Byla 2S-2100-864/2017

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties leisti užbaigti vykdymo veiksmų procedūras civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (suinteresuoti asmenys: AB SEB bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB Swedbank, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Kauno vandenys“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, 99-ji daugiabučių namų savininkų bendrija „Fabija“, UAB „Kauno švara“, AB „Kauno energija“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Nemuno būstas“, antstoliai G. P., G. B., A. S., I. B.),

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. 2017 m. balandžio 18 d. įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartis, kuria pareiškėjui A. B. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Skolvalda“.
  2. 2017 m. gegužės 2 d. antstolis G. P. paštu išsiuntė teismui prašymą, kuriame prašė: leisti varžytynių laimėtojui A. K. sumokėti likusią piniginių lėšų sumą už nupirktą varžytynėse parduotą turtą į antstolio depozitinę sąskaitą; leisti antstoliui surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą; leisti išieškotas pinigines lėšas už parduotą turtą paskirstyti įstatymo nustatyta tvarka.
  3. Paaiškino, kad 2016 m. liepos 12 d. patvarkymu buvo paskelbtos skolininkui A. B. priklausančio turto (buto, esančio adresu ( - )) varžytynės. 2016 m. rugpjūčio 11 d. buvo paskelbtas varžytinių laimėtojas – A. K., tačiau gavus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį Nr. 2YT-34675-987/2016, kuria buvo sustabdytos skolininkui priklausančio turto varžytynės, antstolis 2016 m. rugpjūčio 18 d. sustabdė piniginių lėšų sumokėjimą už varžytynėse parduotą turtą iki teisme bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų.
  4. 2017 m. sausio 12 d. įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis, kuria A. B. skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas.
  5. 2017 m. balandžio 26 d. antstoliui tapo žinoma, kad pareiškėjui buvo iškelta bankroto byla, todėl siekiant užbaigti vykdymo veiksmus yra būtinas teismo leidimas.
  6. Bankrutuojančio fizinio asmens A. B. bankroto administratorius UAB „Skolvalda“ atsiliepimu prašė antstolio prašymo netenkinti.
  7. Paaiškino, kad antstolis praleido 15 dienų terminą, numatytą Fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 str. 1 d., šiam prašymui pareikšti.
  8. Teigia, kad antstolis tinkamai neatliko turto vertinimo, nes rėmėsi konsultacine išvada, kuri yra informacinio pobūdžio. Šiuo metu buto rinkos vertė yra 84000 Eur, kai antstolis butą įkainojo 65000,00 Eur, o realizavo būtą už 56300 Eur. Tikslinga yra atlikti naują turto vertinimą, nes tokiu būdu bus didesne apimtimi tenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai.
  9. Suinteresuotas asmuo UAB „Nemuno būstas“ atsiliepimu prašė antstolio prašymo netenkinti.
  10. Paaiškino, kad sprendžiant bankrutuojančio fizinio asmens turto pardavimo klausimą, dalyvauja kreditorių susirinkimas, kuris tvirtina pradinę turto kainą. Todėl leidus antstoliui užbaigti vykdymo veiksmus, kreditoriams nebūtų suteikta teisė patvirtinti pradinę turto kainą. Nuo varžytinių pradžios praėjo beveik metai, todėl būtų tikslinga atlikti naują turto vertinimą, kadangi šiuo metu nekilnojamojo turto kainos yra ženkliai pakilusios. Tokiu būdu būtų labiau užtikrinti kreditorių ir skolininko interesai.
  11. Suinteresuoti asmenys UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Kauno švara“, UAB „Kauno vandenys“, AB SEB bankas atsiliepimais neprieštaravo antstolio prašymui.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi antstolio prašymą patenkino iš dalies: leido antstoliui G. P. užbaigti pradėtas vykdymo procedūras, surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą, leido varžytynių laimėtojui A. K., sumokėti likusią piniginių lėšų sumą už nupirktą varžytynėse parduotą butą, esantį adresu ( - ), šią sumą pervedant į administratoriaus depozitinę sąskaitą; likusioje dalyje prašymą atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad antstolis nepraleido termino prašymui dėl vykdymo veiksmų procedūrų užbaigimo pateikti.
