacijos detektorius, buvo atlikti butų Nr. 11 ir Nr. 12 remonto darbai ir bendra ieškovo klientui UAB „Ketonas“ atlyginta nuostolių suma yra 7700,35 Eur. Ieškovas įsitikinęs, kad už žalą atsakingas asmuo yra atsakovė, kuri 2012-09-21 su UAB „Ketonas“ rangos sutarties pagrindu atliko pastato, adresu ( - ), elektros tinklų, signalizacijos, šildymo, vėsinimo, vėdinimo sistemų, vidaus ir lauko vandentiekio ir nuotekų tinklų ir kt. montavimo darbus. Ieškovas nurodo, kad sutarties 4.2.4. punktu rangovas įsipareigojo darbus atlikti kokybiškai, o 4.2.14. ir 4.2.17. punktais įsipareigojo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, visus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Rangovas atsako už defektus, o draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovas papildomai nurodo, kad jam priteistinos ir 92,02 Eur ieškovo patirtos išlaidos, susijusios su informacijos surinkimu ir pateikimu.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Klaipėdos apylinkės teismas (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017-12-18 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo „If P&C Insurance AS”, veikiančio per „If P&C Insurance AS” filialą 1500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti trečiajam asmeniui UAB „Ketonas“, įmonės kodas 134101758. Priteisė iš ieškovo „If P&C Insurance AS”, veikiančio per „If P&C Insurance AS” filialą 405 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti trečiajam asmeniui UAB „Celsis“. Priteisė iš ieškovo „If P&C Insurance AS”, veikiančio per „If P&C Insurance AS” filialą, 350 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti trečiajam asmeniui V. K.. Priteisė iš ieškovo „If P&C Insurance AS”, veikiančio per „If P&C Insurance AS” filialą, 40,32 Eur pašto išlaidas valstybei. Grąžino atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gebos ekostatyba” 7792,37 Eur dydžio užstatą, sumokėtą į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. ( - ).
  2. Nurodė, kad žalos atsiradimo priežastis – bute Nr. 23, esančioje kolektorinėje dėžėje vandens pratekėjimas prie kolektoriaus ir daugiasluoksnio vamzdžio sujungimo. Teismas sprendė, kad atsakovas byloje įrodė, kad žala trečiajam asmeniui UAB „Ketonas” kilo dėl netinkamos šildymo - šaldymo sistemos naudojimo, o taip pat ir dėl trečiojo asmens UAB „Ketonas” kaltų veiksmų. Pripažino, kad buto, esančio ( - ), iš kurio įvyko žemiau esančių butų Nr. 11 ir Nr. 12 užpylimas, savininkas – trečiasis asmuo UAB „Ketonas” turėjo pareigą rūpintis jam priklausančio turto būkle bei tinkama jo eksploatacija. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra galimybės nustatyti dėl kokios priežasties atsirado bute Nr. 23, esančioje kolektorinėje dėžėje, vandens pratekėjimas prie kolektoriaus ir daugiasluoksnio vamzdžio sujungimo. Teismas pripažino, kad dėl trečiojo asmens UAB „Ketonas“ neveikimo – nepasirūpinant patekimu į butą Nr. 23 – žala jo kitiems butams Nr. 11 ir 12 dėl užpylimo didėjo. Taip pat pripažino, kad UAB „Ketonas“, būdamas buto Nr. 23 savininkas ir paaiškėjus, jog butai Nr. 11 ir 12 aplieti, nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, nesiėmė veiksmų užkertančių kelią didesnės žalos atsiradimui, nepasirūpino, kad šildymo – šaldymo sistema būtų užsukta butui Nr. 23 ir vandens tekėjimas būtų sustabdytas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašomos priteisti žalos dydis yra neįrodytas, neįrodyta, jog buvo būtinybė pakeisti visas butuose Nr. 11 ir 12 parketlentes bei kad neįmanoma buvo priderinti naujų parketlenčių spalvą prie jau esamų grindų spalvos, kadangi butuose buvo apgadintas mažas grindų plotas – 1,5 ir 2,5 kv. m.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti 2017-12-18 Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; iš atsakovo ieškovui priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė rangovo civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas, įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teigia, kad netinkamas materialinės teisės normų aiškinimas ir taikymas šioje byloje pasireiškė tuo, kad pirmosios instancijos teismas supainiojo CK 6.667 straipsnyje numatytą atsakomybę už defektus su atsakomybe už žalą, tiksliau šias sąvokas sutapatin, todėl atsakovo atleidimą nuo atsakomybės pagal CK 6.697 straipsnio 3 dalį motyvavo aplinkybėmis, galinčiomis sudaryti pagrindą atleisti atsakovą nuo dalies atsakomybės už kilusią žalą. Mano, kad defektas atsirado dėl rangos objekto netinkamo naudojimo, ieškovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl ieškovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Teigia, kad avarijos nutinka ir po tinkamai atliktų hidraulinių bandymų, todėl nagrinėjamu atveju hidraulinių bandymų neatlikimas negalėjo būti nei tiesiogine, nei netiesiogine vamzdžio nesandarumo atsiradimo priežastimi. Mano, kad labiau tikėtina, jog hidrauliniai bandymai likus 9-11 mėn. iki avarijos nebūtų atskleidę defekto (kaip jų neatskleidė pirmieji hidrauliniai bandymai daryti 20 mėn. iki avarijos), be to, hidrauliniai bandymai nebuvo atlikti vos vieną kartą, todėl reikšmingos įtakos turėti negalėjo. Apeliantė sutinka, kad dalis teismo motyvų gali būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti, tačiau nesudaro pagrindo konstatuoti, kad žalos nebuvo padaryta visiškai ir atsakovas nėra atsakingas už tą žalą. Taip pat nurodo, kad nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas padidino žalą, nes atvykus atsakovo rangovo V. S. santechninių darbų įmonės darbuotojui D. J. ir UAB „Yglė pastatų valdymas“ darbuotojui M. R., negalėjo atrakinti avarinio buto Nr. 23 ir neužsuko šiam butui vandens padavimo. Apelianto nuomone, teismas neatskleidė bylos esmės, todėl priimto sprendimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos tesimas nepagrįstai iš ieškovo trečiajam asmeniui UAB „Ketonas“ priteisė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes šis trečiasis asmuo byloje buvo ieškovo pusėje.
  3. Atsakovė UAB „Gebos ekostatyba“ prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą; palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-12-18 sprendimą nepakeistą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
  4. Nurodo, kad tiek galutinis atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, tiek Statybos užbaigimo aktas patvirtino, kad rangovas UAB “Gebos ekostatyba” (kartu su subrangovu V. S. santechninių darbų įmone) tinkamai ir kokybiškai atliko pastato rekonstravimo darbus, taigi savo sutartinius įsipareigojimus – kokybiškai atlikti pastato rekonstravimo darbus – rangovas UAB “Gebos ekostatyba”, kartu su subrangovu V. S. santechninių darbų įmone, įvykdė visiškai. Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 4 dalis šiuo atveju yra visiškai neaktuali, kadangi byloje keliamas klausimas, dėl kokių priežasčių įvyko avarija garantiniu laikotarpiu. Pažymi, kad UAB „Gebos ekostatyba“ niekada nebuvo kviečiama į avarijos vietą, tai užkirto kelią ir iš esmės apsunkino atsakovo procesinę padėtį gintis nuo civilinėje byloje pareikštų žalos atlyginimo reikalavimų. Pažymi, kad UAB „Ketonas“ yra profesionalus subjektas, veikiantis nekilnojamojo turto rinkoje, todėl faktas, kad rangovas nebuvo kviečiamas likviduoti avarijos (ir nustatyti jos galimas atsiradimo priežastis) yra neteisėtas, teisės normas pažeidžiantis ir kaltas užsakovo UAB „Ketonas“ elgesys. Nurodo, kad trečiojo asmens UAB „Ketonas“ kaltė dėl avarijos kilimo yra tikėtina ir tuo požiūriu, kad pastatas ( - ), buvo projektuotas ir rekonstruotas kaip poilsio paskirties pastatas. Poilsio pastatai yra priskiriami negyvenamųjų pastatų grupei, jiems taikomi žemesni reikalavimai nei gyvenamosios paskirties pastatams, tačiau, kaip matyti iš trečiojo asmens paaiškinimų, šis pastatas buvo pardavinėjamas butais, t.y. kaip gyvenamosios paskirties pastatas. Mano, kad teismo priimtas sprendimas yra motyvuotas, nuoseklus, daromos išvados sistemingai išplaukia iš teismo įvertintų įrodymų, dėl to nesutinka su ieškovo nuomone, kad hidraulinių bandymų neatlikimas negalėjo būti nei tiesioginė, nei netiesioginė vamzdžio nesandarumo priežastimi. Pažymi, kad ieškovas nepagrįstai nurodo, jog avarijos priežastis – mikrotrūkis vamzdyje, nes šių argumentų nepatvirtina nė vienas byloje surinktas įrodymas, o atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos apžiūrėti įvykio vietą. Taip pat pažymi, kad nors buvo sugadinta tik po kelis kvadratinius metrus parketo dangos, tačiau buvo pakeistos visos dviejų butų grindys, neva anksčiau buvęs parketas buvo pabalęs nuo saulės poveikio, taigi ieškovo sąskaita buvo ne tik kompensuota žala trečiajam asmeniui, bet trečiasis asmuo dar gavo ir turtinės naudos. Nurodo, kad sutinka su teismo išvadomis, kad dėl trečiojo asmens UAB ‚Ketonas“ veiksmų/neveikimo padidėjo žalos dydis – nes, kaip jau minėta, UAB „Ketonas“ atstovai, pastebėję lašėjimą, neužsuko sistemos. Pažymi, kad siekdamas įgyvendinti savo teisę į garantinį aptarnavimą, užsakovas privalo vykdyti besąlygiškai susijusias pareigas tinkamai eksploatuoti jam perduotą šildymo-šaldymo sistemą. Kai užsakovas šių imperatyvių pareigų nevykdo, rangovas ir kiti statybos proceso dalyviai yra atleidžiami nuo atsakomybės už garantinio laikotarpio metu atsiradusius defektus, kadangi didžiausia tikimybė, kad jie atsirado dėl netinkamos daikto priežiūros.
  5. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. K. prašo skundą atmesti.
  6. Nurodo, kad labiausiai tikėtina žalos susidarymo priežastis - nustatytų taisyklių nesilaikymas, netinkama objekto priežiūra ir eksploatacija. Taip pat nurodo, kad ieškinys nepagrįstas bei neįrodytas ir dėl žalos dydžio. Teigia, kad tiek užsakovas bei ieškovas neinformavę atsakovo, pažeidė ne tik rangovo teisę objektyviai nustatyti defekto priežastis, žalos dydį, bet ir CK 6.665 straipsnyje numatytą rangovo teisę ištaisyti trūkumus. Nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens ieškovo pusėje UAB „Ketonas“ naudai. Mano, kad šioje dalyje apeliacinis skundas turėtų būti tenkinamas.
  7. Atsiliepime į apeliacinį skundą UAB „Ketonas“ prašo tenkinti ieškovo If P&C Insurance AS 2018-01-16 apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-12-18 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-609-911/2017; trečiojo asmens UAB „Ketonas“ naudai priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  8. Trečiojo asmens UAB „Ketonas“ įsitikinimu nėra pagrindo daryti išvados, kad žala trečiajam asmeniui UAB „Ketonas“ kilo dėl netinkamo šildymo-šaldymo sistemos naudojimo bei trečiojo asmens UAB „Ketonas“ kaltų veiksmų. Mano, kad nepagrįsta teismo išvada, jog hidraulinių bandymų prieš 2015-2016 m. šildymo sezono pradžią atlikimas būtų leidęs išvengti žalos atsiradimo. Nėra įrodymų, teismui leidusių pagrįstai manyti, jog aptariamas vamzdyno trūkumas, o galbūt natūralus jungčių atsipalaidavimas buvo įvykęs jau 2015 m. vasarą-rudenį, todėl būtų išaiškėjęs padarius hidraulinius bandymus. Pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog trečiajam asmeniui UAB „Ketonas“ perduotose šilumos siurblių priežiūros instrukcijose buvo kalbama ir apie visos sistemos (kaip įrengimų visumos) priežiūrai reikalingus hidraulinius bandymus. Būtinybė reguliariai išbandyti aptariamą sistemą hidrauliniu slėgiu nebuvo atskleista taip pat ir trečiajam asmeniui UAB „Ketonas“ perduotoje projektinėje šildymo-šaldymo sistemos dokumentacijoje, parengtoje projektuotojo UAB „Pineka“. Pažymi, jog asmens kaltė turėtų pasireikšti bent jau per objektyviai apčiuopiamus bei įrodomus asmenų atliktus veiksmus. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

7Teisėjų kolegija

konstatuoja:

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

9Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo subrogacijos pagrindu.
  4. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
  5. Kasacinio teismo išaiškinta, kad subrogacijos institutas skirtas tam, kad, pirma, užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui tuo atveju, jeigu draudėjas gautų ir žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens, ir draudimo išmoką iš draudiko, t. y. gautų dvigubą kompensaciją; jeigu taip atsitiktų, tai subrogacijos institutu draudikas galėtų išsiieškoti iš draudėjo tai, kas šiam išmokėta nepagrįstai po to, kai draudėjas gavo visišką žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens. Antra, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) realumą: jeigu nebūtų subrogacijos galimybės, atsakingas už padarytą žalą asmuo nepatirtų jokių neigiamų turtinių padarinių, nes draudėjas gautų žalos atlyginimą draudimo išmokos pavidalu ir, jeigu draudimo išmoka padengtų visą patirtą žalą, jis negalėtų nieko reikalauti iš žalą padariusio asmens; subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012). Taigi subrogacija užtikrina, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-690-415/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017, 15 punktas).
  6. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės.
  7. Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; kt.).
  8. Nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Ketonas“ 2015-08-21 sudarė ( - ), esančio nekilnojamojo turto draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2015-08-25 iki 2016-08-24. Trečiajam asmeniui UAB „Ketonas“ nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios ( - ), tai yra 706/1000 dalys pastato Nr. ( - ) ir 652/1000 dalys kitų statinių Nr. ( - ). Trečiasis asmuo UAB „Ketonas“ (užsakovas) ir atsakovas UAB „Gebos ekostatyba“ (rangovas) 2012-09-21 sudarė rangos sutartį Nr. ( - ). Šios sutarties pagrindu rangovas įsipareigojo atlikti ( - ), elektros instaliacijos, silpnų srovių tinklų ir priešgaisrinės signalizacijos sistemos montavimo darbus, šildymo, vėsinimo ir vėdinimo sistemų montavimo darbus, vidaus ir lauko vandentiekio ir nuotekų tinklų montavimo darbus, vidaus apdailos darbus, fasado apdailos darbus ir aplinkos tvarkymo darbus. Atsakovas ir trečiasis asmuo V. S. santechninių darbų įmonė 2012-10-01 sudarė rangos sutartį Nr. 20121001. Šios sutarties pagrindu ir 2013-03-25 papildomu susitarimu prie 2012-10-01 sutarties trečiasis asmuo V. S. santechninių darbų įmonė įsipareigojo atlikti vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklų montavimo darbus ir darbo projektus pagal sutarties prieduose pateikiamas sąmatas. Atsakovas UAB „Gebos statyba“ ir trečiasis asmuo UAB „Junkvila“ 2013-09-20 sudarė rangos sutartį Nr. 2012/15. Šios sutarties pagrindu trečiasis asmuo UAB „Junkvila“ įsipareigojo naudodamas savo darbo jėgą, medžiagas, atlikti šaldymo/šildymo sistemų blokų montavimo darbus. Tretieji asmenys UAB „Ketonas“ ir UAB „Yglė pastatų valdymas“ 2014-09-24 sudarė statinių ir inžinierinių sistemų priežiūros sutartį Nr. 14-AG/158. Šios sutarties pagrindu UAB „Yglė pastatų valdymas“ įsipareigojo atlikti objekto – elektros ūkio, pastato vidaus vandentiekio ir nuotekų sistemos, šilumos siurblių, konstrukcijų kasmėnesinę, metinę techninę priežiūrą. 2016-04-06 buvo užlietos trečiajam asmeniui UAB „Ketonas“ priklausančios patalpos – butai, esantys ( - ). Ieškovė atlygino trečiajam asmeniui UAB „Ketonas“ 7700,35 Eur nuostolius už šių butų remontą. Ieškovas 2016-06-29 pateikė atsakovui prašymą, kuriuo prašė atlyginti 7069,18 Eur žalą, dėl trūkusio pajungimo vamzdžio. Atsakovė pateikė ieškovui 2016-07-07 raštą, kuriame nurodė, kad pretenzija yra reiškiama netinkamam asmeniui, nes santechninių darbus atsakovo objekte atliko V. S. santechninių darbų įmonė. Atsakovei neatlyginus žalos, ieškovas kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš UAB „Gebos ekostatyba“ subrogacijos pagrindu.
