Byla 3K-3-155/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja), Algio Norkūno, Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Serfas“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SSPC-Technika“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Serfas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Kauno miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Gerdukas“, akcinė bendrovė SEB bankas.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nustatyta, kad UAB Serfas“ 2002 m. gegužės 17 d. pareiškė ieškinį, prašydamas UAB „Serfas“ ir AB „Dara“ 1998 m. kovo 9 d. sudarytą privažiuojamojo geležinkelio atšakos kelio, esančio Technikos g. 7c, Kaune, pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti galiojančia. Kauno miesto apylinkės teismas 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino. UAB „Senukų statybos ir paslaugų centras“ (dabar – UAB „SSPC-Technika“) ir UAB „Gerdukas“ kreipėsi į teismą prašydamos atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punktuose įtvirtintų teisės normų pagrindu. Kauno apygardos teismas 2004 m. sausio 21 d. nutartimi šį prašymą tenkino ir įtraukė į procesą trečiaisiais asmenimis UAB „Senukų statybos ir paslaugų centras“ ir UAB „Gerdukas“, konstatavęs, kad 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendime buvo sprendžiama dėl šių asmenų teisių ir pareigų, jiems byloje nedalyvaujant. Ši nutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 5 d. nutartimi palikta nepakeista. Nagrinėjant bylą atnaujinus procesą, ieškovas UAB „Serfas“ papildė ieškinį, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB „Dara“ nuosavybės teise valdė ginčo kelią nuo 1992 m. rugpjūčio mėnesio. Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino. Kauno apygardos teismas 2007 m. kovo 19 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą, papildžiusi jo rezoliucinę dalį nuoroda „panaikinti byloje priimtą Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimą“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 30 d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir Kauno apygardos teismo nutartį, perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kauno miesto apylinkės teismas, iš naujo nagrinėjęs bylą, 2008 m. gruodžio 8 d. d. nutartimi CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu bylą nutraukė, konstatavęs, kad atsakovo AB „Dara“ veikla pasibaigė likvidavus įmonę dėl bankroto, o jo procesinių teisių perėmimas negalimas. Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 5 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą ir papildomai pažymėjo, kad tretieji asmenys, manydami, jog UAB „Serfas“ ir AB „Dara“ 1998 m. kovo 9 d. sandoris yra neteisėtas bei prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, gali kreiptis į teismą bendra ginčo teisenos tvarka ir pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl šio sandorio.

5Ieškovas UAB „SSPC-Technika“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti niekine UAB „Serfas“ ir AB „Dara“ 1998 m. kovo 9 d. sudarytą privažiuojamojo geležinkelio atšakos kelio pirkimo–pardavimo sutartį. Sandoris ginčijamas kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų, remiantis 1964 m. CK 47 straipsniu, nes pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu sutarties objektas nebuvo įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas atitinkamojoje turto registro įstaigoje pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu patvirtintą Pastatų statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, galiojusios ginčo teisinių santykių atsiradimo momentu, reikalavimus. Ieškovas laikosi nuomonės, kad pardavėjas AB „Dara“, neįregistravęs ginčo kelio savo vardu, neįgijo nuosavybės teisės į jį, todėl negalėjo tokio turto perleisti, o pirkėjas UAB „Serfas“ jo įgyti nuosavybėn, todėl 1998 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartis neatitiko 1964 m. CK 253 straipsnio reikalavimų. Nors pirkėjas UAB „Serfas“ ir kreipėsi į teismą dėl sandorio pripažinimo galiojančiu, tačiau galutinis teismo sprendimas šiuo klausimu nepriimtas, nutraukus bylą.

6Ieškovas ilgalaikės nuomos sutarties pagrindu nuomoja žemės sklypą, per kurį nutiesta ginčo geležinkelio atšaka, moka žemės nuomos mokestį, saugo ir prižiūri nuomojamą žemės sklypą, užtikrina teritorijos aplinkosaugos reikalavimus.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

8Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas turi teisę ginčyti UAB „Serfas“ ir AB „Dara“ 1998 m. kovo 9 d. sutartį, nes ji susijusi su ieškovo teisėmis ir teisėtais interesais. Teismas pažymėjo, kad jis neturi teisės, priimdamas naują sprendimą, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, kuris yra įsiteisėjęs, nepanaikintas, todėl privalomas šalims bei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, įskaitant ieškovą. Kadangi šiuo teismo sprendimu išspręstas sandorio teisėtumo klausimas, tai nėra pagrindo spręsti ieškovo keliamų sutarties formos ir turinio teisėtumo, tinkamo įregistravimo, sandorio negaliojimo klausimų.

