Byla 2A-3215-803/2015
Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčo komisijos sprendimo panaikinimo ir skolos priteisimo iš atsakovės L. P

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės – Balynienės, Andriaus Ignoto, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) uždarosios akcinės bendrovės „Mėsos eksportas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mėsos transportas“ ieškinį dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčo komisijos sprendimo panaikinimo ir skolos priteisimo iš atsakovės L. P..

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mėsos transportas“ pateikė ieškinį, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2015-03-24 sprendimą Nr. DGKS-1313, kuriuo minėta komisija nusprendė išieškoti atsakovės naudai iš ieškovo 172,32 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei 172,32 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir atsakovės L. P. 2015 m. kovo 3 d. prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo iš ieškovo atmesti; 2) priteisti iš atsakovės 362,36 Eur permoką, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo prašomos priteisti 362,36 Eus skolos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Darbo ginčų komisija nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 141 straipsnio 3 dalį ir nusprendė išieškoti iš ieškovo atsakovės naudai 172,32 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Ieškovo teigimu, atsakovė dirbti vyr. finansininke pradėjo 2014 m. gruodžio 1 d. darbo sutarties Nr. 8 pagrindu, nustatant jai 190,57 Eur (658 Lt) darbo užmokestį ir 4 val. trukmės darbo dieną. Su atsakove darbo sutartis nutraukta 2015 m. sausio 16 d. DK 127 straipsnio pagrindu ir atsakovei už jos išdirbtą laikotarpį turėjo būti išmokėta iš viso 231,03 Eur darbo užmokestis – 137,59 Eur už 2014 m. gruodžio mėn. ir 93,44 Eur už 2015 m. sausio mėn. Ieškovo teigimu, atsižvelgdamas į atsakovės prašymą dėl pinigų reikalingumo ateinančiam šventiniam laikotarpiui bei patvirtinimą, jog permoka bus įskaityta į vėlesnius jos naudai atliekamus mokėjimus, ieškovas 2014 m. gruodžio 30 d. pervedė atsakovei 593,39 Eur (2 048,85 Lt). Ieškovas nurodo, jog susidariusios 362,36 Eur permokos atsakovė jos atleidimo iš darbo dieną nepaskaičiavo ir ieškovui negrąžino, todėl Darbo ginčų komisija nepagrįstai neįvertinusi ieškovo nurodytų aplinkybių ir neatsižvelgusi į tai, kad atsakovei buvo sumokėta 362,36 Eur daugiau, nustatė neatsiskaitymo su atsakove jos atleidimo dieną faktą ir priteisė 172,32 Eur vidutinio dydžio darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Ieškovo teigimu, iš atsakovės turėtų būti priteisiama 362,36 Eur skola, kadangi darbo sutarties nutraukimo dieną atsakovė rengė dokumentus bei atliko skaičiavimus ir nutylėjo permokos aplinkybę, minėta suma yra atsakovės skola ieškovui ir ji negrąžinta dėl atsakovės nesąžiningų bei neteisėtų veiksmų, be to, prašoma grąžinti 362,36 Eur suma nepatenka į DK 224 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamas išskaitas bei jų atlikimo pagrindus (b. l. 1-5).

5Atsiliepime į ieškinį atsakovė su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai su ja neatsiskaitė darbo sutarties nutraukimo dieną (2015-01-16), todėl jai kreipusis į Darbo ginčų komisiją, pastaroji priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsakovės teigimu, darbdavys, įvertinęs darbo apimtis ir tai, kad įmonėje nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. nebuvo sutvarkyti buhalteriniai dokumentai, 2014 m. gruodžio mėn. įsakymu paskyrė priemoką, dėl ko už 2014 m. gruodžio mėn. sumokėjo 770,77 Eur darbo užmokestį. Nurodė, jog avanso išmokėti daugiau negu priskaičiuota neprašė, darbdavys pats nusprendė sumokėti priemoką už 2014 m. gruodžio mėn., todėl ieškovo reikalavimas priteisti 362,36 Eur skolą nepagrįstas (b. l.47-49).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 9 d. sprendime konstatavo, kad ieškovo reikalavimas nepagrįstas, todėl ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus ir liudytojos S. M. parodymus, padarė išvadą, jog dalis 2014 m. gruodžio mėn. atsakovei sumokėtos sumos yra ieškovo priedas prie darbo užmokesčio. Teismas nustatė, kad darbo užmokesčio žiniaraštį pasirašė ieškovo vadovas, todėl laikė pagrįstais atsakovės paaiškinimus dėl darbdavio įsakymo skirti priedą priėmimo. Teismas atmetė ieškovo argumentus, jog dokumentus pasirašė pasitikėdamas atsakove, kadangi pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 ir 21 straipsnius įmonės vadovas turi pareigą organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą ir buhalterinę apskaitą ir yra atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, įskaitant buhalterinės veiklos organizavimą bei buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą. Teismas taip pat vertino nepagrįstais ieškovo argumentus dėl 592,93 Eur avanso pervedimo, kadangi avanso mokėjimas nenumatytas darbo sutartyje, ieškovas nepateikė atsakovės prašymo dėl avanso išmokėjimo, o vanagas, kuris sudaro dalį darbo užmokesčio, keturis kartus viršijo atsakovei sulygtą mokėti darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovei 2014 m. gruodžio mėn. buvo apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis su priedu, apskaičiuodamas atsakovei atleidimo iš darbo dieną neišmokėtas sumas, rėmėsi 2015-02-17 pažymomis, kuriose į darbo užmokesčio apskaičiavimą įskaičiuotas ir darbo užmokesčio priedas. Teismas patikrino Darbo ginčų komisijos atliktus paskaičiavimus ir nustatė, jog pastaroji pagrįstai apskaičiavo ieškovo 172,34 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas skolą atsakovei, kurią turėjo išmokėti atsakovės atleidimo iš darbo dieną. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai neatsiskaitė su atsakove jos atleidimo dieną, todėl sutiko su Darbo ginčų komisijos sprendimu priteisti atsakovei iš ieškovo vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, kuris sumažintas remiantis protingumo ir proporcingumo principais iki 172,32 Eur sumos (b. l. 81-84).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliantas (ieškovas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė nepateikė įmonės vadovui duomenų apie jai priklausančias išmokėti sumas atleidimo iš darbo dieną. Apeliantas nesutinka ir su teismo argumentu, jog atsakovei išmokėta 2014 m. gruodžio mėn. išmokėta 592,93 Eur suma laikytina priedu. Nurodo, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nėra įmonės vadovo įsakymo skirti priedą, o atsakovė tik savo pačios parengtame 2014 m. gruodžio 31 d. darbo užmokesčio žiniaraštyje nurodė jai suteiktą avansą kaip priedą. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog atsakovė neišdirbusi pilno mėnesio galėjo būti skatinama keturis kartus už jos darbo užmokestį didesniu priedu ir ar tokia išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismas nepagrįstai nustatė įmonės vadovo atsakomybę už atsakovės padarytas klaidas, kurios padarytos suklaidinus ieškovą siekiant asmeninės naudos. Apeliantas nurodo, jog atsakovei išmokėta papildoma suma laikytina avansu, sudarančiu darbo užmokesčio dalį, o ne priedu, todėl nesutinka su skundžiamame sprendime apskaičiuotu vidutiniu darbo užmokesčiu. Apelianto teigimu, atsakovė padarė sąskaitybos klaidų, nepagrįstai nurodydama žiniaraštyje jai skirtą priedą nesant įmonėje priimto įsakymo, todėl susidariusi 362,36 Eur skola turėtų būti priteisiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.241 straipsnio 4 dalies pagrindu. Nurodo, jog atsakovė darbo ieškovo įmonėje metu padarė buhalterinės apskaitos klaidų, todėl dėl kompetencijos trūkumo ir/ ar galimo nesąžiningumo padarė sąskaitybos klaidų, apiformindama jai skirtą išmoką. Apeliantas nurodo, jog minėtos aplinkybės sudaro pagrindą priteisti ieškovui iš atsakovės 362,36 Eur skolą (b. l. 93-97).

10Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo 2015-07-09 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo advokato teisinės pagalbos išlaidas. Nurodo, jog ieškovas pretenzijų ar pastabų dėl jos darbo nepateikė, todėl apeliantas nepagrįstai teigia apie netinkamą atsakovės pareigų atlikimą ieškovo įmonėje. Atsakovės teigimu, nepagrįstas ir apelianto reikalavimas priteisti iš atsakovės 362,36 Eur permoką. Nurodo, jog priemoka prie darbo užmokesčio nustatyta įvertinus įmonėje reikiamus sutvarkyti buhalterinius dokumentus (b. l. 103-106). Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „Mėsos eksportas“, atstovaujamo direktoriaus A. K., ir atsakovės L. P. 2014 m. gruodžio 1 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 8, kurios pagrindu atsakovė buvo priimta į vyr. finansininkės pareigas (b. l. 15-18). Darbo sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad atsakovei už 4 val. darbą mokamas 658 Lt (190,57 Eur) darbo užmokestis; jis mokamas darbuotojo prašymu vieną kartą per mėnesį kiekvieno mėnesio 10 -15 dienomis (b. l.15). Minėta darbo sutartis DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu nutraukta 2015 m. sausio 16 d. Kaip matyti iš 2014-12-30 darbo užmokesčio žiniaraščio už 2014 m. gruodžio mėn., atsakovei prie sulygto darbo užmokesčio sumokėtas 2070,75 Lt (neatskaičiuos mokesčių) priedas (7 skiltis; b. l. 72), dėl kurio nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ir kuris yra apeliacijos objektu.

13Dėl papildomo uždarbio vertinimo

14Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai atsakovei išmokėtą už 2014 m. gruodžio mėn. 2070,75 Lt (neatskaičiuos mokesčių) sumą laikė priedu, o ne avansu, dėl ko skundžiamame sprendime padaryta neteisinga išvada. Taigi tam, jog tinkamai būtų nustatytas atsakovei 2014 m. gruodžio mėn. išmokėtos ginčijamos sumos pobūdis, turi būti įvertintas minėtos sumos pagrindas bei paskirtis, kuriuos skirtingai vertina bylos šalys.

15Pagal įstatymą, darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, jame privaloma sulygti ne tik dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, tačiau ir dėl darbo apmokėjimo sąlygų, tokių kaip darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos, ir kt. (DK 93, 95 straipsniai). Darbo kodekse numatyta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (DK 186 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal Kasacinio teismo praktiką, darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą pagal iš anksto nustatytus rodiklius, t. y. priedus, priemokas ir pan. (DK 186 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2006). Darbuotojui mokamas papildomas darbo užmokestis (taip pat ir priedai) ir jų skyrimo tvarka gali būti numatyta tiek darbo sutartyse, tiek darbdavio priimamuose vietiniuose (lokaliniuose) teisės aktuose, įgyvendinančiuose DK 186 straipsnyje nuostatas. Taigi papildomas darbo užmokestis skiriamas esant teisiniam pagrindui ir vadovaujantis objektyviais kriterijais.

16Nagrinėjamu atveju iš darbo sutarties turinio matyti, jog darbo sutartyje sulygta tik dėl pagrindinio darbo užmokesčio ir jo išmokėjimo termino, dėl papildomo uždarbio (šiuo atveju priedo) skyrimo nesusitarta, t. y. neaptarta galimybė skirti priedą, nenumatytas priedo dydis ar jo skyrimo sąlygos (b. l. 15-18). Atsakovė nurodo, jog 2014 m. gruodžio mėn. jai paskirtas priedas ieškovo įsakymu už didelį darbo krūvį, kadangi ieškovo įmonės buhalterinė apskaita nebuvo sutvarkyta nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio. Taigi atsakovė priedo paskyrimo aplinkybę grindžia darbdavio lokaliniu teisės aktu. Byloje nepateiktas ieškovės nurodytas atsakovo priimtas įsakymas, kuriuo, ieškovės teigimu, jai paskirtas minėtas priedas (CPK 178 straipsnis). Tiek ieškovo vadovas J. V. 2015-06-29 teismo posėdyje (teismo posėdžio garso įrašo duomenys), tiek buvęs ieškovo vadovas A. K. procesiniuose dokumentuose nuosekliais argumentais nurodė, jog įmonėje įsakymas dėl priedo atsakovei išmokėjimo nebuvo priimtas. Apie tai, kad atsakovo įmonėje nėra įsakymo, patvirtino ir teismo posėdyje liudytoja apklausta ieškovo buhalterė S. M.. Byloje esantis 2014 m. gruodžio 30 d. darbo užmokesčio žiniaraštis yra vienintelis rašytinis dokumentas, iš kurio matyti, jog atsakovei 2014 m. gruodžio mėn. sumokėtas įrodinėjamas priedas (b. l. 72). Taigi sutiktina su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas apie 2014 m. gruodžio mėn. atsakovei išmokėtos 2070,75 Lt sumos pobūdį sprendė iš esmės remdamasis jos paaiškinimais ir vieninteliu esančiu byloje rašytiniu įrodymu – 2014 m. gruodžio 30 d. darbo užmokesčio žiniaraščiu.

17Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; ir kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog ieškovas 2070,75 Lt sumą kaip priedą išmokėti atsakovei nusprendė savo įsakymu (CPK 183 straipsnis). Kaip jau buvo minėta, pagal aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką priedas apskaičiuojamas ir mokamas pagal teisinį pagrindą remiantis objektyviais kriterijais, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai nepagrindžia teisinio pagrindo egzistavimo jo skyrimui. Nors pirmosios instancijos teismas atsakovei paskirtą 2070,75 Lt sumą kaip priedą vertino remdamasis 2014 m. gruodžio 30 d. darbo užmokesčio žiniaraščiu, tačiau pažyma, nelaikytina dokumentu, pagrindžiančiu aplinkybę, jog ieškovas nusprendė atsakovei skirti priedą (CPK 183, 185 straipsniai). Minėtoje pažymoje suvedami duomenys, kurių pagrindas yra kiti dokumentai (pvz. darbdavio priimti įsakymai, darbo sutartys ir kt.), todėl nesant darbdavio įsakymo dėl priedo skyrimo atsakovei, 2014 m. gruodžio mėn. 30 d. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodytos 2070,75 Lt sumos kaip priedo vertinimas neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl priedo sampratos aiškinimo.

18Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su skundžiamame sprendime nurodytu argumentu, jog ieškovo vadovas, pasirašydamas ant 2014 m. gruodžio 30 d. darbo laiko apskaitos žiniaraščio, patvirtino priedo atsakovei išmokėjimo faktą. Kasacinis teismas praktikoje yra nurodęs, jog darbo teisės normų taikymas nereiškia išimtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo vadovo A. K. pasirašymas ant 2014 m. gruodžio 30 d. darbo užmokesčio žiniaraščio nepatvirtina 2070,75 Lt sumos kaip priedo teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi vien formalus 2014 m. gruodžio mėn. 30 d. darbo užmokesčio žiniaraštyje 2070,75 Lt sumos nurodymas priedo skiltyje, nesant minėtą sumą patvirtinančio teisinio pagrindo, nesudaro pagrindo vertinti, jog minėta suma iš tiesų turėtų būti laikytina priedu.

19Kaip jau buvo minėta, atsakovės darbo užmokestis sudarė 190,57 Eur, kai tuo tarpu atsakovės teigimu, jai paskirtas 2070,75 Lt priedas už didelį darbo krūvį. Byloje nėra įrodymų dėl minėtos sumos, kuri turėtų būti vertinama kaip priedas, apskaičiavimo pagrįstumo (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinės instancijos teismas išaiškino, jog byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. UAB ,,Corriere Rosa transportas“, bylos Nr. 3K-3-71/2008, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „PAAS LT“ v. I. U., bylos Nr. 3K-3-120-687/2015). Taigi nepaisant įstatymo leidėjo numatytos teismui pareigos būti aktyviam, teismui negali būti perkelta šalies pareiga surinkti byloje įrodymus (CPK 7, 12, 178, 414 straipsniai). Pagal nurodytą praktiką atsakovė neatleista nuo įrodinėjimo pareigos, todėl teigdama, jog 2070,75 Lt suma laikytina priedu, atsakovė, būdama buhaltere ir turėdama specialių žinių, turėjo pateikti teismui kriterijus, kuriais remiantis buvo apskaičiuotas jos nurodytas priedas. Be to, kelia pagrįstų abejonių ir neva paskirto priedo dydis, kuris yra keturis kartus didesnis už darbo sutartyje nurodytą atsakovės sumą, bei priedo paskyrimo aplinkybės. Atsakovė ieškovo įmonėje pradėjo dirbti 2014-12-02, o 2014-12-30 mokėjimo dokumentu buvo pervestas ne tik darbo užmokestis, bet ir neva ieškovo paskirtas priedas. Taigi įvertinus darbo santykių trukmę, pervesta atsakovei suma neturi objektyvaus pagrindo laikyti ją priedu. Atsakovės argumentas, jog darbdavys priedą jai išmokėjo remdamasis dideliu darbo krūviu, nepagrįsta byloje esančiais įrodymais (CPK 178, 183 straipsniai). 2014 m. gruodžio 1 d. darbo sutartyje Nr. 8 sulygta dėl keturių valandų darbo dienos trukmės darbo (20 val. per savaitę), o 2014 m. gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje taip pat nurodytas 4 valandų trukmės per dieną darbo užmokestis (b. l. 21). Taigi atsakovės nurodyta aplinkybė dėl didelio darbo krūvio ir jo pagrindu paskirto priedo yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Be to, išklausiusi 2015-06-29 teismo posėdžio garso įrašą, teisėjų kolegija pastebėjo, jog liudytoja S. M. taip pat nurodė didelį darbo krūvį ieškovo įmonėje, tačiau duomenų apie tai, kad liudytojai buvo paskirtas priedas remiantis minėtu kriterijumi, nenustatyta (CPK 183 straipsnis).

20Pirmosios instancijos teismo neišsamų byloje pateiktų įrodymų vertinimą pagrindžia ir aplinkybė, jog teismas, laikydamas 2070,75 Lt sumą priedu ir nurodydamas, jog minėtas priedas paskirtas atsakovei įsakymu, nevertino byloje pateikto 2015-06-26 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pranešimo Nr. (7.2)3-72676 „Dėl informacijos apie duomenų tikslinimą pateikimo“ (b. l. 67-68). Minėtame pranešime nurodyta, jog pateiktų elektroninių prašymų pagrindu, kuriuos pasirašė ieškovo įgaliotas asmuo S. M., patikslintos atsakovės 2014 m. gruodžio mėnesio ir 2015-01-16 draudžiamosios pajamos (b. l. 67-68). Minėti patikslinimai atlikti ieškovo 2015-02-17 įsakymo „Dėl darbuotojo darbo užmokesčio perskaičiavimo“ pagrindu (b. l. 33). Minėtas įsakymas nenuginčytas, jis yra galiojantis (CPK 185 straipsnis), jo pagrindu atlikti atsakovės darbo užmokesčio perskaičiavimai ir sumažintos draudžiamosios pajamos, todėl teismas, vertindamas 2070,75 Lt sumą kaip priedą atsakovei, nepagrįstai neįvertino minėtų įrodymų (CPK 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, neteisingai vertino reikšmingas ginčo išnagrinėjimui bylos aplinkybes, neatskleisdamas bylos esmės ir nepagrįstai nustatydamas, jog atsakovei sumokėta 2070,75 Lt suma laikytina priedu. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinio dalį dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes atsakovės reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų turėjo būti atmestas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

21Dėl ieškovo reikalavimo priteisti permoką

22Ieškovas pateiktame teismui ieškinyje nurodė, jog atsakovės darbo laikotarpiu atsakovei sumokėta 593,39 Eur suma, nors faktinis darbo užmokestis sudarė 231,03 Eur, todėl susidarė 362,36 Eur permoka. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo, tokiu būdu neišspręsdamas visų ieškinio reikalavimų. Kadangi pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovo prašymo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.241 straipsnio 4 dalies pagrindu reiškiamo reikalavimo priteisti iš atsakovės 362,36 Eur skolą, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą apeliacine tvarka, negali spręsti ir pasisakyti dėl ieškovo reiškiamo reikalavimo.

23Be to, įstatyme numatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą (DK 412 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas nebuvo pateiktas Darbo ginčų komisijai, privalomam ikiteisminiam organui, nagrinėjančiam individualius darbo ginčus (DK 287 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas su reikalavimu dėl permokos iš atsakovės priteisimo nesikreipė į Darbo ginčų komisiją, jis nėra išnagrinėtas privalomo ikiteisminio organo, nagrinėjančio individualius darbo ginčus, yra pagrindas ieškovo ieškinio dalį dėl permokos priteisimo palikti nenagrinėtą (DK 412 straipsnio 1 dalis).

24Dėl atsiskaitymo su atsakove atleidimo iš darbo dieną

25Įstatymas imperatyviai reglamentuoja atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotojų tvarką, numatydamas, jog darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (DK 141 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką (DK 141 straipsnio 3 dalis). Taigi DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyti padariniai tenka darbdaviui tuo atveju, jei jis neįvykdė ar netinkamai įvykdė DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną.

26Nagrinėjamu atveju iš atsakovės pateiktų paskaičiavimų matyti, kad atsakovė, skaičiuodama jai priklausantį darbo užmokestį atleidimo iš darbo dieną, skaičiuoja ir priedą, tačiau dėl ieškovės nurodytos ir pirmosios instancijos teismo įvertintos 2070,75 Lt sumos kaip priedo pasisakyta aukščiau, konstatuojant, jog minėta suma pagal savo pobūdį bei vertinimą teismų praktikoje negali būti laikoma priedu. Taigi įvertinus byloje esančius įrodymus, tarp jų 2015-06-26 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pranešimo Nr. (7.2)3-72676 „Dėl informacijos apie duomenų tikslinimą pateikimo“ turinį, į pateiktus paskaičiavimus, nustatyta, kad atsakovei išmokėtas visas darbo užmokestis už jos darbą ieškovo įmonėje. Iš atsakovės paskaičiavimų matyti, jog už darbą ieškovo įmonėje jai priklauso 3,53 k. d. atostogų, tačiau byloje nustačius, jog ieškovei išmokėta daugiau darbo užmokesčio nei pagrįsta objektyviais įrodymais, spręstina, kad darbdavys atsiskaitė su atsakove, sumokėdamas jai ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas (DK 35 straipsnis).

27Dėl bylinėjimosi išlaidų

28Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują, atitinkamai tarp šalių perskirstomos jų bei valstybės patirtos išlaidos, susijusios su vykusiu teisminiu procesu (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

29Atsakovas pateikė įrodymus, jog sumokėjo 61,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 61) ir 363,00 Eur už advokato teisinę pagalbą (b. l. 59-62). Apeliacinės instancijos teisme ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 61,00 Eur žyminis mokestis (b. l. 99), duomenų apie advokato teisinės pagalbos išlaidas rengiant apeliacinį skundą, nepateikta (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinio dalis dėl turtinio reikalavimo (362,36 Eur) permokos priteisimo iš atsakovės paliekama nenagrinėta, ieškovui grąžinamas 20,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinio reikalavimą pirmosios instancijos teisme ir 20,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinio skundo turtinį reikalavimą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Likęs ieškovo sumokėtas žyminis mokestis (41,00 Eur už ieškinį pirmosios instancijos teisme ir 41 Eur už apeliacinį skundą) priteistinas iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atstovavimo teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 „Dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos), patvirtintus advokato teisinės pagalbos teikimo rekomenduojamus maksimalius dydžius. Apeliacinės instancijos vertinimu, ieškinio parengimas atitinka Rekomendacijų punktuose nustatytus maksimalius dydžius (8.1, 8,19 punktai), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 363 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Iš viso ieškovui iš atsakovės priteistina 404,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 41 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis ir 98 straipsnis). Tai atitinka ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

31Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo dalį, kuria paliktas galioti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. DGKS-1313, priimtas darbo byloje Nr. APS-36-3976, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį šioje dalyje tenkinti.

32Ieškovo ieškinio dalį dėl 362,36 Eur permokos priteisimo iš atsakovės L. P. palikti nenagrinėtą.

33Priteisti iš atsakovės L. P., a. k. ( - ) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mėsos eksportas“, j. a. k. 303225902, naudai 404,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

34Priteisti iš atsakovės L. P., a. k. ( - ) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mėsos eksportas“, j. a. k. 303225902, naudai 41,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

35Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Mėsos eksportas“, j. a. k. 303225902, 40 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2015-04-24 mokėjimo dokumentu kredito įstaigoje AB SEB banke.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mėsos transportas“... 5. Atsiliepime į ieškinį atsakovė su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė jo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 9 d. sprendime konstatavo,... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliantas (ieškovas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti... 10. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo pirmosios... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „Mėsos eksportas“, atstovaujamo... 13. Dėl papildomo uždarbio vertinimo ... 14. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, jog pirmosios... 15. Pagal įstatymą, darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, jame... 16. Nagrinėjamu atveju iš darbo sutarties turinio matyti, jog darbo sutartyje... 17. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai... 18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su skundžiamame sprendime... 19. Kaip jau buvo minėta, atsakovės darbo užmokestis sudarė 190,57 Eur, kai tuo... 20. Pirmosios instancijos teismo neišsamų byloje pateiktų įrodymų vertinimą... 21. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti permoką... 22. Ieškovas pateiktame teismui ieškinyje nurodė, jog atsakovės darbo... 23. Be to, įstatyme numatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo kreipėsi į teismą... 24. Dėl atsiskaitymo su atsakove atleidimo iš darbo dieną... 25. Įstatymas imperatyviai reglamentuoja atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotojų... 26. Nagrinėjamu atveju iš atsakovės pateiktų paskaičiavimų matyti, kad... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 28. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują,... 29. Atsakovas pateikė įrodymus, jog sumokėjo 61,00 Eur žyminio mokesčio (b. l.... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo dalį, kuria... 32. Ieškovo ieškinio dalį dėl 362,36 Eur permokos priteisimo iš atsakovės L.... 33. Priteisti iš atsakovės L. P., a. k. ( - ) ieškovo uždarosios akcinės... 34. Priteisti iš atsakovės L. P., a. k. ( - ) ieškovo uždarosios akcinės... 35. Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Mėsos eksportas“, j. a....