  9. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį iš esmės motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė, kad už trečiajam asmeniui UAB „Ketonas“ padarytą žalą atsakinga atsakovė UAB „Gebos ekostatyba“. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovę visiškai atleido nuo civilinės atsakomybės. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
  10. Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis, CK 6.253 straipsnio 1, 4 dalys).
  11. Civilinio kodekso 6.697 straipsnio 3 dalis nustato, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.
  12. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas. Taigi rangovo atsakomybė už defektus, nustatytus per garantinį terminą, nėra absoliuti, todėl rangovas gali įrodinėti, o teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatyti, kad yra rangovo atsakomybę šalinantys pagrindai.
  13. Iš bylos duomenų matyti, kad trečiojo asmens UAB „Ketonas” atstovė nurodė, kad hidrauliniai bandymai nebuvo atliekami, taip pat byloje yra UAB „Ketonas” rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad po pastato, esančio ( - ), perdavimo UAB „Ketonas” 2014-2016 m. hidrauliniai bandymai nebuvo daromi. Trečiasis asmuo UAB „Yglė pastatų valdymas” atsiliepime nurodė, kad hidrauliniai bandymai, sistemos balansavimo darbai nebuvo atliekami. Iš trečiųjų asmenų UAB „Ketonas” ir UAB „Yglė pastatų valdymas” paaiškinimų, 2014-09-24 statinių ir inžinerinių sistemų priežiūros sutarties, jos priedų bei pakeitimų matyti, kad minėti tretieji asmenys nesusitarė ir dėl šildymo – šaldymo sistemos butuose esančių vandentiekio vamzdžių, jų jungčių priežiūros. Šias aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo UAB „Yglė pastatų valdymas“ 2017-01-03 atsiliepime į ieškinį nurodęs, kad pagal sutartį tarp UAB „Yglė pastatų valdymas“ ir UAB „Ketonas“, vykdytojas yra atsakingas tik už bendrųjų patalpų elektros ūkio, šilumos siurblių, konstrukcijų techninę priežiūrą, pagal susitarimą hidrauliniai bandymai, sistemos balansavimo, praplovimo, kiti darbai nebuvo sutarties objektu, todėl atliekami nebuvo. Taigi byloje rašytiniais įrodymais patvirtinta, kad po pastato, esančio ( - ), perdavimo eksploatuoti UAB „Ketonas”, 2014-2016 m. šildymo – šaldymo sistema nebuvo daugiau bandoma hidrauliniais bandymais (CPK 178, 185 straipsniai).
  14. Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių, patvirtintų Energetikos ministro 2010-04-07 įsakymu Nr. 1-111 (toliau – Taisyklės), 285 punkte nustatyta, kad prieš pradedant šildymo sezoną, taip pat iš naujo prijungiamas arba po remonto įjungiamas visas šildymo sistemas reikia išbandyti hidrauliniu slėgiu. Hidrauliniu slėgiu reikia išbandyti tiek remontuotas, tiek ir neremontuotas sistemas. Energetikos ministro 2009-11-26 įsakymu Nr. 1-229 patvirtintas Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo 17 punkte numatyta, kad pastato, išskyrus daugiabučius namus, šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako pastato savininkas.
  15. Teisėjų kolegija pažymi, kad hidraulinių bandymų privalomumą akcentavo ir Valstybinė energetikos inspekcija, kuri pirmosios instancijos teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad šildymo-šaldymo sistemos priežiūra yra būtina ir kad reguliariai atliekami hidrauliniai bandymai yra skirti tam, kad nustatyti sistemos sandarumą – nustatyti susidėvėjusias sistemos vietas ir jas likviduoti, kad vėliau būtų išvengta sistemos sutrikimų ir avarijų šildymo sezono metu.
  16. Nors ieškovas nurodo, kad vandentiekio avarija gali nutikti ir po tinkamai atliktų hidraulinių bandymų, tačiau esant byloje duomenims, kad UAB „Ketonas“ netinkamai eksploatavo jam priklausančio objekto šildymo-šaldymo sistemą, nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi aplinkybė, kad trečiasis asmuo UAB „Ketonas“ nesilaikė teisės aktų reikalavimų dėl šildymo-šaldymo sistemos, tai yra, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, tokiu savo neveikimu sudarė sąlygas žalai atsirasti ir didėti, todėl yra pagrindas daryti pagrįstą išvadą, kad žalos atsiradimą lėmė būtent trečiajam asmeniui UAB „Ketonas“ priklausančio objekto šildymo-šaldymo sistemos nepriežiūra, nes ir esant mikroįtrūkimams, atliekant hidraulinius bandymus, jie būtų pastebėti ir tokiu būdu būtų išvengta žalos atsiradimo fakto. Pažymėtina, kad ir sudarius nekilnojamojo turto draudimo sutartį, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys turi pareigą laikytis teisės aktų reikalavimų, taikomų jiems nuosavybės teise priklausančio objekto eksploatavimui, o nesilaikius teisės aktų reikalavimų, jie turi patirti nerūpestingo elgesio pasekmes (CK 1.5 straipsnis).
  17. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad avarijos metu galiojęs Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 45.1 punktas nustatė, kad statytojas, per garantinį laiką nustatęs statinio statybos defektų, pakviečia rangovo įgaliotą atstovą ir surašo dvišalį aktą, kuriame nurodo išryškėjusius statybos defektus ir su rangovu suderina jų padarinių pašalinimo terminą, tačiau kaip nurodė atsakovė, į avarijos vietą UAB „Gebos ekostatyba“ atstovai nebuvo kviečiami, taigi UAB „Ketonas“ pažeidė ir bendradarbiavimo pareigą, dėl ko yra pagrindas daryti išvadą, kad buvo nesąžininga ir apsunkino atsakovei galimybes gintis nuo ieškovės pretenzijų atsakovei, kaip UAB „Ketonas“ priklausančio nekilnojamojo turto rangovei.
  18. Su apeliaciniu skundu ieškovas nepateikė jokių naujų įrodymų, patvirtinančių ieškinio pagrįstumą (CPK 178, 185 straipsniai).Taigi įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė byloje įrodė, jog žala trečiajam asmeniui UAB „Ketonas” kilo dėl netinkamos šildymo - šaldymo sistemos naudojimo, tai yra, dėl trečiojo asmens UAB „Ketonas” kaltų veiksmų, todėl yra pagrindas atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės ir netenkinti ieškovės ieškinio, pareikšto CK 6.1015 straipsnio pagrindu (CK 6.282 straipsnio 1 dalis, CK 6.253 straipsnio 1, 4 dalys, CK 6.697 straipsnio 3 dalis).
  19. Nustačius, kad žalą dėl vandentiekio avarijos nulėmė būtent trečiajam asmeniui UAB „Ketonas“ priklausančio objekto šildymo-šaldymo sistemos nepriežiūra, nėra pagrindo pasisakyti dėl žalos dydžio, nes šiuo atveju žalos dydžio nustatymas neturi teisinės reikšmės.
  20. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovo trečiajam asmeniui UAB „Ketonas“ priteisė 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes šis trečiasis asmuo byloje buvo ieškovo pusėje.
  21. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus.
  22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad trečiasis asmuo UAB „Ketonas“, kaip minėta, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tik iš kitos šalies, o ne tos šalies, tai yra, ieškovo, kurio pusėje trečiasis asmuo dalyvavo civiliniame procese, todėl darytina išvada, kad trečiajam asmeniui UAB „Ketonas“ bylinėjimosi išlaidos priteistos nepagrįstai.
  23. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Be to pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
  24. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą pakeisti, tai yra, panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB „Ketonas“ priteista 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  25. Atmetus apeliacinį skundą, 300 eurų bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui, atsakovės pusėje, V. K., priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

10Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

11Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą pakeisti.

12Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės „If P&C Insurance AS”, veikiančios per „If P&C Insurance AS” filialą, trečiajam asmeniui UAB „Ketonas“ priteista 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

14Priteisti iš ieškovės „If P&C Insurance AS”, veikiančios per „If P&C Insurance AS” filialą, 300 eurų teisinės pagalbos išlaidų trečiajam asmeniui V. K. .

Proceso dalyviai
Ryšiai