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. spalio 4 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkinti: pripažinti AB „Dara“ ir UAB „Serfas“ 1998 m. kovo 9 d. sudarytą privažiuojamojo geležinkelio atšakos kelio pirkimo–pardavimo sutartį niekine nuo jos sudarymo momento, šiuo sandoriu parduotą privažiuojamąjį geležinkelio atšakos kelią perduoti Lietuvos valstybei.

11Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog vadovaujasi įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje nustatytais faktais ir teisiniais santykiais, jų nekonkretizavo ir iš esmės neanalizavo ieškovo nurodytų argumentų apie sandorio pripažinimo niekiniu sąlygas, tai neatitinka CPK 182 straipsnio nuostatų. Teisėjų kolegija sprendė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintą Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukciją ginčo teisinių santykių atsiradimo metu statiniai turėjo būti teisiškai įregistruojami, juos privalėjo registruoti visi savininkai, priėmus pastatą naudoti, ar pasikeitus savininkui. Ginčo sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. CK 149 straipsnis, kuriame nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą turto įgijėjui atsiranda tik įstatymo nustatyta tvarka įregistravus sutartį, kuria perleidžiamas nekilnojamasis daiktas. Analogiška nuostata buvo ir tuo metu galiojusios redakcijos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad nuosavybės ir kitos daiktinės teisės (išskyrus hipotekos) į nekilnojamąjį turtą, šių teisių apribojimai, turto savininkų prievolės bei kitų asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą atsiranda jas įregistravus Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Ginčijamos sutarties objektas – privažiuojamasis geležinkelio atšakos kelias yra statinys, t. y. nekilnojamasis turtas, tačiau pardavimo metu jis nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registravimą atlikusioje įstaigoje, toks nekilnojamojo turto objektas pagal teisės aktus nebuvo suformuotas, todėl negali atsirasti daiktinės ir kitokios teisės į nesuformuotą objektą. Kadangi nesuformuotas ir neįregistruotas nekilnojamasis daiktas 1998 m. kovo 9 d. negalėjo būti nekilnojamojo turto perleidimo sandorio objektu, todėl tokio turto pirkimo–pardavimo sandoris laikytinas niekiniu dėl neteisėto jo objekto (1964 m. CK 47 ir 253 straipsniai, 2000 m. CK 1.80 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad ginčo sandorio sudarymo metu turto pardavėjas AB „Dara“ nebuvo konkretaus jo parduoto turto savininkė – tai patvirtina atsakovo UAB „Serfas“ pareikštas reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad AB „Dara“ nuosavybės teise nuo 1992 m. rugpjūčio mėn. valdė privažiuojamąjį geležinkelio atšakos kelią. Šis reikalavimas liko neišspręstas nutraukus bylą. Be to, 1992 metais įgijus nekilnojamąjį turtą, jis pagal 1964 m. CK 255 straipsnio reikalavimus turėjo būti įregistruotas atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, o AB „Dara“ to nepadarė.

12Teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad dar 2004 m. sausio 21 d. nutartimi Kauno apygardos teismas atnaujino procesą Kauno miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais, t.y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, tačiau, 2008 m. gruodžio 3 d. nutartimi bylą nutraukus, neįgyvendintas proceso atnaujinimo tikslas. Sprendimo nepanaikinimas atnaujintoje byloje negali būti pagrindas nesvarstyti ieškovo reikalavimų, pareikštų 2009 m. spalio 8 d. ieškiniu, pagrįstumo, nes tai konkrečiu atveju faktiškai paneigtų asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teisėjų kolegijos nuomone, pripažinimas teismo sprendimu galiojančia sutarties, kurią sudaryti tariamai vengė viena sandorio šalių, savo esme gali būti prilygintas notariniam sandorio patvirtinimui. Tokį sandorį prašyti pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį gali visi suinteresuoti asmenys, jei jie nurodo konkrečius sandorio negaliojimo pagrindus ir argumentus, kurie nebuvo aptarti teismo sprendime dėl sandorio pripažinimo galiojančiu.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Serfas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendimą bei priteisti apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad ieškovo ginčijama sutartis patvirtinta įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimu, kuris nėra pakeistas ar panaikintas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad neturi procesinės teisės panaikinti jau įsiteisėjusį teismo sprendimą. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nuostata, kad sutarties, kurią sudaryti tariamai vengė viena sandorio šalių, pripažinimas galiojančia teismo sprendimu, savo esme gali būti prilygintas notariniam sandorio patvirtinimui, jis gali būti ginčijamas CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatytu pagrindu, jei nurodomi konkretūs sandorio negaliojimo pagrindai nebuvo aptarti tokiame teismo sprendime. Tokia nuostata prieštarauja civilinio proceso įstatymų normoms, reglamentuojančioms: įsiteisėjusių teismo sprendimų teisinę galią ir privalomumą (CPK 18 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis); teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę; teismo sprendimų dėl pripažinimo res judicata galią ir prejudicialumą. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pripažinimo yra privalomas, turi res judicata galią ir prejudicialumą net ir byloje nedalyvavusiems asmenims, taigi jie kitose bylose negali ginčyti tokiu sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių. Nuo 2011 m. spalio 1 d. ši nuostata įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje. Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimas yra būtent sprendimas dėl pripažinimo. Įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės – privalomumas, res judicata galia ir prejudicialumas pasibaigia sprendimą panaikinus ar pakeitus. Tai gali būti padaryta jį peržiūrėjus kasacine tvarka arba atnaujinus procesą byloje, kurioje jis priimtas. Ieškovas sandorį, patvirtintą Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimu, ginčija ne nurodytais būdais ir ne toje pačioje, bet kitoje byloje. Pažymėtina, kad teismų praktikoje suformuota taisyklė, jog teismas, pripažindamas sandorį galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, ex officio patikrina, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, dėl kurių sutartis negalėtų būti pripažinta galiojančia, ar nepažeidžiamas viešasis interesas.

162. Aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal J. K. pareiškimą VĮ Registrų centro Šiaulių filialui ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2009). Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, skundžiamame sprendime nurodęs, kad, nesant statinio teisinės registracijos, neatsirado ir ginčo sandorio sudarymo metu neegzistavo AB „Dara“ daiktinės teisės į šį statinį.

173. Teismas ieškinio priėmimo metu ex officio privalo aiškintis, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ir jos tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimas dėl pripažinimo turi res judicata galią ir prejudicialumą visiems asmenims, todėl ieškovas neturėjo materialiojo pobūdžio teisės kvestionuoti ginčo daikto nuosavybės perėjimo atsakovui teisėtumo.

18Trečiasis asmuo AB SEB bankas pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo, taip pat prašo priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovo.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „SSPC-Technika“ prašo skundą atmesti, savo prašymą argumentuodamas taip:

201. Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimas neturi res judicata galios ir prejudicialumo ir privalomumo, nes jis neteko galios, kai, atnaujinus procesą, byla Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi buvo nutraukta. Pagal CPK 371 straipsnio 3 dalį, teismui priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesni teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atnaujinus procesą, negalima bylos nutraukimo instituto taikyti tik proceso atnaujinimo stadijai, nenutraukiant visos bylos. Kasatorius neturi teisinio pagrindo remtis netekusiu galios sprendimu.

212. Ieškovo nuomone, UAB „Serfas“ ir AB „Dara“ 1998 m. kovo 9 d. sudarytas sandoris gali būti ginčijamas prieštaravimo imperatyviosioms teisės normoms pagrindu, nes Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. nutartis, kurioje išaiškinta tokia jo teisė, yra galiojanti. Be to, ieškovo UAB „SSPC-Technika“ ieškinys pateiktas byloje tarp kitų šalių, dėl kito reikalavimo ir kitu faktiniu bei juridiniu pagrindu nei ieškovo UAB „Serfas“ ieškinys AB „Dara“.

223. Skundžiamu sprendimu ieškinys tenkintas ne tik dėl to, kad ginčo daiktas nebuvo įregistruotas, bet ir dėl to, kad jis nebuvo suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, todėl jo perleidimo sandoris laikytinas niekiniu dėl neteisėto sandorio objekto.

234. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. balandžio 5 d. nutartyje nurodė, kad ieškovas turi į ginčo objektą nukreiptą interesą. Taigi ieškovo materialinio suinteresuotumo faktas, reikšmingas jo teisei kreiptis į teismą, jau yra prejudicinis ir iš naujo neįrodinėjamas.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Dėl teismo sprendimo, priimto byloje, kuri, atnaujinus procesą, nutraukta, galiojimo

27Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje, kurioje buvo atnaujintas procesas, tačiau nutrauktoje dėl bankroto likvidavus įmonę – vieną bylos šalių – galiojimo. Ginčas, ar toks sprendimas gali būti laikomas galiojančiu, jei apie jo panaikinimą nutartyje dėl bylos nutraukimo teismas aiškiai nepasisakė, spręstinas, analizuojant proceso atnaujinimo ir bylos nutraukimo institutus reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgiant į proceso teisės pricipus ir reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes.

28Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Šis institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, taikomas siekiant išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms, konstatavus bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir kt. v. UAB „Energo Development“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2007). Taigi procesas atnaujinamas tik teismui konstatavus, kad pareiškėjo nurodytos kaip proceso atnaujinimo pagrindas aplinkybės yra svarbios ir įtikinamos, kad dėl jų byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.

29Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, konstatavusi, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų į bylą pareiškėjų teisių ir pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas), galėjo likti nenustatytos bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės ir padaryta aiški teisės taikymo klaida, 2004 m. sausio 21 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje dėl sandorio pripažinimo galiojančiu pagal UAB „Serfas“ ieškinį AB „Dara“. Ši nutartis dėl proceso atnaujinimo buvo peržiūrėta kasacine tvarka ir palikta galioti. Taigi, nors konstatuota, kad 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimas yra galimai nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neužtikrinus teisės į tinkamą teismo procesą asmenims, dėl kurių teisių ir pareigų spręsta, dėl to byloje atnaujintas procesas, tačiau dėl bankroto likvidavus vieną bylos šalių – AB „Dara“, byla buvo nutraukta, todėl neliko galimybės teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą patikrinti bylą išnagrinėjant iš esmės, pašalinus buvusius trūkumus procese, byloje dalyvaujant asmenims, dėl kurių teisių ir pareigų yra sprendžiama. Teisėjų kolegija pažymi, kad atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą pripažįstamas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. liepos 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. M. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), bylos Nr. 3K-3-343/2010, pažymėjo, kad šios teisės normos tikslas – užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos, t. y. ši teisės norma skirta užtikrinti asmens teisę būti išklausytam. Tokiam aiškinimui prieštarauja kasatoriaus nuostata, kad, atsižvelgiant į CPK 279 straipsnio 4 dalies redakciją, galiojančią nuo 2011 m. spalio 1 d. ir kasacinio teismo suformuotą šios teisės normos ankstesnės redakcijos taikymo bei aiškinimo praktiką, teismo sprendimas dėl pripažinimo yra privalomas, turi res judicata galią ir prejudicialumą net ir byloje nedalyvavusiems asmenims, todėl jie kitose bylose negali ginčyti tokiu sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks aiškinimas ir ginčo sprendimo traktavimas kaip įsiteisėjusio suponuotų situaciją, kai į bylos nagrinėjimą neįtraukti joje materialinį suinteresuotumą turintys asmenys netektų galimybės ginti pažeistų savo teisių, iš jų atimant galimybę reikalauti pašalinti esminius proceso pažeidimus, nes byla, kurioje ginčo sprendimas priimtas, yra nutraukta.

30Bylos nutraukimas pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 8 punktą suponuoja tai, kad yra neįmanomas ne tik nutrauktos bylos nagrinėjimas, bet ir tapačios bylos (t. y. bylos tarp tų pačių asmenų, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) nagrinėjimas ateityje pradedant naują procesą. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, byloje tapo neįmanomas tinkamas procesas, kuris yra būtina sąlyga sprendimo teisėtumui. Esant tokioms teisiškai reikšmingoms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriaus pozicija, jog galioja ir yra privalomas bei prejudicinę galią turi sprendimas, priimtas netinkamo proceso metu, civilinėje byloje, kuri yra nutraukta, nelikus galimybės ją išnagrinėti pagal civilinio proceso įstatymo reikalavimus, neatitinka teisės į tinkamą procesą, taip pat procesinio šalių lygiateisiškumo, rungimosi, teisės būti išklausytam principų. Nurodytą poziciją kasatorius grindžia teigdamas, kad 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimas yra nepanaikintas. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas, 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi nutraukęs civilinę bylą dėl sandorio pripažinimo galiojančiu, nepasisakė dėl byloje priimto 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimo galiojimo ar panaikinimo, taip pat šiuo klausimu nepasisakė ir nurodytą nutartį apeliacine tvarka peržiūrėjęs Kauno apygardos teismas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tai, jog teismas, nutraukdamas bylą, nepasisakė dėl joje priimto sprendimo panaikinimo, negali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad teismas šį sprendimą paliko galioti – tokiu atveju teismas būtų turėjęs priimti nutartį atmesti prašymą atnaujinus procesą panaikinti Kauno m. apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimą (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta teismo teisė priimti naują sprendimą (nutartį) neatsiejama nuo anksčiau priimto sprendimo (nutarties), kuriuo baigta byla, panaikinimo. Įstatyme nenumatyta galimybės, atnaujinus procesą byloje, ją baigti priimant naują sprendimą ar nutartį, kartu paliekant galioti ankstesnįjį sprendimą. Būtent nuostata dėl tokio bylos išsprendimo negalimumo išreikšta CPK 371 straipsnio 3 dalyje: teismui priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesni teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios.

31Pirmosios instancijos teismas, 2011 m. vasario 15 d. sprendime, priimtame nagrinėjamoje byloje, spręsdamas, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimas nutrauktoje byloje yra nepanaikintas, nemotyvavo, kodėl padarė tokią išvadą, neanalizavo, ar bylos nutraukimas ir joje priimto sprendimo galiojimas nėra aplinkybės, šalinančios viena kitos buvimo galimybę. Teismas taip pat nurodė, kad 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimas privalomas šalims bei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, įskaitant ieškovą, nors pastarasis priimant šį sprendimą nebuvo įtrauktas į bylą ir būtent dėl to procesas byloje buvo atnaujintas.

32Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje, kuri, atnaujinus procesą, nutraukta, negali būti laikomas galiojančiu. Atsižvelgdama į aptartus bylos, kurioje atnaujintas procesas, nutraukimo padarinius joje dalyvaujančių asmenų esminėms procesinėms teisėms ir CPK 371 straipsnio 3 dalį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismui byloje, kurioje atnaujintas procesas, priėmus nutartį nutraukti bylą, ankstesni teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios. Pažymėtina, kad tokį aiškinimą atitinka ir formuojama teismų praktika, jog, atnaujinus procesą, negalima bylos nutraukimo instituto taikyti tik proceso atnaujinimo stadijai, nenutraukiant visos bylos, nes susidarytų teisiškai ydinga ir netoleruotina situacija, kai būtų paliktas galioti įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio pagrindu šalys įgytų teises ir pareigas, nors nutraukus bylą liktų neišspręstas ginčas dėl jų, nepatikrintas nurodyto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas bei neįgyvendintas proceso atnaujinimo tikslas nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ v. likviduota AB „Lietuvos farmacija“, bylos Nr. 3K-3-466/2009).

33Dėl geležinkelio atšakos pirkimo–pardavimo sandorio galiojimo

34Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu tenkinti ieškinio reikalavimą pripažinti niekine UAB „Serfas“ ir AB „Dara“ 1998 m. kovo 9 d. sudarytą privažiuojamojo geležinkelio atšakos kelio pirkimo–pardavimo sutartį kaip neatitinkančią imperatyvių įstatymo reikalavimų dėl to, kad pardavėjas neturėjo nuosavybės teisės į šį kelią.

35Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Geležinkelio transporto kodekso (redakcija, galiojusi ginčo sandorio sudarymo metu) 3 straipsnį ir 12 straipsnio 1 dalį geležinkelio keliai, kuriems priskiriamas ginčo sutarties objektas – privažiuojamasis geležinkelio kelias yra inžinerinis statinys. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos 1 punktą buvo reikalaujama statinius teisiškai registruoti. Ginčo sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosavybės ir kitos daiktinės teisės (išskyrus hipotekos) į nekilnojamąjį turtą, šių teisių apribojimai, turto savininkų prievolės bei kitų asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą atsiranda jas įregistravus Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Šių teisės normų pagrindu AB „Dara“, siekdama turėti disponavimo ginčo privažiuojamuoju geležinkelio keliu teisę, privalėjo jį įregistruoti.

36Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas teisės normų nuostatas, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog ginčijamos sutarties objekto – privažiuojamojo geležinkelio atšakos kelio, kaip statinio neįregistravus nekilnojamojo turto registravimą atlikusioje įstaigoje, pagal galiojusius teisės aktų reikalavimus nebuvo suformuotas nekilnojamojo turto objektas, o AB „Dara“ neįgijo atitinkamų daiktinių teisių. Taigi nesuformuotas ir neįregistruotas nekilnojamasis daiktas 1998 m. kovo 9 d. negalėjo būti nekilnojamojo turto perleidimo sandorio objektas, todėl tokio turto pirkimo–pardavimo sandoris laikytinas niekiniu dėl neteisėto jo objekto (1964 m. CK 47 ir 253 straipsniai, 2000 m. CK 1.80 straipsnis). Suprantama, kad ginčo sutartis dėl neįregistruoto nekilnojamojo daikto perleidimo negalėjo būti pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalies reikalavimus notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje.

37Teisėjų kolegija, apibendrinusi išdėstytų argumentų visumą, sprendžia, kad kasacinis skundas, kaip nepagrįstas, negali būti tenkinamas.

38Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39Atsižvelgiant į kasacinės bylos išnagrinėjimo rezultatą, kai kasacinio skundo reikalavimai netenkinami, apeliacinės instancijos teismo paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos (CPK 93 straipsnis). Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 107,76 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

41Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

42Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Serfas“ (kodas 133830481) 107,76 Lt (vieną šimtą septynis litus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nustatyta, kad UAB Serfas“ 2002 m. gegužės 17 d. pareiškė... 5. Ieškovas UAB „SSPC-Technika“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas... 6. Ieškovas ilgalaikės nuomos sutarties pagrindu nuomoja žemės sklypą, per... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 8. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas turi teisę ginčyti UAB „Serfas“... 10. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 11. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog... 12. Teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad dar 2004 m. sausio 21 d. nutartimi... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Serfas“ prašo panaikinti Kauno apygardos... 15. 1. Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad ieškovo ginčijama sutartis... 16. 2. Aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas... 17. 3. Teismas ieškinio priėmimo metu ex officio privalo aiškintis, ar yra... 18. Trečiasis asmuo AB SEB bankas pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo,... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „SSPC-Technika“ prašo... 20. 1. Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimas neturi res... 21. 2. Ieškovo nuomone, UAB „Serfas“ ir AB „Dara“ 1998 m. kovo 9 d.... 22. 3. Skundžiamu sprendimu ieškinys tenkintas ne tik dėl to, kad ginčo daiktas... 23. 4. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą kasacine tvarka, Lietuvos... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Dėl teismo sprendimo, priimto byloje, kuri, atnaujinus procesą, nutraukta,... 27. Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl teismo sprendimo, priimto civilinėje... 28. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo... 29. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus... 30. Bylos nutraukimas pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 8 punktą suponuoja tai,... 31. Pirmosios instancijos teismas, 2011 m. vasario 15 d. sprendime, priimtame... 32. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno... 33. Dėl geležinkelio atšakos pirkimo–pardavimo sandorio galiojimo... 34. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu tenkinti... 35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Geležinkelio... 36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas teisės normų nuostatas,... 37. Teisėjų kolegija, apibendrinusi išdėstytų argumentų visumą, sprendžia,... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 39. Atsižvelgiant į kasacinės bylos išnagrinėjimo rezultatą, kai kasacinio... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 42. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Serfas“ (kodas... 43. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...