Byla 2A-2634-577/2015
Dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo A. Š

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo A. Š..

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė: a/ priteisti iš atsakovo 10 932,87 Lt (3 166,38 EUR) nuostolių atlyginimui; b/ įpareigoti atsakovę iki tol, kol galios Potvarkis, kurio pagrindu jo nepilnamečiai vaikai G. B. ir D. B. gyvens su A. Š. Čikagoje, JAV, kompensuoti ieškovui pasimatymams su skyrium gyvenančiais vaikais pastarojo išleistas vidutines kelionės ir pragyvenimo iki 10 dienų išlaidas, patirtas ne dažniau, kaip kartą į du mėnesius, apmokant jas ieškovui ne vėliau, kaip per 7 darbo dienas nuo išlaidas patvirtinančių dokumentų pateikimo atsakovei dienos. Taip pat ieškovas prašė priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad 2009-03-13 teismo sprendimu buvo patvirtinta jo ir A. Š. (tuo metu A. B.) Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nustatyta šalių nepilnamečių vaikų D. (gim. ( - )) ir G. (gim. ( - )) gyvenamoji vieta su vaikų motina A. Š. jos gyvenamojoje vietoje, Vilniuje, bei nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovės 2014-04-07 potvarkiu Nr. DP -130, trečiasis asmuo A. Š. buvo perkelta darbui į Lietuvos Respublikos konsulatą Čikagoje, JAV, kur išsivežė ir nepilnamečius vaikus. Dėl šių priežasčių ieškovui buvo suvaržytos jo bendravimo su vaikais teisės, nustatytos minėtu teismo sprendimu. Ieškovas nurodo, kad siekdamas pasimatyti su vaikais, jis buvo priverstas du kartus vykti į Čikagą, todėl patyrė 10 932,87 Lt (3 166,38 EUR) kelionės išlaidų (nuostolių). Ieškovo teigimu, atsakovas, nusprendęs, kad vaikai gali vykti su motina, perkeliama dirbti be vaikų tėvo sutikimo trims metams į Čikagą, JAV, iš esmės suvaržė vaikų teises ir sukėlė tiesioginius nuostolius, susijusius su bendravimu su vaikais, kurių ieškovas negalėjo tikėtis ir protingai numatyti. Taip pat jis patyrė ir netiesioginius nuostolius (negautas pajamas), kurių ieškovas negali uždirbti, vykdydamas savo, kaip vaikų tėvo, pareigas. Ieškovo teigimu, atsakovė, kaip vykdomosios valdžios struktūrinis padalinys, spręsdama savo vidinius su darbo teisiniais santykiais susijusius klausimus, turėjo vadovautis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) bei Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis tiek, kiek LR URM priimami lokalūs teisės aktai galėjo įtakoti nepilnamečių vaikų bei jų tėvų tarpusavio santykius. LR URM sprendimas dėl ieškovo nepilnamečių vaikų išsiuntimo su jų motina A. Š. iš Lietuvos atsakovės buvo priimtas nepranešus vaikų tėvui, nederinus su juo šio klausimo, bei negavus pastarojo sutikimo. Ieškovo teigimu, atsakovo nerūpestingais ir aplaidžiais veiksmais buvo ypatingai apsunkinta ir suvaržyta ieškovo teisė galiojančio teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje nustatytu laiku matytis su nepilnamečiais vaikais, juos auklėti ir prižiūrėti. Norėdamas bent iš dalies įgyvendinti savo pareigas, ieškovas patyrė didelių išlaidų, kurias, jo teigimu, privalo kompensuoti kalta dėl susidariusios situacijos šalis - LR URM, kuri savo priimtu Potvarkiu, pažeisdama Įstatymo 23 str. 2 d. nuostatas, sudarė sunkiai įgyvendinamas teismo sprendimu patvirtintas bei privalomai vykdytinas ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais sąlygas, teismo sprendimą pavertė neįvykdomu, nesielgė atidžiai ir rūpestingai, kaip tai numato CK 6.246 str. Ieškovas teigia egzistuojant tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir jo patirtų nuostolių netiesioginį priežastinį ryšį, kuris būtinas civilinės atsakomybės kilimui. Teismo posėdžio metu nurodė, kad į JAV vyko siekdamas pasimatyti su vaikais, jokios profesinės veiklos nevykdė, nors lėktuvo bilietai ir pirkti advokato kontoros vardu.

6Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepime į ieškinį bei patikslintą ieškinį, nesutikdama su patikslintu ieškiniu, nurodė, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta ieškovo bei trečiojo asmens santuoka, sureguliavo pareiškėjų (A. B. ir A. Š.) teises ir pareigas, sprendė klausimus, kylančius iš šeimos teisinių santykių ir atsakovės teisių bei pareigų neįtakojo. Atsakovė, būdama trečiojo asmens darbdavė, turi teises ir pareigas, kylančias iš darbo teisinių santykių. Ieškovo argumentus dėl atsakovės pareigos laikytis teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų, užtikrinant ieškovo dalyvavimą nepilnamečių vaikų auklėjime laiko nepagrįstais. Pažymėjo, kad nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą bei tėvų dalyvavimo vaikų auklėjime tvarką nustato teismas, todėl LR URM 2014-04-07 Potvarkis Nr. DP-130 niekaip nesusijęs su ieškovo ir A. Š. nepilnamečių vaikų teisių suvaržymu. Pažymėjo, kad vaikui, laikinai vykstančiam į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei su bent vienu iš tėvų, kito tėvo rašytinio sutikimo nereikia, tėvai turi tarpusavyje susitarti dėl vaiko vykimo į užsienio valstybę, o jiems nesusitarus, ginčą sprendžia teismas. Atsakovės teigimu, jos veiksmai, susiję su atsakovės darbuotojos A. Š. perkėlimu darbui Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Čikagoje, yra teisėti ir nesudaro pagrindo trečiųjų asmenų žalai atsirasti. Be to, atsakovė teigia, kad įstatymas ieškovui numato pareigą dalyvauti savo vaikų auklėjime ir jais rūpintis, todėl išlaidų, kurias ieškovas patiria vykdydamas įstatyme jam nustatytą prievolę, nelaiko žala ar nuostoliais, kuriuos turėtų atlyginti LR URM. Kadangi ieškovas su A. Š. yra išsituokęs, nėra jos šeimos narys, todėl jis, įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės į kelionės išlaidų kompensavimą. Atsakovė mano, kad ieškovas nepateikė jo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą atsakovės atžvilgiu taikyti deliktinę atsakomybę. Ieškovo ieškinį prašė atmesti, taip pat skirti A. B. baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, baudos dydį nustatant teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovas nuo 1995 metų besiverčiantis advokato praktika ir būdamas profesionalu teisės srityje, reiškia atsakovei akivaizdžiai nepagrįstus reikalavimus, ne siekdamas apginti pažeistą teisę, bet sukelti nepatogumus bei trukdžius savo buvusiai sutuoktinei, kartu nepagrįstai į bylinėjimosi procesą įtraukdamas ir ministeriją. Nepagrįsto ieškinio pareiškimas teisme lemia LR URM, kaip valstybės institucijos, žmogiškųjų išteklių, laiko ir administracines sąnaudas. Ieškovo veiksmus vertina kaip piktnaudžiavimą jo procesinėmis teisėmis.

7Trečiasis asmuo A. Š. atsiliepimais į pirminį ir patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovo ieškinys atsakovui Lietuvos Respublikos ministerijai yra nepagrįstas. Teigė, kad atsakovė civilinėje byloje dėl ieškovo ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo nedalyvavo, jos pareigos šiuo sprendimu nenustatytos. Atsakovas nėra institucija, turinti ryšį su ieškovo nepilnamečiais vaikais ir jokių sprendimų jų atžvilgiu savarankiškai nepriiminėja. Be to, atsiliepime teigiama, kad sprendimą vykti dirbti į užsienį, priėmė pati A. Š., pateikusi darbdaviui paraišką, o pastarasis įstatymų nustatyta tvarka tik sudarė sąlygas jos kartu keliaujantiems nepilnamečiams vaikams maksimaliai užtikrinti geras sąlygas gyvenimui užsienio valstybėje bei galimybes kartą į metus grįžti į tėvynę. Trečiojo asmens manymu, ieškovas galėjo šioje byloje atsakovu pasirinkti A. Š., o ne LR Užsienio reikalų ministeriją. Mano, kad ieškovas iškėlė bylą atsakovei apgalvotai, siekdamas sudaryti A. Š. kaip įmanoma daugiau nepatogumų. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo pateiktos išlaidos buvo patirtos ne ieškovo, kaip fizinio asmens, bet advokato A. B.. Be to, atsiliepime teigiama, kad A. Š., įgyvendindama savo teisę keisti savo gyvenamąją vietą bei siekdama užtikrinti ir tinkamai įgyvendinti jos nepilnamečių vaikų teises bendrauti su Lietuvoje liekančiu tėvu, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl 2009-03-13 teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, o ieškovas tokia teise nepasinaudojo.

8II.

9Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovo A. B. trečiojo asmens A. Š. naudai priteisė 1316 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11Teismas pažymėjo, kad sprendimą savo karjeros ir darbinės veiklos klausimais priėmė darbuotojas, šiuo atveju trečiasis asmuo A. Š., o ministerija be paties darbuotojo išreikštos valios būti perkeltam dirbti į užsienį, be jo sutikimo, šio klausimo nebūtų svarsčiusi. Atkreipė dėmesį į tai, kad LR Užsienio reikalų ministerija, nebūdama šių santykių (t.y. šeimos) dalyvė, neturi jokių teisių ir pareigų ieškovo bei trečiojo asmens vaikų atžvilgiu. Atsakovė, būdama trečiojo asmens darbdaviu, turi tik teises ir pareigas, numatytas darbo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Teismas sprendė, kad pats ieškovas, matydamas, jog pasikeitus aplinkybėms teismo nustatyta jo bendravimo su vaikais tvarka nebegalės būti įgyvendinta, o vaikų išvykimas varžo jo teisę bendrauti su vaikais, galėjo ir turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujos bendravimo tvarkos, maksimaliai užtikrinančios jo (tėvo) dalyvavimą vaikų auklėjime pasikeitusiomis sąlygomis, nustatymo. Iš bylos medžiagos nustatė, kad trečiasis asmuo A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2009-03-13 Vilniaus 1-os apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo. Konstatavo, jog ministerija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų galėję įtakoti trečiųjų asmenų nuostolių atsiradimą. Kelionės išlaidų, kurias patyrė ieškovas, nelaikė nuostoliais. Taip pat teismas sprendė, kad nėra nustatyta ir kitų būtinų deliktinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, todėl padarė išvadą, kad ieškinys dėl nuostolių (tame tarpe ir būsimų) priteisimo negali būti tenkinamas.

12Taip pat pirmos instancijos teismas sprendė, kad vien fakto, jog ieškinys nebuvo patenkintas nepakanka tam, kad būtų taikytos CPK 95 str. numatytos pasekmės; įvertinęs bylos aplinkybes, ieškovo procesinį elgesį nagrinėjant bylą, padarė išvadą, jog teigti, kad ieškovas, kreipdamasis teisinės gynybos piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pagrindo nėra, juolab kad pralaimėjusiai ginčą šaliai tenka ir pareiga atlyginti kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13III.

14Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

15Ieškovas A. B. apeliaciniu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti ieškovo ieškinį. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, jog mano, kad teismo sprendimas yra neteisingas ir nepagrįstas, todėl nagrinėjant bylą apeliacine tvarka jis turi būti pakeistas, tenkinant A. B. ieškinį pilna apimtimi.

16Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija su A. B. pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-05 sprendimą, taip pat skirti A. B. baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, baudos dydį nustatant teismo nuožiūra. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliantas be teiginio, kad pirmosios instancijos teismo 2015-03-05 sprendimas, jo manymu, yra neteisingas ir nepagrįstas, daugiau jokių argumentų nenurodo ir nepateikia aplinkybių, kurios turėtų patvirtinti teismo sprendimo neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą, nei tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Kadangi apeliantas nuo 1995 m. verčiasi advokato praktika, t.y. pats yra profesionalas teisės srityje, gerai išmano teisinius klausimus, kitiems teikia teisines paslaugas, daro išvadą, kad ieškovas aiškiai suvokia, kad jo reiškiamas reikalavimas yra neteisingas ir nepagrįstas. Atsakovo manymu, tikrasis A. B. tikslas – ne savo pažeistų teisių ir interesų gynyba, o teisminių procesų inicijavimas ir jų nepagrįstas tęsimas. Atsakovo manymu, tokiu savo elgesiu apeliantas galimai siekia pakenkti savo buvusiai sutuoktinei ir Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai A. Š.. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas, būdamas profesionalus teisininkas, pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, o po to kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą su aiškiai nepagrįstu apeliaciniu skundu, kuriame nenurodė savo reikalavimų argumentų, daro išvadą, jog jo veiksmai yra nesąžiningi ir prieštaraujantys geros moralės principams, sąžiningam procesinių teisių naudojimuisi, protingumo ir teisingumo principams, todėl vadovaudamasis CPK 95 str., teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2013, 2008 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-904/2013), teigia, jog yra pagrindas ieškovui skirti baudą.

17Trečiasis asmuo A. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė nei teisinių, nei faktinių argumentų, kodėl teismo sprendimas turėtų būti naikinamas, t.y. nesuformulavo apeliacinio skundo pagrindo, tokiu būdu nustatydamas apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas ir apeliaciniam teismui suteikdamas teisę tik patikrinti teismo sprendimo teisėtumą atsižvelgiant į įstatyme nustatytus absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus. Teigia, kad šiuo atveju nėra nė vieno CPK 329 str. nurodyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nepažeidė jokių materialinės ar procesinės teisės normų, todėl jis yra teisingas ir pagrįstas. Mano, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

20Teismas pažymi, kad apeliantas, teigdamas, kad teismo sprendimas yra neteisingas ir nepagrįstas, skunde nenurodė, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, t.y. nesuformulavo apeliacinio skundo pagrindo.

21CK 306 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (šio Kodekso 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus). Pažymėtina, kad byloje yra duomenys, jog ieškovas nuo 1995 m. verčiasi advokato praktika (b.l. 36), todėl akivaizdu, jog jam yra žinomi apeliaciniam skundui keliami reikalavimai. Šias aplinkybes patvirtina ir pirmosios instancijos teisme 2015-04-29 gautas ieškovo prašymas (b.l. 148), kuriame jis teiraujasi, ar nereikėjo kartu su žyminio mokesčio apmokėjimą patvirtinančiu dokumentu nurodyti apeliacinio skundo pagrindą. Taigi, įvertinus tai, jog ieškovas, žinodamas įstatymo reikalavimus, keliamus apeliacinio skundo turiniui, nei iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-10 nutartyje nustatyto termino (žyminiam mokesčiui sumokėti), nei vėliau, nepateikė patikslinto apeliacinio skundo, darytina išvada, kad apeliantas sąmoningai nenurodė apeliacinio skundo pagrindo, taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

22Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo, daro išvadą, CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, nenustatyta.

23Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu buvo patvirtinta pareiškėjų A. B. (šioje byloje ieškovo) ir A. B. (šioje byloje trečiojo asmens) sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria be kita ko, nepilnamečių vaikų D. B., gim. ( - ), ir G. B., gim. ( - ), gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų motina A. B. (Š.) ( - ), jų gyvenamuoju adresu, taip pat šalys susitarė dėl to, kiek ir kokiu būdu su vaikais bendraus skyrium gyvenantis tėvas A. B.. 2014 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos kanclerio potvarkiu Nr. DP-130 „Dėl A. Š. perkėlimo darbui užsienyje“ trečiasis asmuo A. Š. nuo 2014 m. liepos 14 d. buvo perkelta darbui į Lietuvos Respublikos generalinį konsulatą Čikagoje, JAV. Bylos duomenimis, kartu su A. Š. išvyko ir abu vaikai D. ir G. Ieškovas du kartus vyko aplankyti vaikų į Čikagą, dėl ko patyrė išlaidų.

24Ieškovas ieškinyje teigė, kad kelionės ir pragyvenimo svetur išlaidas turi kompensuoti kalta dėl egzistuojančios situacijos šalis, t.y. atsakovas, priėmęs 2014-04-07 potvarkį, kuriuo ilgam išskyrė nepilnamečius vaikus su skyrium gyvenančiu jų tėvu, pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 str. 2 d. nuostatas ir sudarė sunkiai įgyvendinamas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytas ir privalomai vykdytinas ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikai sąlygas.

