Byla 2A-1399-577/2013
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Nataljos Cikoto ir Onos Gasiulytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Corpus A“ ir atsakovo ROLMEX L.L.C. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “Corpus A” ieškinį, pareikštą atsakovui Rollmex L.L.C., atstovaujamam A. I., dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB „Corpus A“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 22 313,84 Lt skolos, 8,09 procento metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Patikslinęs ieškinį, ieškovas prašė priteisti 21 609,28 Lt skolos, 8,09 procento metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2005-11-30 buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis tarp komercinių patalpų, esančių ( - ), savininkų. Sutartyje numatyta, kad V. P. bei A. V. įpareigojami atstovauti visiems savininkams sudarant sutartį su administravimo paslaugas teikiančia bendrove. 2006-02-15 buvo sudaryta komercinių patalpų priežiūros ir administravimo sutartis Nr. 2599928 su ieškovu dėl daugiabučių namų, esančių ( - ), eksploatavimo ir administravimo paslaugų teikimo. Atsakovui priklauso patalpos, esančios ( - ), o patalpos, esančios ( - ), nuosavybės teise priklauso A. I.. Pasak ieškovo, nuo paslaugų teikimo pradžios A. I. prašymu ieškovas atsakovui ir A. I. priklausančioms patalpoms, esančioms ( - ), sąskaitas rašė bendrai – Rolmex L.L.C. vardu. Paslaugų teikimo pradžioje A. I. už teikiamas paslaugas mokėjo, tačiau nuo 2006 metų pabaigos didžioji dalis sąskaitų apmokamos nebuvo, todėl susidarė skola. A. I. buvo raginamas sumokėti už suteiktas paslaugas susidariusį įsiskolinimą, tačiau skola nesumokėta iki šiol. Nepavykus kilusio ginčo išspręsti taikiai, ieškovas nusprendė kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo atskirai iš A. I. ir Rolmex L.L.C. Tam, kad būtų galima išskirti skolos dalį už A. I. nuosavybės teise priklausančių patalpų administravimą, atsakovui buvo išrašytos kreditinės PVM sąskaitos-faktūros 24 698,55 Lt sumai, t.y. iš visų Rolmex L.L.C. išrašytų sąskaitų buvo atskirtos sąskaitos už paslaugas, suteiktas ( - ). Nuo 2006-07-03 iki 2010-01-31 atsakovui iš viso suteikta paslaugų ir išrašyta PVM sąskaitų-faktūrų už 55 620,35 Lt, iš jų už patalpas, esančias ( - ), – 24 698,55 Lt perrašyta A. I., 7 489,58 Lt – apmokėta, 2007-07-13 išrašytos kreditinės sąskaitos 1 445,17 Lt sumai, 2009-05-29 išrašyta kreditinė PVM sąskaita-faktūra COP00000293 – 377,77 Lt sumai. Taigi neapmokėtų sąskaitų-faktūrų suma už patalpas, nuosavybės teise priklausančias atsakovui, yra 21 609,28 Lt. Minėtas aplinkybes, ieškovo teigimu, patvirtina teismui pateikiama atsakovui išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų išklotinė bei pateikiamos atsakovui išrašytos sąskaitos, kurios nebuvo apmokėtos: serija VS Nr. VS0009338, 0009775, 0009776, 0010373, 0010374, 0010728, 0010733, 0011152, 0011157, 0011680, 001689, 0012253, 0012254, 0012733, 0012734, 0019072, 0020351, 0020945, 0021378, 0022135, 0041081, 0041577, 0042398, 0043007, 0043688, 0044198, 0044400, 0045244, 0045841, 0046524, 0047016, 0047609, 0048252, 0048866, 0051513, 0052126, 0052800 ir 0053140. Ieškovas papildomai nurodė, kad teikdamas ieškinį ieškovas suformulavo ieškinio dalyką – 21 609,28 Lt skola už suteiktas bendrojo naudojimo patalpų administravimo paslaugas ir ieškinio pagrindą – pateikė skolą pagrindžiančius dokumentus: 2005-11-30 jungtinės veiklos sutartį; 2006-02-15 komercinių patalpų priežiūros ir administravimo sutartį Nr. 2599928, aukščiau nurodytas PVM sąskaitas-faktūras, mokamuosius pranešimus (mokamųjų pranešimų turinys atitinka LR Vyriausybės nutarime „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 5.7 p. nustatytus reikalavimus), kreditinės sąskaitos PVM sąskaitas-faktūras COP-00000293, COP Nr. 00000429, 00000430, 00000431, 00000907. Pažymėjo, kad paslaugos buvo teikiamos ne individualiai atsakovui, bet visiems ( - ), gyventojams. Paslaugų įkainiai visiems gyventojams buvo vienodi, visi gyventojai paslaugas priėmė bei laiku už jas atsiskaitė. Paslaugų teikimo metu pretenzijos dėl atliekamų papildomų darbų (detalizuotų mokamuosiuose pranešimuose) nebuvo reiškiamos (nei atsakovo, nei kitų ginčo pastatų savininkų). Kadangi kiti ( - ), gyventojai už suteiktas paslaugas atsiskaitė, laikytina, kad paslaugų suteikimo faktas yra įrodytas. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Ieškovas paaiškino, kad elektros energijos prietaisų, vandens, dujų rodmenys nurašomi elektroniniu būdu, šiuos duomenis apskaito, saugo ir jais disponuoja elektros energijos, vandens ir dujų tiekėjai. Atsakovas, turėdamas galimybę gauti šiuos įrodymus iš paslaugos teikėjo, šia savo teise nepasinaudojo. Nuo 2009 metų pabaigos ieškovas neadministruoja ginčo pastatų, tą patvirtina pridedami elektros bei vandens rodmenų suderinimo aktai su naujuoju administratoriumi, todėl sutinkamai su galiojančiais teisės aktais (2011-03-09 LR Vyriausiojo archyvaro įsakymą „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.43 p.; STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 32 p.) ieškovas pastatų techninės priežiūros žurnalą bei susijusius dokumentus yra perdavęs naujam pastatų administratoriui bei šiais dokumentais nedisponuoja.

4Atsakovas Rolmex L.L.C. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas faktiniu pagrindu nurodo tai, kad jis yra atsakovui pateikęs PVM sąskaitų-faktūrų išklotinę bei atsakovui išrašytas sąskaitas su mokamaisiais pranešimais, kurios nebuvo apmokėtos. Atsakovo nuomone, PVM sąskaita-faktūra nėra dokumentas, įrodantis paslaugos suteikimo faktą. PVM sąskaita-faktūra – tai tik dokumentas, kuriuo paslaugų teikėjas reikalauja iš paslaugų gavėjo sumokėti už paslaugų gavėjui suteiktas paslaugas. Pasak atsakovo, ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad jo mokestiniuose dokumentuose minimos paslaugos ir prekės buvo suteiktos ir (ar) pateiktos atsakovui. Ieškovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros nepatvirtina ieškinio, nes jose nėra įvardinta, kokios papildomos paslaugos suteiktos atsakovui. Be to, ieškovas nepateikė dokumentų (pvz. priėmimo - perdavimo akto), patvirtinančių, kad šios paslaugos iš viso buvo suteiktos. Iš prie patikslinto ieškinio pridėtų mokamųjų pranešimų akivaizdu, kad paslaugos buvo suteiktos UAB „Dekoro namai“, L. S., A. I. arba iš viso neįvardintam „savininku“ – visiems už patalpas, esančias adresu ( - ), – tačiau ne bendrovei Rolmex L.L.C, kuri patikslintame ieškinyje yra įvardinama kaip atsakovas ir jos patalpos yra kitais adresais – ( - ). Atsakovas pažymėjo, kad mokamieji pranešimai nuo 2006 m. spalio mėnesio tiek už patalpas, esančias adresu ( - ), tiek ir už patalpas, esančias adresu ( - ), adresuoti ne patalpų savininkui Rolmex L.L.C, o A. I., o kita dalis mokamųjų pranešimų už patalpas, esančias ( - ), nuo 2008 m. vasario mėnesio kaip patalpų savininkams yra adresuota ne atsakovui, o UAB „Persija.lt“ arba A. R., arba juose iš viso nenurodomas patalpų savininkas. Tik nuo 2010 m. sausio mėn. mokamieji pranešimai ir tik už patalpas, esančias adresu ( - ), yra adresuoti savininkui – Rolmex L.L.C. Atsakovo nuomone, ieškovo pateikti mokamieji pranešimai nepatvirtina ieškovo reikalavimo teisės, nes išrašyti A. I. kaip patalpų, esančių ( - ), savininkui, nors jis toks nėra. Atsakovas šių pranešimų negavo, neturėjo galimybės patikrinti, ar juose nurodytos paslaugos bei dujų, elektros ir vandens suvartojimas atitinka tikrovę. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog tai jis atsiskaitė su dujų, elektros ir vandens tiekimo įmonėmis. Ieškovas teisingai nurodo, kad atsakovui priklauso patalpos, esančios ( - ), tačiau nesuprantama, kodėl nurodoma, kad nuo paslaugų teikimo pradžios A. I. prašymu ieškovas atsakovui ir A. I. (patalpų, esančių ( - ) savininkui) sąskaitas patalpoms, esančioms adresu ( - ), sąskaitas rašė bendrai – Rolmex L.L.C. vardu. Jokio A. I. prašymo ieškovas teismui nepateikė, o patikslintame ieškinyje minimos patalpos, esančios adresu ( - ), nei atsakovui, nei A. I. iš viso nepriklauso. Ieškovo pateiktos kreditinės PVM sąskaitos-faktūros serija COP Nr. 00000293, Nr. 00000429, Nr. 00000430, Nr. 00000431, Nr. 00000907 jokios įrodomosios reikšmės bylai neturi, nes yra ydingos tiek turinio, tiek formos prasme ir neatitinka LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 30 p. reikalavimų, t.y. nepatvirtina ieškovo bendrovei Rolmex L.L.C. suteiktų paslaugų fakto. Ieškovas nepateikė teismui sutarties su bendrove Rolmex L.L.C, kurios pagrindu reikalauja priteisti 21 609,28 Lt skolą ir palūkanas. Atsakovas nėra 2005 m. lapkričio 30 d. sutarties šalis. Ieškovas reikalavimą priteisti palūkanas grindžia Lietuvos Respublikos CK. 6.37 str. 2 d. bei Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d. bei 3 str. 4 d. Minėto įstatymo 1 str. 2 d. nustatytos šio įstatymo taikymo ribos. Jis taikomas visiems tarp ūkio subjektų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą teikiamos paslaugos, parduodamos prekės, atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Bendrovė Rolmex L.L.C. su ieškovu jokių komercinių sandorių, pagal kuriuos vėluotų atsiskaityti, nesudarė. Dėl to, remiantis šiuo įstatymu, ieškovas negali reikalauti 8,05 procentų dydžio palūkanų.

5Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo Rolmex LLC skolą – 14 561,85 Lt bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 14 561,85 Lt sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2011-03-07 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovo UAB „Corpus A“ naudai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad komercinių patalpų ( - ), savininkai 2005-11-30 sudarė Jungtinės veiklos sutartį (t. 1, b.l. 14 – 23) bendrojo naudojimo objektų valdymui, priežiūrai ir tvarkymui, ko pasėkoje buvo sudaryta Komercinių patalpų priežiūros ir administravimo sutartis Nr. 2599928. Šios abi sutartys sudarytos tuo metu, kai atsakovas jau buvo patalpų, esančių ( - ), savininkas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas, nesutikdamas su sudarytomis sutartimis būtų siekęs jas nuginčyti, kaip ir įrodymų, jog atsakovas, nesutikdamas su jungtinės sutarties pagrindu priimtu sprendimu skirti ieškovą administratoriumi, būtų siekęs kitu būdu prižiūrėti patalpas. Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu neneigė aplinkybės, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančioms patalpoms administravimo, priežiūros ir kitas paslaugas teikė ieškovas. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad dėl atsakovui teikiamų paslaugų kokybės, apimčių atsakovas būtų teikęs ieškovui pretenzijas ar būtų reikalavęs pateikti atsakovui ataskaitas, ar išreiškė pageidavimą tikrinti ieškovo sąskaitas ar kitus finansinės atskaitomybės dokumentus (CK 4.249 str. 3 d., 6.722 str.). Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad pagal pateiktus mokėjimo pranešimus paslaugos buvo teikiamos visai kitiems asmenims, o ne atsakovui, nes atsakovas, būdamas patalpų savininkas, nepateikė sutarčių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad už atsakovui nuosavybės teise priklausančioms patalpoms teikiamas paslaugas su ieškovu turi pareigą sumokėti kitas asmuo. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas tik žodžiu nurodė, kad su atsakovo įgaliotu asmeniu ar atstovu buvo sudarytas susitarimas, jog už visas patalpoms, esančioms ( - ), teiktas paslaugas sąskaitos turi būti išrašomos būtent atsakovui. Šio susitarimo atsakovo atstovas nepatvirtino, todėl nesant rašytinio įrodymo, patvirtinančio šią aplinkybę, teismas laikė, kad ieškovo nurodyto susitarimo (prašymo) nebuvo. Remdamasis CK 4.84 str. 4 d., kurioje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, teismas konstatavo, kad atsakovas turi pareigą apmokėti ieškovui už atsakovui nuosavybės teise priklausančioms patalpoms (80,68 kv. m. negyvenamajai patalpai 27-22 su bendrojo naudojimo 57,45 kv. m. patalpomis, iš viso 138,13 kv. m.), esančioms ( - ), ir 41,42 kv. m. negyvenamosioms patalpoms, esančioms ( - ), teiktą administravimą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovo pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis bei mokamaisiais pranešimais, lygindamas šių pateiktų dokumentų duomenis, nusprendė netenkinti šių ieškovo reikalavimų: 1) reikalavimo priteisti 2 221,59 Lt skolos dalį pagal 2008-10-31 PVM sąskaitą-faktūrą serija VS Nr. 0044198, nes prie sąskaitos nepridėti mokamieji pranešimai; 2) reikalavimo priteisti 3 701,4 Lt skolos dalį pagal 2009-01-31 PVM sąskaitą-faktūrą serija VS Nr. 0046524 (2 111,6 Lt), 2009-02-07 PVM sąskaitą-faktūrą serija VS Nr. 0047016 (771,43 Lt), 2009-03-31 PVM sąskaitą-faktūrą serija VS Nr. 0047609 (818,37 Lt). Teismas nurodė, kad kartu su pradiniu ieškiniu pateiktose sąskaitose, kurių ta pati data ir numeris, mokėjimo paskirtis skiriasi nuo vėliau teismui pateiktų sąskaitų, t.y. su pradiniu ieškiniu pateiktose sąskaitose suma detalizuota pagal paslaugų gavėjus, o su patikslintu ieškiniu pateiktose sąskaitose – pagal paslaugų rūšis. Teismas nurodė, kad neaišku, kokiu pagrindu paskaičiuoti mokesčiai už suteiktas paslaugas ir šių sumų nepriteisė; 3) reikalavimo priteisti 271, 16 Lt delspinigių pagal 2009-10-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija VS Nr. 0051513, nes sąskaitoje nurodytas ne atsakovui, o A. I. priklausančių patalpų adresas ( - ); 4) reikalavimo priteisti 246,42 Lt skolos dalį. Teismas atsakovo skolos dydį skaičiavo pagal mokamuosiuose pranešimuose nurodytą sumą, t.y. neįtraukė A. I. dėl tarifo perskaičiavimo atsiradusio likučio, nors šis likutis jau buvo atimtas iš bendros skolos, išrašius atsakovui kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą 377,77 Lt sumai. Teismas, nepriteisdamas šios sumos antrą kartą atėmė dėl tarifo perskaičiavimo susidariusį skirtumą iš atsakovo skolos.

6Ieškovas UAB „Corpus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. sprendimą toje dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliantas nesutinka su ta ginčijamo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė priteisti 6 440,57 Lt skolą, mano, kad teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti 2 221,59 Lt skolos dalį pagal 2008-10-31 PVM sąskaitą- faktūrą serija VS Nr. 0044198. Ieškovas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog prie sąskaitos-faktūros nepridėti mokamieji pranešimai, nėra pagrindas konstatuoti, kad paslaugos nebuvo suteiktos atsakovui. Ieškovas pažymi, kad mokamasis pranešimas atlieka tik informacinę funkciją. Be to, apeliantas pažymi, kad į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad ieškovo pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje serija VS Nr. 0044198 būtų klaidingai nurodyti duomenys apie suteiktas paslaugas. Taip pat ieškovas atkreipė dėmesį, kad atsakovas 2008-10-31 PVM sąskaitos-faktūros serija VS Nr. 0044198 ir joje numatytų paslaugų net neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti 2 221,59 Lt skolos dalį ir pažeidė CPK 185 str. Taip pat ieškovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti skolos dalį pagal 2009-01-31 PVM sąskaitą-faktūrą serija VS Nr. 0046524, 2009-02-07 PVM sąskaitą-faktūrą serija VS Nr. 0047016, 2009-03-31 PVM sąskaitą-faktūrą serija VS Nr. 0047609. Apelianto teigimu, aplinkybė, kad su pradiniu ieškiniu pateiktų sąskaitų sumos detalizuotos nurodant patalpų naudotojams tenkančias sumas, o su patikslintu ieškiniu sąskaitų sumos detalizuotos pagal paslaugų rūšis, nelaikytina pagrindu konstatuoti, kad paslaugos nebuvo suteiktos ar netinkamai paskaičiuotas mokestis už paslaugas. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad sąskaitų sumos nesiskiria, skiriasi tik paslaugų grupavimo metodas. Kartu su patikslintu ieškiniu pateiktuose mokamuosiuose pranešimuose prie kiekvienos iš sąskaitų yra detalizuotos visos suteiktos paslaugos pagal paslaugų rūšis bei patalpų plotus. Taip pat apeliantas pabrėžia, kad atsakovas ir šių PVM sąskaitų-faktūrų ir jose nurodytų paslaugų neginčijo, nepateikė priešingas, nei nurodė ieškovas, aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Be to, apeliantas teigia, kad teismas be pagrindo nepriteisė 2009-10-30 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytų 271,16 Lt delspinigių, neatsižvelgė į tai, kad esminis PVM sąskaitos-faktūros rekvizitas nurodytas tinkamai, t.y. pirkėjas yra atsakovas, be to, nevertino sistemiškai visų byloje esančių įrodymų bei aplinkybių, dėl kurių atsirado teismo minimi sąskaitos netikslumai. Taip pat ieškovas nesutinka ir su tuo, kad teismas atsisakė priteisti 246,42 Lt skolos dalį. Nurodo, kad kreditinė PVM sąskaita-faktūra COP-00000293 – 377,77 Lt sumai atsakovui buvo išrašyta todėl, kad PVM sąskaitose-faktūrose per klaidą buvo taikomas netinkamas administravimo tarifas (Sutartyje numatytas tarifas - 0,85). Kreditinė PVM sąskaita-faktūra COP-00000293 (377,77 Lt) buvo išrašyta 2009-05-29, t.y. prieš tai, kai sąskaitose buvo perrašytos A. I.. Dėl to A. I. buvo perrašytos šiek tiek mažesnės sumos, pritaikius 0,85 tarifą, nei nurodyta mokamuosiuose pranešimuose. Ieškovo įsitikinimu, kadangi atsakovas nevykdė savo procesinės pareigos pagrįsti atsiliepime nurodytus argumentus, todėl ieškovo pateikti įrodymai ir paskaičiavimai negali būti laikyti nuginčytais. Apeliantas pabrėžia, kad šalis, teigianti, jog administravimo paslaugos nesuteiktos ar suteiktos netinkamai, nesutinkanti su paslaugų mokesčio dydžiu ar apskaičiavimu, turi nurodyti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius šių teiginių pagrįstumą. Be to, ieškovas prašo ištaisyti aritmetinę klaidą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal 2006-10-17 PVM sąskaitą-faktūrą iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 484,76 Lt suma, tačiau ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje ši suma buvo neįtraukta į bendrą skolos sumą. Taip pat apeliantas tvirtina, kad atsakovas viso proceso metu piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl atsižvelgiant į tai ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios turėtų būti laikytinos realiomis ir būtinomis, todėl atlygintinos ieškovui visa apimtimi.

7Atsakovas Rolmex L.L.C. savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su ieškovo apeliaciniu skundu. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas skundžiamoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus į bylą pateiktus įrodymus. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą remdamasis vien tik mokamųjų pranešimų, kurie turi tik informacinę funkciją, pagrindu tikrindamas ir lygindamas PVM sąskaitas-faktūras. Visa ieškiniu reikalaujama suma buvo sumažinta, atmetus reikalavimų dalį, nepagrįstą jokiais mokėjimo dokumentais arba grįstą netinkamai surašytomis ar nesutampančiomis tos pačios serijos ir numerio sąskaitomis. Atsakovas pažymi, kad nesant byloje pateiktų paslaugų faktinį suteikimą patvirtinančių pirminių dokumentų, nebuvo galimybės spręsti apie ieškovo reikalaujamų sumų pagrįstumą ir realumą. Atsakovas pabrėžia, kad jo teisė įrodinėti buvo apribota paties ieškovo ir teismo. Teismui buvo pateiktas prašymas išduoti teismo liudijimą apie teisę išreikalauti iš UAB „Corpus A“ visus dokumentus, kurių pagrindu buvo išrašomi mokėjimo pranešimai ir PVM sąskaitos-faktūros, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Atsakovas nurodo, kad buvo kreiptasi į šiuo metu pastatus, esančius ( - ), administruojančią įmonę UAB „Naujamiesčio būstas“, kuri nurodė, kad dokumentus, kurių pagrindu buvo išrašomi mokėjimo pranešimai ir PVM sąskaitos-faktūros patalpoms, esančioms ( - ), laikotarpiu nuo 2006-02-15 iki 2009 m. pabaigos, neturi, nes tokie dokumentai, kaip matyti iš 2009-10-01 ir 2009-11-01 perdavimo–priėmimo aktų tarp AB „City Service“ ir UAB „Corpus A“, nebuvo perduoti. Atsižvelgiant į tai, atsakovas prašo įvertinti ieškovo procesinį sąžiningumą.

8Atsakovas Rolmex L.L.C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. sprendimą toje dalyje, kuria buvo tenkintas ieškovo ieškinys iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškinį toje dalyje atmesti. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovo į bylą pateiktus įrodymus, skolos dydį nustatė remdamasis vien tik antriniais dokumentais – mokėjimo pranešimais ir PVM sąskaitomis-faktūromis. Atsakovo teigimu, šių antrinių dokumentų pagrįstumas nebuvo tirtas, todėl darytina pagrįsta išvada, kad atsakovui už pastato administravimo paslaugas tenkanti dalis paskaičiuota netiksliai. Atsakovas tvirtina, kad jau nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje pažymėjo, kad savo pareigos išvengti nesiekia ir sutinka apmokėti teisėtą ir pagrįstą jam tenkančių bendrojo naudojimo patalpų administravimo išlaidų dalį. Nurodo, jog ieškovas aplaidžiai vykdė savo kaip administratoriaus pareigas ir pažeisdamas teisėtus namo savininkų interesus naudojosi jam suteiktomis teisėmis – netinkamai tvarkė atsiskaitymo dokumentus, klaidingai apskaičiuodamas juose nurodytas sumas ir painiodamas adresatus, iki bylos iškėlimo teisme bei vykstant teisminiam procesui neteikė išsamios informacijos apie pastatui suteiktas administravimo ir techninės priežiūros paslaugas, savo reikalavimus grindė ne faktines išlaidas patvirtinančiais dokumentais, o abejotiną įrodomąją reikšmę turinčiais paties ieškovo išrašytais pranešimais ir sąskaitomis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ginčijamoje dalyje, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe, pažeidė įrodinėjimo civiliniame procese taisykles bei neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus atitinkamo pobūdžio bylose. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinęs, kad bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai – turto administravimo išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 str. 4 d.), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 str. 3 d.) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010). Pasak apelianto, šioje byloje ieškovas reikalauja priteisti skolą, atskirai neišskirdamas išlaidų pagal išlaidų grupes ir savo reikalavimą grindžia išimtinai CK 4.82 str. 3 d. pagrindu. Pabrėžia, kad šiuo pagrindu galima grįsti tik būtinų išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti atlyginimo reikalavimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visų bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo išlaidų atlyginimo pagrįstumą vertino tik CK 4.82 str. 3 d. aspektu. Asmeninės išlaidos yra išimtinai sutartinio pobūdžio ir nesusijusios su įstatyme nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų prievole mokėti namui išlaikyti ir išsaugoti reikalingas išlaidas bei administravimo išlaidas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą skundžiamoje dalyje, nepasisakė ir nevertino patalpų priežiūros ir administravimo paslaugų pobūdžio ir būtinumo, atsakovo įsiskolinimą priteisė visa ieškovo išrašytų atsiskaitymo dokumentų apimtimi, nepatikrinęs jų pagrįstumo pagal faktiškai patirtas išlaidas. Apelianto nuomone, ieškovas 2006 m. vasario 15 d. sudaryta komercinių patalpų priežiūros ir administravimo sutartimi Nr. 2599928 buvo įsipareigojęs teikti tokias paslaugas, tačiau tai neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti, kad paslaugos atsakovui buvo faktiškai teikiamos, taip pat įrodyti šių suteiktų paslaugų apimtį bei pagrįsti iš atsakovo reikalaujamų priteisti mokesčių dydį. Byloje esantys mokamieji pranešimai ir sąskaitos-faktūros yra paruošti remiantis pirminiais dokumentais (paslaugas teikiančių įmonių ieškovui pagal sutartis išrašytomis sąskaitomis), kurių ieškovas teismui nepateikė. Taip pat apeliantas pažymi, kad teismas, netenkindamas atsakovo prašymo dėl teismo liudijimo gauti iš UAB „Corpus A“ pirminius dokumentus išdavimo, užkirto galimybę atsakovui įrodinėti. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteistiną įsiskolinimą paskaičiavo neaiškiu principu vertindamas PVM sąskaitose-faktūrose nurodytus duomenis, pagrįstomis pripažindamas tik tas PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas sumas, kurios sutapo su mokėjimo pranešimų sumomis. Atsakovo vertinimu, nesant byloje pirminių paslaugų suteikimą patvirtinančių dokumentų, nėra galimybių spręsti dėl ieškovo keliamų atsakovui reikalavimų pagrįstumo, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. Apeliantas pažymi, kad ieškovas, būdamas ūkine komercine veikla besiverčiantis subjektas, turintis pareigą buhalterinės apskaitos dokumentus tvarkyti pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, nepateikdamas teismui pirminių apskaitos dokumentų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymų teisingumą remiantis sutarties sąlygomis, prisiėmė tokių įrodymų nepateikimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010). Atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9Ieškovas UAB „Corpus A“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą teigia, kad apeliacinis skundas atmestinas. Ieškovas pažymi, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu, todėl atsakovo teiginiai, jog jis nėra pasirašęs jungtinės veiklos sutarties bei sutarties su ieškovu, neturi jokios įtakos nustatytai pareigai mokėti mokesčius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės turto valdymu. Tokia atsakovo pareiga kildinama iš nuosavybės teisės. Atsakovas yra patalpų, esančių ( - ) ir ( - ), savininkas, todėl privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Ieškovas pabrėžia, kad niekada nereikalavo ir nereikalauja priteisti iš atsakovo asmeninių su buto naudojimu susijusių išlaidų. Atsakovo skolą sudaro tik bendrojo naudojimo turto administravimo išlaidos bei namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos. Taigi ieškovo reikalaujama priteisti skola susidarė tik už atliktus privalomuosius darbus bendro naudojimo patalpose, todėl atsakovo argumentai dėl skolos išskaidymo į tris grupes, atskiriant skolos dalį, susidariusią už asmenines su buto naudojimu susijusias paslaugas, yra nepagrįsti. Taip pat ieškovas pažymi, kad, taikant bendrą civilinių santykių dalyvių sąžiningumo prezumpcijos principą, preziumuojama, kad ieškovas teisingai tvarko buhalterinę apskaitą ir jo pateikti buhalterinės apskaitos duomenys apie atsakovo skolą yra teisingi (Vilniaus apygardos teismo 2012-05-24 nutartis c.b. Nr. 2A-1822-656/2012). Ieškovo nuomone, atsakovo argumentai, kad PVM sąskaita-faktūra nelaikytina tinkamu įrodymu apie suteiktas paslaugas, atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovo vertinimu, teikdamas ieškinį, jis tinkamai suformulavo ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą – pateikė skolą pagrindžiančius dokumentus. Nurodo, kad atsakovas, nesutikdamas su sąskaitų-faktūrų pagrįstumu, privalėjo pateikti objektyvius įrodymus bei paskaičiavimus. Priešingu atveju laikytina, kad atsakovas neįvykdė savo procesinės pareigos pagrįsti atsiliepime nurodytus argumentus (CPK 178 str.) ir ieškovo pateikti įrodymai, paskaičiavimai negali būti laikomi nuginčytais. Be to, ieškovo nuomone, atsakovo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

10Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo – atmestinas.

11Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

12Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui pastate, esančiame ( - ), nuosavybės teise nuo 2005-09-08 priklauso 80,68 kv. m. negyvenamoji patalpa 27-22 su bendrojo naudojimo 57,45 kv. m. patalpomis, t.y. 138,13 kv. m. patalpų (t. 1, b.l. 33-34), bei kad atsakovui pastate, esančiame ( - ) , nuosavybės teise nuo 2005-09-15 priklauso 41,42 kv. m. negyvenamosios patalpos (t. 1, b.l. 35-36). Komercinių patalpų ( - ), savininkai 2005-11-30 sudarė Jungtinės veiklos sutartį (t. 1, b.l. 14-23) bendrojo naudojimo objektų valdymui, priežiūrai ir tvarkymui, kuri nėra pasirašyta atsakovo atstovo. Šios sutarties 4.1 punktu nustatyta, kad sutarties dalyviams santykiuose su administruojančia įmone atstovauja V. P. ir A. V.. Ieškovas ir komercinių patalpų savininkų atstovai 2006-02-15 sudarė Komercinių patalpų priežiūros ir administravimo sutartį Nr. 2599928 (t. 1, b.l. 24-32), kuria sutarties šalys sutarė, jog ieškovas bus komercinių patalpų, esančių ( - ), administratoriumi. Aplinkybę, kad atsakovo atstovui A. I. buvo žinoma, jog patalpas, esančias ( - ), administruoja ieškovas, patvirtina 2007-01-23 nuomos sutartis, kuria A. I. išnuomojo patalpas, esančias ( - ) (t. 1, b.l. 84-86). Be to, ieškovas į bylą yra pateikęs elektros energijos pirkimo–pardavimo 2006-04-12 sutartį (t. 3, b.l. 34-38), Gyvenamojo namo vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatavimo 2005-07-25 sutartį (t. 3, b.l. 39-42), Paviršinio nuotekų šalinimo bei valymo 2005-06-09 sutartį (t. 3, b.l. 43-46), Šalto vandens pirkimo ir nuotekų šalinimo bei valymo 2007-02-12 sutartį (t. 3, b.l. 47-51), Gamtinių dujų pirkimo sutartį (t. 3, b.l. 52-59), 2006-06-01 sutartį Nr. 2006/481 dėl ginčo pastatų apsaugos ir sąskaitas pagal šią sutartį (t. 3, b.l. 61-69).

13Byloje iš esmės kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atsakomybę už prievolių, kylančių iš bendrosios dalinės nuosavybės, netinkamą vykdymą bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, aiškinimo ir taikymo. Ieškovas teigia, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad į bylą pateiktų įrodymų neužtenka ieškinio reikalavimo pagrįstumui konstatuoti. Tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad ieškovas turėjo pateikti pirminius dokumentus, kurių pagrindu buvo išrašomi mokamieji pranešimai, kadangi tokie dokumentai nebuvo pateikti, todėl laikytina, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo.

14Visų pirma, pažymėtina, kad CK 4.75 str. nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.82 – 4.83 str. nustatytos patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektas, bendraturčių teisės bei pareigos. CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus numato Aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:202 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Minėtas reglamentas numato, kad gyvenamojo namo priežiūrą organizuoja namo savininkas, bendraturčiai ar pastarųjų įgaliotas atstovas (26 p.). Šiame teisės akte numatytų statinių naudojimo ir priežiūros paslaugų teikimas būtinas nuo gyvenamojo namo priėmimo eksploatuoti pagal paskirtį, siekiant išlaikyti ir užtikrinti pastato, kaip gyvenamojo namo, savybes ir jo eksploatavimo saugumą. Kaip jau buvo minėta, komercinių patalpų ( - ), savininkai 2005-11-30 sudarė Jungtinės veiklos sutartį (t. 1, b.l. 14-23) bendrojo naudojimo objektų valdymui, priežiūrai ir tvarkymui, ko pasėkoje buvo sudaryta Komercinių patalpų priežiūros ir administravimo sutartis Nr. 2599928. Šios abi sutartys sudarytos tuo metu, kai atsakovas jau buvo patalpų, esančių ( - ), savininkas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas, nesutikdamas su sudarytomis sutartimis, būtų siekęs jas nuginčyti, kad atsakovas, nesutikdamas su jungtinės sutarties pagrindu priimtu sprendimu skirti ieškovą administratoriumi, būtų siekęs kitu būdu prižiūrėti patalpas. Pažymėtina, kad ir pats atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu neneigė aplinkybės, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančioms patalpoms administravimo, priežiūros ir kitas paslaugas teikė ieškovas. CK 4.84 str. 4 d. nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turi pareigą apmokėti ieškovui už atsakovui nuosavybės teise priklausančioms patalpoms (80,68 kv. m. negyvenamajai patalpai 27-22 su bendrojo naudojimo 57,45 kv. m. patalpomis, iš viso 138,13 kv. m.), esančioms ( - ), ir 41,42 kv. m. negyvenamosioms patalpoms, esančioms ( - ), teiktą administravimą, tačiau kyla klausimas dėl skolos dydžio.

15Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas savo reikalavimo dydį grindė mokėjimo pranešimais ir PVM sąskaitomis-faktūromis. Taip pat pirmosios instancijos teismui buvo pateikta sąskaitų-faktūrų ir apmokėjimų detalizacija (t. 1, 2, b.l. 43-45 ir t. 3, b.l. 119-121). Tuo tarpu atsakovas per visą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpį nepateikė jokių savo teiginius ir samprotavimus pagrindžiančių įstatymo leistinų įrodymų, kurie paneigtų ieškovo reikalavimo dydį.

16Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Civiliniame procese taikomas rungimosi principas, įtvirtintas CPK 12 straipsnyje, nustatantis tokią pat bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Pabrėžtina, kad atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Ar ieškovas įvykdė pareigą įrodyti reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, yra sprendžiama pagal jo pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal atsakovo pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis. Jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, be abejo, tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad ieškovas neteisingai skaičiavo mokesčius, tenkančius jo turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nebuvo į bylą pateikta duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovas, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorius, netinkamai vykdė savo pareigas. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad ta aplinkybė, jog jis neįrodė atsikirtimo argumentų, yra vienas iš duomenų, kurių pagrindu teismas sprendžia, ar yra įrodytas ieškovo reikalavimų faktinis pagrindas. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

17Pažymėtina, kad atsakovui nesutinkant su sąskaitų-faktūrų pagrįstumu ir nepateiktus objektyvių įrodymų bei paskaičiavimų, kiek jis turėtų mokėti už paslaugas, t.y. neįvykdžius savo procesinės pareigos pagrįsti atsikirtime nurodytus argumentus (CPK 178 str.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinys dėl skolos priteisimo yra pagrįstas (Vilniaus apygardos teismo 2012-03-01 nutartis c.b. Nr. 2A-431-262/2012, Vilniaus apygardos teismo 2011-12-12 nutartis c.b. 2A-1046-611/2011).

18Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo, esminis jo argumentas yra teiginys, kad skolos pagrįstumui įrodyti ieškovas turėjo pateikti pirminius apskaitos dokumentus, kurie tiesiogiai patvirtintų ieškovo atliktas ūkines operacijas. Atsakovas kelia abejones, ar ieškovo tvarkoma buhalterinė apskaita pagrįsta pirminiais ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių dokumentais. Pažymėtina, kad pagal LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 6 str. ūkio subjektams į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Ieškovas yra juridinis asmuo, kuris savo išlaidas privalo pagrįsti buhalterinės apskaitos (finansinės atskaitomybės) dokumentais. Taikant bendrą civilinių santykių dalyvių sąžiningumo prezumpcijos principą, preziumuojama, kad ieškovas teisingai tvarko buhalterinę apskaitą ir jo pateikti buhalterinės apskaitos duomenys apie atsakovo skolą yra teisingi, todėl atsakovas, manantis, kad apskaitos duomenys neteisingi, turi tai įrodyti įstatymo leistinomis priemonėmis (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1822-656/2012). Atsakovas deklaratyviai teigia, kad jo teisė ir pareiga įrodinėti buvo apribota teismo ir ieškovo. Tačiau atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad atsakovo galimybė rinkti įrodymus kreipiantis tiesiogiai į trečiuosius asmenis niekada nebuvo apribotos. Pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo teisę tiesiogiai kreiptis naująjį administratorių, į elektros, vandens, dujų ir kitų energetinių išteklių tiekėjus, kad gautų įrodymų, kurie paneigtų ieškovo reikalavimo dydį, tačiau šia teise dėl nežinomų priežasčių nebuvo pasinaudota. Pažymėtina, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad būtent šalis, teigianti, kad administravimo paslaugos nesuteiktos ar suteiktos netinkamai, nesutinkanti su paslaugų mokesčio dydžiu ar apskaičiavimu, turi nurodyti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius šių teiginių pagrįstumą (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1046-611/2011; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1395-611/2012; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-431-262/2012; Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-223-265/2011).

19Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kritiškai vertintinas atsakovo argumentas, kad ieškovas, reikalaudamas priteisti skolą, turėjo atskirai išskirti išlaidas pagal išlaidų grupes: turto administravimo išlaidas, namui išlaikyti ir išsaugoti būtinas išlaidas ir su buto naudojimu susijusias asmenines išlaidas. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad ieškovas nereikalauja priteisti iš atsakovo asmeninių su buto naudojimu susijusių išlaidų. Atsakovo skolą sudaro tik bendrojo naudojimo turto administravimo išlaidos bei namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos. Taigi ieškovo reikalaujama priteisti skola susidarė tik už atliktus privalomuosius darbus bendro naudojimo patalpose, todėl atsakovo argumentai dėl skolos išskaidymo į tris grupes, atskiriant skolos dalį, susidariusią už asmenines su buto naudojimu susijusias paslaugas, yra nepagrįsti.

20Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010, kurioje nurodyta, kad ieškovas, būdamas ūkine komercine veikla besiverčiantis subjektas, turintis pareigą buhalterinės apskaitos dokumentus tvarkyti pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, nepateikdamas teismui pirminių apskaitos dokumentų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymų teisingumą remiantis sutarties sąlygomis, prisiėmė tokių įrodymų nepateikimo padarinius. Būtų galima sutikti su tokia pozicija, tačiau pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, grįsdamas savo reikalavimo dydį, teismui pateikė mokėjimo pranešimus ir PVM sąskaitas–faktūras, o taikant bendrą civilinių santykių dalyvių sąžiningumo prezumpcijos principą, preziumuojama, kad ieškovas teisingai tvarko buhalterinę apskaitą ir pateikti buhalterinės apskaitos duomenys apie susidariusią skolą yra teisingi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas, teigdamas, jog nesutinka su mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas apskaičiavimais, neįrodė, kodėl šie mokesčiai apskaičiuoti netinkamai ar nepagrįstai. Priešingai, byloje esančios PVM sąskaitos–faktūros, kurias pateikė ieškovas, pagrindžia ieškovo reikalavimą dėl susidariusio įsiskolinimo už komunalines paslaugas padengimo, todėl jokie pirminių apskaitos dokumentų nepateikimo teismui padariniai ieškovui šiuo atveju nekyla.

21Be to, atsakovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai vertino ieškovo pateiktus įrodymus. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad minėti apelianto argumentai yra daugiau hipotetinio pobūdžio, neturintys aiškios ir nedviprasmiškos įrodomosios reikšmės. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų ar savo skaičiavimų, kurie pagrįstų, kad ieškovas neteisingai apskaičiavo mokesčius, tenkančius jo turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pasirinko tinkamą metodą vertindamas PVM sąskaitose-faktūrose nurodytus duomenis.

22Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovo Rolmex L.L.C. apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. sprendimas toje dalyje, kuria ieškinys iš dalies buvo tenkintas, paliktinas nepakeistas.

23Ieškovas UAB „Corpus A“ savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo argumentu, kad atsakovas nenuginčijo nė vienos PVM sąskaitos-faktūros, nepateikė priešingas, nei nurodė ieškovas, aplinkybes patvirtinančių dokumentų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti 6 440,57 Lt skolos ir taip pažeidė CPK 185 str. Ieškovo teigimu, į bylą pateikti įrodymai, sudarantys ieškinio faktinį pagrindą, yra pakankami tam, kad ieškinys būtų patenkintas visiškai. Ieškovas pažymi, kad ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį dėl skolos dalies, kurios atsakovas net neginčijo.

24Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo UAB „Corpus A“ argumentais. Kaip jau ir buvo minėta, tokio pobūdžio bylose teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad būtent šalis, teigianti, kad administravimo paslaugos nesuteiktos ar suteiktos netinkamai, nesutinkanti su paslaugų mokesčio dydžiu ar apskaičiavimu, turi nurodyti ir pateikti įrodymus bei paskaičiavimus, pagrindžiančius šių teiginių pagrįstumą (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1046-611/2011; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1395-611/2012; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d.). Pakartotinai atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti, išvardina CPK 182 str. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad ieškovo reikalaujamos priteisti skolos dydis yra nepagrįstas, į CPK 182 str. sąrašą nepatenka, taigi jos reikalauja įrodinėjimo. Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Nagrinėjamu atveju atsakovas šios savo procesinės teisės ir pareigos tinkamai nevykdė, savo nesutikimo su ieškiniu argumentų nepagrindė jokiais įstatymo leistinais įrodymais, nepateikė savo skaičiavimų, kurie paneigtų ieškovo prašomos priteisti skolos dydį, todėl pirmosios instancijos teismas buvo priverstas savo iniciatyva vertinti ieškovo pateiktų į bylą PVM sąskaitų-faktūrų ir mokėjimo pranešimų turinį, lyginti jų duomenis.

25Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad reikalavimas priteisti 2 221,59 Lt skolos dalį pagal 2008-10-31 PVM sąskaitą-faktūrą serija VS Nr. 0044198 yra nepagrįstas, nes prie sąskaitos nepridėti mokamieji pranešimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad prie vienos PVM sąskaitos-faktūros nėra pridėti mokėjimo pranešimai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad paslaugos atsakovui apskritai nebuvo suteiktos. Pažymėtina, kad mokėjimo pranešimas atlieka tik informacinę funkciją. Minėtos PVM sąskaitos-faktūros atsakovas nepaneigė pateikdamas priešingas aplinkybes įrodančius dokumentus, todėl laikytina, kad šis dokumentas nėra nuginčytas. Taip pat nepritartina pirmosios instancijos teismo atsisakymui priteisti 3 701,4 Lt skolos dalį pagal 2009-01-31 PVM sąskaitą-faktūrą serija VS Nr. 0046524 (2111,6 Lt), 2009-02-07 PVM sąskaitą-faktūrą serija VS Nr. 0047016 (771,43 Lt), 2009-03-31 PVM sąskaitą-faktūrą serija VS Nr. 0047609 (818,37 Lt). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kartu su pradiniu ieškiniu pateiktose nurodytose sąskaitose suma detalizuota pagal paslaugų gavėjus, o su patikslintu ieškiniu pateiktose sąskaitose – pagal paslaugų rūšis, todėl neaišku, kokiu pagrindu paskaičiuoti mokesčiai už suteiktas paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų sąskaitų sumos nesiskiria, skiriasi tik paslaugų grupavimo metodas, atsakovas šių PVM sąskaitų-faktūrų neginčijo, nepateikė priešingas, nei nurodė ieškovas, aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ieškovo naudai priteisti 3 701,4 Lt skolos dalį. Nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo atsisakymu priteisti 271,16 Lt delspinigių pagal 2009-10-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija V S Nr. 0051513. Pastebėtina, kad nors sąskaitoje nurodytas ne atsakovui, o A. I. priklausančių patalpų adresas – ( - ), tačiau esminis PVM sąskaitos-faktūros rekvizitas – pirkėjas – yra nurodytas tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertinant šį netikslumą visų byloje nurodytų aplinkybių ir įrodymų kontekste, darytina išvada, kad tai neesminis netikslumas, kuris negali paneigti atsakovo pareigos mokėti delspinigių, kurie susidarė dėl pareigų netinkamo vykdymo. Kritiškai vertintina teismo pozicija ir dėl 246,42 Lt skolos dalies nepriteisimo. Teismas atsakovo skolos dydį skaičiavo pagal mokamuosiuose pranešimuose nurodytą sumą, t.y. neįtraukė A. I. dėl tarifo perskaičiavimo atsiradusio likučio, nors šis likutis jau buvo atimtas iš bendros skolos, išrašius atsakovui kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą 377,77 Lt sumai. Taigi teismas, nepriteisdamas šios sumos, antrą kartą atėmė dėl tarifo perskaičiavimo susidariusį skirtumą iš atsakovo skolos, todėl nėra jokio pagrindo nepriteisti ieškovui 246,42 Lt skolos dalies.

26Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

27Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. sprendimas ieškovo UAB „Corpus A“ apeliacinio skundo motyvais keistinas, panaikinant Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl 6 440,57 Lt skolos priteisimo ir priimant naują sprendimą – ieškinį toje dalyje tenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

28Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, kurios negalėtų būti tinkamai išspręstos remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais. Šalių suformuluota pozicija yra aiški. Manytina, kad siekiant užtikrinti greitą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą, tikslinga bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.). Pažymėtina, jog nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.); įstatymas draudžia teikti naujus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teisme, nesvarbu kokia tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas – žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme taip pat yra ribojamas (CPK 314 str.), beje, akivaizdu, jog tiek atsakovo papildomi pateikti rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui; proceso dalyviai šia teise nepasinaudojo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir neaptarinėja. Visi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo turi būti išdėstyti apeliaciniame skunde, todėl vien minėtų argumentų išdėstymas žodžiu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nesudaro pagrindo tenkinti apelianto prašymo. Todėl apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįstas ir netenkintinas (CPK 322 str.).

29Pagal CPK 93 str. 5 d., panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies ir tenkinant ieškovo ieškinį visiškai, turi būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurios buvo priteistos iš atsakovo tik proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o šiuo teismo sprendimu ieškinys tenkinamas visiškai, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir toje dalyje, kuria iš ieškovo UAB „Corpus A“ valstybės naudai buvo priteista 652,74 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo Rolmex L.L.C. naudai bei 23,60 Lt pašto išlaidų valstybei. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 5386,5 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Taip pat iš atsakovo Rolmex L.L.C. priteistina 71,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

30Be to, tenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas nurodo, kad jo išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 3267 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus dydžius 8.10. papunktyje nustatyta, kad už apeliacinį skundą, jei advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikomas koeficientas 2, o 8.11 papunktyje nustatyta, kad už atsiliepimą į rapeliacinį skundą taikomas 1,5 koeficientas. Atsižvelgiant į tai bei į nagrinėjamos bylos pobūdį ir sudėtingumą, ieškovo prašoma suma mažintina iki 2500 Lt.

31Taigi iš viso ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 7 886,5 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

32Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

33Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai dėl 6 440,57 Lt skolos priteisimo bei išspręsta dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą; sprendimo dalį, kuria priteistos palūkanos, pakeisti, nurodant visą priteistą sumą. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

34Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

35Ieškinį tenkinti visiškai.

36Iš atsakovo Rolmex L.L.C. (įsteigtos Arkanzase, Jungtinėse Amerikos Valstijose, ribotos turtinės atsakomybės bendrovės, Nr. 100198444, veikiančios per A. I., a.k. ( - ) priteisti ieškovui UAB „Corpus A“ (j.a.k. 125167563) 21 609,28 Lt (dvidešimt vieną tūkstantį šešis šimtus devynis litus 28 centus) įsiskolinimo.

37Iš atsakovo Rolmex L.L.C. (įsteigtos Arkanzase, Jungtinėse Amerikos Valstijose, ribotos turtinės atsakomybės bendrovės, Nr. 100198444, veikiančios per A. I., a.k. ( - ) priteisti ieškovui UAB „Corpus A“ (j.a.k. 125167563) 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 21 609,28 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-03-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

38Iš atsakovo Rolmex L.L.C. (įsteigtos Arkanzase, Jungtinėse Amerikos Valstijose, ribotos turtinės atsakomybės bendrovės, Nr. 100198444, veikiančios per A. I., a.k. ( - ) priteisti ieškovui UAB „Corpus A“ (j.a.k. 125167563) 7 886,5 Lt (septynis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose.

39Iš atsakovo Rolmex L.L.C. (įsteigtos Arkanzase, Jungtinėse Amerikos Valstijose, ribotos turtinės atsakomybės bendrovės, Nr. 100198444, veikiančios per A. I., a.k. ( - ) priteisti 71,50 Lt (septyniasdešimt vieną litą 50 centų) pašto išlaidų pirmosios instancijos teisme valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovas UAB „Corpus A“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš... 4. Atsakovas Rolmex L.L.C. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas faktiniu... 5. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį... 6. Ieškovas UAB „Corpus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 7. Atsakovas Rolmex L.L.C. savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad... 8. Atsakovas Rolmex L.L.C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3... 9. Ieškovas UAB „Corpus A“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą... 10. Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo – atmestinas.... 11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 12. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui pastate, esančiame ( - ),... 13. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų,... 14. Visų pirma, pažymėtina, kad CK 4.75 str. nustatyta, kad bendrosios dalinės... 15. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas savo reikalavimo dydį grindė... 16. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas... 17. Pažymėtina, kad atsakovui nesutinkant su sąskaitų-faktūrų pagrįstumu ir... 18. Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo, esminis jo argumentas yra... 19. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kritiškai vertintinas atsakovo... 20. Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d.... 21. Be to, atsakovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 22. Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovo Rolmex L.L.C. apeliacinis skundas... 23. Ieškovas UAB „Corpus A“ savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo... 24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo UAB „Corpus A“... 25. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad reikalavimas... 26. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo... 27. Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios... 28. Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra... 29. Pagal CPK 93 str. 5 d., panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš... 30. Be to, tenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos... 31. Taigi iš viso ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 7 886,5 Lt... 32. Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, teismas... 33. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. sprendimo dalį, kuria... 34. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:... 35. Ieškinį tenkinti visiškai.... 36. Iš atsakovo Rolmex L.L.C. (įsteigtos Arkanzase, Jungtinėse Amerikos... 37. Iš atsakovo Rolmex L.L.C. (įsteigtos Arkanzase, Jungtinėse Amerikos... 38. Iš atsakovo Rolmex L.L.C. (įsteigtos Arkanzase, Jungtinėse Amerikos... 39. Iš atsakovo Rolmex L.L.C. (įsteigtos Arkanzase, Jungtinėse Amerikos...