Byla 2A-1299-232/2012
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Alvydo Barkausko, Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) A. Č.-Urbienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. preliminaraus ir 2011m. vasario 9 d. galutinio sprendimų civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Adminsta“ ieškinį atsakovei A. Č. – Urbienei dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. GINČO ESMĖ

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, priteisti iš atsakovės 929,22 Lt skolos už bendro naudojimo objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2010-06-30, 50,43 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 26 Lt žyminis mokestis ir 363,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-01-25 įsakymo Nr. 30-81 pagrindu ieškovas teikė namo, esančio S. Ž. g. 32, Vilniuje, kuriame yra atsakovei priklausantis 59 butas, bendro naudojimo objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas, tačiau atsakovė neatsiskaitė už per laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2010-06-30 suteiktas paslaugas, likdama skolinga 929,22 Lt skolos ir 50,43 Lt palūkanų, todėl ieškinys tenkintinas pilnai.

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-08-17 preliminariu teismo sprendimu ieškovo reikalavimus tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės 929,22 Lt skolos, 50,43 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-08-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 389 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.

6A. A. Č. – U. pateikė prieštaravimus, su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2003 m. lapkričio 10 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė pastato priežiūros išlaidų ir būsto paslaugų apmokėjimo sutartį, kurioje nustatyti bendro naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų tarifai. Atsakovės teigimu, ieškovas nepagrįstai vienašališkai padidino sutartyje nustatytus tarifus, nepranešdamas apie tai patalpų savininkams, todėl atsakovė nesutinka mokėti padidėjusią mokesčių sumą. Pagal sudarytą sutartį ieškovas turėjo paskelbti skelbimų lentoje eksploatavimo darbų ir komunalinių paslaugų kainas bei tarifus ir jų pasikeitimus per 10 dienų nuo jų patvirtinimo ir ne vėliau nei jie pradedami taikyti.

7Atsiliepime į atsakovės prieštaravimus, ieškovas papildomai nurodė, kad UAB „Adminsta“ eksploatavimo ir administravimo išlaidų dydis nustatytas remiantis atitinkamai Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 ir Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodika, patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-06-07 sprendimu Nr. 1206. Mokėtinų mokesčių tarifai gyventojams keitėsi atsižvelgiant į teisės aktų pakeitimus, Vilniaus miesto savivaldybės teisės aktais pakeistus mokesčių tarifus, bei dėl pasikeitusių sutarčių su komunalinių paslaugų tiekėjais.

8II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

9Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-02-09 galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą (b.l. 72-74). Nurodė, jog remiantis LR CK 4.82 str. 3 d., butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, jo buto savininkas kartu yra bendrosios dalinės nuosavybės subjektas. Todėl jis pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu. Ieškovas, veikdamas kaip savivaldybės paskirtas daugiabučio namo administratorius, administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų tarifus nustatė ir keitė remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, bei kitais savivaldybės norminiais teisės aktais, kurie tiesiogiai nustato bei keičia minėtus paslaugų tarifus. Tarifų didėjimą lėmė įstatymų, savivaldybės teisės aktų pasikeitimai bei sutarčių su komunalinių paslaugų tiekėjais pakeitimai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad apskaičiuodamas administravimo, eksploatavimo ir komunalines išlaidas ieškovas būtų pažeidęs jo veiklą ir šių paslaugų tarifus nustatančius savivaldybės teisės aktus, todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti ieškovo pateiktais išlaidų apskaičiavimais. Įstatymai ir norminiai savivaldybės teisės aktai yra skelbiami viešai, jų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, atsakovė, remdamasi savivaldybės tvirtinamų tarifų, įstatymais nustatytų mokesčių pakeitimų nežinojimu negali išvengti pareigos apmokėti už namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

10III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI

11Apeliantė (atsakovė) A. Č.-Urbienė apeliaciniu skundu (b.l. 76-80) dalį skolos pripažįsta, tačiau ginčija ieškovo reikalavimą dalyje dėl 404,18 Lt skolos, 50,43 Lt palūkanų bei 5 proc. procesinių palūkanų, prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-08-17 preliminarų sprendimą bei 2011-02-09 galutinį sprendimą ir priimti nutartį atmesti ieškinį dalyje dėl 454,61 Lt, 5 proc. nuo šios sumos procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės A. Č.-Urbienės, priteisti A. Č. – Urbienei iš UAB „Adminsta“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog tarp šalių susiklostė paslaugų teikimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos CK XXXV atlygintinų paslaugų teikimo skyriaus normos. Pagal CK 6.720 str. 2 d. klientas privalo apmokėti padidėjusią paslaugų kainą, viršijančią nustatytąją sutarties sudarymo metu, tik tuo atveju, jeigu paslaugų teikėjas įrodo, kad kainą padidinti buvo neišvengiama, norint tinkamai įvykdyti sutartį, ir kad tai negalėjo būti numatyta sutarties sudarymo momentu. Paslaugų teikėjui nepateikus įstatymus atitinkančių paaiškinimų, klientas neturi mokėti viršijančios sutartą kainą dalies. Šalių teisiniams santykiams taikytinos ir teisės normos dėl vartotojų teisės apsaugos. Apeliantė taip pat nurodė jog butų administravimo paslaugos yra viena iš viešųjų paslaugų, atliekamų, pagal viešąsias sutartis todėl šiems santykiams taip pat taikytina iš dalies ir viešoji teisė. Ieškovas neįvykdė pareigos pateikti atsakovei paaiškinimus dėl tarifo didinimo pagrįstumo. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nepagrsįtai atsakovei teko pareiga paneigti aplinkybes, apie kurias ji neturėjo ir negalėjo turėti informacijos. Tarifo galutinis dydis priklauso nuo faktinių aplinkybių, susijusių su paslaugų teikėju, nuo paslaugų teikėjo sprendimo vertinti jas visas ar tik dalį, nustatant paslaugų tarifą. Jų vartotojas nežino ir negali žinoti, nes jis neturi atlikti paslaugų teikėjo veiklos kontrolės. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose padidintus tarifus motyvavo pridėtinės vertės mokesčio įstatymo bei Vyriausybės nutarimo „Dėl minimalaus darbo užmokesčio (toliau - MDU) didinimo" pakeitimais. PVM ar MDU pokyčiai patys savaime neįrodo, nepateisina tarifų didėjimo ir nėra pakankamas pagrindas automatiškai keisti paslaugų kainas. Ieškovė turėjo pateikti aiškius ir tikslius paskaičiavimus kaip PVM ar MDU padidinimas įtakojo administravimo paslaugų didėjimą, PVM deklaracijų, duomenis apie pakitusias išlaidas darbo užmokesčiams, išaiškinimus, kodėl tarifai keitėsi nevienodai ir kodėl tarifai nemažėjo, kai atlyginimai mažėjo, o teismas juos įvertinti. Ieškovei neįvykdžius pareigos pateikti atsakovei paaiškinimus dėl tarifų didinimo pagrįstumo, atsakovė pagrįstai sustabdė prievolės mokėti administravimo mokesčius pagal padidintus įkainius vykdymą ir neturi mokėti palūkanų už ieškovės praleisto termino laiką.

12Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, priimdamas 2011-02-09 galutinį sprendimą pagrįstai tarp šalių susiklosčiusius santykius nevertino kaip paslaugų teikimo, o rėmėsi teisės aktais, reglamentuojančiais bendrojo naudojimo objektų administravimą. Tarp ieškovės UAB „Adminsta" ir atsakovės, kaip UAB „Adminsta" administruojamo pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturtės, prievoliniai teisiniai santykiai yra grindžiami 2005-01-25 administracinio akto pagrindu, ieškovo ir apeliantės santykiai nėra grindžiami sutartimi. Eksploatavimo ir administravimo tarifų dydis nustatomas remiantis atitinkamai Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050, ir Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodika, patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-06-07 sprendimu Nr. 1-1206. Pažymėjo, jog daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu S. Ž. g. 32, Vilnius, bendrosios nuosavybės administravimo tarifai yra teisėti ir pagrįsti, apskaičiuojami remiantis minėtais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais teisės aktais. Apie šių tarifų pasikeitimus daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai yra informuojami paskelbus šią informaciją skelbimų lentoje, o taip pat nurodant butų ir kitų patalpų savininkams pateikiamuose mokėjimo pranešimuose. Minėti teisės aktai neriboja butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus teisės nustatyti paslaugų teikimo tarifų dydžių savo nuožiūra. Siekiant apsaugoti daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų interesus, šiuose teisės aktuose nustatytas tik tarifų dydžio maksimumas, todėl atsakovas neprivalo įrodinėti nustatytų tarifų dydžio pagrįstumo, o tik pateikti įrodymus, kad, remiantis šiais nustatytais tarifais, mokėjimai daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkams paskaičiuoti teisingai. Dėl ieškovo veiklos, administruojant daugiabučio gyvenamojo namo, esančio S. Ž. g. 32, Vilnius, butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektus bei nustatant administravimo paslaugų tarifus, Vilniaus miesto savivaldybė nėra nustačiusi jokių pažeidimų. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis į Vilniaus miesto savivaldybę su skundu dėl UAB „Adminsta" tariamai nepagrįstai didelių administravimo paslaugų tarifų.

13IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

14Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15Byloje yra kilęs ginčas tarp įstatymo numatyta tvarka paskirto daugiabučio namo administratoriaus ir vienos iš buto savininkių dėl namo bendrojo naudojimo patalpų komunalinių paslaugų, administravimo ir eksploatavimo mokesčių priteisimo iš buto savininkės.

16Apeliantės nuomone, ji neprivalo mokėti ieškovo reikalaujamos mokesčių pagal padidintus tarifus dalies, nes ieškovas nepagrindė tokio tarifų didinimo būtinybės neatsakė į daukartiunius atsakovės prašymus pateikti informaciją ir detalius naujų tarifų skaičiavimus. Byloje nustatyta, kad apeliantė yra daugiabučio namo adresu Ž g. Vilniuje 59 buto savininkė, namo bendro naudojimo patalų laiptinių, rūsio, garažo ir kt. bendraturtė. Minėtą gyvenamąjį namą bylos nagrinėjimo metu administruoja ieškovas (b.l.15-21). CK 4.76 str. reglamentuoja bendraturčių teisės ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Remiantis CK 4.82 str. 1 d., butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (to paties straipsnio 3 d.). Šios CK normos aiškiai ir nedviprasmiškai nustato daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio pareigą apmokėti išlaidas, susijusias ne tik su bendrojo naudojimo patalpomis, bet ir su bendro naudojimo įranga.

17CK 4.83 straipsnis nustato butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Minėto straipsnio 4 dalis nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. CK 4.84 straipsnis numato butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, kai šie savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties, tvarką. Minėtas straipsnis numato, kad tokiais atvejais skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis), kurį skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas. Administratorius administruoja turtą šio kodekso 4.240 straipsnio pagrindu (CK 4.84 straipsnio 2 dalis) ir veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 4.84 straipsnio 3 dalis). Administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 4 dalis).

18Sutinkamai su minėtomis įstatymo nuostatomis Vilniaus mieste, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 12 19 įsakymu Nr. 30 -2050 buvo patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 06 07 sprendimu Nr. 1-1206, patvirtinta Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodika.

19Gyvenamojo namo bendraturčio pareigas neabejotinai turi vykdyti ir apeliantė (CK 6.38 str.), jeigu būtų nustatyta tokių teisiškai reikšmingų faktų visuma: 1) įmokas ir rinkliavas mokėti reikalauja tinkamas subjektas, kuriam yra deleguota tvarkyti butų ir kitų patalpų savininkų apskaitą, mokesčių skaičiavimo ir jų surinkimo funkcijas; 2) šios rinkliavos ir mokesčiai pagrįsti įstatymu, o jų apskaičiavimo tvarka atitinka teisės aktais nustatytus atitinkamų įmokų ir paslaugų tarifus; 3) jų dydis apskaičiuotas teisingai ir gali būti patvirtinamas atitinkamais duomenimis. Byloje nekeliamas klausimas dėl administratoriaus teisės administruoti namą, kuriame yra apeliantei priklausančios patalpos, neginčijama, kad paslaugos buvo teikiamos, tačiau ginčijamas rinkliavų ir mokesčių paskaičiavimo tvarka ir jų dydis. Atsakovė dalį ieškovo reikalavimų pripažįsta ir ginčija tik skolos dalį - dėl 404,18 Lt, kurią sudaro tarifų padidinimas. Su kita skolos dalimi ji sutinka.

20Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovas privalo įrodyti jo reikalavimo teisę pagrindžiančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – juos turi įrodyti atsakovai, atsikirtinėdami į ieškovo reikalavimą. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. (LAT 2009 12 07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).

21Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis PK 225 straipsnio 1 punktu, numatančiu, kad prireikus teismas patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti, bei CPK 179 straipsnio 1 dalies nuostata, kad jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, buvo atnaujinęs nagrinėjimą šioje byloje iš esmės ir pasiūlęs ieškovui pateikti konkrečius, skaičiavimus pagrįstus galiojančia metodika, kad tarifų didinimas buvo būtinas ir atitiko minėtą metodiką.

22Ieškovas, nepaisant apeliacinės instancijos teismo reikalavimų nepateikė detalizuotų įrodymų, kokiu pagrindu pakėlė ir kaip paskaičiavo padidintus tarifus pastato priežiūros ir būsto paslaugų, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatavimo ir priežiūros, teritorijos, garažo ir laiptinės valymo, šiukšlių išvežimo, elektros energijos, banko paslaugų. Ieškovo papildomai pateikti įrodymai tai įsakymai apie vienašalį tarifų didinimą, kurie yra neinformatyvūs, juose neatsispindėti konkretūs tarifo didinimą nulėmę veiksniai. Taip ieškovo direktoriaus įsakyme 2008 12 28, Nr. V-08-112 nurodomos tik abstrakčios administravimo paslaugų mokesčio ir privalomųjų priežiūros darbų tarifo didinimo priežastys: kad šie mokesčiai nebuvo keičiami nuo 2002 metų, kad padidėjo pragyvenimo lygis, darbo užmokesčiai bei valstybinių mokesčių dydžiai. Ieškovas taip pat pateikė 2008 11 04 ieškovo direktoriaus įsakymą Nr. V-68-101 ir 2008 12 28 įsakymą Nr. V-08-11, kuriais šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifas du kartus padidintas motyvuojant tik tuo, kad administratorius nesurenka pakankamai lėšų šių sistemų priežiūrai. Ieškovo direktoriaus 2008 12 28 įsakymu Nr. V-08-113 laiptinių valymo ir teritorijos priežiūros tarifai nustatyti motyvuojant didėjančiomis valymo inventoriaus ir priemonių kainomis, didėjančiu darbo užmokesčiu.

23Ieškovas nurodė, kad padidintą tarifą už bendrosios nuosavybės administravimą apskaičiavo remdamasis viešu teisės aktu – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-06-07 sprendimu Nr. 1-1206 patvirtinta metodika, numatančia, kad konkretus administravimo tarifas apskaičiuojamas dauginant sąlyginį administravimo tarifą iš pastato ilgaamžiškumo koeficiento bei koeficiento, nustatančio administravimo darbų apimtis. Pastato ilgaamžiškumo koeficientas priklauso nuo faktinio pastato amžiaus: kuo statinys senesnis, tuo koeficientas didesnis. Koeficientas, nustatantis administravimo darbų apimtis, priklauso nuo bendrosios nuosavybės objektų bei komunalinių paslaugų valdymo, t.y. nuo to, kokie konkrečiai administravimo darbai atliekami. Sąlyginio tarifo dydis negali viršyti maksimalaus tarifo, Tačiau, ieškovas, nurodydamas, kokiu būdu yra apskaičiuojamas jo nustatytas tarifas, nepateikė jokių įrodymų, kaip jis paskaičiavo tokio dydžio tarifą, tik pabrėžė, kad jis neviršija maksimalaus tarifo.

24Kolegija konstatuoja, jog ieškovas nepasinaudojo jam suteikta teise pateikti papildomus įrodymus byloje, todėl daro išvadą, kad ieškovas neįrodė reikalavimų, t.y. nepagrindė skolos dydžio duomenimis, kuriuos turėjo galimybę pateikti teismui. CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga teismui daryti išvadą tik visapusiškai išsiaiškinus bylos aplinkybes, o šioje byloje atsakovei teigiant, kad galimai mokesčiai buvo priskaičiuoti per dideli, teismas turėjo pareigą patikrinti jų priskaičiavimo pagrįstumą. Įrodymus turi patiekti ta šalis, kurios žinioje yra įrodymai, šiuo atveju ieškovas, teigdamas, kad tinkamai priskaičiavo mokesčius, turi pateikti teismui duomenis, kad būtų galimybė patikrinti, ar teisingai buvo apskaičiuoti mokesčiai pagal suteiktas paslaugas. Ieškovas nepateikė teismui išsamaus atsakovei priskaičiuotų mokesčių paskaičiavimo, todėl, jam nesinaudojant teise pateikti įrodymus teismui, jo reikalavimai šioje dalyje atmestini. Ieškovas nepateikė ir įrodymų nuneigiančių apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovas tinkamai neinformavo atsakovės apie didinamus paslaugų tarifus, taip pat nepateikė atsakovei detalios argumentacijos kodėl buvo būtina didinti šalių sutartyje numatytus tarifus, nepaisant daugkartinių jos reikalavimų keliamų atsakymuose į ieškovo pretenzijas (b.l. 25, 41-53).

25Apeliacinį skundą patenkinus peržiūrimos bylinėjimosi išlaidos. Preliminariu sprendimu ieškovui priteista iš atsakovės 389 Lt bylinėjimosi išlaidų, patenkinus apeliacinį skundą remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis ši suma mažinama iki 200 Lt, atsakovė už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 34 Lt, kurie turėtų būti priteisiami jos naudai, patenkinus apeliacinį skundą, šias sumas įskaičius tarpusavyje, iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (pirmoje ir apeliacinėje instancijoje) sudaro 166 Lt sumą.

26Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

27Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 08 17 preliminarų sprendimą ir 2011 02 09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo galutinį sprendimą, atmesti ieškinį dalyje dėl 454,61 Lt skolos bei 5 proc. palūkanų nuo šios sumos priteisimo, sumažinti priteistą iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų sumą iki 166 Lt (vieno šimto šešiasdešimt šešių litų). Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. GINČO ESMĖ... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas bylą nagrinėti... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-08-17 preliminariu teismo sprendimu... 6. A. A. Č. – U. pateikė prieštaravimus, su pareikštu ieškiniu nesutiko,... 7. Atsiliepime į atsakovės prieštaravimus, ieškovas papildomai nurodė, kad... 8. II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI... 9. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-02-09 galutiniu sprendimu... 10. III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI... 11. Apeliantė (atsakovė) A. Č.-Urbienė apeliaciniu skundu (b.l. 76-80) dalį... 12. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, jog Vilniaus miesto 1... 13. IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI... 14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 15. Byloje yra kilęs ginčas tarp įstatymo numatyta tvarka paskirto daugiabučio... 16. Apeliantės nuomone, ji neprivalo mokėti ieškovo reikalaujamos mokesčių... 17. CK 4.83 straipsnis nustato butų ir kitų patalpų savininkų teises ir... 18. Sutinkamai su minėtomis įstatymo nuostatomis Vilniaus mieste, Savivaldybės... 19. Gyvenamojo namo bendraturčio pareigas neabejotinai turi vykdyti ir apeliantė... 20. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena... 21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis PK 225 straipsnio 1 punktu,... 22. Ieškovas, nepaisant apeliacinės instancijos teismo reikalavimų nepateikė... 23. Ieškovas nurodė, kad padidintą tarifą už bendrosios nuosavybės... 24. Kolegija konstatuoja, jog ieškovas nepasinaudojo jam suteikta teise pateikti... 25. Apeliacinį skundą patenkinus peržiūrimos bylinėjimosi išlaidos.... 26. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 08 17 preliminarų sprendimą...