Byla 2A-140-302/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,

3kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Tatjanos Žukauskienės,

4sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,

5dalyvaujant pareiškėjų I. M. , F. M. , R. Š. atstovui adv. Andrejui Tiščenko,

6pareiškėjų G. Z. , Z. Z. atstovei adv. Svetlanai Radionovai,

7suinteresuotų asmenų: Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Arūnui Abromavičiui, Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Linai Vairei,

8viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. M. , F. M. , R. Š. , G. Z. , Z. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. M. , F. M. , R. Š. , G. Z. , Z. Z. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. J. , Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, valstybės įmonė „Valstybės turto fondas“, Vilniaus apskrities viršininko administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Vilrasta“.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

10Pareiškėjai G. Z. ir Z. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu (1 t., b.l. 1-4, 3 t., b.l. 162-163), prašydami nustatyti faktą, kad G. Z. ir Z. Z. įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamuosius daiktus - patalpą Nr.4 (unikalus Nr. ( - )), 26,58 kv.m., patalpą Nr. 5 (unikalus Nr. ( - )), 37,69 kv.m., esančias name ( - ). Prašymą patikslino atsižvelgdami į VĮ Registrų centro 2008-10-03 pažymą Nr.IN(5.1.15.)-37019. Pradiniame pareiškime jie šias patalpas buvo įvardiję patalpa Nr.4.

11Pareiškėjai I. M. , F. M. ir R. Š. pareiškimu (3 t., b.l. 164-167) prašė nustatyti faktą, kad I. M. ir F. M. įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į patalpą Nr. 11 (( - ) ), esančią name ( - ) ir į šalia namo ( - ) esančius ūkinės paskirties pastatus, plane pažymėtus indeksais 7I1/ž (( - )), 16I1/p (( - ) ) bei į vandens talpą C1 (( - ) ) bei nustatyti faktą, kad R. Š. įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į patalpą Nr.12 (( - ) ), esančią name ( - ) ir į šalia namo ( - ) esančius ūkinės paskirties pastatus plane pažymėtus indeksais 10I1/p (( - ) ), 35G1/g (( - ) ), 42G1/g (( - ) ) bei į vandens talpą C2 (( - ) ). Nurodė jau įregistravę nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre į šalia namo ( - ) esančius ūkinės paskirties pastatus, plane pažymėtus indeksais 7I1/ž (( - ) ), 16l1/p (( - ) ) bei į vandens talpą Cl (( - ) ), o R. Š. į šalia namo ( - ) esančius ūkinės paskirties pastatus plane pažymėtus indeksais 1011/p (( - ) ),35G1/g (( - ) ), 42G1/g (( - ) ) bei į vandens talpą C2 (unikalus Nr. ( - ) ).

12Pareiškėjai nurodė, kad Vilniaus rajono tarpūkinės statybos tresto – aikštelės administracijos ir profsąjungos komiteto nutarimais pareiškėjams buvo suteikti šie butai nuomos sutarties pagrindu: G. ir Z. Z. butas Nr. 8, I. M. ir F. M. – butas Nr. 6, R. Š. senelei T. U. – butas Nr. 3. Taip pat pareiškėjams buvo suteiktos name Savanorių pr. 227 pagalbinės patalpos naudoti jas kieto kuro sandėliavimui, kuriuo buvo apšildomos name esančios gyvenamosios patalpos bei laikomi kiti namų apyvokos reikmenys (G. ir Z. Z. patalpos Nr. 4 ir 5, I. M. ir F. M. – patalpa Nr. 11, R. Š. senelei T. U. – patalpa Nr. 12). Taip pat jiems buvo skirti sandėliukai, esantys namo kieme.

13Privatizavę butus, pareiškėjai ir toliau naudojosi jiems skirtomis pagalbinėmis patalpomis ir ūkinės paskirties patalpomis. Tokiu būdu jie kaip nuolatiniai butų, esančių Savanorių per. 227, name, gyventojai sąžiningai, teisėtai ir atvirai ir nepertraukiamai iki šiol valdo bei naudojasi šiame name esančiomis pagalbinėmis patalpomis bei kieme esančiomis ūkinės paskirties patalpomis. Pareiškėjai įsitikinę, kad niekas neturi daugiau teisių į valdomas patalpas, iki šiol išlieka sąžiningais valdytojais, jos nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotos kito asmens vardu.

14Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. liepos 7 d. sprendimu pareiškėjų G. Z. , Z. Z. , I. M. , F. M. , R. Š. pareiškimą dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įgijimo pagal įgyjamąją senatį atmetė.

15Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškimo, nes nėra visų aplinkybių, numatytų Civilinio kodekso 4.68-4.71 str. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų Igor ir F. M. nurodyti pagalbiniai pastatai ir vandens talpos yra namo, esančio ( - ), priklausiniai, tai patvirtina Nekilnojamojo turto kadastro Nr. 13/11067 įrašai atliekant namo valdos techninę apskaitą Vilniaus TTI biure, ir tai, kad visi šie pastatai buvo pastatyti iki 1999 m., pareiškėjai šių pagalbinių pastatų nestatė, su pareiškėjų butais, ginčo butais pagalbinės patalpos nėra susiję funkciniu ryšiu, jos naudojamos kaip pagalbinės, nustatyta tvarka jos neprivatizuotos. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad jiems buvo leista naudotis šiais pagalbiniais pastatais. Kadangi namas yra UAB „Vilrasta“ balanse ir ginčo butai priklauso valstybei, todėl ir ginčo ūkinės paskirties pastatai ir vandens talpos (cisternos) taip pat yra UAB „Vilrasta“ balanse ir yra valstybės nuosavybės objektas. Be to, teismas konstatavo, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų nustatyti, kad jie šiuos ūkinės paskirties pastatus, vandens talpas gali įgyti Civilinio kodekso 4.68-4.71 str. nustatyta tvarka. Vien tik ūkinių pastatų, kiemo įrenginių įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, nesant Civilinio kodekso 4.68-4.71 str. visų sąlygų nesuteikia pareiškėjams teisės įgyti nuosavybę į juos įgyjamosios senaties būdu.

16Pareiškėjai I. M. , F. M. , R. Š. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimus patenkinti.

17Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant Civilinio proceso kodekso 263, 265 str. 1 d., 270 str., Civilinio kodekso 4.68-4.71 str. Teismas, vadovaudamasis spėliojimais, ignoruodamas Vilniaus apygardos teismo 2008-10-13 nutarties nurodymus, iš vienos pusės nustatė, kad prašomas turtas yra valstybės (savivaldybės), o iš kitos – kad jis priklauso privačiam subjektui UAB „Vilrasta“.

18Teismas nevertino ir nepasisakė dėl visų įrodymų, niekaip nevertino fakto, kad pareiškėjų nurodomi kambariai, sandėliukai, cisternos neįregistruoti niekieno nuosavybėje, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo, sprendimų surašymo ir priėmimo taisykles.

19Pareiškėjai G. Z. ir Z. Z. apeliaciniu skundu prašo skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jų reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, panaikinti ir patenkinti jų pareiškimą.

20Nurodo, kad įstatyme numatytų sąlygų visuma (Civilinio kodekso 4.68-4.71 str.) yra nustatyta byloje, t.y. kad pareiškėjai kaip buto, esančio Savanorių per. 227-8, Vilniuje, savininkai ir nuolatiniai gyventojai nuo 1989 m. nepertraukiamai iki šiol valdo ir naudoja name ( - ), esančias patalpas Nr. 4 ir Nr. 5. Šiomis patalpomis pareiškėjai naudojosi sąžiningai, nes buvusi įmonės UAB „Vilrasta“ administracija leido jomis naudotis, nes patalpos buvo avarinės būklės. Pareiškėjai suremontavo šias patalpas ir tokiais savo veiksmais sukūrė iš esmės naują daiktą. Taigi pareiškėjai ne tik naudojosi šiomis patalpomis, bet ir jas valdė, ir tai darė sąžiningai. Atsižvelgiant į tai, kad „savininkai“ nuo 1989 m. iki 2009 m. nerealizavo savo teisių į daiktą ir net nežino šio turto objekto, pareiškėjai įgijo išimtines nuosavybės teises į daiktą, todėl jie tapo savininkais.

21Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė teisėtų lūkesčių, proporcingumo, ginčo šalių interesų derinimo principus, suabsoliutino valstybės teises ir interesus, o pareiškėjų teisių negynė, kas prieštarauja demokratinės visuomenės tikslams (LR Konstitucijos 5 str.).

22Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į G. Z. ir kitų pareiškėjų apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad įgyvendinant Butų privatizavimo įstatymą, valstybinė statybos įmonė „Vilrasta“ leido privatizuoti šiuos butus esančius name ( - ): Galinai ir Z. Z. – butą Nr. 8, I. M. ir F. M. – Nr. 6, R. Š. senelei T. U. – butą Nr. 3., tačiau butai Nr. 4, 5, 11, 12 liko neprivatizuoti, todėl jie liko valstybės nuosavybės objektais. Tokiu būdu darytina išvada, kad pareiškėjai negali įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisės į valstybei priklausančius butus.

23Nesutinka su apeliantų argumentu, kad valstybė valiniais veiksmais atsisakė nuosavybės teisių į nurodytus ginčo butus, nes byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių tokią valstybės valią.

24Taip pat nesutinka su pareiškėjų argumentu, kad minėtos patalpos yra pagalbinės, nes byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad nurodytos patalpos yra butai Nr. 4, 5, 11, 12, ir šie duomenys nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl laikytini teisingais.

25Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai ir visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, nustatė, kad pareiškėjai neįrodė Civilinio kodekso 4.68-4.71 str. sąlygų. Pareiškėjai nėra prašomų įgyti įgyjamąja senatimi gyvenamųjų patalpų savininkai, šios neprivatizuotos patalpos yra UAB „Vilrasta“ balanse. Pareiškėjai neįrodė, kad valdo daiktus teisėtai. Vienas tas faktas, kad niekas neprieštaravo patalpų naudojimuisi, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti minėtų sąlygų buvimą. Pareiškėjai nepateikė įrodymų dėl valdymo įregistravimo viešame registre, taigi laikytina, kad jie teisėtai, sąžiningai ir atvirai patalpų nevaldė. Jie taip pat nepateikė įrodymų, kad ūkiniai pastatai buvo pastatyti teisėtai.

26Apeliaciniai skundai atmestini.

27Nustatyta, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso butai gyvenamajame name, esančiame Savanorių pr., 227, Vilniuje: G. Z. ir Z. Z. - Nr. 8; I. M. ir F. M. – Nr. 6; R. Š. – Nr. 3 (t. 1, b.l. 39-40, 121). Pareiškėjai siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise valdo tame pačiame name esančius kitus butus, ir prie šio gyvenamojo namo esančius ūkinės paskirties pastatus ir įrenginius: G. Z. ir Z. Z. butą Nr. 4 (unikalus Nr. ( - ) ) (t 3, b.l. 56) ir butą Nr. 5 (( - ) ); pareiškėjai I. M. ir F. M. – butą Nr. 11 (( - ) ) ir ūkinės paskirties pastatus 2008-12-30 UAB „Pastatų matavimo centras“ sudarytame plane pažymėtus indeksais 7I1/ž (( - ) ), 16I1/p (( - ) ), vandens talpą C1 (( - ) ) (t 3, b.l. 181), o R. Š. - butą Nr. 12 (( - ) ), ūkinės paskirties pastatus minėtame plane pažymėtus indeksais 10I1/p (( - ) ) 35G1/g (( - ) ), 42G1/g (( - ) ) bei vandens talpą C2 (( - ) ) (t 3, b.l. 181).

28Nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį gali būti įgyta tik tuo atveju, jeigu yra Civilinio kodekso 4.68–4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų visuma. Nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas tik esant tokioms sąlygoms: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

29Pagal Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3345/2005, konstatavo, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei, teisėtai valdyti kaip savą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjų pareiškimas dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimo į butus Nr. 4, 5, 12, 12, esančius name Savanorių pr. 227, Vilniuje, bei prie šio namo esančius ūkinės paskirties pastatus ir įrenginius, negalėjo būti patenkintas, nes šie daiktai yra valstybės nuosavybė, kurią patikėjimo teise valdo UAB „Vilrasta“. Šią aplinkybę patvirtina UAB „Vilrasta“ ir UAB „Šalčininkų Vilrasta“ reorganizavimo sąlygos bei pagal šias sąlygas turto perdavimas priėmimas (t 4, b.l.34-50) ir UAB „Vilrasta“ į bylą pateiktas balansas (t 4, b.l. 56-64). Teismui nustačius, kad ginčo daiktai yra UAB „Vilrasta“ balanse, taip pat įvertinus tą aplinkybę, jog gyvenamasis namas, kur yra ginčo butai ir kiti nekilnojamojo turto objektai į UAB „Vilrasta“ balansą buvo įtraukti valstybinės Statybos įmonės „Vilrasta“ reorganizavimo pasėkoje, teismas turėjo pagrindą spręsti, kad butai name ir namo priklausiniai priklauso valstybei. Tokią išvadą teismas galėjo daryti atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 13/11067 esančius duomenis apie tai, kad dar 1982 m. ginčo namas su priklausiniais buvo Vilniaus tarpkolūkinės statybos organizacijos balanse (nurodytos bylos 38-41 lapai), šios įmonės užsakymu buvo atliekami užsakomi pastato techninės inventorizacijos darbai (nurodytos bylos 24-25 lapai), o įvertinus nurodytą laikotarpį šio turto nuosavybė priklausė valstybei, kadangi iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo buvo tik viena nuosavybės forma – valstybinė nuosavybė. Iš toje pačioje esančių šio namo butų privatizavimo sutarčių (nurodytos bylos 68-69, 80, 82 lapai), matyti, kad butus ginčo name privatizavo VVSĮ „Vilrasta“, ji tai galėjo daryti privatizuojamus daiktus turėdama savo balanse, kas atitiko LR Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio nuostatai, numatančiai, kad įmonės įstaigos ir organizacijos parduotą pagal Butų privatizavimo įstatymą jų balanse esančius gyvenamuosius namus, butus. Byloje nenustačius, kad nuosavybės teisė į ginčo daiktą buvo perduota kitiems asmenims, ji liko valstybės nuosavybė, kuri negali pereiti kitų asmenų nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį (Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalis), nežiūrint į tai, kad nekilnojamojo turto registre nėra registruota valstybės nuosavybė, nes tokios registracijos neatlikimas nepanaikina valstybės nuosavybės.

30Nepagrįstas apeliantų tvirtinimas, kad minėti butai yra pagalbinės patalpos, nes nekilnojamojo turto registro pateikti duomenys apie ginčo patalpas liudija, kad šių patalpų paskirtis yra butai (t 3, b.l. 56-56a, t 1, b.l. 24-32). Duomenų apie tai, kad nurodytų butų statusas pasikeitė, į bylą nepateikta, o kadangi pagal Civilinio kodekso 4.262 straipsnio nuostatas įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas teisingai sprendė apie ginčo butų teisinį statusą.

31Skunduose nurodyta aplinkybė, kad apeliantams ginčo butai buvo teisėtai suteikti naudotis jais kaip pagalbinėmis patalpomis, nepakeičia butų nuosavybės, o teisėtas naudojimas, jų priežiūra, išlaikymas, remontas, esant butams valstybine nuosavybe, neturi teisinės reikšmės sprendžiant nuosavybės atsiradimo pareiškėjams pagal įgyjamąją senatį.

32Dėl ūkinės paskirties pastatų ir įrenginių

33Kaip matyti iš pirminio pareiškėjų I. M. ir F. M. pareiškimo, jie prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise valdo ūkinius pastatus pažymėtus indeksais 2I1/m ir 8I1/p, o pareiškėjas R. Š. pirminiu pareiškimu prašė nustatyti analogišką faktą į ūkinės paskirties pastatus - 10I1/p ir 11I1/p (t 1, b.l. 1-4). Pareiškėjai šių pastatų indeksus nurodė pagal registrų centre 1988-02-22 atliktos inventorizacijos indeksų pažymėjimą (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 13/11067, b.l. 8-13) ir tą laiką atitinkantį planą (t 1, b.l. 42). Šie nurodytų pareiškėjų reikalavimai yra atmesti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu, o Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartimi minėtas apylinkės teismo sprendimas dėl pripažinimo pareiškėjams nuosavybės pagal įgyjamąją senatį ūkinės paskirties pastatų dalyje buvo paliktas nepakeistu. Nežiūrint to, pareiškėjai I. M. ir F. M. vėl pareiškė reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį valdo tą patį ūkinės paskirties pastatą pažymėtą indeksu 2I1/m (1988 m. žymėjimas), tik jį nurodė indeksu 16I1/p (( - ) ), o pareiškėjas I. M. prašo nustatyti analogišką juridinę reikšmę turintį faktą – tuos pačius ūkinės paskirties pastatus pažymėtus indeksais 10I1/p ir 11I1/p (1988 m. žymėjimas), tik juos nurodė indeksais 10I1/p (taip pat kaip ir pirmam pareiškime) ir 35G1/g (t 3, b.l. 164-167) ir pateikė 2008-12-30 UAB „Pastatų matavimo centras“ sudarytą planą (t 3, b.l. 181). Pirmos instancijos teismas šį pareiškėjų reikalavimą išnagrinėjo ir jo netenkino, tokiu būdu teismas sprendė dėl reikalavimo, kuris buvo išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 p. teismas nutraukia bylą jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo (reikalavimų) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl nurodytoje dalyje byla nutrauktina, pakeičiant teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 3 p.).

34Pareiškėjų I. M. ir F. M. reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jie pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise valdo ūkinį pastatą pažymėtą indeksu 7I1/ž (( - ) ) bei vandens talpą C1 (( - ) ) bei R. Š. reikalavimą, kad jis įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į ūkinės paskirties pastatą plane pažymėtus indeksais 42G1/g (( - ) ) bei į vandens talpą C2 (( - ) ) (planas t 3, b.l. 181) pagrįstai pirmos instancijos teismas netenkino, tačiau kolegija nesutinka su teismo padaryta išvada, kad šie pastatai ir statiniai yra gyvenamojo namo, esančio ( - ), priklausiniai. Pareiškėjai nepateikė į bylą duomenų, kad ūkiniai pastatai su tokiais indeksais ir unikaliais numeriais kaip jie nurodė savo 2009-02-02 pareiškime (t 3, b.l. 164-167) ir UAB „Pastatų matavimo centras“ paruoštoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, yra inventorizuoti ir kaip nekilnojamieji objektai registruoti Nekilnojamojo turto registre. Nors pareiškėjai savo pareiškime teigia, kad jie įregistravo Nekilnojamo turto registre ūkinės paskirties pastatus, tačiau tokių duomenų teismui nepateikė, o pateikta jau minėta UAB “Pastatų matavimo centras“ sudarytos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopija (t 3, b.l. 168-220) neįrodo pareiškėjų nurodytos aplinkybės, nes tai tik duomenys, kurie neįteisinti ir nepatvirtinti įgaliotų institucijų. Atkreiptinas dėmesys, kad prie bylos esančios VĮ Registrų centro Vilniaus filialo nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 13/11067 ūkiniai pastatai tokiais indeksais ir unikaliais numeriais nėra registruoti kaip nekilnojamojo turto daiktai. Nesant duomenų apie ūkinių pastatų ir kiemo statinių registraciją turto registre kaip daiktų, teismas negalėjo daryti išvados apie jų priklausomumą gyvenamajam namui, nes tokiu būdu teismas savotiškai įteisino šiuos nekilnojamojo turto objektus, nors jų kaip statinių atsiradimo teisėtumas nėra įrodytas. Dėl pareiškėjų I. M. ir F. M. nurodyto ūkinės paskirties pastato 7I1/ž (( - ) ) galima būtų daryti išvadą, kad šis nekilnojamojo turto objektas yra registruotas nekilnojamojo turto registre plane pažymėtu indeksu 7 I1/m, lyginant pagal 1988-02-22 atliktą pastatų inventorizaciją ir ją atitinkantį planą (t 1, b.l. 42) su planu sudarytu UAB „Pastatų matavimo centras (t 3, b.l. 181), tačiau, atsižvelgiant į tai, jog naujai padarytame plane yra nurodyti kitokie pastato matmenys ir pastato konfigūracija, kolegija neturi pagrindo spręsti, kad tai tas pats pastatas, kuris buvo teisiškai įregistruotas 1988 m. Tokiu būdu teismo sprendimas dėl pareiškėjų reikalavimų dalies, kuria prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie įgijo nuosavybės teisę į minėtus ūkinės paskirties pastatus ir vandens talpas, iš esmės teisėtas, t.y. teismas pagrįstai šioje dalyje netenkino pareiškėjų reikalavimų, tik kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pareiškimas atmestinas kaip neįrodytas, - pareiškėjai neįrodė savo reikalavimų, nes nepateikė pakankamų įrodymų leidžiančių teismui daryti išvadą, kad nurodyti daiktai egzistuoja teisėtai kaip nekilnojamojo turto objektai (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Todėl nekeičiant šioje dalyje sprendimo iš esmės, keistini tik reikalavimo netenkinimo motyvai.

35Įgyjamosios senaties esmė yra ta, kad asmuo siekia įgyti daiktą nuosavybėn, nes nėra ir nebuvo jo įgijęs kitu Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje numatytu būdu. Teismas netyrė ar pareiškėjų nurodyti ūkinės paskirties pastatai ir kiemo įrenginiai nėra faktiškai tie nekilnojamojo daiktai, ar dalis jų, kuriuos pareiškėjai I. M. ir F. M. ir pareiškėjo R. Š. motina įgijo jų nuosavybėn 1993 m., privatizuojant butus, esančius ( - ), kaip šio butų priklausiniai, nes iš butų pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad nurodyti asmenys kartu su butais įgijo ir neidentifikuotus ūkinius pastatus su rūsiu (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 13/11067, b.l. 68, 69, 80), nes pareiškėjai nėra pareiškę teismui reikalavimo dėl nuosavybės teisės į ūkinius pastatus pripažinimo, o jų reikalavimas yra dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

36Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo argumentais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

37Netenkinus apeliantų reikalavimų priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 27,35 Lt valstybei, kurias apeliacinės instancijos teismas turėjo siųsdamas procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

38Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

Nutarė

39Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimą pakeisti – bylą dalyje dėl juridinio fakto nustatymo, kad I. M. , F. M. įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į ūkinės paskirties pastatą, plane pažymėtu indeksu 16I1/p (( - ) ), o pareiškėjas R. Š. , įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į ūkinės paskirties pastatus plane pažymėtus indeksais 10I1/p (( - ) )) ir 35G1/g (( - ) ), nutraukti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

40Priteisti iš I. M. , F. M. , R. Š. , G. Z. , Z. Z. po 5,50 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,... 3. kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Tatjanos Žukauskienės,... 4. sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,... 5. dalyvaujant pareiškėjų I. M. , F. M.... 6. pareiškėjų G. Z. , Z. Z. atstovei... 7. suinteresuotų asmenų: Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos... 8. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 10. Pareiškėjai G. Z. ir Z. Z.... 11. Pareiškėjai I. M. , F. M. ir 12. Pareiškėjai nurodė, kad Vilniaus rajono tarpūkinės statybos tresto –... 13. Privatizavę butus, pareiškėjai ir toliau naudojosi jiems skirtomis... 14. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. liepos 7 d. sprendimu... 15. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškimo, nes nėra visų... 16. Pareiškėjai I. M. , F. M. , 17. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant... 18. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl visų įrodymų, niekaip nevertino fakto,... 19. Pareiškėjai G. Z. ir Z. Z.... 20. Nurodo, kad įstatyme numatytų sąlygų visuma (Civilinio kodekso 4.68-4.71... 21. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė teisėtų lūkesčių, proporcingumo,... 22. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija... 23. Nesutinka su apeliantų argumentu, kad valstybė valiniais veiksmais atsisakė... 24. Taip pat nesutinka su pareiškėjų argumentu, kad minėtos patalpos yra... 25. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį... 26. Apeliaciniai skundai atmestini.... 27. Nustatyta, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso butai gyvenamajame... 28. Nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį gali būti įgyta tik tuo atveju,... 29. Pagal Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali... 30. Nepagrįstas apeliantų tvirtinimas, kad minėti butai yra pagalbinės... 31. Skunduose nurodyta aplinkybė, kad apeliantams ginčo butai buvo teisėtai... 32. Dėl ūkinės paskirties pastatų ir įrenginių... 33. Kaip matyti iš pirminio pareiškėjų I. M. ir 34. Pareiškėjų I. M. ir F. M.... 35. Įgyjamosios senaties esmė yra ta, kad asmuo siekia įgyti daiktą... 36. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir... 37. Netenkinus apeliantų reikalavimų priteistinos bylinėjimosi išlaidos –... 38. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str.... 39. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimą pakeisti... 40. Priteisti iš I. M. , F. M. ,