Byla 2-56-359/2015
Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo

1Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis, sekretoriaujant Dalei Juškevičienei, dalyvaujant pareiškėjai G. K., jos atstovui advokatui M. V. ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyriaus atstovei E. M., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyriui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

3Teismas n u s t a t ė:

4Pareiškėja G. K. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad G. K. nuo 2003-06-01 nepertraukiamai valdo nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir pastatus, esančius ( - ): gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – daržinę, unikalus Nr. ( - ), pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. ( - ), pastatą – svirną, unikalus Nr. ( - ), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - )ir įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) ir pastatus, esančius ( - ): gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – daržinę, unikalus Nr. ( - ), pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. ( - ), pastatą – svirną, unikalus Nr. ( - ), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), įgyjamosios senaties pagrindu (b.l. 5-9).

5Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime: G. K. 1989-04-15 sudarė bažnytinę santuoką su P. M. ir nuo to laiko jie visą laiką kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, padėjo vienas kitam nelaimėje ir vienas kitą slaugė. P. M. 2003-05-31 mirus, pareiškėja norėjo ir bandė oficialiai priimti P. M. palikimą, kadangi visą laiką po jo mirties valdė ir rūpinosi jo paliktu turtu kaip savo, tačiau dėl įstatymo spragų, kadangi įstatymo leidėjas neišsprendė klausimo dėl bažnytinės santuokos galiojimo, kuri buvo sudaryta iki Lietuvos Konstitucijos įsigaliojimo, pareiškėja nebuvo pripažinta P. M. turto paveldėtoja. P. M. daugiau jokių įpėdinių neturėjo ir niekas jo palikimo teisiškai nepriėmė. Po P. M. mirties, G. K. pradėjo valdyti savo mirusio sutuoktinio turtą ir juo rūpinosi kaip savu, jį prižiūrėjo. Nurodė, kad yra visos sąlygos, kurioms esant pareiškėja įgijo nekilnojamąjį turtą, t.y. įgijo žemės sklypą, esantį ( - ), registro Nr. 49/5788, unikalus Nr. 4905-0001:0029 ir į pastatus, esančius ( - ), registro Nr. 44/1737941, t.y. pareiškėja turtą sąžiningai, teisėtai, atvirai kaip savo, pradėjo valdyti nuo 2003-06-01 ir valdo jį nepertraukiamai iki šiol, t.y. ilgiau nei 10 metų; ji nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į daiktą kitokiu CK 4.47 str. numatytu būdu, nėra žemės sklypo ir pastatų savininkė; jokie kiti asmenys neturi daugiau teisių nei ji į žemės sklypą ir pastatus, jai nežinomos jokios kliūtys, dėl kurių negalėtų būti pripažinta, kad žemės sklypą ir pastatus ji įgijo nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu; turtą pareiškėja valdo teisėtai, nepradėjo jo valdymo per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir visą valdymo laikotarpį valdo atvirai ir nesislapstydama; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė,; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Nors žemės sklypas yra registruotas P. M. vardu, tačiau minėtas asmuo 2003-05-31 mirė, todėl teisinė registracija mirusio asmens vardu neturėtų būti kliūtimi nustatant juridinį faktą, kad pareiškėja žemės sklypą įgijo įgyjamosios senaties būdu. Šiuo metu ½ dalis pastatų taip pat yra registruota mirusiojo P. M. vardu, tačiau tokia teisinė registracija atsirado tik 2014-0924, t.y. tik po to, kai pareiškėja pastatus buvo sąžiningai valdžiausi daugiau kaip 10 metų, o likusioji ½ dalis pastatų pagal VĮ Registrų centro duomenis lig šiol niekam nepriklauso, todėl ir šiuo atveju esama teisinė registracija neturėtų būti kliūtimi, pripažįstant, kad pareiškėja žemės sklypą ir jame esančius pastatus įgijo įgyjamosios senaties būdu. Nurodė, kad ji visą laiką prižiūrėjo žemės sklypą ir pastatus, rūpinosi, kad žemės sklypas būtų tvarkingas, remontavo pastatus, mokėjo mokesčius, be to, jos nurodytus faktus patvirtina ir tame pačiame kaime gyvenančios kaimynės J. M. ir G. N..

6Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM savo atsiliepime į pareiškimą (b.l. 48-49) nurodė, kad pareiškėjos pareiškimui prieštarauja, kadangi jos procesiniame dokumente išvardytas turtas yra registruotas kito asmens vardu, todėl prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

7Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyrius savo atsiliepime į pareiškimą (b.l. 52-54) nurodė, kad Kaišiadorių rajono valdybos 1994-08-23 sprendimu Nr. 967 atkurtos nuosavybės teisės P. M. grąžinant natūra 16,1700 ha ploto žemės, esančios Lapainios k., Kaišiadorių rajone. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )) nuosavybės teise priklausęs P. M., po jo mirties iki šiol nėra paveldėtas, o pastatai, į kuriuos pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teisę, stovi žemės sklype, kuris registruotas P. M. vardu. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad nėra vienos iš įgyjamosios senaties fakto nustatymo sąlygų, todėl pareiškėja turėtų kreiptis į teismą prašydama teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

8Teismo posėdžio metu pareiškėja G. K. ir jos atstovas advokatas M. V. palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais.

9Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyriaus atstovė E. M. su pareiškėjos pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti ir palaikė motyvus, išdėstytus savo atsiliepime.

10Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 46-47). Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 62).

11Pareiškimas atmestinas.

12Pagal CPK 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus. CPK 176 str. nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su nagrinėjamu dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 str., šalys ir/ ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

13Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-07 nutartis Nr. 3K-3-257/2010, 2010-01-22 nutartis Nr. 3K-3-13/2010, 2009-11-02 nutartis Nr. 3K-3-464/2009).

14Įgyjamoji senatis – tai savarankiškas nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ((toliau – CK) 4.47 str. 1 d. 11 p.). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 str. 1 d. suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 str. nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Taigi šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.58-4.71 str. nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas, o nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 str. 2 d., 4.26 str. 2 d.); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 str. nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 str. 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 str. 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų, kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip trejus metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

15Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 str.). Pareiškėjas nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos gali nuosavybės teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013).

16Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos G. K. pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis bei pareiškėjos, jos atstovo bei suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyriaus atstovės paaiškinimais nustatyta, kad G. K. 1989-04-15 sudarė bažnytinę santuoką su P. M. (b.l. 16). Nuo to laiko jie visą laiką kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. P. M. 2003-05-31 mirė (b.l. 17). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2015-02-13 rašte Nr. SD-CM-109 nurodyta, jog pagal tuo metu galiojusius teisiniu aktus G. K. ir P. M. bažnytinė santuoka, sudaryta 1989-04-15 Kruonio RKB, nebuvo apskaityta ir iki P. M. mirties nebuvo įregistruota (b.l. 65). Nors pareiškėja pareiškime teigia, jog bandė oficialiai priimti P. M. palikimą, nes visą laiką po jo mirties valdė ir rūpinosi jo paliktu turtu kaip savo, tačiau dėl įstatymo spragų, įstatymo leidėjui neišsprendus klausimo dėl bažnytinės santuokos, sudarytos iki Lietuvos Konstitucijos įsigaliojimo, ji nebuvo pripažinta P. M. turto paveldėtoja, tačiau į bylą pareiškėja nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių šiuos jos teiginius. Pareiškėjos teigimu, P. M. daugiau jokių įpėdinių neturėjo ir niekas jo palikimo teisiškai nepriėmė. Tą patvirtina ir Kaišiadorių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Vidos Bietkienės raštas, kuriame nurodyta, jog po P. M. mirties (2003-05-31) nebuvo užvesta paveldėjimo teisės byla (b.l. 25). Be to, tai, kad po P. M. mirties, G. K. pradėjo valdyti savo mirusio sutuoktinio turtą ir juo rūpinosi kaip savu, jį prižiūrėjo įrodo jos pateikta informacija apie apmokėtą elektros energiją (b.l. 26), iš kurios matyti, jog P. K. vardu ir jo mokėtojo kodu iki 2014-07-29 buvo mokama už sunaudotą elektros energiją. Iš 2014-09-03 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), nuo 1994-08-12 registruotas P. M. vardu (b.l. 13). Iš 2014-10-09 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, kad ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pastato – daržinės, unikalus Nr. ( - ), pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. ( - ), pastato – svirno, unikalus Nr. ( - ), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pastatą – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), 1991-07-30 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 2-1771 pagrindu nuo 1991-08-15 įregistruota P. M. vardu, likusi ½ dalis nėra įregistruota niekieno vardu (b.l. 14-15, 18-24, 66). Iš pareiškėjos pateiktų tame pačiame kaime gyvenančių kaimynių J. M. ir G. N. 2014-10-30 ir 2014-11-03 liudijimų matyti, kad jos patvirtina visas pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes (b.l. 27-28).

17Pareiškėja nurodė, kad yra visos sąlygos, kurioms esant pareiškėja įgijo nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą ir pastatus, esančius ( - ), t.y. pareiškėja turtą sąžiningai, teisėtai, atvirai kaip savo, pradėjo valdyti nuo 2003-06-01 ir valdo jį nepertraukiamai iki šiol, t.y. ilgiau nei 10 metų; ji nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į daiktą kitokiu CK 4.47 str. numatytu būdu, nėra žemės sklypo ir pastatų savininkė; jokie kiti asmenys neturi daugiau teisių nei ji į žemės sklypą ir pastatus, jai nežinomos jokios kliūtys, dėl kurių negalėtų būti pripažinta, kad žemės sklypą ir pastatus ji įgijo nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu; turtą pareiškėja valdo teisėtai, nepradėjo jo valdymo per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir visą valdymo laikotarpį valdo atvirai ir nesislapstydama; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Nors žemės sklypas yra registruotas P. M. vardu, tačiau minėtas asmuo 2003-05-31 mirė, todėl teisinė registracija mirusio asmens vardu neturėtų būti kliūtimi nustatant juridinį faktą, kad pareiškėja žemės sklypą įgijo įgyjamosios senaties būdu. Nors šiuo metu ½ dalis pastatų taip pat yra registruota mirusiojo P. M. vardu, tačiau tokia teisinė registracija atsirado tik 2014-0924, t.y., tik po to, kai pareiškėja pastatus buvo sąžiningai valdžiausi daugiau kaip 10 metų, o likusioji ½ dalis pastatų pagal VĮ Registrų centro duomenis lig šiol niekam nepriklauso, todėl ir šiuo atveju esama teisinė registracija neturėtų būti kliūtimi, pripažįstant, kad pareiškėja žemės sklypą ir jame esančius pastatus įgijo įgyjamosios senaties būdu. Nurodė, kad ji visą laiką prižiūrėjo žemės sklypą ir pastatus, rūpinosi, kad žemės sklypas būtų tvarkingas, remontavo pastatus, mokėjo mokesčius, be to, jos nurodytus faktus patvirtina ir tame pačiame kaime gyvenančios kaimynės J. M. ir G. N..

18Sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar taikytinos CK 4.69 str. 3 d. nuostatos. Šioje teisės normoje nustatytas imperatyvus draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

19Šiuo atveju nekilnojamojo turto registro duomenys, gauti iš VĮ Registrų centro, patvirtina, kad nekilnojamieji daiktai – žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), 16,17 ha ploto, esantis ( - ), ir ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pastato – daržinės, unikalus Nr. ( - ), pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. ( - ), pastato – svirno, unikalus Nr. ( - ), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), nuosavybės teise priklauso 2003-05-31 mirusiam P. M. (b. l. 14-15, 18-24), t. y. registruoti kito asmens (ne valdytojo) vardu, ir tik likusi ½ dalis aukščiau išvardintų pastatų, nekilnojamojo turto register nėra registruoti niekieno vardu. Nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Taigi nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), 16,17 ha ploto, esantis ( - ), ir ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pastato – daržinės, unikalus Nr. ( - ), pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. ( - ), pastato – svirno, unikalus Nr. ( - ), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), neatitinka CK 4.69 str. 3 d. reikalavimų ir viešajame registre yra įregistruoti kito asmens (ne pareiškėjos) vardu (CK 4.69 str. 3 d.).

20Pažymėtina ir tai, jog viena iš nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygų - asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.).

21Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo 2011 m. vasario 2 d. nutartis Nr. 3K-3-41/2011 ir kt.). Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

22Įvertinęs teismo posėdžio metu duotus pareiškėjos G. K., jos atstovo advokato M. V. ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyriaus atstovės paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog pareiškėja visą nepertraukiamąjį valdymo laiką žinojo aplinkybes, jog žemės sklypas ir 1/2 dalis pastatų ir kitų statinių, į kuriuos pareiškėja siekia nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, yra registruoti mirusiojo P. M. vardu. Nors pareiškėja įrodinėja, jog ji nebuvo pripažinta P. M. turto paveldėtoja ir kitokiu būdu negali susitvarkyti paveldėjimo klausimų, t. y. priimti mirusiojo palikimo ir įsiregistruoti savo vardu jam priklausiusio nekilnojamojo turto, tačiau nurodydama šias faktines aplinkybes, pareiškėja nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, t. y., kad kreipėsi į notarą dėl P. M. palikimo priėmimo, kad notaras jai būtų atsisakęs išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kad ji būtų kreipusis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo ar bažnytinės santuokos pripažinimo ar kt., tai rodo, kad pareiškėja nesiėmė atitinkamų aktyvių veiksmų savo teisinei padėčiai įteisinti kitais būdais. Teismas sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir pastatus, esančius ( - ): gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – daržinę, unikalus Nr. ( - ), pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. ( - ), pastatą – svirną, unikalus Nr. ( - ), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), įgyjamąja senatimi, kadangi pareiškėja neįrodė, jog daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jos nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu, o neįrodžius bent vienos iš įgyjamosios senaties taikymo sąlygų (nagrinėjamu atveju konstatuota, kad žemės sklypas ir ½ statinių, į kuriuos pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teisę įgijamąja senatimi, registruoti kito asmens(ne pareiškėjos) vardu), nuosavybės teisė į daiktą pagal įgyjamąją senatį negali būti nustatyta, todėl pareiškimas atmestinas.

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. ir 533 str., teismas

Nutarė

24Pareiškėjos G. K. pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąją senatimi fakto nustatymo netenkinti.

25Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas n u s t a t ė:... 4. Pareiškėja G. K. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad G. K. nuo... 5. Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime: G. K.... 6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM savo... 7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių... 8. Teismo posėdžio metu pareiškėja G. K. ir jos atstovas advokatas M. V.... 9. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie... 10. Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių... 11. Pareiškimas atmestinas.... 12. Pagal CPK 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 13. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas... 14. Įgyjamoji senatis – tai savarankiškas nuosavybės teisės į daiktą... 15. Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo... 16. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos G. K. pareiškime... 17. Pareiškėja nurodė, kad yra visos sąlygos, kurioms esant pareiškėja įgijo... 18. Sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties... 19. Šiuo atveju nekilnojamojo turto registro duomenys, gauti iš VĮ Registrų... 20. Pažymėtina ir tai, jog viena iš nuosavybės teisės į nekilnojamąjį... 21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra... 22. Įvertinęs teismo posėdžio metu duotus pareiškėjos G. K., jos atstovo... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. ir 533 str.,... 24. Pareiškėjos G. K. pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąją... 25. Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui...