Byla 3K-3-132/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Prano Žeimio (kolegijos primininkas), sekretoriaujant I. S., dalyvaujant ieškovo atstovei A. C., atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės atstovės G. K., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Mūsų namų valdos“ ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo, tretieji asmenys: Klaipėdos miesto savivaldybė, R. M., G. L., A. S., G. K., N. K. (N. K.), R. L., J. P., J. R., P. Ž., S. Č., A. S., R. M..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas, ar Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų nuomininkai, kai paskirtas butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius ir su juo sudaryta administravimo sutartis, privalo apmokėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas priežiūros išlaidas, ar jas turi apmokėti savivaldybė, kaip butų ir kitų patalpų savininkė.

5Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 10 212,99 Lt skolos ir delspinigių už Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems butams suteiktas paslaugas, 887 Lt žyminio mokesčio, 301 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo spaudoje būdu ir 5 proc. procesinių palūkanų. Byloje nustatyta, kad ieškovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. AD1-613 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų namų valdos“ paskyrimo Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ paskirtas įsakymo priede nurodytų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi. Su juo sudaryta administravimo sutartis. Jis administruoja daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę, kai šie savininkai nėra įsteigę bendrijos arba nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties. Klaipėdos miesto savivaldybė yra dalies butų ir kitų patalpų, esančių ieškovo administruojamuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, savininkė ir su trečiaisiais asmenimis R. M., G. L., A. S., G. K., N. K., R. L., J. P., J. R., P. Ž., S. Č., A. S. ir R. M. yra sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Už nurodytiems asmenims suteiktas administravimo ir eksploatavimo paslaugas skirtingais laikotarpiais iki 2008 m. rugsėjo 1 d. susidarė 9772,52 Lt skola. Duomenų, kad yra skolų už kitoms savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms ir išnuomotoms gyvenamosioms patalpoms suteiktas paslaugas, nėra.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 3 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį: priteisė ieškovui iš atsakovo už suteiktas paslaugas butui (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2004 m. vasario mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. (nuomininkė R. M.) – 841,32 Lt; butui (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2002 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. balandžio mėn. (nuomininkė G. L.) – 1588,17 Lt; butui (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2003 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. balandžio mėn. (nuomininkė A. S.) – 1424,18 Lt; butui (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. (nuomininkė G. K.) – 1057,36 Lt; butui (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2008 m. balandžio mėn. (nuomininkas N. K.) – 627,07 Lt; butui (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. sausio mėn. (nuomininkė R. L.) – 503,55 Lt; butui (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. (nuomininkė J. P.) – 614,45 Lt; butui (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. (nuomininkė J. R.) – 780,61 Lt; butui (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. balandžio mėn. (nuomininkas P. Ž.) – 344,18 Lt; butui (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2008 m. balandžio mėn. (nuomininkas S. Č.) – 238,35 Lt; butui (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2008 m. balandžio mėn. (nuomininkas A. S.) – 337,46 Lt; butui (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. (nuomininkas R. M.) – 4 72,80 Lt; iš viso – 8829,50 Lt skolos, delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2008 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 522,02 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

8Teismas sprendė, kad atsakovas yra tinkamas, nes jis veikia Klaipėdos miesto savivaldybės vardu (savivaldybės vardu veikia savivaldybės institucijos pagal Vietos savivaldos ir kituose įstatymuose joms suteiktus įgaliojimus); ieškovas nėra Klaipėdos miesto savivaldybės ir butų nuomininkų sudarytų nuomos sutarčių šalis, sutartys neįregistruotos viešame registre, todėl negali būti panaudotos prieš jį. Byloje konstatuota, kad pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį atsakovė turi teisę reikalauti mokesčių už suteiktas paslaugas atlyginimo ne iš butų nuomininkų, bet iš butų savininkės – Klaipėdos miesto savivaldybės. Remdamasis tuo, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotos Klaipėdos miesto savivaldybės ir trečiųjų asmenų G. L., A. S., N. K., P. Ž., A. S., S. Č. nuomos sutartys, teismas sprendė, kad nuo 2008 m. balandžio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybė nuomos sutarčių sudarymo su nurodytais asmenimis faktą gali panaudoti prieš trečiuosius asmenis ir savo kaip butų savininkės pareigą atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas perkelti Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančių butų nuomininkams, kurie privalo atsiskaityti su ieškove teisės aktų bei gyvenamosios patalpos nuomos sutarčių nustatyta tvarka.

9Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi patenkino ieškovo apeliacinį skundą, atsakovo – atmetė, pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimą: panaikino sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis, ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovo 10 212,99 Lt skolos, delspinigių, 5 proc. procesinių palūkanų bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo argumentą, kad savivaldybės sprendimais su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, bendrųjų konstrukcijų bendrojo naudojimo patalpų ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidos yra įtrauktos į nuomos sutartis kaip nuompinigių dalis, todėl ieškovo reikalavimas nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismas atmetė, nes ieškovas nėra savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartinių santykių šalis, nuompinigiai mokami savivaldybei. Savivaldybė negali vienašališkais sprendimais perkelti nuostolių atsiradimo rizikos dėl savo kaip patalpų nuomotojos atliktų veiksmų ūkio subjektams, teikiantiems savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų administravimo, techninės priežiūros ir kt. paslaugas (CK 6.59 straipsnis). Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentą, kad kitose bylose ieškovui tiesiogiai iš savivaldybei priklausančių butų nuomininkų jau buvo priteista skola, nes tose bylose savivaldybė ar jos institucijos nedalyvavo ir jose nepasisakyta dėl pastarųjų teisių ar pareigų (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Klaipėdos apygardos teismas sprendė, kad atsakovas turėtų būti Klaipėdos miesto savivaldybė, trečiuoju asmeniu – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bet šioje byloje priešingą procesinę šių byloje dalyvaujančių asmenų padėtį pripažino tik formaliu trūkumu, neturinčiu įtakos teisingam bylos išsprendimui, nes ieškinio pagrindas yra ieškovo ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (atsakovo) sudarytos sutartys, byloje dalyvauja ir socialinio buto savininkas – Klaipėdos miesto savivaldybė, atsakovas nekėlė tinkamos procesinės padėties klausimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nuomos sutarčių įregistravimo viešame registre faktas nagrinėjamu atveju nelemia atsakomybės subjekto, t. y. atsakovės prievolė neperkeliama patalpų nuomininkams (CK 6.115, 6,116 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio dalies.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti – arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 1. Teismai pažeidė CK 4.239 straipsnio 1 dalį, 4.244 straipsnio 1 dalį, 4.238 straipsnio 1 dalį, CPK 5 straipsnio 1 dalį, nes priteisė skolą asmeniui, kuris yra netinkamas ieškovas šioje byloje. Kasatorius pabrėžė, kad ieškovas yra daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorius, todėl turi teisę reikalauti atlyginimo už administravimo paslaugas, bet ne atlyginimo už kitas paslaugas, kurias teikia kiti asmenys. 2. Teismai pažeidė CK 6.579 straipsnio 4 dalį, 6.584 straipsnio 1 dalį, nes nepagrįstai konstatavo, kad tik nuo nuomos sutarčių įregistravimo momento jos gali būti panaudotos prieš trečiuosius asmenis. Teismai neatsižvelgė į tai, kad iš kasatoriaus negalėjo būti priteista ieškiniu reikalaujama skola, nes pagal Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašo 2, 3.3, 4, 5 punktus nuomininkai už suteiktas paslaugas atsiskaito tiesiogiai. 3. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnį, nes patenkino ieškinį, nepatikrinę jo pagrįstumo, t. y. teismai nenustatė kiemų teritorijos valymo, šilumos trasų eksploatacijos, Šiukšlių išvežimo, elektros, bendro apšvietimo, antenos ir kitų paslaugų tiekėjų. 4. Teismai pažeidė CK 2.35 straipsnio 1, 2 dalis, Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, CPK 41 straipsnį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl būtinumo nustatyti tinkamas bylos šalis, nes nepagrįstai priteisė skolą iš kasatoriaus – biudžetinės įstaigos Klaipėdos mieto savivaldybės administracijos, bet ne iš Klaipėdos miesto savivaldybės, kuri yra turto, dėl kurio priežiūros išlaidų atlyginimo ir buvo pareikštas ieškinys, savininkė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. I. S.-Ž., byla Nr. 3K-3-579/2004). 5. Patenkinus ieškinį, susidarė situacija, kai dėl tos pačios skolos, tuo pačiu laikotarpiu, dėl tų pačių paslaugų yra priimti keli teismų sprendimai dėl skirtingų atsakovų, tai pažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje skola ieškovui priteista iš kasatoriaus, kitoje byloje – iš kitų asmenų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 5 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-92-513/2006).

12Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė padavė prisidėjimą prie kasacinio skundo.

13Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Kasatoriaus argumentas dėl atsakovo netinkamumo yra formalus, nes Klaipėdos miesto savivaldybė ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra išlaikomos iš to paties savivaldybės biudžeto, o savivaldybės funkcijos gali būti įgyvendintos tik per savivaldybės vykdomąsias institucijas.

152. Atsiliepime nesutinkama su kasatoriaus argumentu, kad šioje byloje ieškovas yra netinkamas. Ieškovas mano priešingai, nes butų priežiūros teikimo sutarčių su tiekėjais šalis yra būtent administratorius (ieškovas). Taip pat nepagrįstas kasatoriaus argumentas dėl būtinumo nustatinėti visų paslaugų teikėjus.

163. Kasacinio skundo teiginiai apie CK 6.479 straipsnio 4 dalies aiškinimą neargumentuoti, nepagrįsti, nes butų savininkas (bet ne butų nuomininkai) atsakingas komunalinių paslaugų teikėjams.

174. Atsiliepime teigiama, kad teismai pradėjo formuoti teisingą praktiką, kai skolas dėl mokesčių už komunalines paslaugas priteisė iš butų savininko, bet ne socialinio būsto nuomininkų.

18Teisėjų kolegija konstatuoja:

19V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20

21Teisėjų kolegija, nagrinėdama kasacinio skundo argumentus, pirmiausia turi pasisakyti dėl turto administravimo sampratos, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo sampratos, jo turinio ir teisinio reglamentavimo, administravimo nei kitų bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo išlaidų apmokėjimo tvarkos. Tik išsiaiškinus šiuos klausimus, galimas CK 4.82 straipsnio 2 dalies, CK 4.84 straipsnio 1–6 dalių aiškinimas ir taikymas bei CK normų, reglamentuojančių paprastąjį administravimą, taikymas butų ir kitų bendrosios dalinės nuosavybės administravimui ir šalių sudarytos administravimo sutarties vertinimas. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai – turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.). Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas reikalavo priteisti skolą, atskirai neišskirdamas išlaidų pagal nurodytas išlaidų grupes ir savo reikalavimą grindė išimtinai CK 4.82 straipsnio 3 pagrindu. Pabrėžtina, kad šiuo pagrindu galima grįsti tik būtinų išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti atlyginimo reikalavimą. Dėl to bylą nagrinėję teismai nepagrįstai visų bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo išlaidų atlyginimo pagrįstumą vertino tik CK 4.82 straipsnio 3 dalies aspektu. Asmeninės išlaidos yra išimtinai sutartinio pobūdžio ir nesusijusios su įstatyme nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų prievole mokėti namui išlaikyti ir išsaugoti reikalingas išlaidas bei administravimo išlaidas.

22Dėl administravimo sampratos bei butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo sampratos ir teisinio reglamentavimo

23Administravimas – tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (CK 4.236 straipsnio 1 dalis). Administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu, CK numatytais – gali būti nustatomas administraciniu aktu (CK 4.236 straipsnio 2 dalis), o turto administratoriumi gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas (CK 4.237 straipsnio 1 dalis). Turto administravimo nustatymas – vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo būdų.

24Įstatyme nustatyti atvejai, kada yra galimas butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas(toliau – administravimas): 1) butų ar kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties skiriamas; 2) bendriją likvidavus ar nutraukus jungtinės veiklos sutartį (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).

25Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktą viena iš savivaldos funkcijų yra pagal įstatymų nustatytą kompetenciją savivaldybės paskirtų bendrosios nuosavybės administratorių veiklos priežiūra ir kontrolė. Dėl to įstatyme nustatyta, kad administratorius skiriamas savivaldybės mero (valdybos) arba jo (jos) įgalioto atstovo (CK 4.84 straipsnio 2 dalis), o administratoriaus veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 4.84 straipsnio 3 dalis). Būtent, atsižvelgiant į galiojančias Vietos savivaldos įstatymo nuostatas bei Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 (Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2002 m. birželio 1 d.), kuriuo patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau – Pavyzdiniai nuostatai), reikalavimus, darytina išvada, kad administravimo funkciją atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus ar įgalioto asmens sprendimu paskirtas administratorius.

26Administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu ir jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK IV knygos XIV skyriaus nuostatos (CK 4.84 straipsnio 2, 6 dalys). Administravimo sąvoką apibrėžia Pavyzdinių nuostatų 3 punktas, pagal kurį administravimas – tai butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį išsaugoti. Tai atitinka paprastojo administravimo sąvoką, suformuluotą CK 4.240 straipsnio 1 dalyje. Pagal Pavyzdinių nuostatų 4 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Administratorius, įgyvendindamas pagrindinį uždavinį, atlieka funkcijas, nustatytas Pavyzdinių nuostatų 5.1–5.11 punktuose. Taigi jis turi teisę priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo (Pavyzdinių nuostatų 6.1 punktas), pareikšti ieškinius, susijusius su bendrojo naudojimo objektų funkcionavimu (Pavyzdinių nuostatų 6.3 punktas), sudaryti sutartis su namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir komunalinių paslaugų teikėjais, taip pat kitas sutartis, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu (Pavyzdinių nuostatų 6.4 punktas). Viena iš administratoriaus funkcijų yra apskaičiuoti mėnesinius mokesčius už suteiktas paslaugas ir pateikti patalpų savininkams ir valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams informaciją apie suteiktas paslaugas, jų kainą, tvarkyti mokesčių surinkimo ir naudojimo apskaitą (Pavyzdinių nuostatų 5.7 punktas). Šias funkcijas administratorius atlieka vadovaudamasis Pavyzdinių nuostatų 8 punktu, pagal kurį administratorius proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai (patalpų naudingam plotui) apskaičiuoja patalpų savininkų ir nuomininkų, kai nuomojamas savivaldybės būstas, mėnesinius mokesčius, jeigu sutartyse su paslaugų tiekėjais nenustatyta kitaip, ir nustato tokio mokesčio sudėtines dalis. Laikytina, kad Pavyzdiniai nuostatai taikomi tada, kai nuomojamos patalpos yra name, kurio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimui savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu paskirtas bendrosios nuosavybės administratorius.

27Nagrinėjamos bylos atveju, kai nustatyta tvarka paskirtas administratorius, o gyvenamajame name dalis butų priklauso nuosavybės teise savivaldybei, turi būti svarbu, kaip apmokėjimas už gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą reglamentuotas įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

28Teisės aktuose reglamentuojami valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos bei kitų mokesčių mokėjimo klausimai. CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 6.584 straipsnio 1 dalyje dėl mokesčio už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše (patvirtintame Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472) nustatyta, kad tuo atveju, kai patikėjimo ar nuosavybės teise valdomas valstybės ar savivaldybės patalpas išnuomoja valstybės ir savivaldybės institucijos, jų įmonės, įstaigos ar organizacijos, tai į nuomos mokestį gali būti neįtraukiamos su nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) išlaidos į nuomos mokestį, o sudarant nuomos sutartį su nuomininku numatyti, kad šias išlaidas nuomininkas tiesiogiai apmoka namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdančiam bendrosios nuosavybės administratoriui (Aprašo 6 punktas). Taigi darytina išvada, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai gali neįtraukti bendrojo naudojimo objektų administravimo ir eksploatavimo išlaidų į nuomos mokestį ir, sudarydami nuomos sutartį su nuomininku, sulygti, kad šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai.

29Įstatyme įtvirtinta, kad administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) arba jo (jos) įgalioto asmens patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Mūsų namų valdos“, vykdydama savo veiklą, privalo vadovautis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 485 patvirtintais Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais (toliau – Administravimo nuostatai) ir 2005 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. AD1-234 patvirtinta Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių skyrimo ir reikalų perdavimo tvarka. Pagal šių teisės aktų reikalavimus administratorių skiria savivaldybės administracijos direktorius konkurso tvarka, administratorius turi būti atestuotas ir turintis teisę teikti nekilnojamojo turto administravimo paslaugas. Administratorius savo veikloje turi vadovautis Civiliniu kodeksu, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu, kitais įstatymais bei teisės aktais, miesto savivaldybės tarybos sprendimais, administracijos direktoriaus įsakymais ir savivaldybės direktoriaus patvirtintais nuostatais. Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos 2003 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 1-399 patvirtinti nuomojamomis gyvenamosioms patalpoms susijusių namo bendrojo naudojimo patalpų ir bendros įrangos administravimo išlaidų tarifai. Šiame teisės akte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį moka visi asmenys, gyvenantys savivaldybei nuosavybės teise priklausiančiuose namuose ar butuose (nurodyto sprendimo 3 punktas). Šiuo teisės aktu taip pat patvirtinta tipinė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Būtent jos 15 punkte įtvirtinta, kad su nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių bendrųjų konstrukcijų bendrojo naudojimo patalpų ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros išlaidų ir administravimo išlaidų tarifai (toliau – administravimo išlaidos) ir šios išlaidos mokamos į Klaipėdos savivaldybės skirto daugiabučio namo administratoriaus sąskaitą. Administravimo nuostatų, kuriais savo veikloje privalo vadovautis administratorius, 3 punkte nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai bei savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomininkai proporcingai savo daliai (turimos nuosavybės, išnuomotų patalpų naudingam plotui). Taigi savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai turi apmokėti administratoriui Pavyzdinių nuostatų 8 punkte nustatytus mėnesinius mokesčius priklausomai turimos nuosavybės išnuomotam plotui. Nurodytų teisės aktų analizė leidžia teismui padaryti išvadą, kad šias administravimo ir kitas bendrajai dalinei nuosavybei eksploatuoti reikalingas išlaidas administratoriui apmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai (CK 4.84 straipsnio 4 dalis).

30Dėl administravimo sutarties teisinio vertinimo ir santykio su CK 4.82 straipsnio 3 dalimi bei 4.84 straipsniu

31Butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas yra nustatomas administraciniu aktu (CK 4.84 straipsnio 3 dalis, 4.236 straipsnio 2 dalis). Turto administratoriaus veikla administruojant jam priskirtas bendrojo naudojimo patalpas detaliai reglamentuota įstatymo ir kitų teisės aktų, taip pat ir vietos savivaldos institucijų priimtų lokalinių poįstatyminių teisės aktų, kuriais administratorius įpareigotas atlikti visus veiksmus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų išsaugojimu, naudojimu ir priežiūra pagal jų tikslinę paskirtį, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra.

32Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Mūsų namų valdos“ yra atestuotas ir turi teisę teikti nekilnojamojo turto administratoriaus paslaugas. Jis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais paskirtas įsakymų priede nurodytų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. AD1-613, 2006 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. AD1-1555). Savivaldybės įgaliotas asmuo – savivaldybės administracijos direktorius – administraciniu aktu paskyrė ieškovę konkrečių savivaldybei priklausančių butų ir kitų patalpų savininkų administratoriumi. Paskyrus administratorių, 2005 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir UAB „Mūsų namų valdos“ sudarė Klaipėdos miesto savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo sutartį, kuria ieškovui pavesta administruoti įsakyme įvardytus daugiabučius gyvenamuosius namus (T. 1, b. l. 13, 14). Ieškovas, kaip administratorius, įsipareigojo vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, Klaipėdos savivaldybės Tarybos sprendimais, administracijos direktoriaus įsakymais (6.1 punktas). Taip pat jis prisiėmė pareigą vykdyti visas funkcijas, įgyvendinti teises ir pareigas, nustatytas Administravimo nuostatuose. Viena iš jų yra pareikšti ieškinius, susijusius su turto administravimu (Administravimo nuostatų 9.3 punktas). Administravimas atsirado administracinio akto pagrindu, sukeliančiu civilinius teisinius padarinius butų ir kitų patalpų savininkams, kurie neįsteigę bendrijos ar nesudarę jungtinės veiklos sutarties (CK 4.84 straipsnio 2 dalis, 1.136 straipsnio 2 dalis 3 punktas). Taip pat bendrosios dalinės nuosavybės administratorius (ieškovas) ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sutartimi dėl administravimo nustatė savo tarpusavio teises ir pareigas bei jų apimtį. Būtent sutartyje, kaip ir pirmiau nurodytuose teisės aktuose, nenustatyta savivaldybei ar jos administracijai pareigos mokėti bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidų. Klaipėdos savivaldybės administracija administravimo sutartimi įsipareigojo tik apmokėti proporcingai savo daliai už gyvenamojo namo, kuriame savivaldybei nuosavybės teise priklauso patalpos, bendrojo naudojimo objektų remontą (7.4 punktas), taip pat už suteiktas papildomas paslaugas savivaldybės butuose pagal savivaldybės administracijos rašytinius prašymus (7.8 punktas). Pabrėžtina, kad sutartimi ieškovas (administratorius) įsipareigojo vykdyti funkcijas, nustatytas Administravimo nuostatuose. Jų 3 punkte nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai bei savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomininkai proporcingai savo daliai (turimos nuosavybės, išnuomotų patalpų naudingam plotui). Taigi nurodytas išlaidas administratoriui turi apmokėti savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, bet savivaldybei kaip butų ir kitų patalpų savininkei neatsirado pareigos jų mokėti CK 4.82 straipsnio 3 dalies pagrindu. Ji pareigą išsaugoti ir išlaikyti namą, kai savivaldybės butai yra išnuomoti tretiesiems asmenims, įvykdė ir vykdo per profesionalų administratorių – nagrinėjamoje situacijoje – ieškovą. Šiuo atveju, kai CK 4.84 straipsnio, kitų nurodytų teisės aktų bei administravimo sutarties pagrindu savivaldybė, kaip butų ir kitų patalpų savininkė, siekdama įgyvendinti savininko teises, paveda administratoriui surinkti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas, savivaldybei neatsiranda pareigos apmokėti administratoriui išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, administravimo išlaidų, numatytų įstatyme (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 4 dalis), išskyrus atvejus, nustatytus administravimo sutartyje. Pažymėtina, kad administravimo sutartyje ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose administratoriaus veiklą, nenustatyta, kad tais atvejais, kai nurodytų išlaidų neapmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, šias išlaidas administratoriui privalo sumokėti savivaldybė ar jos įgaliotas asmuo, šiuo atveju – savivaldybės administracija. Ieškovas yra privatus juridinis asmuo, užsiimantis ūkine–komercine, siekiantis materialios naudos, suinteresuotas gauti pelną, jo tikslas tenkinti privačius interesus (CK 2.34 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju tai – atestuota įmonė, turinti teisę teikti nekilnojamojo turto administravimo paslaugas ir administruodama patalpas siekianti gauti materialinės naudos. Dėl to negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad savivaldybė negali savo vienašališkais sprendimais perkelti nuostolių atsiradimo rizikos dėl savo kaip patalpų nuomotojos atliktų veiksmų ūkio subjektams, teikiantiems savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų administravimo, techninės priežiūros ir kt. paslaugas, nes atsiskaitymo už administravimą ir kitų bendrosios dalinės nuosavybės nuolatinės priežiūros išlaidų atlyginimo, kai savivaldybei priklausantis butų fondas yra nuomojamas, santykiai atsirado (nustatyta apmokėjimo tvarka) ne administracinio akto, bet administravimo sutarties pagrindu. Apmokėjimo už savivaldybės nuomojamiems butams tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės administravimo dalį tvarka nustatyta ginčo šalių sudarytoje administravimo sutartyje, bet ne Klaipėdos savivaldybės administratoriaus įsakyme, kuriuo ieškovas paskirtas administratoriumi. Dėl to ieškovas, kurio pagrindinė veikla yra butų ir kitų patalpų administravimas, sudarydamas administravimo sutartį, turėjo įvertinti sutarties sąlygas, susijusias su savivaldybės nuomojamiems butams tenkančių išlaidų apmokėjimu, ir savo veiklos riziką bei numatyti dėl sutarties vykdymo atsirandančius padarinius. Taigi konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas kasatoriui dėl skolos už namui išlaikyti ir išsaugoti būtinas išlaidas bei turto administravimo išlaidas yra nepagrįstas dėl pirmiau išvardytų priežasčių. Reikalavimo dėl trečiosios grupės išlaidų – išlaidų savivaldybės nuomojamų butų nuomininkų asmeninės skolos priteisimo – ieškovas negrindė sutartimi, bylą nagrinėję teismai taip pat jos neanalizavo sutartinių santykių aspektu, jį kvalifikavo bendrai kartu su visu reikalavimu, įskaitant ir kitas išlaidas, CK 4.82 straipsnio 3 dalies pagrindu. Taigi reikalavimas dėl šių išlaidų taip pat nepagrįstas. Be to, ir paties ieškovo veiksmai, kai jis prisiteisė nurodytas išlaidas iš kai kurių trečiųjų asmenų (savivaldybės butų nuomininkų), patvirtina tai, kad jis vykdė Pavyzdinių nuostatų ir administravimo sutarties reikalavimus ir prisiteisinėjo nurodytas išlaidas iš nuomininkų. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu dalis trečiųjų asmenų sumokėjo iš jų reikalaujamas sumas ieškovui.

33Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-3/2008, išdėstytu išaiškinimu, nes nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Žemesniųjų instancijų teismų nurodoma nutartimi spręsta situacija, kai savivaldybės socialinio būsto nuomininkas įsiskolino už jam tiektą ir suvartotą šilumos energiją, bet jis nebuvo sudaręs atskiros šilumos energijos tiekimo sutarties su tiekėju. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl savivaldybės socialinio būsto nuomininkų skolų, bet dėl kitų savivaldybės butų (kurie neprivatizuoti) nuomininkų. Be to, ieškovas pareiškė reikalavimą ne dėl nuomininkų skolos už suvartotą šilumos energiją, bet dėl išlaidų, skirtų namų bendrosios dalinės nuosavybės eksploatacijai.

34Pasisakydama dėl kasacinio skundo argumento, kuriuo keliamas savivaldybės butų nuomos sutarčių įregistravimo viešajame registre reikšmės klausimas, teisėjų kolegija pažymi, kad ne visos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys įregistruotos viešajame registre, nagrinėjamu atveju nenulemia skolininko asmens, nes ieškovui administraciniame akte buvo nurodytos jam administruoti perduodamos patalpos ir jis turėjo teisę reikalauti, kad savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai mokėtų nurodytas išlaidas, taip pat kaip sutartinių santykių dalyvis jis turėjo teisę vadovautis sutarčių vykdymo principais, kurių vienas yra šalių bendradarbiavimo principas (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Vykdydamas šį principą ieškovas turėjo galimybę gauti informaciją apie savivaldybės patalpų nuomininkus iš savivaldybės. Be to, ginčo šalių administravimo sutartimi ieškovas įsipareigojo prižiūrėti savivaldybės butus, teikti informaciją kasatoriui apie tuščias savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas bei priteistas savivaldybės nuomininkų skolas už suteiktas komunalines paslaugas (administravimo sutarties 6.12.1, 6.12.2 punktai). Iš šių sąlygų darytina išvada, kad administratorius turi pareigą kontroliuoti nuomininkų kaitą savivaldybės butuose, todėl gerai žino apie jų nuomos faktus. Dėl to ieškovas nagrinėjamu atveju negali remtis savivaldybės butų nuomos sutarčių neįregistravimo viešajame registre faktu.

35 Dėl pirmiau nurodytų priežasčių konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas kasatoriui yra nepagrįstas ir bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neteisingai taikė ir aiškino CK 4.82 straipsnio 3 dalį, 4.84 straipsnį ir CK normas, reglamentuojančias paprastąjį turto administravimą, ir nesant teisinio pagrindo patenkino ieškinį. Taigi dėl netinkamo materialiosios teisės normų taikymo ir aiškinimo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimas ir nutartis naikintini ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas.

36Dėl atsakovo tinkamumo

37Nors, patenkinus kasacinį skundą, kasatoriaus argumentas dėl atsakovo netinkamumo šioje byloje neturi įtakos teismo sprendimui, bet teisėjų kolegija šiuo klausimu pasisako, nes tai yra teisės klausimas. Kasatorius kvestionuoja atsakovo tinkamumą, nurodo, kad skola už būtinąsias bendrojo naudojimo objektų, bendrųjų sistemų techninės priežiūros, šilumos, karšto vandens sistemų, liftų, techninės priežiūros, komunalines paslaugas (elektros energijos bendrojo reikmėms, bendrojo naudojimo patalpų valymo, namo teritorijos tvarkymo, šiukšlių išvežimo) turėjo būti priteista ne iš kasatoriaus, bet iš Klaipėdos miesto savivaldybės, kuri yra nuomojamų butų savininkė. Šį kasatoriaus argumentą teisėjų kolegija laiko teisiškai nepagrįstu, nes pagal Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba. Pažymėtina, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus savivaldybės administracija, kaip savivaldybės įstaiga, inter alia savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina, įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų, išlaidų ir kitų piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktą viena iš savivaldos funkcijų yra pagal įstatymų nustatytą kompetenciją vykdyti savivaldybės bendrosios dalinės nuosavybės administratorių veiklos priežiūrą ir juos kontroliuoti. Tai savivaldybė įgyvendina per savo vykdomąją instituciją – savivaldybės administracijos direktorių, kuris vadovauja savivaldybės administracijai. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šioje byloje tinkamas atsakovas – savivaldybės administracija, veikiantis Klaipėdos miesto savivaldybės vardu, nes savivaldybės vardu veikia savivaldybės institucijos pagal Vietos savivaldos ir kituose įstatymuose joms suteiktus įgaliojimus. Būtent veikdamas pagal savo įgaliojimus ir jų neviršydamas, savivaldybės administracijos direktorius paskyrė administratorių, sudarė su juo administravimo sutartį. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos išvada, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje turėtų būti Klaipėdos miesto savivaldybė, trečiasis asmuo – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, nes ieškinio pagrindas yra ieškovo ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (atsakovo) sudarytos sutartys. Be to, į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas ir nuomojamų savivaldybės butų savininkas – Klaipėdos miesto savivaldybė, bet šiems subjektams atstovavo tas pats įgaliotas atstovas. Taigi laikytina, kad įtraukimas į bylą dalyvaujančiais asmenimis ir savivaldybės, ir jos vykdomosios institucijos yra perteklinis.

38Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nesusiję su šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalyku, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

40Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 301 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovo. Už kasacinį skundą kasatorius sumokėjo 327 Lt žyminio mokesčio, todėl ši suma jam priteistina iš ieškovo. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme valstybė patyrė 291,23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo.

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 340 straipsnio 5 dalimi, 356 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

42Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimą bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

43Ieškovo UAB „Mūsų namų valdos“ (įmonės kodas 140336725) ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo atmesti.

44Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Mūsų namų valdos“ (įmonės kodas 140336725) 301 Lt (trys šimtai vieną litą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

45Priteisti atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš ieškovo UAB „Mūsų namų valdos“ (įmonės kodas 140336725) sumokėto 307 Lt žyminio mokesčio už kasacinio skundo padavimą.

46Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Mūsų namų valdos“ (įmonės kodas 140336725) 291,23 Lt (du šimtus devyniasdešimt vieną litą 23 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

47Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas, ar Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise... 5. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 10 212,99 Lt skolos ir... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 3 d. sprendimu iš dalies... 8. Teismas sprendė, kad atsakovas yra tinkamas, nes jis veikia Klaipėdos miesto... 9. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 12. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė padavė prisidėjimą prie... 13. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 14. 1. Kasatoriaus argumentas dėl atsakovo netinkamumo yra formalus, nes... 15. 2. Atsiliepime nesutinkama su kasatoriaus argumentu, kad šioje byloje... 16. 3. Kasacinio skundo teiginiai apie CK 6.479 straipsnio 4 dalies aiškinimą... 17. 4. Atsiliepime teigiama, kad teismai pradėjo formuoti teisingą praktiką, kai... 18. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 19. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. ... 21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama kasacinio skundo argumentus, pirmiausia turi... 22. Dėl administravimo sampratos bei butų... 23. Administravimas – tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui... 24. Įstatyme nustatyti atvejai, kada yra galimas butų ir kitų patalpų... 25. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktą viena iš savivaldos... 26. Administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu ir jo... 27. Nagrinėjamos bylos atveju, kai nustatyta tvarka paskirtas administratorius, o... 28. Teisės aktuose reglamentuojami valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų... 29. Įstatyme įtvirtinta, kad administratorius veikia pagal savivaldybės mero... 30. Dėl administravimo sutarties teisinio... 31. Butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas yra... 32. Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Mūsų namų valdos“ yra atestuotas ir... 33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas... 34. Pasisakydama dėl kasacinio skundo argumento, kuriuo keliamas savivaldybės... 35. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas... 36. Dėl atsakovo tinkamumo... 37. Nors, patenkinus kasacinį skundą, kasatoriaus argumentas dėl atsakovo... 38. Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nesusiję su šios bylos... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 40. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, paskirstytinos bylinėjimosi... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimą bei... 43. Ieškovo UAB „Mūsų namų valdos“ (įmonės kodas 140336725) ieškinį... 44. Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Mūsų namų valdos“ (įmonės kodas... 45. Priteisti atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš... 46. Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Mūsų namų valdos“ (įmonės kodas... 47. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...