Byla 3K-3-304/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Birutės Janavičiūtės ir Zigmo Levickio (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,If draudimas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,If draudimas“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei ,,Vilniaus grūdai“ (dabar – uždaroji akcinė bendrovė ,,Vingininkai“), uždarajai akcinei bendrovei ,,Resota“, P. D. įmonei dėl žalos atlyginimo. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė ,,Egminda“, akcinė bendrovė ,,Rokiškio grūdai“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų proporcingai teismo nustatytam kiekvieno jų kaltės laipsniui 177 975,19 Lt žalos atlyginimo, 31 415,28 Lt palūkanų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5187,81 Lt žyminio mokesčio, 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas nurodė, kad 2002 m. lapkričio 14 d. ieškovas ir trečiasis asmuo UAB ,,Egminda“ sudarė draudimo sutartį, kuria 600 000 Lt sumai buvo apdraustos UAB ,,Egminda“ prekių atsargos, saugomos draudimo liudijime nurodytose vietose. 2003 m. kovo 14 d. atsakovas AB ,,Vilniaus grūdai“ ir trečiasis asmuo sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovas negyvenamąsias patalpas ( - ), neterminuotam laikotarpiui išnuomojo UAB ,,Egminda“. 2003 m. rugsėjo 23 d. ieškovas gavo UAB ,,Egminda“ pranešimą, kad apdraustoms prekių atsargoms, esančioms šiose patalpose, 2003 m. rugsėjo 22 d. buvo padaryta žala – prekės sunaikintos gaisro metu. Dėl šio įvykio Vilniaus miesto priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2004 m. spalio 29 d. priėmė nutarimą, kuriame konstatavo, jog gaisras kilo dėl P. D. įmonės darbuotojų vykdomų metalo pjovimo darbų dujomis, ir nutarė ikiteisminį tyrimą nutraukti. P. D. įmonės pareiškimu ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas.

7Ieškovas teigė, kad dėl gaisro kaltas atsakovas AB ,,Vilniaus grūdai“, nes buvo pastato, kuriame kilo gaisras, teisėtas valdytojas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad gaisro židinys buvo sandėlių rūsyje, gaisras kilo dėl sandėlyje vykdytų metalo pjovimo ugnies darbų, iš kur per atvirą angą ugnis persimetė į sandėlius. AB ,,Vilniaus grūdai“ nustatytu laiku nebuvo atlikusi priešgaisrinės priežiūros pareigūno nurodymų, tai turėjo įtakos gaisro išplitimui ir žalos atsiradimui. 2003 m. rugsėjo 5 d. sutartimi AB ,,Vilniaus grūdai“ pavedė UAB ,,Resota“ atlikti sandėlių kieme esančios grūdų džiovyklos demontavimo darbus. UAB ,,Resota“, vadovaudamasi 2003 m. sausio 15 d., sutartimi šiuos darbus pavedė atlikti P. D. įmonei. AB ,,Vilniaus grūdai“ niekam nebuvo pavedusi atlikti metalo pjovimo darbų sandėlio rūsyje. AB ,,Rokiškio grūdai“, suteikdamas teisę AB ,,Vilniaus grūdai“ naudotis pastatu, perdavė šiai dalį valdymo teisės, todėl atsirado pareiga naudoti pastatą tokiu būdu, kad tretiesiems asmenims nebūtų padaryta žalos. Atsakovas neužtikrino, kad į jo naudojamą pastato rūsį negalėtų patekti pašaliniai asmenys. Nuomos sutartimi AB ,,Vilniaus grūdai“ įsipareigojo nuomotojui atsakyti už išsinuomotų patalpų priešgaisrinių saugos taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą. Ieškovas įrodymų, kad P. D. įmonės darbuotojai sandėlių rūsyje vykdė metalo pjovimo darbus, neturi. Tačiau AB ,,Vilniaus grūdai“ ir UAB ,,Resota“ pasirašytoje sutartyje UAB ,,Resota“ įsipareigojo darbų vykdymo metu laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų, bet pažeidė šį įsipareigojimą ir nepakankamai kontroliavo subrangovą. P. D. įmonės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad įmonė pažeidė metalo laužo apdirbimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus tinkamai rūpintis priešgaisrine sauga darbų vykdymo metu. Žalai kilti įtakos turėjo visų atsakovų neteisėti veiksmai (neveikimas).

8Ieškovas nurodė, kad, UAB ,,Egminda“ pateikus ieškovui pranešimą apie kilusį gaisrą, jis, siekdamas įvertinti UAB ,,Egminda“ patirtų nuostolių dydį, kreipėsi į vertinimo ekspertizes atliekančią įmonę, kuri nustatė, kad gaisro metu sudegusių UAB ,,Egminda“ prekių ir įrengimų bendra vertė be PVM yra 181 941 Lt. Prie šio sumos pridėjus 2039,16 Lt palūkanas, nuostolių suma yra 183 980,16 Lt. Ieškovas avansu išmokėjo UAB ,,Egminda“ 80 000 Lt, vėliau – dar 93 982,39 Lt draudimo išmoką.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovui AB ,,Vilniaus grūdai“ (dabar – UAB ,,Vingininkai) 4000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovui UAB ,,Resota“ – 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovui P. D. įmonei – 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; valstybei – 155,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

11Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija). Teismas pažymėjo, kad subrogacija nėra absoliuti, nes teisė reikalauti atlyginti žalą gali būti nukreipiama tik į atsakingą už žalą asmenį, t. y. į tokį asmenį, kuris yra kaltas dėl atsiradusios žalos.

12Teismas nustatė, kad teritorijoje ( - ), esantys sandėliai nuosavybės teise priklausė AB ,,Vilniaus grūdai“, išskyrus sandėlį, plane pažymėtą indeksu 4F1p, nuosavybės teise priklausantį AB ,,Rokiškio grūdai“, kuris 2003 m. sausio 3 d. nuomos sutartimi buvo išnuomotas AB ,,Vilniaus grūdai“. Būtent šio sandėlio dalis 2003 m. kovo 14 d. sutartimi buvo išnuomota UAB ,,Egminda“ ir joje kilo gaisras. CK 6.266 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, nurodytas viešame registre kaip jų savininkas (valdytojas). Viešame registre sandėlio, plane pažymėto indeksu 4F1p, savininke įregistruota AB ,,Rokiškio grūdai“. Tiek AB ,,Vilniaus grūdai“ 2003 m. sausio 3 d. sutartimi, tiek UAB ,,Egminda“ 2003 m. kovo 14 d. sutartimi buvo įsipareigoję užtikrinti darbo saugą, priešgaisrinės saugos, elektros saugos, sanitarinių normų ir kt. reikalavimų laikymąsi. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad gaisro išplitimui ir žalos atsiradimui ir padidėjimui įtakos turėjo atsakovo AB ,,Vilniaus grūdai“ priešgaisrinės apsaugos pareigūno nurodymų nevykdymas. Tai, kad objekto tikslinio patikrinimo metu 2002 m. rugsėjo 23 d. buvo nustatyti neįvykdyti nurodymai, nėra pagrindas teigti, kad gaisro metu sudegęs sandėlis buvo netvarkingos priešgaisrinės būsenos. 2002 m. rugsėjo 12 d. nurodyme dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo apibrėžta patikrinimo vieta – AB ,,Vilniaus grūdai“ patalpos ir teritorija; kai tuo tarpu sudegęs sandėlis nuosavybės teise priklausė AB ,,Rokiškio grūdai“ ir 2003 m. kovo 14 d. sutartimi buvo išnuomotas UAB ,,Egminda“. Teismas nustatė, kad sudegusiame sandėlyje nebuvo atliktas priešgaisrinės saugos normų patikrinimas.

13AB ,,Vilniaus grūdai“ ir UAB ,,Egminda“ 2003 m. kovo 14 d. nuomos sutarties 1.1 punkte nustatyta, kad teritorija saugoma bendrovės turto apsaugos tarnybos. Iš sutarties galima suprasti, kad atsakinga už teritorijos saugojimą buvo AB ,,Vilniaus grūdai“. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovas AB ,,Vilniaus grūdai“ pažeidė pareigą rūpintis sutartyje numatyta turto apsauga, klaidingai rėmėsi 2004 m. spalio 29 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta aplinkybe, kad įėjimo į rūsį durys buvo medinės, be užrakto. Nutarime buvo remiamasi 2003 m. rugsėjo 23 d. papildomu įvykio vietos apžiūros protokolu, t. y. aplinkybė buvo nustatyta jau po gaisro. Liudytojos teigimu, šios durys buvo rakinamos.

14Teismas konstatavo, kad UAB ,,Resota“ negalėjo pavesti P. D. įmonei atlikti metalo pjaustymo darbų AB ,,Rokiškio grūdai“ priklausančiame sandėlyje ar rūsyje po juo, nes nebuvo sudariusi sutarties dėl demontavimo darbų šiuose objektuose. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad neteisėti UAB ,,Resota“ veiksmai pasireiškė tuo, jog ši įmonė pažeidė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus užtikrinti priešgaisrinės saugos reikalavimus, t. y. nepakankamai kontroliavo P. D. įmonę. Byloje nėra įrodymų, kad P. D. įmonės darbuotojai sukėlė gaisrą. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2004 m. spalio 29 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame buvo nurodyta, kad gaisras galėjo kilti dėl P. D. įmonės darbuotojų vykdomų metalo pjovimo darbų dujomis. Taigi byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl gaisro yra P. D. įmonės kaltė; taip pat ieškovas neįrodė ir UAB ,,Resota“ neteisėtų veiksmų.

15Motyvuodamas dėl žalos dydžio teismas nurodė, kad iš ieškovo išduoto draudimo liudijimo matyti, jog draudimo objektas buvo UAB ,,Egminda“ atsargos, gamybiniai įrengimai, pastatai. Draudimo liudijime nurodyta, kad atsargos saugomos ( - ), o draudimo liudijimo priedu Nr. 1 šis adresas pakeistas į ( - ). Priedas Nr. 1 nėra pasirašytas ieškovo, taigi neturi įrodomosios galios. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2003 m. rugsėjo 23 d. gavo UAB ,,Egminda“ pranešimą apie gaisro padarytą žalą. Į bylą šis pranešimas nėra pateiktas, taip pat neaišku, kokie dokumentai, pagrindžiantys žalos dydį, buvo pateikti ieškovui ir ar jie atitiko Draudimo taisyklių struktūros 41 punktą. Iš byloje pateiktos 2003 m. rugsėjo 26 d. sutarties dėl avansinio mokėjimo galima daryti išvadą, kad žalos dydis nebuvo nustatytas. Ieškovas ieškinyje žalos dydį grindė ekspertizės aktu Nr. 454, kurį atliko UAB ,,Impeksservis“ darbuotojai. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad ekspertizės aktą pasirašę asmenys nėra ekspertai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 212 straipsnio prasme. Be to, jų pasirašyto dokumento negalima laikyti ekspertizės aktu, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo reikalavimų, jame nėra sudėtinės ekspertizės akto dalies – priesaikos dėl atsakomybės už išvados pagrįstumą (CPK 217 straipsnis). Šio dokumento pastabų 1 punkte nurodyta, kad ekspertė ir turto vertintojas neprisiima atsakomybės dėl pateiktų dokumentų teisingumo, taigi yra abejotinas tokio išvados pagrįstumas. Dokumente padaryta išvada, kad gaisro metu sandėlyje sudegė prekių, kurių vertė be PVM ir palūkanų yra 159 249 Lt, ir įrengimų, kurių vertė be PVM yra 22 692 Lt. Ieškovas žalos skaičiavimo išvadoje nurodė abi sumas, nors draudimo liudijime nebuvo apdrausti įrengimai. Be to, abejonių kelia padaryta išvada, kad būtent tokios vertės turtas sudegė gaisro metu. Liudytojai parodė, kad ekspertizė buvo atlikta pagal pateiktas PVM sąskaitas–faktūras, gaisravietė nebuvo apžiūrėta, nes prekių nebuvo galima identifikuoti.

16Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), žalos dydžio ir teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš ieškovo atsakovui UAB ,,Vingininkai“ 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir valstybei – 42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

18Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą.

19III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

20Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

211. Apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai apsiribodamas tik nuomos sutarties vykdymo vertinimu, netaikė deliktinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų ir atsakovo AB ,,Vilniaus grūdai“ veiksmų (neveikimo) nevertino CK 6.266, 6.246, 6.263 straipsnių ir Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 15 punkto taikymo aspektu.

22Teismas netinkamai taikė CK 6.265 straipsnį. Sutarties egzistavimo faktas negali reikšti, kad bet koks reikalavimas dėl žalos atlyginimo turi būti vertinamas tik pagal sutartinę atsakomybę reglamentuojančias normas. Nustatydamas, ar žala atsirado dėl sutarties vykdymo ar už jos ribų, teismas privalėjo atsižvelgti į 2003 m. kovo 14 d. nuomos sutarties esmę. Ši sutartis buvo sudaryta tik dėl dalies indeksu 4F1p pažymėto pastato – dėl 110 kv. m patalpų. Gaisras kilo ne šiose patalpose, o kitoje pastato dalyje – atliekant pjovimo darbus rūsyje po UAB ,,Vienas pasaulis“ nuomojamu sandėliu, pažeidžiant priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus. Taigi žalos padarymas tik iš dalies sietinas su netinkamu nuomos sutarties vykdymu – tik dėl atsakovo AB ,,Vilniaus grūdai“ netinkamai vykdytos teritorijos apsaugos.

23Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytą pareigą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. AB ,,Vilniaus grūdai“ teritorijoje apie dvi savaites vyko metalo pjaustymo darbai. AB ,,Vilniaus grūdai“ neigia leidusi kokiems nors asmenims patekti į sandėlio rūsį ir ten vykdyti metalo pjovimo darbus, todėl darytina išvada, kad arba AB ,,Vilniaus grūdai“ netinkamai rūpinosi savo teritorijos ir patalpų apsauga, arba dėl nežinomų priežasčių nenori atskleisti informacijos apie jai žinomus žalą padariusius asmenis. Akivaizdu, kad atliekant metalo pjovimo darbus, kiekvienas pakankamai apdairus ir normaliai rūpestingas asmuo gali numatyti gaisro riziką ir imtis prieinamų protingų priemonių šiai rizikai išvengti. Pagal Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 15 punktą atsakovo vadovas turėjo pareigą nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų gaisui kilti, bet atsakovas šią nuostatą pažeidė. Atsakovo elgesys negali būti laikomas rūpestingu ir atidžiu, todėl yra pagrindas taikyti CK 6.246 ir 6.263 straipsnius, kaip ir CK 6.266 straipsnį, nes sandėlis, kuriame kilo gaisras, turėjo trūkumų: gaisro kilimo dieną durys nebuvo užrakintos, sandėlio viduje buvo vamzdis su atvira anga į kitas patalpas, rūsyje buvo degių medžiagų.

242. Teismai netinkamai taikė teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis), įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Gaisro kilimo faktas atsakovo AB ,,Vilniaus grūdai“ valdomose patalpose ir jo išplitimas į UAB ,,Egminda“ išsinuomotas patalpas preziumuoja AB ,,Vilniaus grūdai“ netinkamą rūpinimąsi patalpomis. Atsakovo AB ,,Vilniaus grūdai“ kaltė dėl gaisro kilimo turi būti preziumuojama. Atsakovas turėjo įrodyti, kad patalpos atitiko visus priešgaisrinės saugos reikalavimus, kad jis tinkamai rūpinosi patalpomis ir kad jo kaltės dėl gaisro kilimo ir išplitimo nėra. Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neatskiriami, todėl kaltės prezumpcija apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Ieškovas turėjo įrodinėti tik žalos padarymo faktą, jos dydį ir priežastinį ryšį tarp kilusio gaisro ir padarytos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. v. UAB ,,Arginta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-422/2006; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T., J. A. P. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-518/2006).

25IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

26Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Vingininkai“ prašo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

271. Kasacinio skundo argumentai yra faktinio pobūdžio; materialinės ir proceso teisės normų pažeidimai motyvuojami ne teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, bet kasatoriaus laisvai interpretuojamomis, įrodymais nepatvirtintomis ir teismų nenustatytomis aplinkybėmis. Kasacinis teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

282. Kasatoriaus nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtų bylų aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bandymas taikyti konkrečius teismo precedentus bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja; kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai turi precedentinę reikšmę tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje S. K. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-68/2006; ir kt.)

293. Apeliacinės instancijos teismo argumentai paneigia kasatoriaus nurodytas aplinkybes. Teismai nustatė, kad teritorija buvo saugoma sargų, o durys į rūsį, kuriame kilo gaisras, buvo rakinamos. Teismas taikė deliktinės atsakomybės normas.

304. Atsakovas AB ,,Vilniaus grūdai“ negali būti laikomas sandėlio valdytoju; sandėlis 2003 m. sausio 3 d. nuomos sutartimi buvo perduotas atsakovui naudotis, o ne valdyti. AB ,,Vilniaus grūdai“ buvo pakankamai rūpestinga, apdairi ir atidi įmonė, todėl 2003 m. rugsėjo 5 d. sudarė rangos sutartį su metalo pjaustymo darbus išmanančia UAB ,,Resota“ dėl grūdų priėmimo punkto demontavimo darbų. Atsakovas nebuvo niekam pavedęs atlikti metalo pjaustymo darbų rūsyje po UAB ,,Egminda“ nuomojamu sandėliu. Šio sandėlio rūsio durys buvo rakinamos, durų spyna buvo nupjauta ta pačia gaisrą sukėlusia metalo pjovimo įranga. Atsakovui AB ,,Vilniaus grūdai“ nebuvo žinoma apie tai, kad metalo pjovimo darbams atlikti rangovas UAB ,,Resota“ pasitelkė subrangovą P. D. įmonę. Rangos sutartyje su UAB ,,Resota“ nebuvo kaip nors aptarta rangovo teisė pasitelkti subrangovus, todėl rangovas UAB ,,Resota“ pagal CK 6.650 straipsnio 1 dalį subrangovo pasitelkimo klausimo neturėjo derinti su AB ,,Vilniaus grūdai“.

315. Teismai nustatė, kad kasatorius nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką ne tik už prekių atsargas, bet ir už turtą (įrengimus), nes šie iš viso nebuvo įtraukti kaip draudimo objektas net ir į kasatoriaus nepasirašytą draudimo liudijimo priedą Nr. 1. Bylos aplinkybės rodo, kad kasatoriaus patirtų nuostolių tiesioginė priežastis – kasatoriaus neteisėti veiksmai ir neatidumas, nerūpestingumas, kurie pasireiškė kasatoriui nepagrįstai išmokant nepagrįsto dydžio draudimo išmoką.

32Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Resota“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime teigiama, kad:

331. Draudikui pažeidus dėl savo kaltės draudimo išmokos išmokėjimo tvarką, jis netenka teisės reikšti reikalavimą žalą padariusiam asmeniui. Ieškovas neįrodė žalos dydžio ir draudimo išmokos mokėjimo teisėtumo, todėl negali įgyvendinti subrogacinio reikalavimo teisės. Ieškovas turėjo įrodyti ne faktą, kad gaisro metu sudegė trečiojo asmens turtas, o faktą, kad sudegė draudimo sutartimi apdraustas turtas. Prie ekspertizės akto Nr. 454 yra pridėtas turto sąrašas, kuriame turto buvimo vieta nurodyta adresu: ( - ), o ne gaisro kilimo vietoje. Ekspertizės aktą surašę asmenys paaiškino teismui, kad nenustatinėjo, ar jų akte nurodytas turtas faktiškai sudegė gaisro vietoje, ir kad ekspertizės aktą parengė tik pagal pateiktus prekių, saugomų ( - ), dokumentus, ir ne pagal prekių atsargų faktinę vertę, o pagal jų įsigijimo kainą, nors draudimo polise nurodyta, kad atsargos draudžiamos faktine verte. Teisme apklausti ekspertai patvirtino, kad jie tokios ekspertizės neatliko ir kad jie neatsako už ekspertizės akto teisingumą, nes nežino, ar jų nurodytas turtas buvo tame sandėlyje, kur kilo gaisras.

342. Ieškovas taip pat neįrodė draudimo sutarties priedo Nr. 1 teisėtumo. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsargų naudojimo vieta nepasikeitė, nes draudimo poliso pakeitimas turėjo būti daromas Draudimo taisyklių struktūros nustatyta tvarka. Kasaciniame skunde nepateikta argumentų, paneigiančių teismų išvadą, kad ieškovo subrogacinio reikalavimo negalimumo pagrindas yra ieškovo padarytas Draudimo taisyklių pažeidimas. Be to, ieškovas draudimo išmoką išmokėjo net už tokiame draudimo poliso priede nenurodytą draudimo objektą – įrengimus.

353. Teismai padarė pagrįstas išvadas dėl sandėlio valdytojo, patalpų saugojimo.

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37Dėl teisės reikšti reikalavimą

38Nagrinėjamoje byloje ieškovas AB ,,If draudimas“ yra UAB „Egminda“ draudikas, kuris šiam išmokėjo draudimo išmoką už gaisro metu sudegusias prekes. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, draudikas (ieškovas AB ,,If draudimas“) įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš asmenų, atsakingų už jos atsiradimą. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, šiuo atveju taikytinos subrogacijos taisyklės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai žalą patyręs asmuo yra apsidraudęs savo turtinį interesą, tai draudikas, išmokėjęs išmoką, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, o jei jis apsidraudęs – į jo draudiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ERGO Lietuva“, UAB „Ritranspeda“, bylos Nr. 3K-3-503/2005; Teismų praktika 25). Šioje byloje nė vienas atsakovas nesigina tuo, kad yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, ir dėl to, už kurį iš jų turi atsakyti draudikas.

39Dėl šalių atsakomybės kvalifikavimo

40Žala UAB „Egminda“ buvo padaryta gaisru, todėl draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Kadangi ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CPK 6.245 straipsnio 4 dalis), tai žalą padariusio asmens atsakomybei turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai).

41Dėl asmens, atsakingo už atsiradusią žalą nustatymo

42Kad būtų nustatytas asmuo, atsakingas už atsiradusią žalą, šioje byloje būtina nustatyti šalių tarpusavio iš sutarčių kilusius santykius.

43Sandėlį ( - ), AB „Vilniaus grūdai“ 2003 m. sausio 3 d. sudaryta patalpų nuomos sutartimi išsinuomojo iš jų savininkės AB „Rokiškio grūdai“ (T. 1, b. l. 93). Taigi šios sutarties pagrindu AB „Vilniaus grūdai“ tapo nuomininke. AB „Vilniaus grūdai“ sudarė šių patalpų subnuomos sutartis:1) 2003 m. kovo 14 d. su UAB „Egminda“ (T. 1, b. l. 22), 2) su UAB „Resota“ ir 3) su UAB „Vienas pasaulis“. Nors 2003 m. kovo 14 d. AB „Vilniaus grūdai“ ir UAB „Egminda“ sudaryta sutartis įvardyta kaip nuomos sutartis, tačiau ji yra subnuomos sutartis, nes nuomininkas turi teisę sudaryti ne nuomos, bet subnuomos sutartį (CK 6.490 straipsnis). Šioje byloje sutarties netinkamas pavadinimas ginčo sprendimui neturi teisinės reikšmės, tačiau teisėjų kolegija toliau vartos terminus, atitinkančius ne sutartyje nurodytus, bet įstatyme nustatytus reikalavimus.

44Taigi tarp UAB „Egminda“ ir AB ,,Vilniaus grūdai“ (dabar – uždaroji akcinė bendrovė ,,Vingininkai“) buvo sutartiniai subnuomos santykiai. UAB „Egminda“ su kitomis subnuomininkėmis (UAB „Vienas pasaulis“ ir UAB „Resota“) neturėjo jokių sutartinių santykių. Šios dvi bendrovės taip pat susijusios sutartiniais santykiais su AB „Vilniaus grūdai“.

45UAB „Egminda“ ir AB ,,Vilniaus grūdai“ sudarytos sutartyje sutarties 2.1 punkte yra nustatytos subnuomotojo pareigos, o 2.2 punkte – subnuomininko pareigos. Šio punkto 2.2.7 papunktyje šalys susitarė, kad subnuomininkas įsipareigoja, be kita ko, laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų, o sutarties 6.1 punkte susitarė, kad už darbų ir priešgaisrinę saugą, materialinių vertybių apsaugą subnuomojamose patalpose atsako subnuomininkas. Teismai konstatavo, kad gaisras kilo ne šiose patalpose, o kitoje pastato dalyje ir konkrečioje patalpoje – rūsyje po UAB ,,Vienas pasaulis“ subnuomojamų patalpų. Rūsys niekam nebuvo subnuomotas, o pagal teismų sprendimų konstatuotas aplinkybes galima daryti išvadą, kad rūsys buvo valdomas AB ,,Vilniaus grūdai“. Pažymėtina, kad kitoje civilinėje byloje, kurioje ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ yra pareiškęs ieškinį atsakovams P. D. įmonei, UAB „ Resota“, byloje dalyvauja trečiasis asmuo UAB „Vingininkai“, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 3 d. nutartyje nurodė, kad šalių byloje kilo ginčas ir dėl konkrečių patalpų, kuriose kilo gaisras, priklausomybės ir valdymo – ar jos buvo išnuomotos UAB ,,Vilniaus grūdai“ (šiuo metu ,,Vingininkai“), ar jos liko AB ,,Rokiškio grūdai“ žinioje. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat konstatuota, kad dėl šios aplinkybės teismo sprendimas gali turėti įtakos AB ,,Rokiškio grūdai“ teisėms ir pareigoms. Nurodyta nutartimi apeliacinės instancijos teismas panaikino Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą ir bylą perdavė tam pačiam teismui iš naujo nagrinėti. Taigi šios apeliacinės instancijos teismo konstatuotos aplinkybės gali turėti reikšmės nustatant asmenį, atsakingą dėl atsiradusios žalos, padarytos UAB „Egminda“, kartu ir sprendžiant UAB ,,If draudimas“ reikalavimo pagrįstumą.

46Dėl įrodinėjimo apimties ir pareigos

47Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas turi išsiaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

48Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys.

49Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

50Pabrėžtinas priežastinio ryšio ypatumas šioje byloje, nes reikalaujama žalos, padarytos gaisru, atlyginimo. Gaisras yra nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai (Priešgaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Dėl to turi būti laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų. Už jų pažeidimą arba nevykdymą nustatyta net papildoma – administracinė – atsakomybė (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 192 straipsnis). Taigi dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo.

51Byloje nustatyta, kad gaisras kilo iš rūsio patalpų, kuris vėliau išplito į UAB „Vienas pasaulis“, o iš jų – į UAB „Resota“ ir UAB „Egminda“ nuomojamas patalpas. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas.

52Šioje situacijoje taip pat yra reikšmingas AB „Vilniaus grūdai“ ir UAB „Egminda“ sudarytos subnuomos sutarties 1.1 punktas, kuriame nustatyta, kad teritoriją saugo bendrovės Turto apsaugos tarnyba. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų darytina išvada, kad šią teritoriją saugojo AB ,,Vilniaus grūdai“ saugos tarnyba. Taigi subnuomotojas turėjo pareigą rūpintis, kad jokie asmenys nepatektų į rūsio patalpas.

53Minėta, kad bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, jog atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi galima konstatuoti, kad gaisro priežastį turi įrodyti asmuo, kurio patalpose kilo gaisras ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio.

54Teismai konstatavo, kad gaisras kilo rūsyje, kuris subnuomininkams nebuvo perduotas. Aplinkybę, kad gaisras kilo dėl kurio nors subnuomininko ar trečiųjų asmenų kaltės, turi įrodyti tas patalpas valdęs asmuo. Teismai neteisingai konstatavo, kad atsakovas AB ,,Vingininkai“, laikėsi priešgaisrinės saugos taisyklių ir dėl to neatsakingas už ieškovui atsiradusią žalą. Šios instancijos teismas neteisingai taikė CPK nustatytas įrodinėjimo taisykles, todėl priimtas sprendimas negali būti paliktas galioti.

55Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

56Kasacinės instancijos teismas patyrė 60,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 16 d. pažyma). Išlaidų priteisimo klausimą turės išspręsti apeliacinės instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnis). Kasacinis teismas taip pat nesprendžia dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes byla bus nagrinėjama iš naujo.

57Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

Nutarė

58Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

59Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų proporcingai teismo nustatytam... 6. Ieškovas nurodė, kad 2002 m. lapkričio 14 d. ieškovas ir trečiasis asmuo... 7. Ieškovas teigė, kad dėl gaisro kaltas atsakovas AB ,,Vilniaus grūdai“,... 8. Ieškovas nurodė, kad, UAB ,,Egminda“ pateikus ieškovui pranešimą apie... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 10. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė;... 11. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015... 12. Teismas nustatė, kad teritorijoje ( - ), esantys sandėliai nuosavybės teise... 13. AB ,,Vilniaus grūdai“ ir UAB ,,Egminda“ 2003 m. kovo 14 d. nuomos... 14. Teismas konstatavo, kad UAB ,,Resota“ negalėjo pavesti P. D. įmonei atlikti... 15. Motyvuodamas dėl žalos dydžio teismas nurodė, kad iš ieškovo išduoto... 16. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų... 17. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009... 18. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis... 19. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 20. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 21. 1. Apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai apsiribodamas tik nuomos... 22. Teismas netinkamai taikė CK 6.265 straipsnį. Sutarties egzistavimo faktas... 23. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytą pareigą įvertinti byloje... 24. 2. Teismai netinkamai taikė teisės normas, nustatančias įrodinėjimo... 25. IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 26. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Vingininkai“ prašo... 27. 1. Kasacinio skundo argumentai yra faktinio pobūdžio; materialinės ir... 28. 2. Kasatoriaus nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtų bylų... 29. 3. Apeliacinės instancijos teismo argumentai paneigia kasatoriaus nurodytas... 30. 4. Atsakovas AB ,,Vilniaus grūdai“ negali būti laikomas sandėlio... 31. 5. Teismai nustatė, kad kasatorius nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką... 32. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Resota“ prašo kasacinį... 33. 1. Draudikui pažeidus dėl savo kaltės draudimo išmokos išmokėjimo... 34. 2. Ieškovas taip pat neįrodė draudimo sutarties priedo Nr. 1 teisėtumo.... 35. 3. Teismai padarė pagrįstas išvadas dėl sandėlio valdytojo, patalpų... 36. Teisėjų kolegija... 37. Dėl teisės reikšti reikalavimą... 38. Nagrinėjamoje byloje ieškovas AB ,,If draudimas“ yra UAB „Egminda“... 39. Dėl šalių atsakomybės kvalifikavimo... 40. Žala UAB „Egminda“ buvo padaryta gaisru, todėl draudikui perėjusi... 41. Dėl asmens, atsakingo už atsiradusią žalą nustatymo... 42. Kad būtų nustatytas asmuo, atsakingas už atsiradusią žalą, šioje byloje... 43. Sandėlį ( - ), AB „Vilniaus grūdai“ 2003 m. sausio 3 d. sudaryta... 44. Taigi tarp UAB „Egminda“ ir AB ,,Vilniaus grūdai“ (dabar – uždaroji... 45. UAB „Egminda“ ir AB ,,Vilniaus grūdai“ sudarytos sutartyje sutarties 2.1... 46. Dėl įrodinėjimo apimties ir pareigos... 47. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės... 48. Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą,... 49. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK... 50. Pabrėžtinas priežastinio ryšio ypatumas šioje byloje, nes reikalaujama... 51. Byloje nustatyta, kad gaisras kilo iš rūsio patalpų, kuris vėliau išplito... 52. Šioje situacijoje taip pat yra reikšmingas AB „Vilniaus grūdai“ ir UAB... 53. Minėta, kad bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, jog... 54. Teismai konstatavo, kad gaisras kilo rūsyje, kuris subnuomininkams nebuvo... 55. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 56. Kasacinės instancijos teismas patyrė 60,05 Lt išlaidų, susijusių su... 57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 58. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 59. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...