  3. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad skolininkui priklausantis turtas varžytynėse parduotas 2016 m. rugpjūčio 11 d. ir varžytynių dalyvio mokestis į antstolio depozitinę sąskaitą buvo pervestas, o pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas 2016 m. lapkričio 30 d. bei 2017 m. balandžio 10 d. iškelta bankroto byla, todėl antstoliui buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl leidimo baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras.
  4. Teismas administratoriaus argumentus dėl tikslingumo paskirti naują turto ekspertizę atmetė, nurodęs, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, tiek Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartimi, konstatuotas turto pardavimo varžytynėse teisėtumas. Todėl administratoriaus prašymą dėl leidimo užbaigti vykdymo procedūras tenkino. Dėl antstolio prašymo paskirstyti lėšas už parduotą turtą CPK nustatyta tvarka, teismas nurodė, kad, remiantis FABĮ 20 str. 1 d., viso lėšos turi būti pervestos bankrutuojančios fizinio asmens bankroto administratoriaus vardu atidarytą depozitinę sąskaitą.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7

  1. Pareiškėjas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį ir įpareigoti bankroto administratorių į artimiausiu metu vyksiantį kreditorių susirinkimą dėl mokumo atkūrimo plano projekto įtraukti klausimą dėl antstolio G. P. 2017 m. gegužės 12 d. prašymo užbaigti vykdyti pradėtas varžytynes.
  2. Paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi sustabdė paskelbtas ginčo turto varžytynes, apie kurių sustabdymą antstolis buvo informuotas kitą dieną. Todėl akivaizdu, kad antstolis specialiai pavėluotai (2016 m. rugpjūčio 12 d.) atsiėmė teismo nutartį, siekdamas vykdyti varžytynes.
  3. Teigia, kad skundžiama nutartis pažeidžia hipotekos turėtojo AB SEB bankas interesus, nes 2016 m. rugsėjo 30 d. atliktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad varžytinėse parduodamo turto vertė yra 65000 Eur, o antstolio G. P. buto nustatyta vertė, apžiūrėjus iš išorės daugiabutį namą ir remiantis konsultacine išvada, yra 57000 Eur, t. y. ženkliai mažesnė. Tokiu būdu yra pažeidžiami ir kitų kreditorių interesai gauti didesnę savo reikalavimo dalį.
  4. 2017 m. birželio 22 d. buvo patvirtintas kreditorių sąrašas, todėl artimiausiu metu kreditoriams bus teikiamas svarstyti mokumo atkūrimo plano projektas, kuriame turės būti nurodyta turto pardavimo tvarka ir kaina, tame tarpe dėl ginčo turto pardavimo. Todėl yra tikslinga panaikinti skundžiamą nutartį ir leisti klausimą dėl ginčo buto spręsti kreditorių susirinkimui, tuo pat metu kaip ir mokumo atkūrimo plano projektą. Tokiu atveju, kreditoriai turėdami sprendimo teisę, priims patį naudingiausią variantą jų interesams užtikrinti bei įgyvendinti, net jeigu kreditorių susirinkimas nuspręs tenkinti antstolio G. P. prašymą užbaigti vykdyti pradėtas varžytines.
  5. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Paaiškino, kad apelianto pagrindinis tikslas yra vilkinti turto pardavimą ir bylos nagrinėjimą, nes net pats hipotekos kreditorius AB SEB bankas neprieštaravo antstolio prašymui.
  6. Suinteresuotas asmuo UAB „Nemuno būstas“ atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti. Paaiškino, kad prašymą dėl pradinės turto pardavimo kainos turėtų spręsti pareiškėjo kreditorių susirinkimas. Nuo paskutinio ginčo turto vertinimo praėjo vieneri metai, todėl tikslinga atlikti naują turto vertinimą. Tokiu būdu bus užtikrinti pareiškėjo ir jo kreditorių interesai.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų pareiškėjai nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
  2. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstoliui leista užbaigti vykdymo veiksmų procedūras, realizuojant pareiškėjui priklausantį butą, esantį ( - ), teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, kad fizinio asmens bankroto atveju turtas realizuojamas FABĮ 27, 28 straipsnyje nustatyta tvarka. FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta turto realizavimo bendrosios tvarkos išimtis: jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą. Teismas turi spręsti dėl leidimo baigti varžytynes, atsižvelgdamas į FABĮ tikslą, nurodytą FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje, t. y. įvertinti, kuris sprendimas: užbaigti pradėtą turto realizavimą ar nutraukti pradėtas vykdymo procedūras ir turtą realizuoti bankroto įstatyme nustatyta tvarka, labiau atitinka tiek skolininko, tiek kreditorių interesus. FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju, teismui leidus užbaigti pradėtus vykdymo veiksmus, antstolis juos vykdo CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodyta tvarka.
  4. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl FABĮ 20 str. 1 d. nuostatų, pateikiant prašymą dėl leidimo užbaigti vykdymo procedūras, laikymosi nėra, tačiau apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo duotą leidimą baigti antstolio pradėtas vykdymo procedūras, iš esmės nurodydamas, kad antstolis nepagrįstai nesustabdė varžytinių po teismo nutarties sustabdyti varžytines, o klausimas dėl buto realizavimo turėtų būti sprendžiamas kreditorių susirinkime. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka.
  5. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šios bylos apeliacijos dalykas yra skundžiamos nutarties dalis, kuria leista antstoliui užbaigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, o ne antstolio veiksmų, vykdant varžytynes ar nustatant turto kainą, teisėtumo klausimas.
  6. Antstolio veiksmų, skelbiant varžytynes bei nustatant ginčo turto kainą, teisėtumas jau buvo įvertintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Nr. 2YT-34675-987/2016, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartimi Nr. 2S-190-450/2017, kuria pareiškėjo atskirasis skundas buvo atmestas, o minėta pirmosios instancijos teismo nutartis buvo palikta nepakeista (CPK 179 str. 3 d.).
  7. Be to, antstolis, 2016 m. rugpjūčio 12 d. gavęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį Nr. 2YT-34675-987/2016, kuria sustabdytos skolininkui priklausančio turto paskelbtos varžytynės iki skundo išnagrinėjimo, 2016 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu sustabdė piniginių lėšų sumokėjimą už varžytynėse parduotą turtą iki teisme bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų. Nors apeliantas teigia, kad apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį Nr. 2YT-34675-987/2016 telefonu informavo antstolį, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.).
  8. Taigi, aplinkybė dėl varžytinių savalaikio nesustabdymo yra neįrodyta, varžytinių paskelbimo ir ginčo turto kainos nustatymo teisėtumas yra patvirtintas įsiteisėjusiais teismų procesiniai sprendimais (CPK 18 str.), todėl teismas dėl apelianto argumentų, susijusių su antstolio veiksmais, plačiau nepasisako.
  9. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas plačiau nevertina apelianto argumentų dėl turto pardavimo kainos. Aukščiau minėtose teismų procesiniuose sprendimuose, kuriuose buvo sprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumas, nustatyta, kad turtas pirmose varžytynėse buvo parduotas už 56300 Eur, t. y. 4300 Eur didesne suma, nei būtų pradinė kaina pirmosiose varžytynėse (52000 Eur), skaičiuojant nuo turto vertintojo UAB „Jungtinis verslas“ 2016 m. rugsėjo 30 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nustatytosios – 65000 Eur (CPK 718 str.; t. III, b. l. 98-126).
  10. Nors atsiliepime į antstolio prašymą pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu ginčo buto kaina yra apie 84000 Eur, tačiau ir šiems argumentams pagrįsti, pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.).
  11. Be to, nors varžytynės įvyko 2016 m. rugpjūčio 11 d., t. y. daugiau nei prieš vienerius metus, tačiau nei iki varžytinių pradžios, nei iki šiol apeliantas nesurado kito pirkėjo, kuris būtų sutikęs mokėti didesnę kainą, nei sutinka mokėti varžytynes laimėjęs dalyvis. Taigi akivaizdu, kad apelianto argumentai, susiję su antstolio veiksmais ir turto kaina, yra deklaratyvaus pobūdžio ir sudaro pagrindo spręsti, kad leidimas užbaigti vykdymo veiksmų procedūras skundžiama nutartimi buvo išduotas nepagrįstai.
  12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad leidimas užbaigti vykdymo procedūras pažeidžia hipotekos kreditoriaus bei kitų kreditorių teisėtus interesus atgauti didesnę savo reikalavimo dalį.
  13. Priešingai nei nurodo apeliantas, beveik visi pareiškėjo kreditoriai, tame tarpe hipotekos kreditorius AB SEB bankas, pirmosios instancijos teismui pateikė sutikimus, kuriais pritarė antstolio prašymui dėl vykdymo veiksmų procedūrų užbaigimo.
  14. Vienintelis asmuo, kuris nepritarė antstolio prašymui yra UAB „Nemuno būstas“, kuris teigė, kad klausimą dėl ginčo turto realizavimo yra tikslingiau spręsti kreditorių susirinkime.
  15. Teismas pirmiausia pažymi, kad tiek priverstinio vykdymo proceso metu, tiek fizinio asmens bankroto proceso metu įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių (FABĮ 27 str. 2 d.), todėl nėra pagrindo išvadai, kad klausimo dėl ginčo turto realizavimo sprendimas pareiškėjo kreditorių susirinkime būtų objektyvesnis ir efektyvesnis, ar lemtų, kad turtas būtų parduotas už didesnę kainą.
  16. Be to, pagal FABĮ 27 str. 1 d. nuostatas bankrutuojančio fizinio asmens turtas pradedamas pardavinėti tik po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, todėl akivaizdu, kad neleidus užbaigti vykdymo veiksmų, turto realizavimas nusikeltų neapibrėžtam laikotarpiui, kas neabejotinai pažeistų tiek apelianto, tiek jo kreditorių teisėtus interesus (padidėtų administravimo išlaidos, atitinkamai sumažėtų pareiškėjo lėšų skiriama suma kitiems kreditoriams ir pan.).
  17. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi buvo patvirtintas pareiškėjo kreditorių sąrašas, tačiau be UAB „Nemuno būstas“ reikalavimo (t. IV, b. l. 169-170). Taigi, šiuo metu UAB „Nemuno būstas“ net nėra pareiškėjo kreditoriumi, todėl darytina išvada, kad skundžiama nutartimi duotas leidimas užbaigti antstolio vykdomas procedūras nepažeidžia visų apelianto kreditorių, kurie teismo nutartimi yra įtraukti į kreditorių sąrašą, teisėtų interesų.
  18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kiti atskirojo skundo argumentai yra susiję su atskirojo skundo reikalavimu, kuriuo prašoma įpareigoti bankroto administratorių į artimiausiu metu vyksiantį kreditorių susirinkimą dėl mokumo atkūrimo plano projekto įtraukti klausimą dėl antstolio G. P. 2017 m. gegužės 12 d. prašymo užbaigti vykdyti pradėtas varžytynes. Tačiau toks reikalavimas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu atskirajame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312, 338 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl minėto apelianto atskirojo skundo reikalavimo nepasisako.
  19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl šis atmetamas kaip nepagrįstas, nenagrinėjant kitų apeliantų išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-382/2010).

10Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai