Byla 2A-419-275/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,

3kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Andžejaus Maciejevskio,

4sekretoriaujant R.Kurganovaitei,

5dalyvaujant ieškovo atstovui A.Zaščiurinskui, atsakovui V. K., jo atstovui adv. R.Mikulskiui,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

8I.Ginčo esmė

9Ieškovas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. K. 8 617 Lt skolos už priverstinai nuvežtą automobilį ir jo saugojimą aikštelėje, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas 258,51 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2006-11-07 apie 1530 val. automobilis VW Golf, valst. Nr ( - ) stovėjo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 52 ir 193.10 p.p. reikalavimus, dėl ko, vadovaujantis ATPK 269 str. 7 d., patrulis M. K. davė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojui H. T. nurodymą automobilį VW Golf, valst. Nr. ( - ) priverstinai nuvežti. Kadangi automobilio ilgai niekas neatsiėmė, buvo kreiptąsi į VĮ „Regitra“ kam priklauso minėtas automobilis, gautas atsakymas, jog automobilis priklauso atsakovui. 2008-05-07 atsakovui buvo išsiųstas pranešimas, kad jam priklausantis automobilis VW Golf, valst. Nr. ( - ), vadovaujantis ATPK 269 str. 7d., buvo priverstinai nuvežtas, nes stovėjo draudžiamoje vietoje ir yra saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, Verkių g. 39 A, Vilniuje, tačiau atsakovas jam priklausančio automobilio neatsiėmė. Atsakovas yra nesumokėjęs ieškovo patirtų išlaidų už priverstinį atsakovo automobilio nuvežimą, kurios, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-12-21 sprendimu Nr. 1-1005 „Dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ teikiamų automobilių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų kainų nustatymo“ yra 112 Lt. Tarybos sprendime nustatyta, kad už pirmą saugojimo parą taikomi valandiniai paslaugos tarifai, bet ne daugiau kaip 15 Lt už parą, už antrą ir kitas saugojimo paras taikomi paslaugos tarifai, t.y. 15 Lt. Atsakovo automobilis SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojui buvo perduotas 2006-11-07 16 val., taigi ieškovo patirtos automobilio saugojimo išlaidos iki 2008-05-27 yra 8 505 Lt. Ieškinys grindžiamas CK 1.8, 6.841, 6.849, 6.850 str. normomis.

10II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

12Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-12-15 sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo V. K. ieškovui SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 8 617 Lt skolos ir 258,51 Lt žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytu terminu pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o jei nurodymų nėra, - pagal paprastai reiškiamus reikalavimus (CK 6.38 str.). CK pasaugos sutarčių nuostatos taip pat taikomos prievolėms, kurios atsiranda pagal įstatymą, jeigu įstatymas nenustato ko kita (CK 6.850 str.). Būtina pasauga atsiranda tais atvejais, kai dėl nenumatytų ir neišvengiamų aplinkybių asmuo yra priverstas patikėti savo turtą saugoti kitam asmeniui (CK 6.849 str. 1 d.). Šiuo atveju priverstinė pasaugos prievolė kyla pagal įstatymą (ATPK 269 str. 7 d.). Už būtiną pasaugą asmuo turi atlyginti, remiantis bendrosiomis pasaugos sutarčių nuostatomis (CK 6.840, 6.841 str.), bei poįstatyminių teisės aktų nuostatomis (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-12-21 sprendimas Nr. 1-1005). Teismas motyvavo, kad net ir darant prielaidą, jog atsakovas 2006 metų kovo mėnesį perleido automobilį VW Golf, valst. Nr. ( - ) S. P., atsakovas privalėjo elgtis protingai, sąžiningai ir teisingai, prisilaikant įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose nustatytos tvarkos išregistruoti jo vardu įregistruotą transporto priemonę (Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2006-07-15 įsakymu Nr. IV-268 „Dėl Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymo Nr. 260 „Dėl kelių transporto priemonių registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (įsigal. nuo 2006-07-23), patv. „Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių“ 3.6, 3.7, 4.-6.1, 71, 71.1, 72.3, 86. 86.1 p.p.), todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo nurodytus argumentus, jog automobilio neperrašė pirkėjo vardu dėl tuo metu buvusios sunkios atsakovo sveikatos būklės, ir dėl to, jog nepavyko surasti S. P. Teismas sprendė, kad 2006-11-07 dienai ir iki 2008-09-27, automobilis VW Golf, valst. Nr. ( - ), buvo įregistruotas atsakovo vardu, o išregistruotas tik 2008-09-27, todėl būtent atsakovas, kaip automobilio savininkas privalo atlyginti ieškovo prašomas priteisti išlaidas. Liudytojų A. P. ir A. G. parodymus apie atsakovui priklausančio automobilio pardavimą teismas nelaikė įrodymais, todėl jais nesivadovavo (CK 1.48, 1.75, 1.98 str. 2 d., 4.253-4.256 str.).

13III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

14Atsakovas V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-12-15 sprendimą bei priimti šioje byloje naują sprendimą - ieškovo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ieškinį dėl 8 617 Lt dydžio skolos priteisimo iš atsakovo V. K. atmesti. Priteisti iš ieškovo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsakovui V. K. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodo, kad automobilio neįregistravimas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2006-07-15 įsakymas Nr. IV-268 „Dėl Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymo Nr.260 „Dėl kelių transporto priemonių registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo, (įsigaliojęs 2006-07-23), patv. „Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių“ 3.6, 3.7, 4.-6.1, 71, 71.1, 72.3, 86. 86.1 p.), nedaro 2006 m. kovo mėn. automobilio pirkimo-pardavimo sandorio tarp atsakovo ir S. P. negaliojančiu. Automobilis VW Golf, valst. Nr. ( - ), 2006 m. kovo mėn. buvo parduotas S. P. už 1 000 Lt. Sandoriams, kurių vertė neviršija 5 000 Lt rašytinė forma neprivaloma (CK 1.71 str. 1.72 str. 1.73 str. 1 d. 1 p.). Nesant rašytinio sandorio, juridiniai faktai nustatinėjami liudytojų parodymais bei kitais juridinę reikšmę turinčiais įrodymais. Šioje byloje A. P., A. G. bei V. S. neginčytinai patvirtino faktą, kad atsakovas nuo 2006 m. kovo mėn. transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. ( - ), nevaldė, todėl jos 2006-11-07 negalėjo palikti neleistinoje transporto priemonėms stovėti vietoje. Dėl to ieškovo reikalavimai turėtų būti nukreiptini ne į atsakovą, o į S. P. Iš pateiktų aplinkybių bei teisės normų matyti, kad teismas privalėjo vertinti liudytojų A. P., V. S. bei A. G. parodymus remdamasis betarpiškumo, žodiškumo ir bylos nagrinėjimo koncentruotumo principais (CPK 183 str. 3 d.) bei vadovautis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Teismas neturėjo jokio pagrindo liudytojų parodymų nevertinti ir jais nesivadovauti. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Teismas sprendime nurodė, kad CK pasaugos sutarčių nuostatos taip pat taikomos prievolėms, kurios atsiranda pagal įstatymą, jeigu įstatymas nenustato ko kita. Pasak teismo, būtina pasauga atsiranda tais atvejais, kai dėl nenumatytų ir neišvengiamų aplinkybių asmuo yra priverstas patikėti savo turtą saugoti kitam asmeniui, nurodo, jog šiuo konkrečiu atveju priverstinė pasaugos prievolė kyla pagal įstatymą (ATPK 269 str. 7 d.). Tokios teismo išvados klaidingos. ATPK 269 str. reglamentuoja tik transporto priemonių priverstinį nuvežimą, bet ne pasaugą. Todėl jokie pasaugos pagal įstatymą santykiai tarp atsakovo ir ieškovo šiuo atveju neatsirado ir negalėjo atsirasti. Teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus atsakovui apmokėti priverstinio automobilio saugojimo išlaidas, motyvuodamas tuo, kad jis atliko pasaugą pagal įstatymą. Tačiau ieškovo išvardinti teisės aktai reglamentuoja tik transporto priemonės priverstinį nuvežimą, bet ne pasaugą. Nei įstatymai, nei poįstatyminiai aktai tokio pobūdžio priverstinės pasaugos nenumato. Ieškovas teikia savo paslaugas policijos įstaigai, padėdamas jai realizuoti ATPK 269 str. 7 d. įtvirtintą teisę. Tačiau apmokėjimą už šias paslaugas ieškovas neteisėtai bando perkelti ne sutarties šaliai, o kitiems asmenims, šiuo atveju atsakovui. Ieškovas, siekdamas apmokėjimo už savo suteiktas paslaugas, gali pareikšti tokio pobūdžio reikalavimą policijos įstaigai, kuri yra sutarties šalis. Ieškovo byloje pateikti argumentai apie atsakovo (automobilio savininko) atsakomybę remiantis CK 6.270 str. 1 d. nuostatomis yra neteisingi. Žala ir atlyginimas už paslaugas yra visiškai skirtingos sąvokos. Atsakovas jokios žalos ieškovui nepadarė. Ieškinio reikalavimas nėra susijęs su deliktine atsakomybe. Pažymėtina, kad stovintis automobilis nelaikomas didesnio pavojaus šaltiniu, nes jis nejudėjo, nebuvo įgavęs kinetinės energijos. Didesnio pavojaus šaltiniu automobilis tampa tik tuomet, kai jis juda. Ieškovo motyvai dėl didesnio pavojaus šaltinio sąvokos yra neteisingi, nes prieštarauja tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27-12 p.), tiek elementariai logikai, nes vadovaujantis ieškovo argumentais, didesnio pavojaus šaltiniu tampa bet kokia kelyje esanti kliūtis. Automobilis VW Golf, valst. Nr. ( - ), buvo paliktas draudžiamoje vietoje ne dėl atsakovo kaltės, nes ne atsakovas tą dieną valdė ir paliko stovėti automobilį draudžiamoje stovėti vietoje. Tą patvirtina atsakovo V. K., liudytojų A. P., V. S. bei A. G. parodymai byloje. Fakto, kad būtent atsakovas minėtą transporto priemonę paliko stovėti neleistinoje vietoje, ieškovas neįrodė, taip pat kaip ir aplinkybės, kad būtent atsakovas 2006-11-07 buvo automobilio savininkas. Taigi atsakovas nepadarė Kelių eismo taisyklių pažeidimo, susijusio su neteisėtu automobilio palikimu stovėti. Jis nėra patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl komentuojamo įvykio, jo atžvilgiu nėra ir nebuvo pradėta procedūra dėl administracinio teisės pažeidimo. Automobilio VW Golf, valst. Nr. ( - ), priverstinis nuvežimas ir kitos su tuo susijusios pasekmės buvo sukeltos ne atsakovo. Teismas buvo šališkas, kadangi visiškai nevertino aplinkybių dėl paties ieškovo nesąžiningumo. Akivaizdu, kad ieškovas buvo nesąžiningas, kadangi automobilį priverstinai nuvežė dar 2006-11-07, tačiau atsakovą raštu informavo tik 2008-05-07 raštu Nr. P-156. Teisme ieškovas negalėjo ir nesugebėjo paaiškinti kodėl nedelsiant, po automobilio priverstinio nuvežimo, neinformavo atsakovo, o raštu į atsakovą kreipėsi praėjus beveik dviems metams. Akivaizdu, kad tokiu būdu ieškovas siekia nepagrįstai praturtėti kitų asmenų sąskaita už tariamai suteiktas saugojimo paslaugas. Pažymėtina, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.).

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16Skundas dalinai tenkintinas.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad už prievoles, kilusias dėl automobilio VW Golf saugojimo, turi atsakyti asmuo, kurio vardu šis automobilis įregistruotas, pagrįsta. Teismas nedarė išvadų dėl sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir jo nurodyto asmens – S. P. galiojimo, tačiau sprendė tik atsakomybės už automobilio nuvežimą ir jo saugojimą aikštelėje, klausimą. Šioje byloje nėra reikšminga ta aplinkybė, ar automobilis buvo atsakovo parduotas, kadangi ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui tuo pagrindu, kad jo vardu registruotas automobilis buvo paliktas be priežiūros, stovėjo draudžiamoje vietoje, todėl atsakovas turi atsakyti už nuostolius, atsiradusius ieškovui dėl rūpinimosi šiuo automobiliu. Atsakovas nereiškia reikalavimo pripažinti jo nurodytam asmeniui – S. P. nuosavybės teises į automobilį, todėl nebuvo pagrindo teismui nagrinėti tos aplinkybės, ar nėra pasikeitęs automobilio savininkas. Kadangi pagal VĮ „Registra“ duomenis automobilio savininku ieškovo nurodytu laikotarpiu buvo atsakovas, ieškovas pagrįstai nurodė automobilio savininku atsakovą ir reiškė jam reikalavimus pagal automobilių registro duomenis.

18Ieškovas nurodė, kad saugojo automobilį nuo 2006-11-07 iki 2008-05-27, t.y. 567 paras. Pripažintina, kad automobilio savininkui nepasigedus priverstinai nuvežto automobilio, ieškovas turėjo siekti, kad savininkui būtų žinoma apie jo saugomą kito asmens automobilį. Tai, kad automobilis buvo nuvežtas priverstinai remiantis bendradarbiavimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovo ir Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato (b.l.5-7), leidžia daryti išvadą, jog bendradarbiavimo sutarties kita šalis - Vyriausiasis policijos komisariatas galėjo suteikti ieškovui tokią paslaugą kaip nustatymas, kieno vardu yra registruota priverstinai nuvežtoji transporto priemonė. Kolegija daro išvadą, kad ieškovas turėjo galimybę nustatyti transporto priemonės savininką per 4 mėnesius, todėl pateisinamos yra transporto priemonės saugojimo išlaidos tokiu laikotarpiu bei automobilio nuvežimo išlaidos - 112 Lt, todėl priteistoji suma mažintina iki 2000 Lt. Teismo sprendimas keistinas LR CPK 185 str. pagrindu, padarius išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių, t.y. ieškovo aplaidžių veiksmų, neinformuojant savininko apie pas jį atsiradusį jo turtą. Tai, kad ieškovas yra savivaldybės įmonė, įpareigoja ją ne siekti didesnio pelno dėl priverstinai nuvežtų automobilių, o siekti, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimų pasekmės būtų kuo greičiau likviduotos, siekti, kad savininkas kuo greičiau atsiimtų savo automobilį. Nerūpestingas ieškovo elgesys, tai, kad ne pats atsakovas paliko automobilį neleistinoje vietoje, o kitas asmuo, leidžia mažinti priteistą sumą iš atsakovo ir atitinkamai priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 60 Lt.

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.3 p., teisėjų kolegija

Nutarė

20Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimą pakeisti. Sumažinti priteistą iš atsakovo V. K. ieškovui SĮ „Susisiekimo paslaugos“ skolos sumą iki 2000 Lt, priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 60 Lt.

21Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai