Byla B2-1057-881/2016
Dėl BUAB ,,ESKADA.EU“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atsakovui BUAB ,,ESKADA.EU“, suinteresuotam asmeniui A. T

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, sekretoriaujant Ritai Sindikaitei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo BUAB ,,ESKADA.EU“ bankroto administratoriaus UAB ,,Elmeda“ pareiškimą dėl BUAB ,,ESKADA.EU“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atsakovui BUAB ,,ESKADA.EU“, suinteresuotam asmeniui A. T.,

Nustatė

3pareiškėjas BUAB ,,ESKADA.EU“ bankroto administratorius UAB ,,Elmeda“ pateikė teismui pareiškimą, prašydamas pripažinti BUAB ,,ESKADA.EU“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus apygardos teismas atsakovui BUAB ,,ESKADA.EU“ iškėlė bankroto bylą. Atsakovo valdymo organai, Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, neįvykdė teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turto pagal finansinės atskaitomybės, sudarytos nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, duomenis. Net ir perdavus teismo nutartį vykdymui ir paskyrus buvusiam įmonės vadovui baudą, šis neperdavė administratoriui nei įmonės turto, nei dokumentu. Administratoriaus nuomone, tokie buvusio įmonės vadovo veiksmai turi būti vertinami, kaip įmonės turto ir finansinės padėties slėpimas, dėl ko kyla atsakomybė buvusiam įmonės vadovui A. T..

4Suinteresuotas asmuo A. T. atsiliepimo į administratoriaus pareiškimą nepateikė.

5Pareiškimas tenkinamas.

6CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso teisės normų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta nuostata, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi, Įmonių bankroto įstatymo normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso teisės normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalį bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Bankroto bylų nagrinėjimo procesinių taisyklių ypatumus lemia bankroto teisinių santykių prigimtis ir jų specifika, palyginus su kitais civiliniais teisiniais santykiais.

7Nagrinėjamoje byloje yra keliamas BUAB ,,ESKADA.EU“, kuriai 2014 m. rugpjūčio 5 d. buvo iškelta bankroto byla, bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas.

8Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

9ĮBĮ 20 straipsnyje išvardinti konkretūs tyčinio bankroto požymiai. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių tyčinio bankroto požymių: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

10Tyčinio bankroto samprata atskleista ne tik minėtame ĮBĮ 20 straipsnyje, bet ir teismų praktikoje. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto sampratos, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Taigi tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai.

11Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste. Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu.

12Nagrinėjamu atveju, administratorius, inicijuojantis BUAB ,,ESKADA.EU“ bankroto pripažinimą tyčiniu, nuodo aplinkybes, susijusias su tuo, kad buvęs atsakovo vadovas neįvykdė teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turto pagal finansinės atskaitomybės, sudarytos nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, duomenis bei dokumentų, dėl ko bankroto procedūrų vykdymas tapo komplikuotu.

13Akivaizdu, jog įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006-06-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2006).

14Atsižvelgiant į egzistuojantį įmonės vadovo ir įmonės teisinių santykių reguliavimą bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, įvertinus buvusio BUAB ,,ESAKADA.LT“ vadovo veiksmus, kuomet jis vengia perduoti teismo paskirtam administratoriui įmonės turtą ir finansinės atskaitomybės dokumentus, tokiu būdu veikia prieš greitą ir efektyvų įmonės bankroto procesą, egzistuoja pagrindas konstatuoti, jog jis savo, kaip įmonės vadovo, pareigų tinkamai nevykdė arba apskritai neatliko. Atsakovo užsiimta pozicija nedalyvauti jo vadovautos bendrovės bankroto procedūrose, neperduoti įmonės turto ir dokumentų bankroto administratoriui, o kartu ir vengti teikti bet kokius paaiškinimus tiek bankroto administratoriui, tiek įmonės kreditoriams, tiek ir teismui, tik patvirtina, jog buvęs vadovas netinkamai, nerūpestingai ir aplaidžiai valdė įmonę, taigi privedė įmonę prie bankroto, be to, savo tyčiniais veiksmai veikė prieš sklandų ir tinkamą bankroto procedūrų vykdymą, ir taip padarė žalą ne tik bankrutuojančiai įmonei, bet ir jos kreditoriams. Toks buvusio vadovo elgesys negali būti pripažįstamas sąžiningu ir protingu, o kartu ir nepasireiškė lojalumu bendrovei. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, jog egzistuoja Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnyje numatytas bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindas, kuomet įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 punktu, 20 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, teismas

Nutarė

16Pripažinti BUAB „ESKADA.EU“ bankrotą tyčiniu.

17Įpareigoti bankroto administratorių UAB ,,Elmeda“ ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos patikrinti UAB „Elmeda“ sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

18Apie bankroto pripažinimą tyčiniu informuoti Vilniaus apygardos vyriausiąjį prokurorą bei Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos, išsiunčiant šios nutarties nuorašą.

19Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai