Byla e2-5-420/2016
Dėl kelio servituto nustatymo

1Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjas Vladimiras Kurasovas, sekretoriaujant Žydrūnei Naujikienei, dalyvaujant ieškovui J. G., ieškovų atstovui adv. P. G., atsakovų atstovui adv. A. N., trečiojo asmens Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus atstovui V. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų J. G. ir L. G. ieškinį atsakovams E. J., J. M., E. J., K. J., R. K., G. V., S. J., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, dėl kelio servituto nustatymo,

Nustatė

2Ieškovai ieškinyje nurodė, kad ieškovams J. G. ir L. G. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis ( - ) unikalusis Nr. ( - ) (toliau – ir Žemės sklypas-1). Į Žemės sklypą-1 patekti (privažiuoti) yra įmanoma tik per vienintelį istorinį kelią, suformuotą daugiau nei prieš 50 metų (toliau – Kelias), kurio dalis eina per žemės sklypą, esantį ( - )., unikalusis Nr. ( - ), (toliau - Žemės sklypas-2), nuosavybės teise priklausantį E. J., J. M., E. J., K. J., R. J., G. V., S. J., (toliau – ir Atsakovai). Kelio servituto ribos, einančios tiek per Žemės sklypą-1, tiek per Žemės sklypą-2, taip pat į kitus gretimus žemės sklypus ir valstybinį mišką, yra susiformavusios istoriškai ir yra užfiksuotos ne tik esamuose, bet ir istoriniuose žemėlapiuose, esamo Kelio ribos aiškiai matosi tiek iš palydovo, tiek naujausiose darytose topografinėse nuotraukose, esamuose teritorijos planuose, keliu naudojasi ne tik privatūs asmenys, tačiau ir valstybės institucijos, aplinkos apsaugos inspektoriai, mišką prižiūrintys asmenys, elektrikai, ūkininkai ir kiti asmenys, norintys patekti į gretima esančius žemės sklypus. Istorinis Kelias nėra įteisintas kaip servitutas. Ieškovai ėmėsi visų įmanomų priemonių ir siūlė Atsakovams Kelio servitutą įteisinti abipusiu susitarimu, tačiau Atsakovai iki ieškinio pareiškimo momento nepateikė Ieškovams atsakymo į pasiūlymą ir ėmėsi veiksmų, kurie akivaizdžiai parodo, kad Atsakovai geranoriškai nesutinka su Kelio servituto nustatymu, t. y. Atsakovai pateikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkai įrengto kelio ( - ) J. G. nepriklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )). Atsakovai ėmęsi veiksmų, kurių tikslas sunaikinti egzistuojantį Kelią, t. y. Atsakovai yra bandę Kelią suarti, taip pat yra ne kartą bandę kelią užtverti, taip užkertant galimybę egzistuojančiu keliu naudotis Ieškovams. Dėl tokių Atsakovų veiksmų kyla grėsmė istorinio kelio išsaugojimui bei vienintelio būdo Ieškovui patekti į jam nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą-1 sunaikinimui. Ieškovai ieškiniu prašo nustatyti kelio servitutą atsakovams E. J., J. M., E. J., K. J., R. J., G. V., S. J. priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - )., unikalus Nr. ( - ), pagal siūlomą teismui kelio servituto nustatymo planą.

3Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad Žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esantis ( - ), (toliau – Atsakovų žemės sklypas) priklauso bendrasavininkams E. J., J. M., E. J., K. J., R. K., G. V. ir S. J.. Kelias, kuriam ieškovai prašo nustatyti servitutą, iki tol, kol ieškovai jį įrengė ir įvažinėjo Atsakovų žemės sklype, buvo tik išvažinėta pieva. Automobilių eismui tinkamas kelias Atsakovų žemės sklype vedė iki atsakovų sodybos gyvenamojo namo ir kitų ūkinių pastatų. Kelias eina per atsakovams priklausančio sodybos kiemą, todėl jis atsakovų sodybos kieme taip pat buvo naudojamas kaip stovėjimo aikštelė, atvažiavusiems sodybos gyventojams. Toliau einančiu vidiniu lauko keliuku per pievą atsakovai daugiausia naudojosi patys savo reikmėms, t. y. sklypo pievų priežiūrai (šienavimui), sodo obelų priežiūrai ir kt. Taigi lauko keliukas niekada nebuvo pritaikytas ir naudojamas nuolat automobiliams važiuoti. Ieškovai yra gretimo žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) (toliau – Ieškovų žemės sklypas), esančio ( - ), savininkai nuo 1998-05-28. 2008-2009 metais ieškovai savo žemės sklype pradėjo statyti pirtį ant ežero kranto, o vėliau ir gyvenamąjį namą. Tuo metu ieškovai iki jiems priklausančio žemės sklypo pradėjo nuolat važinėti per Atsakovų žemės sklypą, taip pasirinkdami artimesnį ir jiems patogesnį maršrutą. Ieškovai neteisėtai ėmė įrenginėti kelią Atsakovų žemės sklype: išpylė - išstumdė žvyrą, suformavo kelio pylimą, įrengė pralaidą. Dėl šių priežasčių nepritaikytas automobiliams važiuoti ir atsakovų savoms reikmėms naudotas pravažiavimas per pievą šiuo metu atrodo lyg automobilių kelias nuolat naudojamas šiai paskirčiai. Nurodytais veiksmais ieškovai neteisėtai įrengė kelią Atsakovų žemės sklype, todėl 2014- 04-02 atsakovai kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkai įrengto kelio. Ieškovams buvo nustatytos sankcijos. 2014-03-24 ieškovai pateikė atsakovams pasiūlymą dėl kelio servituto nustatymo ir jame nustatė 10 dienų terminą nuo šio pasiūlymo pateikimo momento, kad atsakovai pateiktų sutikimą dėl kelio servituto nustatymo Atsakovų žemės sklype pagal pateiktą planą (schemą). 2014-04-03 R. K., E. J., St. J., G. V. bei J. M., atstovaujama E. J., raštu atsakė į ieškovų pasiūlymą, nurodė, kad nustatytas 10 d. terminas yra per trumpas tam, kad visi 7 žemės sklypo bendraturčiai, gyvenantys skirtinguose vietose, galėtų tarpusavyje apsvarstyti, aptarti ir įvertinti pateiktą pasiūlymą bei dėl jo priimti bendrą sprendimą. Dėl šios priežasties buvo nurodyta, kad apie sprendimą dėl kelio servituto nustatymo bus pranešta iki 2014-05-02. Nesulaukę nurodyto termino pabaigos, ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl kelio servituto nustatymo. Ieškovai klaidina teismą, nurodydami, kad tariamas kelias per Atsakovų žemės sklypą, dėl kurio jie prašo nustatyti servitutą, yra vienintelis būdas patekti į Ieškovų žemės sklypą. Ieškovų žemės sklypui 2007-06-08 Apskrities viršininko įsakymo Nr. 14-783 pagrindu buvo nustatytas kelio servitutas. Ieškovų žemės sklypo planas patvirtina, kad indeksu „S1“ pažymėtu keliu ieškovai gali prieiti ir privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir pastatų. Šis servitutinis kelias į ieškovų sklypą buvo suprojektuotas žemėtvarkos projekte iš gretimo laisvos valstybinės žemės fondo sklypo, priklausančio Lietuvos Respublikai, ir yra pažymėtas plane tarp žemės sklypo ribų taškų 32 ir 33. Toliau šis servitutinis kelias kerta G. Č. priklausantį žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )), kuriame nustatytas kelio servitutas, toliau eina per laisvos valstybinės žemės sklypą ir Lietuvos Respublikai priklausantį žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )), kuriame yra nustatytas kelio servitutas, o toliau šis kelias yra išskirtas iš privačių žemės sklypų ir veda iki pagrindinio kelio Vasaknos - Alaušai. Taigi ieškovai šiuo metu turi galimybę be kliūčių patekti į savo žemės sklypą esamu servitutiniu keliu, todėl nėra jokios būtinybės nustatyti dar vieną kelio servitutą. Ieškovai žemės sklypą įsigijo dar 1998 metais ir ilgą laiką aukščiau nurodytu servitutiniu keliu naudojosi. Dabar jie šiuo keliu nesinaudoja, išvažinėjo atsakovų pievą, nes toks privažiavimo būdas jiems buvo patogesnis. Prašė ieškinį atmesti.

4Ieškovai pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad ieškovai su Atsakovų atsiliepime nurodyta pozicija visiškai nesutinka. Ieškovai dėl objektyvių priežasčių negali normaliai patekti į savo žemės sklypą. Ieškovų nurodytas servitutinis kelias, kuris neva veda į Ieškovų nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ), unikalusis Nr. ( - ), negali būti naudojamas pagal paskirtį. Kelio atkarpa kerta žemės sklype esančius pastatus, dirbamos žemės lauką, buvusių namų pamatus, taip pat Atsakovų ranka nubrėžta linija kerta mišką, kuriame pravažiavimo absoliučiai jokio nėra, o vyrauja pelkės, perspektyvios bebravietės, taip pat Atsakovų ranka pažymėta linija galiausiai kerta melioracijos sistemas. Taigi pačių Atsakovų pateikti įrodymai dar kartą pagrindžia faktą, jog Ieškovai neturi jokių kitų realių galimybių patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, o tai įmanoma padaryti tik per vienintelį istorinį kelią, suformuotą daugiau nei prieš 50 metų, kurio dalis eina per žemės sklypą, esantį ( - )., unikalusis Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausantį Atsakovams. Siekiant pagal paskirtį ir be kliūčių naudoti esamą servitutinį kelią, kliūčių pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis, t. y. kelias būtų formuojamas realiai dirbamos žemės plotuose, ką akivaizdžiai patvirtina pačių Atsakovų pateiktos foto nuotraukos, kelias kirstų melioracijos sistemas bei būtų formuojamas ant buvusių namų pamatų, taip pat kelias kirstų pelkes bei bebravietes, kurių naikinimas valstybiniame miške aiškiai sąlygotų viešojo intereso pažeidimą. J. G. žemės sklypą, esantį ( - ), unikalusis Nr. ( - ), įsigijo 1998-05-28. Nuo tada, kaip ir ankstesni žemės sklypo savininkai, Ieškovai naudojosi bendru keliu, einančiu per kaimyninį žemės sklypą, esantį ( - )., unikalusis Nr. ( - ). Ieškovai minėtu keliu naudojosi dar iki Atsakovams tampant minėto žemės sklypo savininkais. Ieškovai ėmėsi visų įmanomų priemonių ir siūlė Atsakovams kelio servitutą įteisinti abipusiu susitarimu, tačiau Atsakovai nors ir iki ieškinio pareiškimo momento nepateikė Ieškovams atsakymo į pasiūlymą, tačiau ėmėsi veiksmų, kurie akivaizdžiai parodo, kad Atsakovai geranoriškai nesutinka su kelio servituto nustatymu, t. y. pateikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, ėmėsi veiksmų, kurių tikslas sunaikinti egzistuojantį kelią. Ieškovai prašo ieškinį dėl kelio servituto nustatymo tenkinti visa apimtimi.

5Atsakovai pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad Zarasų rajono savivaldybės administracijos Antalieptės seniūnija, atsakydama į atsakovų atstovo paklausimą, taip pat patvirtino aplinkybę, kad tik dalis kelio (žemėlapyje pažymėtas raudonai) (apie 1 km) yra inventorizuota kaip seniūnijos vietinės reikšmės keliai, likusi kelio dalis yra servitutinis kelias. Byloje yra neginčijamai įrodyta, kad jau šiuo metu egzistuoja servitutinis kelias, kuris veda iki ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )Antalieptės k.v.), esančio ( - ), (toliau – Ieškovų žemės sklypas). Akivaizdu, kad ieškovai turi galimybę patekti į savo žemės sklypą jau egzistuojančiu servitutiniu keliu. Ieškovai dublike tvirtina, kad servitutinio kelio negali naudoti pagal paskirtį dėl jo prastos būklės, o jo remonto išlaidos būtų neproporcingos ir nepateisinamos. Servitutinis kelias, pažymėtas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Zarasų skyriaus pateiktame plane šio skyriaus specialisto, veda nuo pagrindinio kelio Vasaknos - Alaušai, kerta žemės sklypus, priklausančius Lietuvos Respublikai, G. Č. bei ieškovams, todėl visi šių žemės sklypų savininkai privalo servitutinį kelią remontuoti ir prižiūrėti. Taigi pareigą remontuoti šį servitutinį kelią turi ir ieškovai. Tuo tarpu nors kelio servitutas buvo nustatytas dar 2007-06-08 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 14-783, byloje nėra jokių duomenų, kad šis servitutinis kelias nors kartą viešpataujančių bei tarnaujančių daiktų savininkų būtų remontuotas, pareigos remontuoti ir prižiūrėti servitutinį kelią ieškovai nevykdė ir neketina vykdyti. Taigi patekimas į Ieškovų žemės sklypą yra apsunkintas tik dėl subjektyvių priežasčių. Apie galimybę suremontuoti šį servitutinį kelią ieškovai teiravosi Zarasų rajono savivaldybės administracijos Antalieptės seniūnijos, tačiau ši nurodė, kad seniūnija, kaip savivaldybės administracinis - teritorinis padalinys, negali remontuoti servitutinių kelių, nes tai yra privati nuosavybė. Taigi ieškovai sužinoję, kad savivaldybės lėšomis esamo servitutinio kelio suremontuoti nepavyks, o teks investuoti savo lėšas, pasirinko jiems priimtinesnį būdą - nustatyti dar vieną kelią servitutą. Atsakovai atkreipia teismo dėmesį, kad iki atsakovų sodybos taip pat privažiuojama sevitutiniu keliu, kurį savo lėšomis prižiūri atsakovai. Akivaizdu, kad ieškovai, tinkamai nevykdę pareigos prižiūrėti servitutinį privažiavimo kelią iki savo žemės sklypo, ieškinį pareiškė nesąžiningai siekdami pasinaudoti tuo, kad atsakovai privažiavimo kelią iki savo sodybos nuolat prižiūri ir jį remontuoja. Atsakovų tvarkomas servitutinis kelias nebuvo apleistas, priešingai nei ieškovų neprižiūrėtas servitutinis kelias iki jų žemės sklypo. Todėl šiuo metu ieškovams būtų patogiau ir pigiau privažiuoti iki savo žemės sklypo kertant atsakovų sklypą tiesiog per jų sodybos kiemą, privažiavimui iki atsakovų sodybos naudojantis atsakovų prižiūrėtu servitutiniu keliu. Ieškovai tariamai teisėtus savo ieškinio reikalavimus grindžia savo pačių neteisėtais veiksmais (neveikimu), todėl toks reikalavimas negali būti pripažintas teisėtu ir patenkintas. Ieškovai klaidingai interpretuoja atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, susijusias su išvažinėtos pievos (lauko keliuko) atsiradimu atsakovams priklausančiame žemės sklype ir jos naudojimo aplinkybėmis. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovai nurodė, kad žemės sklypo vieta, kuriai ieškovai prašo nustatyti kelio servitutą, visąlaik buvo tik išvažinėta pieva (derlingas dirvožemio sluoksnis). Ši išvažinėtos pievos dalis, priešingai nei tvirtina ieškovai, niekada nebuvo bendrai naudojamu keliu. Šį keliuką atsakovai naudojo tik savo reikmėms: atsakovų sodybos kieme jis buvo naudojamas kaip stovėjimo aikštelė, atvažiavusiems sodybos gyventojams, toliau einantis vidinis lauko keliukas - atsakovų sklypo pievų priežiūrai (šienavimui), sodo obelų priežiūrai ir kt. Kad šis vidaus lauko keliukas išimtinai buvo pritaikytas ir naudojamas atsakovų asmeniniams poreikiams taip pat patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus 2014-05-06 raštas. Šį lauko vidaus keliuką ieškovai pradėjo įrenginėti kaip kelią be atsakovų leidimo, t. y. savavališkai, maždaug 2008 - 2009 metais, kai pradėjo statytis pirtį, o vėliau ir gyvenamąjį namą. Toks savavališkas naudojimasis kito asmens nuosavybe, nesukuria besinaudojančiam asmeniui jokių teisių, įskaitant ir teisę nustatyti kelio servitutą. Ieškovai dublike visiškai nepagrįstai teigia, kad ieškovai keliu per atsakovų žemės sklypą naudojosi dar iki atsakovams tampant žemės sklypo savininkais, nes tai paneigia NŽT žemėlapiai. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina aplinkybę, kad atsakovai žemės sklypą ir pastatus paveldėjo iš savo tėvų ir senelių, todėl jiems nuo vaikystės yra žinoma kokiu keliu buvo privažiuojama iki ieškovų žemės sklypo. Atsakovai davė leidimą nutiesti elektros kabelį per jų žemės sklypą, tačiau niekada nedavė jokio sutikimo tiesti kelią, įrengti pralaidą, važinėti per jų sklypą. Ieškovai nutiesė kelią per atsakovų žemės sklypą neteisėtai, t. y. neturėdami atsakovų sutikimo. Prašė ieškinį atmesti.

6Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad formuojant dabartiniu metu ieškovams priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - ), Antalieptės k.v.) ribas, buvo užtikrinta galimybė privažiuoti prie šio žemės (miško) sklypo iš Antalieptės miestelio pusės, nuo vietinės reikšmės kelio „Alaušai-Garmuliškis-Vasaknos“ per valstybinės laisvos žemės fondo žemės sklypus ir suformuotus žemės sklypus (kadastriniai Nr. ( - ) ir ( - ) Antalieptės k.v.), kuriems Utenos apskrities viršininko 2007-08-24 įsakymu Nr. 14-1135 ir 2008-10-16 įsakymu Nr. 14-1829 nustatyti žemės (kelio) servitutai. Šis servitutinis kelias nėra registruotas, kaip valstybės ar savivaldybės objektas, todėl tvarkomas ir prižiūrimas suinteresuotų asmenų lėšomis. Atsakovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. ( - ) Vasaknų k.v., buvo suformuotas 1994 metais, priimant Zarasų rajono valdybos sprendimą Nr. 310-1470 dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemę J. J.. Pagal žemės sklypo nuosavybės tvarkymo bylos parengtus dokumentus bei galiojančius nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklype nėra keliais užimtų žemės plotų. Zarasų rajono savivaldybės, Dusetų seniūnijos, Vasaknų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - ) Vasaknų k.v.) plote yra pažymėtas vidaus lauko kelias. Įvertinus žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - ) Vasaknų k.v.) 1994 metais parengtą kartografinę dokumentaciją bei galiojančius nekilnojamojo turto registro duomenis, laikytina, kad vidaus lauko kelias buvo nutiestas po Zarasų rajono valdybos 1994 m. priimto sprendimo dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę, atsakovų privataus žemės sklype. Darytina išvada, kad aptariamo vidaus lauko kelio žemės plotas yra žemės sklypo savininkų (atsakovų) privati nuosavybė. Prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

7Teismo posėdžio metu ieškovai prašė ieškinį tenkinti tais pačiais nurodytais motyvais, nurodė, kad servitutiniu keliu nuo vietinės reikšmės kelio „Alaušai-Garmuliškis-Vasaknos“ iki savo sklypo negali tinkamai naudotis, nes šis kelias su dideliais nuolydžiais, juo gali naudotis tik speciali technika, palijus šis kelias nėra pravažiuojamas. Šio kelio sutvarkymui reiktų skirti reikšmingas lėšas, nes šiame kelyje yra pelkėtų vietų, be to, mažinant perkritimus, reikėtų formuoti iki 4 metrų sankasas. Prašė nustatyti atlygintinį kelio servitutą per atsakovų žemės sklypą, sutinka atsakovams sumokėti vienkartinę 2000 Eur išmoką.

8Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas prašė ieškinį atmesti dėl jų nurodytų motyvų.

9Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas nurodė, kad formuojant ieškovų žemės sklypą privažiavimas prie sklypo buvo užtikrintas nuo vietinės reikšmės kelio „Alaušai-Garmuliškis-Vasaknos“, todėl prašė ieškinį atmesti.

10Ieškinys atmestinas.

11LR CK 4.37 str. 1 d. įtvirtinta, jog nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Vienas iš šios teisės ribojimų atvejų yra servituto nustatymas. CK 4.111 straipsnis numato, jog servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal LR CK 4.126 str. 1 d. teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kaip matyti, teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

12Atsižvelgiant į nuosavybės teisės teisinę apsaugą, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims. Servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatomas tik tuo atveju, kai jis objektyviai būtinas. Dėl to teismas iš pateiktų įrodymų įvertina, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008).

13Ieškovai ieškinyje nurodė, kad į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą yra įmanoma patekti tik per vienintelį istorinį kelią, suformuotą daugiau nei prieš 50 metų, kurio dalis eina per žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - )., nuosavybės teise priklausantį atsakovams E. J., J. M., E. J., K. J., R. K., G. V., S. J. (I t., b. l. 33-34). Ieškovai siūlė atsakovams kelio servitutą įteisinti abipusiu susitarimu (I t., b. l. 23-24), tačiau šalims dėl kelio servituto susitarti nepavyko (I t., b. l. 96-99). Ieškovai taip pat nurodo, kad servitutinis kelias nuo vietinės reikšmės kelio „Alaušai-Garmuliškis-Vasaknos“ iki jų žemės sklypo nėra tinkamas nuolatiniam susisiekimui, nes šio kelio išilginis nuolydis siekia net 17,20 %. Ieškovas būtinumą nustatyti kelio servitutą atsakovų žemės sklype argumentuoja tuo, kad esamo servitutinio kelio, nuo vietinės reikšmės kelio „Alaušai-Garmuliškis-Vasaknos“ iki ieškovų žemės sklypo, sutvarkymui ir priežiūrai reikėtų neprotingų ir nepateisinamų išlaidų. Ši teiginį ieškovai grindžia antstolio L. J. 2014-07-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 53/14/16, kuriame nurodyta, kad kelias per žemės sklypą Nr. ( - ) pravažiuojamas. Už žemės sklypo ribų, valstybinėje žemėje, kelias kyla į kalniuką. Vietovė šaltiniuota, šlapia. Pravažiuoti lengvąja transporto priemone neįmanoma (nuotraukos Nr. 1, 2, 3, 6, žemės sklypo Nr. ( - ) žemėlapio kopija). Toliau kelias (jei tai galima pavadinti keliu) veda per miško proskyną, nepravažiuojamas (nuotraukos Nr. 4, 5, 16, 17, 18, žemės sklypo Nr. ( - ) žemėlapio kopija). Išvažiavus iš miško, pravažiavus riboženklį (nuotrauka Nr. 7) toliau jokių kelio buvimo ženklų nematyti. Matosi natūrali pieva (nuotraukos Nr. 8, 9) ir javų laukas (nuotrauka Nr. 12). Įvažiavus į žemės sklypą Nr. ( - ) matosi lauko kelio vėžės. Vietovė molinga, stati įkalnė ir lyjant ar šlapesniais metų laikotarpiais važiavimas būtų sudėtingas (nuotraukos Nr. 11, 13, 15, 15, žemės sklypo Nr. ( - ) žemėlapio kopija) (I t., b. l. 181-192).

14Tačiau teismas su šiais ieškovų argumentais nesutinka. Byloje nustatyta, kad J. G. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) (I t., b. l. 13-14). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad šiame žemės sklype yra nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis) – leisti kitiems asmenims prieiti ir privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės (miško, vandens telkinio) sklypų 4 m pločio keliais plane pažymėtais indeksais „S-1“ ir „S-2“ (I t., b. l. 12, 13-14). Utenos apskrities viršininko 2007 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 14-783 „Dėl žemės sklypo valstybinio žemės kadastro duomenų patvirtinimo Zarasų rajone“ buvo patvirtinti ieškovui priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), kadastrinių matavimų duomenys ir nustatytas žemės sklypui servitutas: 1) Leisti kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinių ir vaikščioti vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje, plane pažymėtoje indeksu „S“, kurios plotis 10 m ir plotas 3623 kv. m.; 2) Leisti kitiems asmenims priteiti ir privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės (miško, vandens telkinio) sklypų 4 m pločio ir 1649 kv. m ploto keliu, plane pažymėtu indeksu „S-1“; 3) Leisti kitiems asmenims priteiti ir privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės (miško, vandens telkinio) sklypų 4 m pločio ir 1108 kv. m ploto keliu, plane pažymėtu indeksu „S-2“ (IV t., b. l. 10-11). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus 2014-06-20 rašte Nr. 42SD-(14.42.104.)-1653 nurodyta, kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, nustatytais žemės (kelio) servitutais per privačius žemės sklypus (kadastriniai Nr. ( - ), Nr. ( - )) bei kertant laisvos valstybinės žemės fondo sklypus (projektiniai Nr. LF-21 ir Nr. LF-28) užtikrintas privažiavimas nuo vietinės reikšmės kelio „Alaušai-Garmuliškis-Vasaknos“ prie J. G. ir L. G. J. k., Antalieptės sen., Zarasų r., valdomo žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) (I t., b. l. 147). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus 2013-06-13 rašte Nr. 42SD-(14.42.104.)-1522 nurodyta, kad formuojant žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - ), Antalieptės k.v.) ribas, buvo užtikrinta galimybė privažiuoti prie J. G. priklausančio žemės (miško) sklypo iš Antalieptės miestelio pusės per valstybinės laisvos žemės fondo žemės sklypus ir suformuotus žemės sklypus (kadastriniai Nr. ( - ), Nr. ( - ) Antalieptės k.v.), kuriems administraciniu aktu nustatyti žemės (kelio) servitutai. Šis servitutinis kelias nėra registruotas kaip valstybės ar savivaldybės objektas, todėl tvarkomas ir prižiūrimas suinteresuotų asmenų lėšomis (I t., b. l. 150-151). Iš žemės sklypo plano matyti, kad P. S. žemės sklype Nr. ( - ) yra nustatytas 4 m pločio ir 0,06 ha ploto kelio servitutas (II t., b. l. 9). Iš Utenos apskrities viršininko 2008-10-16 įsakymo Nr. 14-1829 „Dėl žemės sklypo valstybinio žemės kadastro duomenų patikslinimo Zarasų rajone“ matyti, kad buvo patvirtinti G. Č. priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), kadastrinių matavimų duomenys ir nustatytas žemės sklypui servitutas: Leisti kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinių ir vaikščioti vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje, plane pažymėtoje indeksu „S-2“, kurios plotis 10 m ir plotas 496 kv. m. Leisti kitiems asmenims priteiti ir privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės (miško, vandens telkinio) sklypų 4 m pločio ir 1049 kv. m ploto keliu, plane pažymėtu indeksu „S-1“ (II t., b. l. 10-12, IV t., b. l. 54-55).

15Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Zarasų skyrius 2014-09-17 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 42ŽN-(14.42.73.)-65 nurodė, kad lauko servitutinis kelias nuo vietinės reikšmės kelio „Alaušai-Garmuliškis-Vasaknos“ iki J. G. žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), Antalieptės k.v., yra tinkamas pravažiavimui lengvu transportu, kelio danga nugreideriuota, smėlio, žvyro pagrindas. Prie šio akto yra pateiktos servitutinio kelio fotonuotraukos, patvirtinančios, kad minėtas kelias yra tinkamas pravažiavimui lengvu transportu (II t., b. l. 121-138).

16Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu 2014-10-07 teismas, apžiūrėjęs vietą, padarydamas nuotraukas, taip pat įsitikino, kad servitutinis kelias nuo vietinės reikšmės kelio „Alaušai-Garmuliškis-Vasaknos“ iki J. G. žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), Antalieptės k.v., yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, t. y. ieškovams patekti į savo žemės sklypą (II t., b. l. 91-115).

17Teismui byloje paskirus statybos techninės veiklos ekspertizę, eksperto D. K. ekspertizės akte nurodyta, kad pagal byloje pateiktą medžiagą matyti, kad tarp pirmo ir aštuoniolikto matavimo taškų yra 175 m atstumas ir 11,93 m aukščio skirtumas (124,72-112,79=11,93), t.y. 6,8 % nuolydis. Atskiromis atkarpomis paėmus kelio atkarpas nuo 1 iki 18 taško nuolydis svyruoja nuo 1,91 % iki 15,24 %. Tarp 19 ir 29 taškų yra 80,82 m atstumas ir 9,86 m aukščio skirtumas (123,53- 113,67=9,86), t.y. 12,22 % nuolydis. Atskiromis atkarpomis paėmus kelio atkarpas nuo 19 iki 29 taško nuolydis svyruoja nuo 1,80 % iki 17,20 %. Pagal išnagrinėtą dokumentaciją matyti, kad kelio išilginis nuolydis gali būti iki 9 % atskirose atkarpose leidžiant nuolydį padidinti 2% iki 11 %. Norint sumažinti leistiną kelio nuolydį iki 11 % reikia tarp antro ir ketvirto taškų esantį gruntą nustumti prie penkto taško ir tarp dešimto ir dvylikto taškų esantį gruntą nustumti prie aštunto ir devinto taškų. Norint sumažinti leistiną kelio nuolydį iki 9 % reikia tarp pirmo ir ketvirto taškų esantį gruntą nustumti prie penkto ir šešto taškų ir tarp dešimto ir dvylikto taškų esantį gruntą nustumti prie septinto ir devinto taškų. Įrengus iškasas ir pylimus taip, kaip aptarta antrame ekspertizės klausime, galima įrengti nuolatiniam susisiekimui tinkamą privažiavimą nuo kaimyninio žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) ribos iki ieškovų gyvenamojo namo, nekeičiant esamo servitutinio kelio vietos (trajektorijos). Norint pagerinti esamo kelio padėtį, kad būtų geriau privažiuoti, galima įrengti skaldos sluoksnio pagrindą. Norint įrengti kelio dangą su maksimaliu nuolydžių iki 11 %, reikia iškasti ir perstumti 276,5 m3 grunto, tai kainuoja 889 Eur. Jei norima įrengti kelio dangą su maksimaliu nuolydžių iki 9 %, reikia iškasti ir perstumti 570,65 m3 grunto, tai kainuoja 2415 Eur. Jei norima pagerinti esamo kelio dangą analizuojamoje atkarpoje, galima įrengti 12 cm storio žvyro ir skaldos mišinio dangą - 786 m2, tai kainuoja 4864 Eur. Esami apskaičiavimai atlikti remiantis UAB „Sistela“ sąmatų sudarymo programa. Kadangi yra galimybė esamą kelio nuolydį pakoreguoti įrengiant iškasas ir pylimus, todėl nesvarstoma galimybė įrengti privažiavimo kelią keičiant esamo kelio vietą (trajektoriją). Keičiant esamo kelio vietą (trajektoriją) būtų žymiai didesnė kelio įrengimo kaina, bei pailgėjus keliui būtų brangiau esamo kelio pagerinimas t. y. skaldos sluoksnio įrengimas (III t., b. l. 35).

18Teismui byloje paskirus pakartotinė statybos techninės veiklos ekspertizė, teismo ekspertės Z. B. 2015-10-27 ekspertizės akte Nr. ( - ) nurodyta, kad servitutinio kelio žemės sklype unikalus Nr. ( - ) įrengimas (rekonstravimas), kad atitiktų minimalaus eismo kokybės vietinio kelio reikalavimams, įmanomas parengiant techninio projekto papildymą nustatyta tvarka. Statybos kaštai priklausys nuo Statytojo ir Projektuotojo sumanymo sprendinių. Akte nėra konstatuota, kad minėtas kelias yra netinkamas naudoti pagal paskirtį, be to, akto aprašomojoje dalyje nurodyta, kad buvo nuvažiuota ne tik iki ieškovų žemės sklypo, bet ir iki pastatų. Ekspertizės metu taip pat nustatyta, kad važiuojant link J. G. sklypo, unikalus Nr. ( - ), tiek iš ( - ), tiek nuo pagrindinio kelio „Alaušai-Garmuliškis-Vasaknos“ situacija panaši, t. y. abu miško keliukai neatitinka kelio dangos, kelio pločio, kelio nuolydžių reikalavimas (III t., b. l. 137-142).

19Tokiu būdu byloje nustatyta, kad ieškovai į savo žemės sklypą šiuo metu gali patekti pasinaudodami atsakovų žemės sklype, esančiame ( - )., unikalusis Nr. ( - ), esančiu keliu arba pasinaudodami servitutiniu keliu nuo vietinės reikšmės kelio „Alaušai-Garmuliškis-Vasaknos“ per valstybinės laisvos žemės fondo žemės sklypus ir suformuotus žemės sklypus (kadastriniai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) Antalieptės k.v.). Todėl atmestini ieškovų argumentai, kad nuo ieškovų žemės sklypo pietinės pusės nėra tinkamo privažiavimo prie žemės sklype esančių pastatų, t. y. ieškovai negali patekti į savo namų valdą. Pakartotinai pažymėtina, kad ieškovų žemės sklype, esančiame ( - ) unikalusis Nr. ( - ), yra nustatyti kelio servitutai „S-1“ ir „S-2“, ieškovai turi objektyvią galimybę savo sklype įsirengti jų poreikius tenkinantį įvažiavimą į savo namų valdą ir tokiu būdu naudotis savo sklypu ir tuo pačiu namų valda, neribodami atsakovų teisių.

20Teismas sprendžia, jog ieškovai neįrodė būtinumo nustatyti kelio servitutą pagal jų pateiktą žemės sklypo planą. Teismas sutinka, kad nustačius servitutą ieškovams būtų patogiau privažiuoti prie jų žemės sklypo, tačiau toks servitutas nėra būtinas. Kelio servitutas nustatomas iškilus būtinumo, o ne patogumo poreikiui. Kaip matyti iš faktinės situacijos, ieškovai patekimui į savo žemės sklypą gali naudotis servitutiniu keliu nuo „Alaušai-Garmuliškis-Vasaknos“ per valstybinės laisvos žemės fondo žemės sklypus ir suformuotus žemės sklypus (kadastriniai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) Antalieptės k.v.). Toks privažiavimas nors ir yra ne toks patogus bei ne toks ekonomiškas ieškovams, tačiau jis neapsunkina kitų asmenų teisės į nuosavybę, tuo labiau, kad siūlomas servitutinis kelias eitų per atsakovų kiemą, vos 1 m. 40 cm atstumu iki ūkinio pastato, 6 m atstumu iki laužavietės, 3 m 70 cm atstumu iki garažo (II t., b. l. 91-115).

21Ieškovams turint kitą, ne per atsakovams priklausantį žemės sklypą, privažiavimą prie jų žemės sklypo ir jame esančių pastatų, neturi reikšmės aplinkybės, ar atsakovų žemės sklype buvo ar yra istorinis kelias, ar jis bus ar nebus pažymėtas atlikus kadastrinius matavimus, ar atsakovai juo naudosis ar sunaikins. Todėl šalių argumentai dėl šių aplinkybių nesvarstytini.

22Konstatavus, kad nėra būtinybės ir pagrindo nustatyti ieškovų prašomo kelio servituto atsakovams priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - )., unikalus Nr. ( - ), ieškinys atmestinas.

23Dėl bylinėjimosi išlaidų

24LR CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

25Byloje nustatyta, kad atsakovai turėjo 3547,86 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai ir sumokėjo 28,96 Eur žyminį mokestį valstybei už atskirąjį skundą (I t., b. l. 80). Teismas, priteisdamas 3547,86 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, įvertina, tai, kad atsakovai pateikė tiek atsiliepimą į ieškinį, tiek tripliką, atsakovų atstovas rengė atskiruosius skundus, atsiliepimus, paklausimus, paaiškinimus, prašymus dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo, teikė klausimus ekspertams, atsakovų atstovas dalyvavo septyniuose teismo posėdžiuose, todėl daro išvadą, kad priteisiama atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų dydžių. Be to, ieškovas, reikšdamas ieškinį, turėjo įvertinti, kad teismo sprendimas jam gali būti nepalankus ir iš jo gali būti priteistos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Todėl iš ieškovų priteistinos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos.

26Ieškinį atmetus iš ieškovų priteistina 58,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

27Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263 – 265 str., 268 str., 270 str.,

Nutarė

28Ieškinį atmesti.

29Priteisti iš ieškovų J. G. ir L. G. 3576,82 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 82 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovams E. J., J. M., E. J., K. J., R. K., G. V., S. J..

30Priteisti iš ieškovų J. G. ir L. G. 58,02 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 02 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

31Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjas Vladimiras... 2. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad ieškovams J. G. ir L. G. nuosavybės teise... 3. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad Žemės... 4. Ieškovai pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad ieškovai su Atsakovų... 5. Atsakovai pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad Zarasų rajono savivaldybės... 6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 7. Teismo posėdžio metu ieškovai prašė ieškinį tenkinti tais pačiais... 8. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas prašė ieškinį atmesti dėl jų... 9. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. LR CK 4.37 str. 1 d. įtvirtinta, jog nuosavybės teisė yra išimtinė... 12. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės teisinę apsaugą, kito asmens... 13. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad į jiems nuosavybės teise priklausantį... 14. Tačiau teismas su šiais ieškovų argumentais nesutinka. Byloje nustatyta,... 15. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Zarasų skyrius... 16. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu 2014-10-07 teismas, apžiūrėjęs... 17. Teismui byloje paskirus statybos techninės veiklos ekspertizę, eksperto D. K.... 18. Teismui byloje paskirus pakartotinė statybos techninės veiklos ekspertizė,... 19. Tokiu būdu byloje nustatyta, kad ieškovai į savo žemės sklypą šiuo metu... 20. Teismas sprendžia, jog ieškovai neįrodė būtinumo nustatyti kelio... 21. Ieškovams turint kitą, ne per atsakovams priklausantį žemės sklypą,... 22. Konstatavus, kad nėra būtinybės ir pagrindo nustatyti ieškovų prašomo... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 24. LR CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 25. Byloje nustatyta, kad atsakovai turėjo 3547,86 Eur išlaidų advokato teisinei... 26. Ieškinį atmetus iš ieškovų priteistina 58,02 Eur išlaidų, susijusių su... 27. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263 – 265 str., 268 str., 270 str.,... 28. Ieškinį atmesti.... 29. Priteisti iš ieškovų J. G. ir L. G. 3576,82 Eur (tris tūkstančius penkis... 30. Priteisti iš ieškovų J. G. ir L. G. 58,02 Eur (penkiasdešimt aštuonis... 31. Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...