25Pažymėtina, kad tiek sutartinė, tiek deliktinė atsakomybė atsiranda tik esant civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visetui, t. y. turi būti nustatyti neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (LR CK 6.247 straipsnis), kaltė (LR CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (LR CK 6.249 straipsnis).

26Nagrinėjamu atveju, kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad LR Užsienio reikalų ministerija, nebūdama šeimos santykių dalyvė, neturi jokių teisių ir pareigų ieškovo bei trečiojo asmens vaikų atžvilgiu. Teisę ir pareigą auklėti savo vaikus turi tėvai, todėl visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu sprendžia būtent jie tarpusavio sutarimu. Jei susitarti nepavyksta, ginčijamą klausimą, tame tarpe ir skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo tvarką, sprendžia teismas (CK 3.165 str., 3.170 str. 4 d.). Teismas nustatė, kad ministerija be paties darbuotojo išreikštos valios būti perkeltam dirbti į užsienį, be jo sutikimo, šio klausimo nebūtų svarsčiusi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime motyvuotai atsakė į ieškinyje keltus klausimus ir pagrįstai nustatė, jog atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų galėję įtakoti ieškovo nuostolių atsiradimą, taip pat kitų būtinų deliktinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, todėl pagrįstai ieškinio dėl nuostolių (tame tarpe ir būsimų) priteisimo netenkino.

27Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi ieškovas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas.

28Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

29Vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

30Dėl atsakovo prašymo skirti ieškovui A. B. baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

31Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.). Atsakovo nurodyti argumentai, jog ieškovas galimai siekė ne savo pažeistų teisių ir interesų gynybos, o pakenkti savo buvusiai sutuoktinei, padidindamas jos bylinėjimosi išlaidas ir bandydamas darbovietėje suformuoti jos neigiamą įvaizdį, laikytini nepakankamai pagrįstais. Pažymėtina, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo sprendimu yra priteistos iš ieškovo, be to byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę prašyti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Aplinkybė, kad ieškovas, būdamas teisininkas, apeliaciniame skunde nenurodė jo pagrindo, nenustačius tyčinio nesąžiningo elgesio, taipogi nesuteikia pagrindo konstatuoti akivaizdaus piktnaudžiavimo procesu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo ieškovui taikyti CPK 95 str. ir skirti jam baudą.

32Apelianto A. B. 2015-09-02 pavėluotai pateiktą prašymą, vadovaujantis CPK 306 str., 307 str., 323 str., atsisakytina priimti, todėl jis grąžinamas.

33Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

34Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Grąžinti apeliantui A. B. prašymą dėl procesinio termino nustatymo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė:... 5. Ieškovas nurodė, kad 2009-03-13 teismo sprendimu buvo patvirtinta jo ir A.... 6. Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepime į... 7. Trečiasis asmuo A. Š. atsiliepimais į pirminį ir patikslintą ieškinį... 8. II.... 9. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas pažymėjo, kad sprendimą savo karjeros ir darbinės veiklos... 12. Taip pat pirmos instancijos teismas sprendė, kad vien fakto, jog ieškinys... 13. III.... 14. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 15. Ieškovas A. B. apeliaciniu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo... 16. Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija su A. B. pateiktu... 17. Trečiasis asmuo A. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320... 20. Teismas pažymi, kad apeliantas, teigdamas, kad teismo sprendimas yra... 21. CK 306 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodyta,... 22. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 23. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Vilniaus miesto 1-os apylinkės... 24. Ieškovas ieškinyje teigė, kad kelionės ir pragyvenimo svetur išlaidas turi... 25. Pažymėtina, kad tiek sutartinė, tiek deliktinė atsakomybė atsiranda tik... 26. Nagrinėjamu atveju, kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios... 27. Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje... 28. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog... 29. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 30. Dėl atsakovo prašymo skirti ieškovui A. B. baudą dėl piktnaudžiavimo... 31. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis... 32. Apelianto A. B. 2015-09-02 pavėluotai pateiktą prašymą, vadovaujantis CPK... 33. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas... 34. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą palikti... 35. Grąžinti apeliantui A. B. prašymą dėl procesinio termino nustatymo....