Byla 3K-3-146/2013

Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio (kolegijos pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kukabara“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Coface Austria Kreditversicherung AG ieškinį atsakovui UAB „Kukabara“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kalnapilio – Tauro grupė“, dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje nagrinėjama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių dalyvaujančio byloje asmens procesinio dokumento trūkumų šalinimą, procesinio termino pratęsimą teismo rezoliucija ir teismo teisę procesinį dokumentą, kurio trūkumai nepašalinti, laikyti nepaduotu, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 19 531,99 Lt skolos, 2976,97 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovui 16 050,50 Lt skolos, 2145,12 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 18 195,62 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. gruodžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8Atsakovas 2011 m. lapkričio 3 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Atsakovas nurodė, kad teismas nepagrįstai jam neišsiuntė sprendimo nuorašo, šis buvo išsiųstas į atsakovui teisme atstovavusio advokato kontorą, tačiau advokato paslaugomis buvo pasinaudota tik teismo posėdžių metu pirmosios instancijos teisme, o dėl papildomų teisinių paslaugų bei tolimesnio atstovavimo sutarties nebuvo sudaryta.

9Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – pateikti teismui apeliacinį skundą, nes atsakovas, prašydamas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, prie prašymo nepateikė apeliacinio skundo.

10Atsakovas 2011 m. lapkričio 18 d. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą apeliaciniam skundui parengti iki 2011 m. lapkričio 25 d.

11Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 18 d. rezoliucija atsakovo prašymą patenkino, terminą trūkumams pašalinti pratęsė iki 2011 m. lapkričio 25 d.

12II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

13Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino atsakovui. Teismas konstatavo, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą nepašalino prašymo trūkumų.

14Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, 2012 m. liepos 12 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovui per teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartyje ir pakartotinai teisėjo rezoliucija nustatytą terminą nepašalinus pareiškimo trūkumų, atsiranda teisinis pagrindas atsakovo prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Vertindamas apelianto teiginius, kad jis apeliacinio skundo nepateikė dėl to, jog, negavęs teismo nutarties, kuria išspręstas jo prašymas pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti, laikė, kad teismas termino nepratęsė, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad CPK 77 straipsnio 3 dalis numato teismui teisę procesinio termino pratęsimo klausimą išspręsti rezoliucija, todėl teismas šiuo atveju neprivalėjo priimti nutarties. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas prašė terminą pratęsti konkrečiam laikotarpiui – iki 2011 m. lapkričio 25 d., teismo nutartis dėl trūkumų nepašalinimo priimta 2011 m. gruodžio 7 d., o į bylą nepateikta duomenų, jog atsakovas iki prašomos datos būtų domėjęsis, kaip yra išspręstas jo klausimas. Pabrėžęs, kad civilinio proceso įstatyme yra įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, įpareigojantys teismą imtis priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti ir byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, o šalis – sąžiningai naudotis bei nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui argumentus ir įrodymus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai, apeliacinės instancijos teismas, akcentavęs atsakovo pareigą imtis iniciatyvos sužinoti apie pareikšto prašymo išsprendimą, konstatavo, kad pats atsakovas dėl savo veiksmų laiku neįgyvendino teisės paduoti apeliacinį skundą, nesidomėjo termino pratęsimo eiga, nenurodė jokių objektyvių ir rašytiniais įrodymais pagrįstų tokio termino praleidimo priežasčių, kurios būtų pripažintos svarbiomis bei sutrukdžiusiomis atsakovui laiku pateikti apeliacinį skundą.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį bei priimti naują nutartį – atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

171. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Anot kasatoriaus, turėtų būti vertinama kaip visiškai gyvenimiška ir logiškai pateisinama situacija, kai atsakovas, pateikęs prašymą, bet neturintis atsakymo iš teismo, sustabdo apeliacinio skundo rengimą, susijusį su tam tikromis finansinėmis išlaidomis. Teismas teisingumo vardan, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu yra priteista didelė skola, dėl kurios priteisimo teisėtumo abejoja atsakovas, privalėjo suteikti galimybę atsakovui apginti savo interesus.

182. Kasatorius pažymi, kad teisė priimti rezoliuciją terminų atnaujinimo ir pratęsimo klausimais teismų veikloje plačiau pradėta taikyti įsigaliojus naujiems civilinio proceso įstatymo pakeitimams, todėl tikėtina, kad jis, kaip įprasta laukdamas nutarties dėl prašymo atnaujinti terminą, nesuskubo susipažinti su bylos medžiaga. Tačiau tai negali būti laikoma, kaip konstatuoja apeliacinės instancijos teismas, nesidomėjimu bylos eiga, neveikimu įgyvendinant savo procesines teises paduoti apeliacinį skundą arba sąmoningu bylos vilkinimu.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį, atsakovui skirti baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ieškovo teigimu, atsakovo nurodytas faktas, kad šis laukė teismo nutarties paštu neva dėl to, jog jam taip buvo įprasta iki CPK pakeitimų 2011 metais, nereiškia, jog šie pakeitimai konkrečiai atsakovui negalioja ir neturėtų būti taikomi. Įstatymas nereikalauja teismo rezoliucijos įteikti, taigi atsakovo skunde nurodytu atveju proceso teisės normos nebuvo pažeistos, o atsakovo nesidomėjimas bylos eiga ir dėl to atsiradę neigiami padariniai nėra priežastis naikinti visais atžvilgiais teisėtą teismo nutartį. Atsakovo reikalavimas vertinti teismo rezoliucijos negavimą kaip rimtą priežastį praleisti terminus nėra pagrįstas jokiais argumentais. Pripažinimas teismų praktikoje, kad rezoliucijos negavimas yra pakankamai rimta priežastis atnaujinti praleistus pratęstus terminus, reikštų, jog rezoliucijos turi būti visais atvejais siunčiamos proceso dalyviams paštu, tai paneigtų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus bei sudarytų sąlygas, kaip šiuo atveju, proceso vilkinimui.
2. Atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad buhalterinės apskaitos analizę, būtiną apeliaciniam skundui pateikti, gali atlikti tik buvę darbuotojai, todėl prireikė daugiau laiko apeliaciniam skundui parengti. Kasaciniame skunde atsakovas teigia, kad asmenys, geriausiai susipažinę su jo finansine būkle, atostogavo. Ieškovo teigimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas viso proceso metu nepateikė savo argumentus pagrindžiančių įrodymų dėl to, kad neva įmonėje nėra asmenų, galinčių rasti finansinius dokumentus. Kadangi naujų argumentų bei įrodymų pateikimas apeliacinėje instancijoje yra ribojamas CPK 314 straipsnio ir 306 straipsnio 2 dalies, o ir atsakovo paaiškinimai dėl atostogaujančių, nesančių arba nebedirbančių darbuotojų nėra nuoseklūs, tai darytina išvada, jog atsakovas tyčia delsia vykdyti teismo sprendimą ir net neketina pateikti apeliacinio skundo su jo nurodytais nesančių darbuotojų nerastais naujais duomenimis. Ieškovo teigimu, atsakovo veiksmai vertintini kaip proceso vilkinimas ir CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų nesilaikymas, todėl ieškovas prašo skirti atsakovui baudą dėl piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami.

23Dėl dalyvaujančio byloje asmens procesinio dokumento trūkumų šalinimo, procesinio termino pratęsimo teismo rezolicija ir teismo teisės procesinį dokumentą, kurio trūkumai nepašalinti, laikyti nepaduotu

24Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Bylos peržiūrėjimas apeliacinės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. J. K., bylos Nr. 3K-3-393/2007). Tik peržiūrėjus pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, atsiranda prielaida kasacijai (CPK 340 straipsnio 1 dalis, 341 straipsnio 1 punktas). Ši teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka, kurios nesilaikymas (pvz., nustatyto termino praleidimas) gali reikšti, kad asmuo tokią teisę prarado. Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti pažeidimo pobūdį šį pažeidimą lėmusių aplinkybių prasme, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės.

25Bylos duomenimis, atsakovas (kasatorius) 2011 m. lapkričio 3 d. Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimo paduoti. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 3 dalimi, paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas. Atsakovas, prašydamas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti, prie pareiškimo nepadavė apeliacinio skundo, todėl Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi jam nustatė terminą per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti pareiškimo trūkumus – pateikti apeliacinį skundą.

26Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu teismo nustatyto termino nepakanka procesinio dokumento trūkumams pašalinti, šis terminas gali būti pratęstas įstatymo nustatyta tvarka (CPK 77 straipsnis). Remiantis bylos duomenimis, atsakovas 2011 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui pateikė prašymą pratęsti nustatytą terminą trūkumams pašalinti iki 2011 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 18 d. rezoliucija šį atsakovo prašymą patenkino, terminą trūkumams pašalinti pratęsė iki 2011 m. lapkričio 25 d.

27Įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 straipsnis), taip pat atsižvelgiant į byloje dalyvaujančių asmenų pareigą domėtis proceso eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis), CPK 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, pratęsdamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Klausimai, kurie CPK numatytais atvejais sprendžiami teisėjo rezoliucija, taip pat gali būti išspręsti teismo nutartimi (CPK 290 straipsnio 6 dalis), tačiau tai nėra teismo pareiga.

28Pažymėtina, kad CPK 77 straipsnis 3 dalimi papildytas 2011 m. birželio 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1480, įsigaliojo nuo 2011 m. spalio 1 d. Kasatorius nurodo, kad teisė priimti rezoliuciją terminų atnaujinimo ir pratęsimo klausimais teismų veikloje plačiau pradėta taikyti įsigaliojus naujiems civilinio proceso įstatymo pakeitimams, todėl, tikėtina, kad jis, kaip įprasta laukdamas teismo nutarties dėl prašymo atnaujinti terminą, nesuskubo susipažinti su bylos medžiaga. Teisėjų kolegija atmeta šiuos kasatoriaus argumentus ir pažymi, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Kasatorius yra verslo subjektas, kuriam teisiniuose santykiuose keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei, pavyzdžiui, fiziniams asmenims. Pažymėtina, kad teisės aktai skelbiami viešai, todėl kiekvienas rūpestingas asmuo gali sužinoti savo teises ir pareigas. Asmuo, ignoruodamas įstatymus, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todėl negali pasiteisinti tuo, kad nežino įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. P. G. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-384/2007). Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 straipsnio 8 dalis). 2011 m. birželio 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-1480 leidinyje „Valstybės Žinios“ viešai paskelbtas 2011 m. liepos 13 d. (leidinio Nr. 85, publikacijos Nr. 4126). Nuo jo viešo paskelbimo iki Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. rezoliucijos priėmimo praėjo daugiau kaip keturi mėnesiai. Toks laiko tarpas yra daugiau nei pakankamas tam, kad kasatorius pagal jam keliamus atidumo ir rūpestingumo reikalavimus sužinotų įstatymus, savo teises ir pareigas. Pagrįstu pripažintinas ieškovo atsiliepimo į kasacinį skundą argumentas, kad kasatoriaus teiginys, jog jis laukė teismo nutarties paštu neva dėl to, jog jam taip buvo įprasta iki CPK pakeitimų 2011 metais, nereiškia, jog šie pakeitimai konkrečiai kasatoriui negalioja ir neturėtų būti taikomi.

29Kasaciniame skunde nurodoma, kad kasatorius pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą pratęsti terminą pareiškimo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti trūkumams pašalinti – pateikti apeliacinį skundą, nes negalėjo laiku pateikti finansinių dokumentų, reikalingų apeliaciniam skundui parengti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pačios šalys turi rūpintis savo įrodymus pateikti laiku ir vertinti jų poreikį konkrečioje proceso stadijoje. Nors Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas rezoliucija terminą trūkumams pašalinti atsakovui pratęsė iki 2011 m. lapkričio 25 d., o apskųstą nutartį priėmė 2011 m. gruodžio 7 d., tačiau kasatoriaus nurodomi duomenys, kaip ir apeliacinis skundas, byloje nėra pateikti.

30Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, atsakovui per Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartyje ir pakartotinai 2011 m. lapkričio 18 d. rezoliucija nustatytą terminą nepašalinus pareiškimo trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutartimi atsakovo pareiškimą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, taip pat kad teismas nebuvo suteikęs kasatoriui galimybės apginti savo interesus.

31Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstas teismų nutartis, konstatuoja, kad jas naikinti kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

32Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

33Ieškovo teigimu, atsakovo veiksmai vertintini kaip proceso vilkinimas ir CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų nesilaikymas, todėl ieškovas prašo skirti atsakovui baudą dėl piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis.

34Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Oruva” ir Ko” v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti kasatoriaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Jis turi teisę skųsti byloje priimtus teismų procesinius sprendimus kasacine tvarka. Nenustačius, kad kasatorius piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jam baudą.

35Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36Kasaciniame teisme patirta 28,16 Lt Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

38Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

39Priteisti iš atsakovo UAB „Kukabara“ (j. a. k. 125696036) 28,16 Lt (dvidešimt aštuonis litus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

40Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.