Byla e2-294-642/2017
Dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė ,,Stiksas‘‘, atsakovės pusėje – AAS ,,Gjensidige Baltic‘‘ Lietuvos filialas

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, Joanai Runelienei, dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės saugos tarnybos ,,Argus‘‘ atstovui advokato padėjėjui Giedriui Gvildžiui, trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų uždarosios akcinės bendrovės „Stiksas“ atstovui įmonės vadovui E. G., advokatui Viliui Malinauskui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei saugos tarnybai „Argus“ dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė ,,Stiksas‘‘, atsakovės pusėje – AAS ,,Gjensidige Baltic‘‘ Lietuvos filialas.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 4 426,58 Eur turtinės žalos atlyginimo, 392,93 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2005 m. gruodžio 1 d. R. Jonaičio IĮ „Argus“ saugos tarnyba (2013 m. gruodžio 13 d. savininko sprendimu iš individualios įmonės pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę saugos tarnybą „Argus“) ir uždaroji akcinė bendrovės „Stiksas“ sudarė Apsaugos sutartį Nr. V/EA-0511-STIK (toliau – apsaugos sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo gavus aliarmo signalą, reiškiantį, kad objekto (uždarosios akcinės bendrovės „Stiksas“ biuras, pagalbinės ir sandėlio patalpos, esančios adresu Oslo g. 1, Vilniuje) saugumui gresia pavojus, nedelsiant atvykti į objektą ir atidžiai jį apžiūrėti (apsaugos sutarties 2.1. ir 2.1.1. punktai). Patalpose sumontuota elektroninė apsaugos sistema. Signalizacijos davikliai reaguoja į šilumos judėjimą. 2014 m. rugsėjo 20 d., 22.51 val., suveikė pastato-sandėlio, esančio adresu Oslo g. 1, Vilniuje, signalizacija. Suveikus patalpų signalizacijai, atsakovės darbuotojai atvyko į įvykio vietą, tačiau įsilaužimo į saugomą pastatą požymių nepastebėjo. 2014 m. rugsėjo 22 d., apie 9.00 val., uždarosios akcinės bendrovės „Stiksas“ darbuotojai užėję į sandėlį pastebėjo, kad išlaužta sandėlio patalpos plytų mūro siena ir iš sandėlio pavogti nerūdijančio plieno vamzdžiai. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudiminiu. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Verslo turto draudimo taisyklėmis Nr. 068-1 (2012 m. gruodžio 19 d. redakcija, galioja nuo 2013 m. vasario 2 d.) (toliau – taisyklės). Pagal taisyklių 42 punktą, nuostolį nustato draudikas, vadovaudamasis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu, gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, reikalingais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Pagal uždarosios akcinės bendrovės „Stiksas“ darbų sąmatą Nr. 201409221, pastato-sandėlio sienos remonto kaštai 1625,94 Lt arba 470,90 Eur. Kompensuodama pastato sienos remonto kaštus, ieškovė išmokėjo 470,90 Eur dydžio draudimo išmoką. Pagal uždarosios akcinės bendrovės „Stiksas“ prekių inventorizacijos aktą ir Medžiagų nurašymo aktą Nr. INV-1409221, iš sandėlio pavogtų atsargų vertė 4 245,30 Eur (14 658,16 Lt). Kompensuodama dėl atsargų vagystės atsiradusį nuostolį, ieškovė išmokėjo 3 955,68 Eur (13 658,16 Lt, išskaičiuota 1000 Lt besąlyginė išskaita) dydžio draudimo išmoką. Viso, ieškovė išmokėjo 4 426,58 Eur draudimo išmoką. Signalizacijos davikliai patalpose 2014 m. rugsėjo 20 d., 22.51 val. sureagavo į šilumą skleidžiančių objektų judėjimą patalpų viduje. Prie saugomo objekto atvykę atsakovės darbuotojai apžiūrėjo sandėlio patalpas tik iš Oslo gatvės, Vilniuje, pusės, tačiau neapžiūrėjo patalpų iš Šiltnamių g., Vilniuje, pusės. Atidžiai ir iš visų pastato pusių apžiūrėję saugomų patalpų sienas, atsakovės darbuotojai turėjo realią galimybę pastebėti akivaizdžius įsilaužimo į patalpas požymius, t.y. išlaužtą pastato sieną per kurią nenustatyti asmenys pateko į saugomas patalpas. Atsakovės darbuotojai turėjo galimybę saugomas patalpas apžiūrėti iš Šiltnamių g., Vilniuje, pusės (išlaužtos sienos pusė). Neatidžiai patikrinę išorinį saugomų patalpų perimetrą, atsakovės darbuotojai uždarosios akcinės bendrovės „Stiksas“ atsakingam asmeniui E. G. pranešė, kad akivaizdžių įsilaužimo į patalpas požymių nematyti ir, kad signalizacijos veikimas atsistatė. Gavęs minėtą pranešimą, E. G. atsakovės darbuotojų buvo suklaidintas ir suklydimo įtakoje priėmė sprendimus nevykti apžiūrėti patalpų iš vidaus ir atšaukti fizinę objekto apsaugą prie objekto. Apibendrinant pirmiau aptartas aplinkybes, ieškovės nuomone, akivaizdu, kad atsakovė netinkamai įvykdė sutartinę pareigą atidžiai apžiūrėti saugomą objektą. Šios pareigos netinkamas vykdymas tiesiogiai susijęs su atsiradusiais nuostoliais, kadangi neatidžiai apžiūrėjus ir nepastebėjus išlaužtos pastato sienos į saugomas patalpas patekę asmenys liko nepastebėti ir pavogė uždarosios akcinės bendrovės „Stiksas“ turtą. Ieškovės nuomone, atsakovė privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jos darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Ieškovė pretenzijomis ragino atsakovę geranoriškai atlyginti padarytą turtinę žalą, tačiau žala tebėra neatlyginta. Ieškovė nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.261 straipsniu, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, darytina išvada, kad iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 392,93 Eur (4 426,58 Eur turtinė žala x 0,06 palūkanos /365 dienų skaičius metuose x 540 pradelstų dienų skaičius) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2015 m. vasario 8 d.) iki 2016 m. liepos 31 d.

5Ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovas Tadas Dumbliauskas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 20 d. į įvykio vietą atvykęs atsakovės darbuotojas, įvykio vietą apžiūrėjo tik iš išorinės pusės, tačiau neapžiūrėjo iš vidinės kiemo pusės. Atsakovas nevykdė apsaugos sutarties 2.1.1. punkto reikalavimo – objektą apžiūrėti atidžiai bei nesilaikė sutarties 3.1.4 punkto nuostatų – organizuoti užsakovo įgaliotų asmenų atvykimą, tuo pasireiškė neteisėti atsakovo veiksmai. Iš sandėlio buvo pavogtos prekės, kurių bendra vertė pagal inventorizacijos aktą, sąskaitas-faktūras – 4 245,30 Eur, besąlyginė išskaita – 289,62 Eur. Nuostoliai apskaičiuoti pagal Verslo turto draudimo taisykles. Apskaičiuojant nuostolius, uždaroji akcinė bendrovė „Stiksas“ pateikė sienos remonto darbų kainą, prekių inventorizacijos aktą, sąskaitas-faktūras. Kai kurios iš pavogtų prekių buvo įsigytos 2007-2008 metais. Medžiagų nurašymo dokumente „kodas“ reiškia PVM sąskaitos-faktūros numerį. Sandėlio siena buvo išgriauta iš išorinės pusės. 2014 m. rugsėjo 22 d. 7.56 val. uždarosios akcinės bendrovės „Stiksas“ darbuotojai atjungė visų saugomo objekto patalpų signalizaciją, vagystę iš sandėlio pastebėjo apie 9.00 val. Vaizdo stebėjimo priemonės objekte buvo įrengtos, tačiau vaizdo įrašo neturi. Turto inventorizacijos akte nematė atsakovės atstovo parašo. Uždaroji akcinė bendrovė „Stiksas“ kvietė atsakovę dalyvauti atliekant inventorizaciją (rašytinių įrodymų nepateikta), tačiau atsakovė nedalyvavo.

6Atsakovė atsiliepimu į ieškovės ieškinį nesutiko su ieškovės reikalavimais. Atsakovė nurodė, kad tarp R. Jonaičio IĮ „Argus“ saugos tarnybos (šiuo metu uždaroji akcinė bendrovė saugos tarnyba „Argus“) ir ieškovės 2005 m. gruodžio 1 d. buvo sudaryta apsaugos sutartis Nr. V/EA-0511-STIK. Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo vykdyti ieškovės objekto stebėjimą bei apsaugą įrengtos elektroninės signalizacijos sistemos, centrinio stebėjimo pulto ir greito reagavimo grupės pagalba, saugomas objektas – uždarosios akcinės bendrovės „Stiksas“ biuras, pagalbinės ir sandėlio patalpos, adresu Oslo g. 1, Vilnius. 2014 m. rugsėjo 22 d., apie 10.09 val. į centrinį stebėjimo pultą buvo gautas telefono skambutis iš atsakingo asmens E. G., kuris informavo apie užfiksuotą įsilaužimą į objektą, paprašė sujungti su atsakingu vadybininku. Kaip nurodė ieškovas, 2014 m. rugsėjo 20 d., 22:51:24 val. iš saugomo objekto į atsakovės centrinį stebėjimo pultą buvo gautas aliarmo signalas – suveikė judesio daviklis sandėlio 2 teritorijoje. Atsakovas, gavęs aliarmo signalą iš objekto, vadovaudamasis apsaugos sutarties 2.1., 2.1.1. punktais, nedelsiant nuvyko prie objekto, į kurį atvyko 22.57 val. (per sutartyje nustatytą laiką). Apsaugos darbuotojas objektą atidžiai apžiūrėjo, kiek tai buvo objektyviai įmanoma, tačiau jokių akivaizdžių objekto pažeidimo požymių tuo metu nebuvo nustatyta. Vadovaujantis apsaugos sutarties 2.1.2. punktu, atsakovas apie gautą aliarmo signalą telefonu informavo sutarties priede Nr. 1 nurodytą atsakingą asmenį E. G., kuris į objektą atvykti atsisakė. Kadangi atsakingas asmuo į objektą atvykti ir apžiūrėti jį iš vidaus bei išsiaiškinti aliarmo suveikimo priežastis atsisakė, todėl atsakovė neturėjo pareigos toliau būti prie objekto, nes jokio akivaizdaus įvykio nebuvo užfiksuota (apsaugos sutarties 3.1.4., 4.5.12 punktai). Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo patvirtino, jog atsakovė informavo atsakingą asmenį apie signalizacijos suveikimą, tačiau, trečiojo asmens darbuotojas atvykti į objektą atsisakė. Ieškovė ir trečiasis asmuo nurodo, jog įsilaužimas į objektą buvo pastebėtas 2014 m. rugsėjo 22 d. apie 09.00 val., tačiau, pagal centrinio stebėjimo pulto išklotinės duomenis, apie iš objekto signalizacijos sistemos gautus signalus matyti, kad į objektą trečiojo asmens įgalioti asmenys buvo atvykę ir 2014 m. rugsėjo 21 d., tačiau įsilaužimo į objektą taip pat nepastebėjo. Be to, 2014 m. rugsėjo 22 d., objektas buvo atidarytas ne vėliau nei 07.56 val., tačiau apie įvykį objekte atsakovei buvo pranešta tik apie 10.09 val., t. y., praėjus daugiau nei dviem valandoms po objekto atidarymo. Ieškovė pretenzijomis ragino atsakovę geranoriškai atlyginti padarytą turtinę žalą, tačiau, atsakovė, būdama įsitikinusi, kad už trečiajam asmeniui atsiradusią žalą nėra atsakinga, su tokiais reikalavimais nesutiko. Atsakovė pažymi, kad sutartis nenumato jokių aplinkybių ar išimčių, dėl kuriu kliento atsakingi asmenys galėtų neatvykti į objektą arba dėl kurių toks neatvykimas nebūtų laikomas sutarties įsipareigojimų pažeidimu. Atsakovė nurodo, kad objekte buvo fiksuotas tik vienas suveikimas, todėl, neatmetama galimybė, jog į objektą galėjo būti ne įsilaužta iš išorės, bet objekte asmenys pasiliko viduje iki jo uždarymo, o vėliau po suveikimo uždengę judesio jutiklį, išlaužė sieną iš vidaus bei atliko nusikalstamą veiką. Tokiu atveju, apsaugos darbuotojas galėjo nenustatyti įsilaužimo po suveikimo, kadangi jo nebuvo, o trečiojo asmens atsakingo darbuotojo atsisakymas atvykti apžiūrėti objektą iš vidaus, sudarė sąlygas asmenims pagrobti turtą ir padaryti žalą trečiajam asmeniui. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiasis asmuo, su kuriuo buvo sudaryta sutartis ir kuris prisiėmė tam tikras pareigas, pagal sutarties 3.3.2. punktą, pastebėjus vagystę po objekto atidarymo, privalo nedelsiant (ne vėliau kaip per 30 min.) pranešti apie tai atsakovei telefonu, tačiau, objektą atidarius 07.56 val., atsakovei pranešė apie įvykį tik 10.09 val. Nors ieškovė, reikalaudama žalos atlyginimo teigia, jog atsakovė pažeidė atlygintinų paslaugų sutartį, todėl atsakovei taikytina bendroji civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245-6.249 straipsniai), o taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 straipsnio nuostatomis, tačiau iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, jog atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, laiku ir visiškai, o ieškovė neįrodė būtinų atsakovės atsakomybės sąlygų, dėl kurių ji turėtų atlyginti trečiojo asmens tariamai patirtą ir ieškovės atlygintą žalą. Be to, atsakovė pažymi tai, kad sutartimi šalys apsibrėžė atvejus, kuomet atsakovė yra atleidžiama nuo atsakomybės, t. y., sutarties 4.5.5. punktas (nuostolių padarytų dėl užsakovo neįvykdytų įsipareigojimų), 4.5.6. punktas (padarytų nusikaltėlio, kuris pasiliko objekto viduje, kai buvo įjungta apsaugos sistema), 4.5.9. punktas (jeigu, esant įsilaužimo ar kitokiems akivaizdiems įsibrovimo požymiams, užsakovas į objektą įėjo be apsaugos įgaliotų atstovų), 4.5.10. punktas (jeigu apie užsakovo pastebėtą vagystę po objekto atidarymo nebuvo pranešta apsaugai nedelsiant (ne ilgiau kaip per 30 min.)), 4.5.11. punktas (jeigu nuostoliams nustatyti, inventorizacijos metu po įsilaužimo, užsakovas neiškvietė apsaugos įgaliotų atstovų), 4.5.12. punktas (jeigu po signalizacijos priemonių suveikimo užsakovas buvo informuotas apie tai, tačiau atsisakė atvykti į objektą). Atsakovės nuomone, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, matyti, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, neteisėtas. Be to, ieškovės reikalavimas priteisti kompensacines palūkanas yra nepagrįstas, kadangi nėra įrodytos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, dėl kurių atsakovė turėtų atlyginti ieškovei pagrindinę žalą.

7Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės saugos tarnybos „Argus“ atstovas advokato padėjėjas Giedrius Gvildys teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 20 dieną apsaugos darbuotojas, atvykęs į įvykio vietą apėjo visą teritorijos fasadinę pusę. Teritorija yra aptverta spygliuota tvora, kuri yra uždengta plėvele ir ją perlipti apsaugos darbuotojas neturi galimybės. Apžiūrėdamas saugomą objektą, apsaugos darbuotojas ėmėsi visų veiksmų, kad galėtų atidžiai jį apžiūrėti. Jis pasilypėjo ant šalia tvoros esančios šuns būdos, švietė prožektoriumi, apvažiavo visą teritoriją, tačiau akivaizdžių įsilaužimo požymių nematė. Pasilypėjus ant šuns būdos, išverstos sienos nebuvo galima matyti, nes tą vietą užstojo kiti statiniai. Apsaugos darbuotojas, apžiūrėjęs objektą, apie tai pranešė centrinio pulto budėtojui. Remiantis apsaugos sutarties 2.1.2. punktu, budėtojas informavo uždarosios akcinės bendrovės „Stiksas“ atsakingą asmenį. Apsaugos darbuotojas tiesiogiai su klientu nebendrauja. Apsaugos darbuotojas nemato, ar atsistatė signalizacija, tokią informaciją mato tik centrinio pulto budėtojas. Vadovaujantis apsaugos sutarties 3.1.4. punktu, reaguodamas į pranešimą apie suveikusią signalizaciją, atsakingas saugomo objekto atstovas turi atvykti į objektą, priešingu atveju, atsakingas asmuo pats prisiima riziką. Atsakovė neturi rakto nuo saugomų patalpų. Vadovaujantis apsaugos sutarties 3.3.4. punktu, apsaugos darbuotojui turi būti suteiktos sąlygos apžiūrėti saugomą objektą. Atsakovės veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų. Atsakovės apsaugos darbuotojas saugomą objektą apžiūrėjo atidžiai ir rūpestingai, kiek objektyviai tai galėjo padaryti. Neįrodytas ir žalos faktas. Įmonės inventorizacijos aktai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Iš ieškovės pateiktų dokumentų negalima spręsti, ar toks turtas iš tiesų yra dingęs. Įvykio metu suveikė judesio daviklis nuo temperatūrinio pokyčio. Atsakovei apie įsilaužimą pranešta 2014 m. rugsėjo 22 d. 10.09.04 val. Po pranešimo atsakingi asmenys buvo nuvykę į objekto vietą aiškintis aplinkybių. Kas buvo pavogta iš objekto, konkrečių duomenų iš karto pateikta nebuvo. Buvo laukiama kvietimo dalyvauti inventorizacijoje, tačiau kvietimo nei žodinio, nei raštu pateikta nebuvo. Sudarant apsaugos sutartį, teritorijos planas atsakovei nebuvo pateiktas.

8Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Stiksas“ atsiliepimu į ieškovės ieškinį sutiko su ieškovės reikalavimais. Nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė ,,Stiksas“ 2005 m. gruodžio 1 d. sudarė su atsakovu apsaugos sutartį Nr. V/EA-0511-STIK, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo gavus aliarmo signalą, t. y., jog saugumui gresia pavojus, nedelsiant atvykti į objektą ir atidžiai bei nuosekliai jį apžiūrėti, o nustačius įsilaužimo požymius, organizuoti fizinę apsaugą. Pažymėtina, kad 2014 m. rugsėjo 20 d., suveikus saugomų patalpų signalizacijai, atsakovė atvyko apžiūrėti saugomų patalpų. Po atsakovės apžiūrėjimo, buvo gauta informacija, kad jokie įsilaužimo požymiai nenustatyti, o signalizacijos veikimas atsistatė. 2014 m. rugsėjo 22 d. atvykus bendrovės darbuotojams į darbą ir užėjus į sandėlį, buvo pastebėtas įsilaužimas, kurio metu pavogtas bendrovei nuosavybės teise priklausantis turtas. Darytina išvada, kad atsakovė aplaidžiai atliko savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal abipusiai sudarytą ir aukščiau nurodytą apsaugos sutartį, nes įsilaužimas į patalpas buvo atliktas iš Šiltnamių gatvės pusės. Jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas ir patalpas apžiūrėjusi visu saugomu perimetru, būtų nustačiusi įsilaužimo faktą. Tačiau, veikdama netinkamai, tokių veiksmų neatliko, ko pasėkoje buvo pavogtas bendrovei priklausantis turtas. Kadangi bendrovės turtas buvo draustas, sudarius draudimo sutartį su akcine bendrove ,,Lietuvos draudimas“, akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“ šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir atlygino bendrovės patirtus nuostolius dėl vagystės. Uždarosios akcinės bendrovės „Stiksas“ nuomone, atsakovė elgėsi neapdairiai, netinkamai ir dėl tokių veiksmų buvo patirta žala, kurią atlygino ieškovė, todėl ieškovės ieškinys yra pagristas ir atsakovė privalo visiškai atlyginti dėl jos kaltų veiksmų patirtą žalą.

9Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Stiksas“ atstovas įmonės vadovas E. G. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad uždarosios akcinės bendrovės „Stiksas“ patalpų, esančių Oslo g. 1, Vilniuje, teritorija yra nutolusi nuo pagrindinės gatvės apie 10 metrų. Teritorija yra aptverta tvora, kuri apdengta plėvele, į tvorą yra įpinta spygliuotos vielos gija. Tvorą įmanoma perlipti. Raktas nuo patalpų yra laikomas biure ir niekam neduodamas. Saugomas patalpas sudaro 5 zonos. Baigus darbą, paskutinis asmuo, išeinantis iš patalpų, viską apžiūri ir priduoda apsaugai. Sudarant sutartį su apsaugos tarnyba „Argus“, buvo sutarta dėl patalpų apsaugos, teritorijos apsauga nepateko į sutartį, pateikti teritorijos planą jo niekas neprašė. Draudimo sutartyje buvo numatyta įrengti vaizdo kamerą. Vaizdo kamera buvo įrengta iš fasadinės pusės. Draudimo sutartyje nebuvo nurodyta, kiek kamerų reikia įrengti. Vaizdo kameros duomenys saugomi 6 mėnesius ir pateikti vaizdo įrašo negali. Įvykio metu prekės buvo ištrauktos iš apatinių lentynų. Gavęs pranešimą, kad suveikė signalizacija, jis į objektą nevyko, nes buvo suklaidintas apsaugos darbuotojo – jam telefonu pasakė, kad signalizacija suveikė ir vėl atsistatė. 2014 m. rugsėjo 21 d. buvo nuvykęs į objektą, tai buvo sekmadienis – įmonės švaros diena. Tą dieną jis išoriškai apžiūrėjo tik fasadinę pusę, visų patalpų neapžiūrėjo, išgriautos sienos nematė, atjungta buvo tik „1 zona“. Vagystę iš sandėlio pastebėjo 2014 m. rugsėjo 22 d. apie 9.00 val., paskambino policijai. Apie 10.00 val. pranešė apsaugos tarnybai. Dėl įvykio 2014 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į saugos tarnybos vadybininką I. P.. Neatsimena, ar konkrečiai tarėsi dėl inventorizacijos. Komisiją sudarė įsakymu. Komisiją sudarė įmonės administracijos darbuotojai ir kiti darbuotojai, nesusiję giminystės ryšiais. Nežino, kodėl inventorizacijos aktą pasirašė tik direktoriaus pavaduotojas R. G. ir pardavimų vadovė J. G.. R. G. yra jo brolis, J. G. yra R. G. sutuoktinė, o įmonėje dar dirbanti D. G. – brolio sutuoktinė. Pati inventorizacija truko 3-4 dienas, ji tikrai negalėjo būti atlikta 2014 m. rugsėjo 22 d. Medžiagų nurašymo aktas sudarytas 2014 m. rugsėjo 22 d. Žino, kad nurašymo aktas negali būti pasirašytas anksčiau nei atlikta inventorizacija. Plytos išgriautai sienai atstatyti buvo pirktos anksčiau nei įvykdyta vagystė. Pro išgriautą sieną buvo ištrauktos apatinėse lentynose buvusios prekės, specifiniai vamzdžiai, kurie buvo pirkti 2007-2008 metais. Tų prekių garantija neribota ir specifinės prekės kiekvienais metais vis brangsta. Medžiagų nurašymo dokumente „kodas“ reiškia prekės kodas tiekėjo sąskaitoje-faktūroje.

10Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atsiliepimu į ieškovės ieškinį nesutiko su ieškovės reikalavimais. Nurodė, kad sutinka su visais atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais.

11Liudytojas G. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje saugos tarnyboje „Argus“ apsaugos darbuotoju nuo 2008 metų. Dėl savo darbo kokybės jokių pastabų nėra gavęs. Iki 2014 m. rugsėjo 20 d. įvykio ir po šio įvykio yra tekę vykti į saugomą objektą, esantį Oslo g. 1, Vilniuje. Įvykio dieną, gavęs iškvietimą, nuvyko į objektą. Teritorija buvo užtverta, perlipo per pagrindinę fasadinę tvorą, apžiūrėjo fasadinę pusę, tada užsilipęs ant šuns būdos su prožektoriumi apžiūrėjo vidinę teritorijos dalį. Iki šiol neturi rakto, kad galėtų patekti į vidinę teritorijos dalį. Teritorija yra aptverta spygliuota tvora. Pasilipus ant būdos, išgriautos sienos dalies nebuvo įmanoma pamatyti, vaizdą užstojo sandėliukai. Nieko įtartino nepastebėjęs, jis automobiliu apvažiavo aplinkui visą teritoriją. Nematė jokių įsilaužimo požymių. Pranešė pulto operatoriui, kad objektą apžiūrėjo ir nieko nepastebėjo. Yra buvę atvejų, kad teko vykti į šį objektą, suveikus signalizacijai, E. G. visada atvykdavo, tačiau tą kartą jis neatvyko. Pulto operatorius pranešė, kad E. G. neatvyks ir galima palikti objektą. Pagal turimas galimybes, objektą jis apžiūrėjo tinkamai. Nepamena, ar įvykio metu, jam atvykus į objektą, kaukė signalizacija.

12Teismas k o n s t u o j a :

13Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2005 m. gruodžio 1 d. R. Jonaičio IĮ „Argus“ saugos tarnyba (2013 m. gruodžio 13 d. savininko sprendimu iš individualios įmonės pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę saugos tarnybą „Argus“) ir uždaroji akcinė bendrovės „Stiksas“ sudarė Apsaugos sutartį Nr. V/EA-0511-STIK. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2014 m. spalio 1 d. rašte dėl įvykio pranešama, kad 2014 m. rugsėjo 20 d. komisariate registruotas įvykis ROIK0114000632554, kad nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. 16.00 val. iki 2014 m. rugsėjo 22 d. 9.00 val. išlaužus uždarosios akcinės bendrovės „Stiksas“ gamybinių patalpų, esančių Vilniuje, Oslo g. 1, sieną, buvo patekta į patalpas ir iš patalpų pavogti nerūdijančio plieno vamzdžiai. Dėl nusikalstamos veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 18-1-01415-14, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, tyrimas tęsiamas. Uždaroji akcinė bendrovė saugos tarnyba „Argus“, atsakydama į akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 2014 m. rugsėjo 25 d. raštą, pateikė informaciją apie įvykį: „1) gamybinės patalpos, esančios Oslo g. 1, Vilniuje, saugomos objekte sumontuota elektroninės apsaugos sistemos pagalba; signalizacijos davikliai reaguoja į šilumos judėjimą (pasyvieji infraraudonųjų spindulių davikliai, sutrumpintai – PIR judesio davikliai (jutikliai). PIR judesio daviklių veikimas paremtas infraraudonųjų spindulių registravimu); 3) pavojaus signalas iš objekto gautas Oslo g. 1, Vilnius, 2014 m. rugsėjo 20 d., 22.51 val.; 4) prieš įvykio datą minėtame objekte laikotarpiu 2014 m. rugsėjo 1 d. – 2014 m. rugsėjo 20 d. nebuvo gauta jokių pastebėtų signalizacijos sutrikimų; 5) greitojo reagavimo grupė prie objekto buvo 22.57 val.; 6) CSP informavo E. G., kuris į objektą atvykti atsisakė; 6) 2014 m. rugsėjo 20 d. objektas, esantis Oslo g. 1, Vilniuje, buvo priduotas apsaugai.“ Byloje esantis verslo draudimo liudijimas serija LD Nr. 100620545, Nr. 271304919 patvirtina, kad tarp akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Stiksas“ laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 22 d., 00.00 val. iki 2015 m. sausio 21 d. 24.00 val. buvo sudaryta verslo turto draudimo sutartis. Iš verslo draudimo priedo prie minėto liudijimo matyti, kad dokumente nurodytas draudžiamųjų įvykių sąrašas bei informacija apie riziką, objektuose įrengtas turto apsaugos priemones. Tarp draudžiamųjų įvykių atsargoms numatyta: vagystė su įsibrovimu, apiplėšimas ir vandalizmas, o tarp turto apsaugos priemonių nurodyta: įrengta vaizdo stebėjimo ir įrašymo sistema, stebėjimas vykdomas vietiniame poste, stebėjimo laukas įmonės teritorija. Iš 2014 m. lapkričio 11 d. nuostolių ir draudimo išmokos apskaičiavimo matyti, kad nuostolių suma (žala) pagal uždarosios akcinės bendrovės „Stiksas“ darbų sąmatą Nr. 201409221 yra 470,90 Eur (1 625,94 Lt). Uždaroji akcinė bendrovė „Stiksas“ 2014 m. rugsėjo 22 d. atliko prekių inventorizaciją bei nustatė trūkumus po vagystės – 4 245,30 Eur (14 658,16 Lt), inventorizacijos aktas pasirašytas direktoriaus pavaduotojo R. G. ir pardavimų vadovės J. G.. AB SEB banko vietinio mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 2014 m. spalio 24 d. akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ pervedė uždarajai akcinei bendrovei „Stiksas“ 3 955,68 Eur (13 658,16 Lt).

14Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, o tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju, draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

15Kaip matyti iš ieškovės pateikto ieškinio, atsakovės civilinė atsakomybė kildinama iš generalinio delikto – bendros pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai, taip, kad nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis). Kadangi žalą patyrusio asmens (reikalavimą perėmusio draudiko) ir atsakovės sutartiniai santykiai nesiejo, tai reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti reiškiamas tik deliktinės atsakomybės, o ne sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu. Deliktinės atsakomybės atveju ieškovė turi pareigą įrodyti būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp tų veiksmų ir žalos, kaltę ir žalą, o iš šių sąlygų tik kaltė yra preziumuojama, nustačius atsakovės veiksmų neteisėtumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsniai). Neįrodžius bent vienos iš išvardintų būtinųjų sąlygų, civilinės atsakomybės turtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2012, 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007).

16Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Stiksas“ sudarė verslo turto draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 22 d. 00.00 val. iki 2015 m. sausio 21 d. 24.00 val. 2014 m. rugsėjo 20 d., 22.51 val., suveikė uždarosios akcinės bendrovės „Stiksas“ pastato-sandėlio, esančio adresu Oslo g. 1, Vilniuje, signalizacija. Objektas buvo saugomas 2005 m. gruodžio 1 d. sudarytos sutarties tarp R. Jonaičio IĮ „Argus“ saugos tarnybos (2013 m. gruodžio 13 d. savininko sprendimu iš individualios įmonės pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę saugos tarnybą „Argus“) ir uždarosios akcinės bendrovės „Stiksas“ Apsaugos sutarties Nr. V/EA-0511-STIK pagrindu, pagal kurią atsakovė įsipareigojo gavus aliarmo signalą, reiškiantį, kad objekto (uždarosios akcinės bendrovės „Stiksas“ biuras, pagalbinės ir sandėlio patalpos, esančios adresu Oslo g. 1, Vilniuje) saugumui gresia pavojus, nedelsiant atvykti į objektą ir atidžiai jį apžiūrėti (apsaugos sutarties 2.1. ir 2.1.1. punktai). 2014 m. rugsėjo 20 d., 22.51 val., suveikus pastato-sandėlio, esančio adresu Oslo g. 1, Vilniuje, signalizacijai, atsakovės darbuotojas pagal minėtos apsaugos sutarties 2.1., 2.11 p. reikalavimus, atvyko į įvykio vietą ir ją apžiūrėjo. Šioje byloje esminis ginčas tarp šalių kyla būtent dėl to, ar atsakovė, vykdydama apsaugos sutarties įsipareigojimus, laikėsi apsaugos sutarties 2.1.1. punkto reikalavimų ir atidžiai apžiūrėjo saugomą objektą. Liudytojas apsaugos darbuotojas G. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvykęs į įvykio vietą, jis pagal turimas galimybes objektą apžiūrėjo tinkamai, t. y., perlipo per pagrindinę fasadinę tvorą, apžiūrėjo objekto fasadinę pusę, tada, užsilipęs ant šuns būdos, pasišviesdamas prožektoriumi, kiek buvo įmanoma apžiūrėjo vidinę teritorijos dalį, automobiliu apvažiavo teritoriją iš gatvės pusės ir nepastebėjęs jokių įsilaužimo požymių apie tai pranešė apsaugos centrinio pulto darbuotojui. Kaip matyti iš liudytojo apsaugos darbuotojo G. D. paaiškinimų bei byloje pateiktų foto nuotraukų, uždarosios akcinės bendrovės „Stiksas“ teritorija yra aptverta pakankamai aukšta tvora, kuri yra spygliuota, o sandėlio matomumą per tvorą užstoja vidiniai statiniai, esantys arčiau tvoros. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Stiksas“ atstovas E. G. patvirtino, kad raktų nuo saugomo objekto atsakovei jis nėra davęs. Atsakovė ir po įvykio saugo uždarosios akcinės bendrovės „Stiksas“ patalpas, tačiau iki šiol neturi rakto, kad galėtų patekti į vidinę teritorijos dalį ir tokiu būdu visapusiškai apžiūrėti saugomą objektą. Teismas pažymi, kad tinkamas apsaugos sutarties vykdymas objektyviai priklauso ne tik nuo apsaugos kompanijos atliekamų veiksmų, bet ir nuo užsakovo – uždarosios akcinės bendrovės „Stiksas“ priešpriešinių veiksmų ir pareigų, kurias pats užsakovas prisiėmė, sudarydamas apsaugos sutartį. Byloje esanti išklotinė apie suveikusį aliarmo signalą Oslo g. 1, Vilniuje, patvirtina, kad apsaugos darbuotojas laiku pagal apsaugos sutarties 2.1.1. punktą atvyko į objektą, jį išoriškai apžiūrėjo, 23.04.04 val. centrinio pulto operatorius skambino uždarosios akcinės bendrovės „Stiksas“ atsakingam asmeniui E. G., tačiau pastarasis savo valia atvykti atsisakė. Laikytina, kad atsakovas tinkamai vykdė apsaugos sutarties 2.1.2. punkte prisiimtą pareigą informuoti atsakingą asmenį apie apsaugos sistemos suveikimą. Atsakovas, suveikus apsaugos sistemai, turi pareigą apžiūrėti objekto perimetrą tik iš išorės, galimybę patikrinti objektą iš vidaus atsakovas turėtų tik tuo atveju, jeigu atsakovui, informavus atsakingą asmenį apie apsaugos sistemos suveikimą, atsakingas asmuo būtų įvykdęs savo pareigą (apsaugos sutarties 3.1.4 p.) organizuoti įgaliotų asmenų atvykimą į saugomą objektą nedelsiant po apsaugos darbuotojo iškvietimo. Kaip minėta anksčiau, uždarosios akcinės bendrovės „Stiksas“ direktorius E. G. tokios savo pareigos nevykdė ir tokiais savo veiksmais prisiėmė riziką bei atsakomybę dėl kilusių padarinių. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaip teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas apsaugos darbuotojas G. D. ir pats E. G., prieš šį įvykį yra buvę taip, kad suveikdavo aliarmo signalas objekte ir E. G. pagal apsaugos darbuotojo iškvietimą atvykdavo į objektą. Taigi, šiuo atveju, E. G. turėjo žinoti, kodėl jam yra skambinama, kas jam yra pranešama ir būdamas atsakingas turėjo suprasti, kad atsisakydamas atvykti į objektą, jis prisiima atsakomybę pagal apsaugos sutarties nustatytas sąlygas. Teismo posėdžio metu E. G. paaiškino, kad į objektą vykti jis atsisakė, nes buvo suklaidintas apsaugos darbuotojo, neva signalizacija atsistatė. Pažymėtina yra tai, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių suklaidinimo faktą, be to, pačioje apsaugos sutartyje nėra numatyta jokių aplinkybių ir išimčių, dėl kurių atsakingas asmuo galėtų neatvykti į objektą ir toks neatvykimas nebūtų laikomas sutarties įsipareigojimų pažeidimu. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Stiksas“ sudarytame priede prie draudimo liudijimo Nr. 271304919 nurodyta informacija apie riziką atsargoms: „Įrengta vaizdo stebėjimo ir įrašymo sistema: stebėjimas vykdomas - vietiniame poste, stebėjimo laukas - įmonės teritorija“. Teismo posėdžio metu E. G. paaiškino, kad vaizdo stebėjimo kamera buvo įrengta iš tik fasadinės pusės. Byloje nei ieškovė, nei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. G. nepateikė jokių įrodymų, kad laikantis draudimo sutarties nuostatų, vaizdo stebėjimo sistema objekte buvo įrengta.

17Kadangi atsakovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, kiek tomis aplinkybėmis buvo objektyviai įmanoma, apžiūrėjo objektą, nenustatė pažeidimų, teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnis) bei taikyti civilinę atsakomybę atsakovui, nes nėra atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl ko negali atsirasti civilinės atsakomybės teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnis). Be to, nėra priežastinio ryšio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnis), kaip civilinės teisės pažeidimo sudėties elemento, o nagrinėjant civilinės atsakomybės draudimo klausimus, atsakovė gali būti įpareigota atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų veiksmų ir kilusios žalos.

18Nenustačius fakto dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, atsakovės kaltės klausimas nėra reikšmingas, sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo klausimą.

19Sprendžiant žalos, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, buvimą, pažymėtina tai, kad byloje esanti ieškovės teismui pateikta dalis dokumentų, grindžiančių uždarosios akcinės bendrovės „Stiksas“ įsilaužimo metu patirtus nuostolius, teismui kyla abejonių dėl jų patikimumo. Pažymėtina, kad 2014 m. rugsėjo 22 d. sudarytas uždarosios akcinės bendrovės „Stiksas“ prekių inventorizacijos aktas yra pasirašytas direktoriaus pavaduotojo R. G. ir pardavimų vadovės J. G., kurie yra artimai susiję giminystės ryšiais su uždarosios akcinės bendrovės „Stiksas“ direktoriumi E. G.. J. G. yra E. G. sutuoktinė, o R. G. – brolis. Teismo posėdžio metu E. G. paaiškino, kad inventorizacijai atlikti įsakymu buvo sudaryta komisija, kurią sudarė įmonės administracijos darbuotojai ir kiti asmenys, tačiau byloje nėra pateiktas minėtas įsakymas dėl komisijos sudarymo ir kaip minėta, inventorizacijos aktas pasirašytas tik dviejų įmonės administracijos darbuotojų – įmonės direktoriaus artimų giminaičių. Be to, dėl atliktos inventorizacijos patikimumo klausimų kyla ir dėl to, kad nėra aišku, kada ji buvo pradėta ir kada baigta. Pats inventorizacijos dokumentas datuotas 2014 m. rugsėjo 22 d., ikiteisminio tyrimo medžiagoje uždarosios akcinės bendrovės „Stiksas“ pateiktame 2014 m. rugsėjo 22 d. įvykio akte taip pat nurodyta, kad inventorizacija atlikta akto pateikimo dieną, tačiau teismo posėdžio metu E. G. paaiškino, kad inventorizacija truko kelias dienas ir ji tikrai negalėjo būti atlikta 2014 m. rugsėjo 22 d. Be to, E. G. patvirtino, jog neatlikus inventorizacijos, negalima nurašyti trūkstamų prekių, tačiau kaip matyti iš byloje pateiktos medžiagos, medžiagų nurašymo aktas sudarytas 2014 m. rugsėjo 22 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apsaugos sutarties 4.5.11. punkte nurodyta, kad apsaugos tarnyba nekompensuoja nuostolių, jeigu nuostoliams nustatyti, inventorizacijos metu po įsilaužimo, užsakovas (šiuo atveju uždaroji akcinė bendrovė „Stiksas“) neiškvietė apsaugos įgaliotų atstovų. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovės įgalioti atstovai atlikti inventorizacijos nebuvo kviečiami. E. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovės darbuotojus atvykti dalyvauti atliekant inventorizaciją jis kvietė žodžiu, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Taip pat pažymėtina ir tai, kad ieškovė, išmokėdama išmoką už uždarosios akcinės bendrovės „Stiksas“ patirtus nuostolius, nekreipė dėmesio į tai, kad dalis trūkstamų prekių buvo įsigyta 2007-2008 metais, sandėlyje laikomos prekės galėjo nuvertėti, taip pat nėra aiškus ir prekių garantinis laikotarpis. Esant šioms aplinkybėms, teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad žalos dydis yra nepagrįstas tinkamais įrodymais.

20Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ištyrus šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, vadovaujantis kasacinės instancijos teismo suformuota praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Palangos kredito unija v. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir kt., bylos Nr. 3K-3-552-219/2015). teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovės ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 – 179 straipsniai).

21Dėl bylinėjimosi išlaidų

22Kadangi ieškovė ieškinys iš esmės atmestinas, jai nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė rašytiniais įrodymais pagrįstas 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovei iš ieškovės priteistina 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsni).

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

24ieškinį atmesti.

25Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atsakovės akcinės bendrovės saugos tarnybos „Argus“ naudai patirtas 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

26Įsiteisėjus sprendimui, grąžinti Vilniaus AVPK 5-ajam PK ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 18-1-01415-14.

27Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 4 426,58... 5. Ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovas Tadas... 6. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės ieškinį nesutiko su ieškovės... 7. Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės saugos tarnybos „Argus“ atstovas... 8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji... 9. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios... 10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AAS... 11. Liudytojas G. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad... 12. Teismas k o n s t u o j a :... 13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2005 m. gruodžio 1 d. R.... 14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnyje reglamentuojama... 15. Kaip matyti iš ieškovės pateikto ieškinio, atsakovės civilinė atsakomybė... 16. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, akcinė bendrovė „Lietuvos... 17. Kadangi atsakovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, kiek tomis aplinkybėmis... 18. Nenustačius fakto dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio... 19. Sprendžiant žalos, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės... 20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ištyrus šioje civilinėje byloje... 21. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 22. Kadangi ieškovė ieškinys iš esmės atmestinas, jai nepriteistinos... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260,... 24. ieškinį atmesti.... 25. Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“... 26. Įsiteisėjus sprendimui, grąžinti Vilniaus AVPK 5-ajam PK ikiteisminio... 27. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...