Byla 2S-972-560/2013
Dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo „Swedbank“, AB atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų M. Z. ir A. Z. ieškinį atsakovams RUAB „Junesta“ ir „Swedbank“, AB dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovai M. Z. ir A. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams AB „Swedbank“ ir RUAB „Junesta“, kuriuo prašė pripažinti pasibaigusia ieškinyje nurodytų nekilnojamųjų daiktų hipoteką. Nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1058-235/2013 AB „Swedbank“ pateikė priešieškinį RUAB „Junesta“, M. Z. ir A. Z., kuriuo prašo pripažinti negaliojančiomis priešieškinyje nurodytas sutartis, taip pat nukreipti išieškojimą į priešieškinyje nurodytą turtą, priešieškinio suma – 380 000 Lt. Atsakovas AB „Swedbank“ priešieškinyje nurodė, kad yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes priešieškinis reiškiamas RUAB „Junesta“ restruktūrizavimo byloje.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-11 nutartimi nustatė atsakovui AB „Swedbank“ 7 dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – sumokėti 7 800 Lt žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nurodė, kad CPK 83 str. 1 d. 9 p. numato, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose, tačiau šiuo atveju nagrinėjama civilinė byla nėra nei bankroto, nei restruktūrizavimo byla, todėl atsakovas AB „Swedbank“ neatitinka įstatyme numatytų atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo sąlygų. Atsižvelgdamas į tai teismas nustatė terminą žyminiam mokesčiui sumokėti ir išaiškino, kad nepašalinus trūkumų, priešieškinis bus paliktas nenagrinėtu.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7Atsakovas AB „Swedbank“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-11 nutartį ir priešieškinio priėmimo klausimą grąžinti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad CPK 83 str. 1 d. 9 p. tiesiogiai sieja atleidimą nuo žyminio mokesčio su turtiniais reikalavimais, reiškiamais restruktūrizavimo byloje. Turtinio reikalavimo nagrinėjimas restruktūrizavimo byloje reiškia, kad restruktūrizuojama įmonė ar jos kreditoriai, išnagrinėjus klausimą dėl reiškiamo turtinio reikalavimo, įgis teisių ar pareigų. Iš pateikto priešieškinio akivaizdu, kad priešieškinis turės įtakos tiek AB „Swedbank“, kaip restruktūrizuojamos UAB „Junesta“ kreditoriaus, tiek abiejų ieškovų teisėms ir pareigoms RUAB „Junesta“ restruktūrizavimo procese, tiek pačiai RUAB „Junesta“. Nurodo, kad tai, jog šiuo atveju byla nagrinėjama ne Vilniaus apygardos teisme, kuriame nagrinėjama UAB „Junesta“ restruktūrizavimo byla, įtakos CPK 83 str. 1 d. 9 p. taikymui neturi. Mano, kad ieškovų pareikštas ieškinys turi būti traktuojamas kaip RUAB „Junesta“ restruktūrizavimo bylos dalis. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad teismo nutartis yra nepagrįsta.

8Ieškovai M. Z. ir A. Z. pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodė, kad ieškovai byloje jau yra pareiškę savo nuomonę, jog iš esmės atsakovo pareikštas priešieškinis gali būti nagrinėjamas byloje, tačiau, ieškovų nuomone, atsakovas, pareikšdamas priešieškinį, privalėjo sumokėti teismo nustatyto dydžio žyminį mokestį.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas tenkintinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str.), todėl yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti.

12CPK 83 str. 1 d. 9 p. numatytas vienas iš atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio nagrinėjimą pagrindų, t.y. nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Įstatymų leidėjas, atleisdamas asmenis nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduotų procesinių dokumentų nagrinėjimą, užtikrina asmenims teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos realumą. Teismų praktikoje išaiškinta, jog įstatymų leidėjas CPK 83 str. 1 d. 9 p. reguliavimu siekė, kad nurodyti asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su reikalavimais dėl bankrutuojančių įmonių skolinių įsipareigojimų. Nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti ar restruktūrizuojama įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis, jeigu reikalavimai būtų patenkinti. Be to, ši norma taip pat realizuoja lygiateisiškumo principą, kadangi pagal CPK 83 str. 1 d. 8 p. bankrutuojančios bei restruktūrizuojamos įmonės nuo žyminio mokesčio atleidžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2006-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-200/2006; 2011-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2011; 2011-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-694/2011; 2012-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-130/2012).

13Nagrinėjamu atveju atsakovas AB „Swedbank“ priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančiomis priešieškinyje nurodytas sutartis, taip pat nukreipti išieškojimą į priešieškinyje nurodytą turtą bei nurodo, jog jo reiškiamo reikalavimo suma – 380 000 Lt. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad turtinio reikalavimo nagrinėjimas bankroto byloje reiškia, jog bankrutuojanti įmonė ar jos kreditoriai, išnagrinėjus klausimą dėl reiškiamo turtinio reikalavimo, įgis teisių ar pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-546/2008). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjama civilinė byla nėra nei bankroto, nei restruktūrizavimo byla, todėl atsakovas AB „Swedbank“ neatitinka įstatyme numatytų atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo sąlygų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju pagal atsakovo pareikštą priešieškinį susiklosčiusi faktinė situacija atitiko CPK 83 str. 1 d. 9 p. normos turinį, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pernelyg susiaurino jos taikymą. Vien tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal paduotą priešieškinį jo priėmimo klausimą sprendžia ne įmonės (atsakovo) bankroto (restruktūrizavimo) byloje, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas turi mokėti žyminį mokestį už tokio reikalavimo nagrinėjimą ir pagal įstatymą nėra atleistas nuo šio mokesčio sumokėjimo.

14Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atleidimą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai įpareigojo atsakovą sumokėti žyminį mokestį už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą. Dėl padarytų proceso teisės normų pažeidimų žemesnės instancijos teismo nutartis naikintina ir teismui perduotina spręsti priešieškinio priėmimo klausimą (CPK 337 str. 2 p.).

15Teismas, vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p. ir 2 d., 339 str.,

Nutarė

16

17Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui spręsti atsakovo AB „Swedbank“ priešieškinio priėmimo klausimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai