Byla e2-410-907/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Kornelijai Veršnickaitei, Daivai Girdenienei, dalyvaujant

2ieškovo atstovams direktoriui L. P., advokatui Valdui Kairiui,

3trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, VšĮ „Akmenės būstas“ direktoriui B. B.,

4trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, UAB „Adista“ atstovui direktoriui R. J.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „KLI LT“ ieškinį atsakovui UAB „CCM Baltic“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, VšĮ „Akmenės būstas“ ir UAB „Adista“ dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

6Ieškovas UAB „KLI LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., 11-14 b. l.), kurį vėliau patikslino (2 t., 159-163 b. l.) ir kuriuo prašė jam iš atsakovo UAB „CCM Baltic“ priteisti 2562,26 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovo UAB „KLI LT“ atstovas direktorius L. P. teismo posėdžio metu ieškinį ir patikslintą ieškinį palaikė, prašė juos tenkinti. Paaiškino, kad ieškovas UAB „KLI LT“ Ventos miestelyje teikia elektroninio ryšio paslaugas. Šiam tikslui ieškovas ( - ) miestelyje daugiaaukščių namų stogų parapetais išvedžiojo šviesolaidinius optinius kabelius. Vienas tokių kabelių buvo nutiestas daugiaaukščio namo, esančio ( - ), stogo parapetu. 2015 m. rugpjūčio pabaigoje buvo nutrauktas ryšys, nustatyta priežastis – nutrauktas kabelis, 2015 m. spalio mėnesį vėl fiksuotas pažeidimas – nenutrauktas kabelis, bet numestas nuo stogo, taip skaidulos užlenkiamos. Kabelis buvo nukirptas atsakovo UAB „CCM Baltic“ darbuotojų. K. G., darbų vadovas, pripažino, jog VšĮ „Akmenės būstas“ liepė nukirpti kabelį. Kabelį nukirpo UAB „CCM Baltic“ arba VšĮ „Akmenės būstas“ darbuotojai. Buvo surašyti du aktai dėl pažeidimo. K. G. su aktais buvo supažindintas, atsisakė juos pasirašyti. Tai buvo užfiksuota. Žala buvo paskaičiuota, sąskaitos apmokėjimui išsiųstos atsakovui, šis atsisakė apmokėti. K. K. G. atsisakė pasirašyti aktus, buvo iškviesta policija žalos faktui fiksuoti ir kaltam asmeniui nustatyti. Policija nustatė, kad kaltas dėl kabelio nutraukimo atsakovas UAB „CCM Baltic“, tada kreipėsi į teismą dėl žalos priteisimo. Buvo ginčas su VšĮ „Akmenės būstas“ dėl kabelių išvedžiojimo teisėtumo, jie trečiajam asmeniui pasakė, kad kabeliai uždėti teisėtai, nes buvo suderinta su VšĮ „Akmenės būstas“. Patirta žala 2562,26 Eur. Pirmu atveju turėjo atstatyti kabelį, suvirinti. Montažo darbai aukštuminiai, brangiai apmokami, vyr. finansininkė atliko skaičiavimus, vyko gedimų šalinimo technikai, pirminiai nustatymai vyksta centre, rodo gedimą, vyksta į įvykio vietą komanda – technikai, detaliai nustato, kas atsitiko, po to vyksta montuotojai, pavardžių nurodyti negali, kas ir kur dirbo, smulkiau paaiškinti negali, yra lokalinės sąmatos, aktai. Kas vykdė projekto suderinimą su B. B., nežino, buvo pateikta gal paštu, daug derinimų yra atlikęs, neprisimena. Kabelis netrukdė renovacijai, buvo iškišę strypus, paruošę renovacijai. VšĮ „Akmenės būstas“ norėjo, kad kabelius nuimtų. Buvo kitos įmonės kabelis, jis netrukdė ir nebuvo nukirptas. Kabelio diametras 11 mm, nutraukti sudėtinga, tai stiklo plastiko lydinys, nešantysis trosas, galima nukirpti tik su replėmis kandiklėmis, su medžių žirklėmis, skardos žirklėmis. Yra nukirptas su kažkuo iš tų įrankių, rankomis nutraukti nėra galimybės. Antrą kartą kabelis buvo tik numestas nuo laikiklių, ant kurių yra tvirtinamas, numestas nuo stogo ant žemės, pakankamai stipriai buvo pritvirtintas inkariniais varžtais, vėjas nusviesti negalėjo. Numetant taip pat padaroma žala, kabelis užlenkiamas, padidėja slopinimas perduodamų signalų, šviesos signalas blokuojamas - arba nutrūksta, arba susilpnėja. Buvo pakenkta, nes nebūtų užfiksuota gedimo.

8Ieškovo UAB „KLI LT“ atstovas advokatas Valdas Kairys palaikė atstovaujamąjį, ieškinį ir patikslintą ieškinį, prašė juos tenkinti.

9Atsakovo UAB „CCM Baltic“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, pateikė atsiliepimą (1 t., 45-48 b. l.), kuriuo prašė ieškinį atmesti, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

10Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, VšĮ „Akmenės būstas“ atstovas direktorius B. B. su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė juos atmesti, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus (1 t., 115-116 b. l.). Paaiškino, kad ieškovas kabelius Ventos miestelyje yra prasivedęs neteisėtai. Reikalinga suderinti su Akmenės rajono savivaldybe ir gauti leidimą vedžioti kabelius. Jis žino, kad nei meras, nei administracijos direktorius tokio leidimo nedavė ir duoti negalėjo, nes nuo 2012 m., kai buvo priimtas tarybos sprendimas, orinių kabelių vesti neleidžiama, tam leidimai neišduodami. L. P. primygtinai reikalavo leisti vedžioti kabelius. Tačiau gavus nurodymą, kad negalima, jis projektą derinti su ieškovu atsisakė. Nesutiko su kabelio išvedžiojimu ir namo gyventojai, buvo renkami parašai. Dėl kabelio neteisėtumo niekam nekyla abejonių. Yra surinkti tam prieštaraujančių gyventojų parašai, skundai, kad koridoriai sugręžioti, kabeliai nesuderinti. Elektros tinklai kreipėsi į jį dėl projekto derinimo, jis pasakė, kad nederins, tada jie sakė, kad elektros energijos ieškovui netieks. Dėl suderinimo (2 t., 186 b. l.) į jį kreipėsi kita firma, o ne ieškovo, čia jį apgavo, bet tai nėra leidimas išvedžioti orinius kabelius ant gyvenamojo namo, o leista pajungti tik vidaus elektros sistemos įtampą, gavo maitinimą, tačiau dėl kabelių išvedžiojimo tokio suderinimo nėra. Kitos įmonės viskas suderinta, be to, ji kabelius tiesė gal prieš penkiolika metų, o po to jau yra priimtas 2012 m. tarybos sprendimas, kuriuo leidžiama tiesti tik požeminius kabelius. Rangovas su juo nekalbėjo ir nederino kabelio nutraukimo. Kokia gali būti žala nelegaliai statybai. Nelegaliai nutiesti kabeliai, ieškovas už jam padarytą žalą atsako pats. Be to, vis tiek turės pašalinti kabelius. Neaišku, kas tą kabelį nukirpo, to nepadarė nei jis, nei rangovas, nei subrangovas. Nesutinka su paskaičiuotos žalos dydžiu, nesąmonė, kad 6 žmonės dirbo prie kabelio sutvarkymo 64 valandas, žalos dydis aiškiai per didelis. Be to, kabelio numesti nuo stogo ant žemės neįmanoma (daugiaaukštis namas), jis galėjo būti atkabintas ir nusviestas tik ant stogo, bet ne ant žemės. Kabelis renovacijai trukdė, statybininkai turėjo daug kliūčių, turėjo saugoti kabelį, kad nenugnybtų.

11Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, UAB „Adista“ atstovas direktorius R. J. su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė spręsti teismo nuožiūra, atsiliepimo nepateikė. Paaiškino, kad yra UAB „Adista“ direktorius. UAB „Adista“ subrangovas, sudaręs sutartį su rangovu (atsakovu) namo, esančio ( - ), renovacijos darbams – fasado šiltinimo darbams. Nurodė, jog jie atliko tik fasado šiltinimo darbus. Atsakovas UAB „CCM Baltic“ turėjo paruošti frontą- padaryti lygias sienas, pastatyti pastolius, kas nesusiję su šiltinimu. Pažeidimo padarymo metu tomis dienomis jo darbuotojai fiziškai nebuvo pažeidimo padarymo vietoje, pagal statybos darbų žurnalą matyti, jog darbus jie atliko kitoje objekto vietoje, todėl su pažeidimu neturi ir negali turėti nieko bendro. Jų niekas neprašė nutraukti nei vieno kabelio, kabelio jie nenutraukė. Mano, kad yra visiškai nesusiję su ginču.

12Ieškinys ir patikslintas ieškinys netenkintini.

13Iš byloje esančių dokumentų (1 t., 15-20 b. l., 2 t., 165-186 b. l.) ir ieškovo bei trečiųjų asmenų paaiškinimų matyti, kad ieškovas UAB „KLI LT“ Ventos miestelyje teikia elektroninio ryšio paslaugas. Šiam tikslui ieškovas ( - ) miestelyje daugiaaukščių namų stogų parapetais išvedžiojo šviesolaidinius optinius kabelius. Vienas tokių kabelių buvo nutiestas daugiaaukščio namo, esančio ( - ), stogo parapetu. Atsakovas UAB „CCM Baltic“ pagal 2014-03-12 statybos darbų rangos sutartį Nr. CPO31617, sudarytą su VšĮ „Akmenės būstas“, vykdo daugiabučio namo, esančio ( - ), renovacijos darbus: atlieka daugiabučio namo išorės modernizavimo, apšiltinimo, stogo dangos pakeitimo ir kitus pastato išorinės dalies darbus. Išimtinai fasado šiltinimo darbus atlieka subrangovas UAB „Adista“ pagal su atsakovu UAB „CCM Baltic“ 2015-08-05 subrangos sutartį Nr. ADI-15/08/05 (1 t., 95-101 b. l.). Iš 2015-09-04 kabelio nutraukimo/pažeidimo akto Nr. PA-15-08-VS (1 t., 21-22 b. l.) matyti, kad 2015-08-28 10.00 val. ieškovo darbuotojai tinklo stebėjimo sistemoje užfiksavo elektroninio ryšio tinklo gedimą komutacinių taškų gedimą (kabelio pažeidimą) ant namo, esančio ( - ). Iš 2015-10-02 kabelio nutraukimo/pažeidimo akto Nr. PA-15-10-VS (1 t., 23 b. l.) matyti, kad 2015-10-01 10.00 val. ieškovo darbuotojai tinklo stebėjimo sistemoje užfiksavo elektroninio ryšio tinklo gedimą komutacinių taškų gedimą (kabelio pažeidimą) ant to paties namo, esančio ( - ). Su minėtais aktais buvo supažindintas UAB „CCM Baltic“ atstovas K. G. (1 t., 69-70 b. l.). Iš PVM sąskaitų – faktūrų, lokalinių sąmatų, darbų atlikimo ir medžiagų panaudojimo aktų (1 t., 24, 25, 126-144 b. l.) matyti, kad ieškovas dėl 2015-08-28 gedimo patyrė 2217,36 Eur nuostolių, dėl 2015-10-01 gedimo patyrė 344,90 Eur nuostolių, viso – 2562,26 Eur nuostolių. Jis kreipėsi į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo, tačiau šis atsisakė tai padaryti, todėl kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo.

14Ieškovas teigia, jog 2015-08-28 ir 2015-10-01 atsakovas UAB „CCM Baltic“ savavališkai demontavo ir pažeidė 24 skaidulų šviesolaidinį kabelį (2015-08-28 nutraukė kabelį, 2015-10-01 numetė kabelį nuo stogo). Atsakovas UAB „CCM Baltic“ su ieškiniu nesutinka, atsiliepime atsikerta nurodydamas, jog pažeidimo metu visus darbus objekte atliko subrangovas UAB „Adista“ pagal 2015-08-05 subrangos sutartį Nr. ADI-15/08/05, atsakovas kabelio nedemontavo, nors to ir prašė VšĮ „Akmenės būstas“, nes kabelis netrukdė renovacijos darbams, atsakovas negalėjo demontuoti ar kitaip pažeisti kabelio, nes ieškovo nurodytomis dienomis subrangovai dirbo kitoje objekto pusėje, iš susirašinėjimo medžiagos matyti, kad konfliktas dėl kabelio vyko tarp ieškovo, VšĮ „Akmenės būstas“ ir daugiabučio namo gyventojų, todėl tai galėjo padaryti VšĮ „Akmenės būstas“ ar bet kuris iš namo gyventojų, ieškovo pateikti aktai apie pažeidimą surašyti vienašališkai, todėl yra niekiniai ir negaliojantys (1 t., 45-48 b. l.). Tai patvirtino VšĮ „Akmenės būstas“ atstovas direktorius B. B., nurodydamas, jog tarp VšĮ „Akmenės būstas“ ir ieškovo kilęs ginčas dėl ieškovo įrangos sumontavimo tarp daugiabučių namų teisėtumo niekaip nesusijęs su atsakovu, nors VšĮ „Akmenės būstas“ prašė nuimti kabelį, tačiau atsakovas atsisakė, nei atsakovas, nei VšĮ „Akmenės būstas“ kabelio nedemontavo ir jo nepažeidė. Trečiojo asmens UAB „Adista“ atstovas R. J. taip pat patvirtino, jog nei jis, nei jo darbuotojai kabelio nepažeidė, jie tomis dienomis dirbo kitoje objekto pusėje, ką rodo statybos darbų žurnalo išrašai.

15Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymo. Ieškovas prašo atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti jo patirtą žalą. Tuo atveju, kai reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, būtina išsiaiškinti, ar egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Tarp ieškovo ir atsakovo sutartis nebuvo sudaryta. Žala kilo delikto pagrindu, todėl ieškovas atsakovo atžvilgiu prašo taikyti deliktinę civilinę atsakomybę. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-304/2009). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Asmens veiksmų (neveikimo) neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos neteisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-412/2008). Visų civilinės atsakomybės sąlygų, išskyrus kaltę, egzistavimą turi įrodyti ieškovas (CPK 12 str., 178 str.).

16Ieškovas tvirtina, jog neteisėtus veiksmus (kabelio pažeidimą) atliko atsakovas UAB „CCM Baltic“, kuris atsako ir už subrangovo UAB „Adista“ veiksmus. Pagal bendrąją CK įtvirtintą taisyklę (CK 6.5 straipsnis) skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė, tačiau CK 6.6 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Ši norma pakartojama ir deliktinę atsakomybę įtvirtinančioje CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Teismas pažymi, kad CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir CK 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, t. y. atsakomybė yra solidari, kai žalos padarymas (visa žala arba aiški jos dalis) yra priskiriamas ne vienam asmeniui, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Tuo tarpu, jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas (CK 6.279 str. 4 d.). Taigi, jei žalos sukėlė kelių asmenų neteisėti veiksmai, jų pobūdis - bendri ar atskiri veiksmai bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos - lemia skirtingą teisinį kvalifikavimą: bendrais veiksmais žalos padarę asmenys, t. y. esant vienodam priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos pobūdžiui atsako solidariai pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį, o atskirais veiksmais žalos padariusių asmenų atsakomybė bendra tik tuomet, jei kiekvienas veiksmas atskirai galėjo padaryti žalos (CK 6.279 str. 4 d.). Pastaruoju atveju deliktinės civilinės atsakomybės gali išvengti asmuo, kuris įrodo, kad žala negalėjo atsirasti kaip jo veiksmų rezultatas. Tokia situacija gali susidaryti tuomet, kai, pavyzdžiui, subrangovas realiai vykdo statybos rangos darbus ir jų metu padaro žalos ieškovui, o rangovas įrodo, jog nėra priežastinio ryšio tarp rangovo veiksmų ir ieškovui padarytos žalos (CPK 12, 178 str., CK 6.279 str. 4 d.). Tačiau jeigu žalą tiesiogiai padariusio asmens darbuotojai vykdo kito asmens, kuris nėra darbdavys, duotą nurodymą, t. y. tokio asmens, su kuriuo jo nesieja darbo teisiniai santykiai, ir padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai (CK 6.265 str. 1 d.).

17Ieškovas tvirtina, jog neteisėtus veiksmus (kabelio pažeidimą) atliko atsakovas UAB „CCM Baltic“. Mano, kad subrangovas UAB „Adista“ prie to neprisidėjo, be to, už subrangovo veiksmus atsako tik rangovas, todėl teismui pasiūlius įtraukti UAB „Adista“ į bylą atsakovu, ieškovas atsisakė (2 t., 152-153 b. l.). Ieškovas tai grindžia jo susirašinėjimu su VšĮ „Akmenės būstas“, iš kurio matyti, kad VšĮ „Akmenės būstas“ prašė atsakovą UAB „CCM Baltic“ pašalinti kabelį. Ieškovo nuomone, tai patvirtino liudytojas K. G.. Be to, ieškovas kreipėsi į policiją, kuri nustatė, jog kaltas asmuo dėl žalos padarymo yra būtent atsakovas UAB „CCM Baltic“. Pažymėtina, jog rangovas už subrangovo prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pagal CK 6.650 straipsnį atsako tik užsakovui. Šioje byloje užsakovu dėl renovacijos yra VšĮ „Akmenės būstas“ ir jokiu būdu nėra ieškovas. Iš UAB „Adista“ atstovo paaiškinimų matyti, jog objekte dirbo atsakovo rangovo UAB „CCM Baltic“ ir trečiojo asmens subrangovo UAB „Adista“ darbuotojai. UAB „Adista“ darbuotojai atliko fasado šiltinimo darbus, visus kitus darbus, nesusijusius su šiltinimu (sienos išlyginimą, paruošimą šiltinimui, pastolių pastatymą ir t. t.) atliko būtent rangovo darbuotojai. Taigi yra skolininkų daugetas, todėl svarbu išsiaiškinti žalos buvo padaryta bendrais veiksmais, atskirais ar minėti asmenys neteisėtų veiksmų neatliko, tokiu atveju jie gali išvengti civilinės atsakomybės. Kaip jau buvo paminėta, visų civilinės atsakomybės sąlygų, išskyrus kaltę, egzistavimą turi įrodyti ieškovas (CPK 12 str., 178 str.).

18Ieškovas subrangovo UAB „Adista“ neteisėtų veiksmų net neįrodinėjo, jis mano, kad dėl žalos padarymo kaltas rangovas UAB „CCM Baltic“. UAB „Adista“ atstovas teismo posėdyje nurodė, jog jie atliko tik fasado šiltinimo darbus. Atsakovas „CCM Baltic“ turėjo paruošti frontą- padaryti lygias sienas, pastatyti pastolius, t. y., atlikti visus darbus, kurie nesusiję su šiltinimu. Pažeidimo padarymo metu tomis dienomis jo darbuotojai fiziškai nebuvo pažeidimo padarymo vietoje, pagal statybos darbų žurnalą matyti, jog darbus jie atliko kitoje objekto vietoje, todėl su pažeidimu neturi ir negali turėti nieko bendro. Jų niekas neprašė nutraukti nei vieno kabelio, kabelio jie nenutraukė. Iš byloje esančio statybos darbų žurnalo išrašo (1 t., 49-53 b. l.) matyti, kad subrangovas kabelio pažeidimo dienomis dirbo visai kitoje objekto pusėje: kabelio pažeidimai buvo fiksuoti pastato šoninėje pusėje (plane pažymėta – tarp ašių 11-10/E (Alt.13,15)), o pagal statybos darbų žurnalo duomenis subrangovas UAB „Adista“ 2015-08-28 ir 2015-10-01 darbus vykdė, t. y. montavo fasado apdailos plokštes iš pagrindinės pastato pusės (plane pažymėta – tarp ašių B-F/23 ir 16-15/G). Minėtas aplinkybes raštu (1 t., 49 b. l.) ir žodžiu teismo posėdyje patvirtino liudytojas statinio statybos projektų vadovas K. G.. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad subrangovas atliko neteisėtus veiksmus ar dėl jo kaltės atsirado žala, byloje nėra. Taigi žala negalėjo atsirasti kaip subrangovo UAB „Adista“ veiksmų rezultatas, todėl deliktinė civilinė atsakomybė jo atžvilgiu negali būti taikoma.

19Ieškovas turi įrodyti atsakovo UAB „CCM Baltic“ neteisėtus veiksmus. Ieškovo atstovas teismo posėdyje teigė, jog tai, kad atsakovas UAB „CCM Baltic“ atliko neteisėtus veiksmus, įrodo jo susirašinėjimas su VšĮ „Akmenės būstas“, iš kurio matyti, kad VšĮ „Akmenės būstas“ prašė atsakovą UAB „CCM Baltic“ pašalinti kabelį, tai patvirtino liudytojas K. G. ir ikiteisminio tyrimo institucijos 2016-10-19 priėmė nutarimus, kuriuose nustatė, jog dėl žalos padarymo kaltas atsakovas UAB „CCM Baltic“ (1 t., 75-76, 78-79, 108 b. l.). Atsakovas UAB „CCM Baltic“ su ieškiniu nesutinka, atsiliepime atsikerta nurodydamas, jog pažeidimo metu visus darbus objekte atliko subrangovas UAB „Adista“ pagal 2015-08-05 subrangos sutartį Nr. ADI-15/08/05, atsakovas kabelio nedemontavo, nors to ir prašė VšĮ „Akmenės būstas“, nes kabelis netrukdė renovacijos darbams, atsakovas negalėjo demontuoti ar kitaip pažeisti kabelio, nes ieškovo nurodytomis dienomis subrangovai dirbo kitoje objekto pusėje, iš susirašinėjimo medžiagos matyti, kad konfliktas dėl kabelio vyko tarp ieškovo, VšĮ „Akmenės būstas“ ir daugiabučio namo gyventojų, todėl tai galėjo padaryti VšĮ „Akmenės būstas“ ar bet kuris iš namo gyventojų (1 t., 45-48 b. l.). Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, VšĮ „Akmenės būstas“ atstovas direktorius B. B. nurodė, jog tarp VšĮ „Akmenės būstas“ ir ieškovo kilęs ginčas dėl ieškovo įrangos sumontavimo tarp daugiabučių namų teisėtumo niekaip nesusijęs su atsakovu, nors VšĮ „Akmenės būstas“ prašė nuimti kabelį, tačiau atsakovas atsisakė, nei atsakovas, nei VšĮ „Akmenės būstas“ kabelio nedemontavo ir jo nepažeidė. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, UAB „Adista“ atstovas R. J. nurodė, jog nei jis, nei jo darbuotojai kabelio nepažeidė, jie tomis dienomis dirbo kitoje objekto pusėje, ką rodo statybos darbų žurnalo išrašai. Iš byloje esančio statybos darbų žurnalo išrašo (1 t., 49-53 b. l.) matyti, kad subrangovas kabelio pažeidimo dienomis dirbo visai kitoje objekto pusėje: kabelio pažeidimai buvo fiksuoti pastato šoninėje pusėje (plane pažymėta – tarp ašių 11-10/E (Alt.13,15)), o pagal statybos darbų žurnalo duomenis subrangovas UAB „Adista“ 2015-08-28 ir 2015-10-01 darbus vykdė, t. y. montavo fasado apdailos plokštes iš pagrindinės pastato pusės (plane pažymėta – tarp ašių B-F/23 ir 16-15/G). Minėtas aplinkybes raštu (1 t., 49 b. l.) ir žodžiu teismo posėdyje patvirtino liudytojas statinio statybos projektų vadovas K. G.. Liudytoja L. M. parodė, jog ji į įvykio vietą atvyko su V. S.. Ji mano, kad toje pusėje jau buvo vykdomi darbai, tačiau su V. S. atvyko jau darbo pabaigoje, darbuotojai nedirbo ant pastolių, o apačioje rinko šiukšles, ant stogo nei ji, nei V. S. nebuvo užlipę. Pažymėtina, jog liudytoja nors ir nematė nei ant namo stogo, nei ant pastolių dirbančių darbuotojų, tik matė, kaip apačioje jie rinko šiukšles, tačiau tvirtino, jog renovacijos darbai buvo vykdomi toje namo pusėje, kur buvo padarytas kabelio pažeidimas, nes toje pusėje buvo sustatyti pastoliai. Tačiau pastolių pastatymas, tai nėra pačių statybos darbų vykdymas, o tik pasiruošimas juos vykdyti ir tai niekaip neįrodo kabelio pažeidimo. Tokie parodymai prieštarauja pateiktiems rašytiniams įrodymams (statybos darbų žurnalo išrašui), kuris nurodo, jog toje objekto pusėje dar nebuvo dirbama. Be to, šiukšlių rinkimas namo kieme neįrodo, jog dirbama buvo būtent toje namo pusėje, taip pat neaišku, net kurioje namo pusėje, ar aplink visą namą buvo renkamos šiukšlės, todėl toks teiginys atmestinas, kaip nepagrįstas, ir laikytinas tik liudytojos nuomone. Iš pateikto susirašinėjimo tarp ieškovo ir VšĮ „Akmenės būstas“ (1 t., 54-64 b. l.) matyti, kad ieškovui nepašalinus kabelio gera valia, VšĮ „Akmenės būstas“, kaip daugiabučio namo, esančio ( - ), administratorius, kreipėsi į atsakovą UAB „CCM Baltic“, kaip rangovą, vykdantį renovaciją, prašydamas pašalinti ieškovo nutiestą kabelį, kaip trukdantį vykdyti renovaciją (1 t., 56 b. l.). VšĮ „Akmenės būstas“ atstovas B. B. teismo posėdyje nurodė, jog nors ir kreipėsi į atsakovą, jis minėtą kabelį pašalinti atsisakė. Tai patvirtino teismo posėdyje apklaustas liudytojas K. G., UAB „CCM Baltic“ statinio statybos projektų vadovas, nurodydamas, jog žino, kad VšĮ „Akmenės būstas“ kreipėsi į juos dėl kabelio pašalinimo, bet atsisakė pašalinti. Nors kabelio nebuvo pažymėta renovacijos projekte, tačiau jį pastebėjo ir ne tik jį, nes buvo du kabeliai, vienas trukdė renovacijai, kitas kabelis netrukdė, tą kabelį, kuris trukdė renovacijai - apėjo. Liudytoja L. M. parodė, jog K. G. sakė, kad jam buvo liepta kabelį nutraukti, bet nesakė, ar nutraukė. Taip pat atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, jog tiek byloje, tiek ikiteisminio tyrimo institucijoms buvo pateiktas VšĮ „Akmenės būstas“ direktoriaus B. B. raštas UAB „CCM Baltic“ generaliniam direktoriui su prašymu pašalinti kabelį, rašytas 2015-10-01, t. y., jau po abiejų kabelio pažeidimų (pažeidimai fiksuoti 2015-08-28 ir 2015-10-01), todėl negali būti vertinamas kaip dokumentas, įrodantis atsakovo kaltę dėl kabelio pašalinimo. Ieškovas, įrodinėdamas atsakovo neteisėtus veiksmus, taip pat remiasi Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK KPS vyr. tyrėjo D. J. 2015-10-19 priimtais dviem nutarimais atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., 75-76, 78-79, 108 b. l.), iš kurių matyti, jog buvo nustatyta, kad UAB „KLI LT“ priklausantį šviesolaidinį kabelį demontavo UAB „CCM Baltic“ VšĮ „Akmenės būstas“ prašymu. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas vyr. tyrėjas D. J. parodė, kad pagal VšĮ „Akmenės būstas“ pateiktą 2015-10-01 raštą, kuriame buvo prašoma UAB „CCM Baltic“ pašalinti kabelį, nustatė, kad dėl kabelio pašalinimo kaltas atsakovas. Akivaizdu, jog tyrėjas ne tik nerinko daugiau medžiagos, neatliko jokio tyrimo, bet ir nustatė kaltą asmenį, kuriam šiuo metu pareikštas ieškinys ir kurio atžvilgiu prašoma taikyti civilinę atsakomybę, vien remdamasis pateiktu raštu, kas tikrai negali būti vertinama, kaip įrodymas, patvirtinantis atsakovo neteisėtus veiksmus. Be to, minėti nutarimai net nebuvo siųsti UAB „CCM Baltic“, kas matyti iš lydraščių, esančių ikiteisminio tyrimo medžiagose (siųsta prokuratūrai ir UAB „KLI LT“), tai teismo posėdyje patvirtino pats liudytojas D. J., taip nesuteikiant galimybės kaltinamam pažeidimo padarymu asmeniui apskųsti priimtus nutarimus ir taip apsiginti nuo galimai nepagrįsto kaltinimo. Taip pat pažymėtina, kad pagal formuojamą teisminę praktiką, nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjant civilinę bylą, nes jos nustatytos ne teisminio proceso metu. Prejudicinę galią turi tik aplinkybės, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu baudžiamojoje byloje (taip pat civilinėje bei administracinėje byloje) ir šių aplinkybių įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.). Įgaliojimų neviršijusio pareigūno surašytas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti vertinamas tik kaip rašytinis įrodymas civilinėje byloje (CPK 197 str. 1 d.). Todėl Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK KPS vyr. tyrėjo D. J. 2015-10-19 priimtais dviem nutarimais atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., 75-76, 78-79, 108 b. l.), nurodant, jog neteisėtus veiksmus (ieškovui nuosavybės teise priklausančius kabelius pažeidė) atliko UAB „CCM Baltic“, nustatytos aplinkybės ir faktai negali būti vertinami kaip turintys prejudicinę galią nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš rangovo, o patys nutarimai savaime nereiškia, kad rangovas negali paneigti, jog jo veiksmai nelėmė žalos aplinkai atsiradimo.

20Ieškovas taip pat nurodė, jog rangovas turėjo statybos aikštelę aptverti, izoliuoti, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys. Liudytojas K. G. parodė, jog pastatas buvo aptvertas, pastatyti ženklai, aplinkui namą buvo pastatyti pastoliai, todėl stogas galėjo būti pasiekiamas ir per pastolius, praėjimas laisvas, užrakinti statybos vietos jis negalėjo, nes ten gyvenamas namas, gyvena žmonės, todėl turi būti praėjimas. Nurodė, jog ant stogo ieškovo darbuotojai pateko būtent per pastolius. Per pastolius ant stogo gali patekti bet kas. Be to, ant stogo galima patekti per du liukus, raktas yra pas rangovą, subrangovą ir pas vieną iš gyventojų. VšĮ „Akmenės būstas“ atstovas patvirtino, jog renovacijos vieta buvo tinkamai aptverta ir pažymėta. Iš byloje esančių gyventojų prašymų matyti, jog jie nebuvo patenkinti kabelių išvedžiojimu, kreipėsi į įvairias institucijas ir prašė juos demontuoti (1 t., 108 b. l.). Kad buvo renkami parašai ant prašymo pašalinti kabelius, patvirtino liudytojas A. G., nurodydamas, jog kabelis buvo atsiradęs neteisėtai, trukdė renovacijai, pasitarę gyventojai, nutarė rinkti parašus. Jis nurodė, jog galėjo bet kas pakliūti ant stogo, nutraukti kabelį, kas nutraukė, jis nežino, nutraukto kabelio nematė. Teismo nuomone, statybos vieta buvo aptverta ir paženklinta tinkamai, kiek tai buvo įmanoma atsižvelgiant į renovuojamo objekto specifiką, nes tai gyvenamasis namas, ant stogo galėjo patekti bet kas ir nutraukti kabelį taip pat galėjo bet kas. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent rangovas atliko neteisėtus veiksmus ar dėl jo kaltės atsirado žala, byloje nėra. Taigi žala negalėjo atsirasti kaip rangovo UAB „CCM Baltic“ veiksmų rezultatas, todėl deliktinė civilinė atsakomybė jo atžvilgiu negali būti taikoma.

21Ieškovo atstovas UAB „KLI LT“ direktorius L. P. nurodė, jog orinis kabelis buvo nutiestas remiantis projektu (2 t., 165-186 b. l.), kuris buvo suderintas su daugiabutį namą, esantį ( - ), administruojančia įmone VšĮ „Akmenės būstas“ (2 t., 186 b. l.). Tam prieštaravo trečiojo asmens VšĮ „Akmenės būstas“ atstovas direktorius B. B., kuris teigė, jog ieškovas Ventos miestelyje orinius kabelius pravedė neteisėtai, neturėdamas tam leidimo. 2012 m. Akmenės rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo uždrausta vedžioti orinius kabelius, todėl leidimo ieškovui juos pravedžioti nedavė nei meras, nei savivaldybės administracijos direktorius, nei jis. Dėl kabelių neteisėtumo ir jų pašalinimo namo, esančio ( - ), gyventojai rinko parašus ir su prašymu kabelius pašalinti kreipėsi į jį, savivaldybę ir seniūną, tačiau kabeliai nuimti nebuvo net prasidėjus renovacijai. Jo uždėtas parašas ir parašyta „suderinta“ (2 t., 186 b. l.) leidžia tik pajungti vidaus elektros sistemos įtampą, dėl kabelių išvedžiojimo jis suderinimą atlikti atsisakė, tokio leidimo duota nėra. O ir dėl įtampos pajungimo jį apgavo, nes su juo derino ne ieškovas, o kažkas kitas. Be to, tai su juo derino kita įmonė, ieškovui jis būtų ir to neleidęs, nes paskambinus darbuotojui iš elektros tinklų, jis pasakė, jog su ieškovu nederins, tada elektros tinklų darbuotojas pasakė, kad netieks elektros energijos. Mano, kad žala negali atsirasti nelegaliai statybai, jeigu tokia žala atsirado, už ją atsako pats ieškovas.

22Pagrindinius reikalavimus projektuojant, statant, tiesiant, įrengiant ar rekonstruojant, remontuojant elektroninių ryšių infrastruktūrą, darbų viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose atlikimo tvarką, taip pat elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) kitų tinkamos paskirties vamzdynų, kabelių kanalų, kolektorių, šulinių, atraminių konstrukcijų, įskaitant bokštus, stiebų, statinių, statinių įvadų, statinių inžinerinių sistemų ir kitokių įrenginių (įskaitant ir orinių ryšio linijų tiesimą) bendro naudojimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 14 d. įsakymas Nr. 1V-978 „Dėl elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Taisyklės taikomos asmenims, projektuojantiems, statantiems, tiesiantiems, įrengiantiems ar rekonstruojantiems, remontuojantiems elektroninių ryšių infrastruktūrą bei projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems esamus statinius, kiek šie darbai yra susiję su elektroninių ryšių infrastruktūros šiuose statiniuose įrengimu, elektroninių ryšių infrastruktūros savininkams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Taisyklių 3 p.). Elektroninių ryšių linija – fizinė elektroninių ryšių tinklo grandis, jungianti bet kuriuos tinklo taškus (viešųjų ir privačių tinklų kabelinė ryšių linija, kabeliai ir laidai, kurie įleisti į žemę, vidaus ir teritorinius vandenis arba ryšių kabelių kanalų sistema (toliau – RKKS), nutiesti atramomis (orinė linija), taip pat pritvirtinti prie statinių). Orinė ryšių linija – varinė ar šviesolaidinė ryšių linija, skirta perduoti signalams laidinėmis priemonėmis, nutiestomis ore ir pritvirtintomis prie atramų, stulpų ar statinių konstrukcijų. Infrastruktūros valdytojas – asmuo, valdantis infrastruktūrą (Taisyklių 4 p.). Taisyklių 303 punktas numato, kad elektroninių ryšių infrastruktūros savininko įgalioti darbuotojai ar kiti atstovai gali patekti į privačios nuosavybės objektus, kai reikia įrengti, patikrinti ar pataisyti juose esančią viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūrą, tik gavę jų savininkų (naudotojų) sutikimą. P. V. savivaldos įstatymo 5 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies 21 punktą statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka, tai savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų teikimo gyventojams srityje. Savivaldybė privalo užtikrinti tinkamą statinių tvarkymą ir naudojimą bei jų priežiūrą, tam tikslui ji turi teisę priimti atitinkamus teisės aktus, kurie galioja tos savivaldybės teritorijoje ir yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Tuo remdamasi Akmenės rajono savivaldybės taryba 2012 m. gegužės 24 d. priėmė sprendimą Nr. T-121 „Dėl Akmenės rajono savivaldybės miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių patvirtinimo“, kurio 7.7 punktu numatė, kad inžinerinių įrenginių naudotojai planuodami įrengti antenas, kondicionierius ar kitokią įrangą ir pravesti elektroninių ryšių, elektros ar kitos paskirties kabelius ir laidus ant pastatų bendrojo naudojimo objektų (stogo, išorinių atitvarų, laiptinėse) ir tarp pastatų (kabeliai turi būti pakloti žemėje), privalo gauti pastato bendrojo naudojimo valdytojo (-jų), daugumos pastato patalpų (butų) savininkų (jeigu nepaskirtas administratorius, neįsteigta bendrija, nesudarytą jungtines veiklos sutartis), pastato savininko (-ų) bei seniūnijos pritarimą. Teisės aktas yra galiojantis, jo ieškovas neginčijo teisme. Iš byloje ieškovo pateiktų dokumentų, jo nuomone leidžiančių tiesti orines ryšių linijas – techninio projekto (2 t. 165-186 b. l.) matyti, kad nei gyventojų, nei VšĮ „Akmenės būstas“, nei seniūno sutikimo ar pritarimo orinių ryšio linijų tiesimui UAB „KLI LT“ neturi ir į bylą nepateikė. Tai, ką jis laiko leidimu (2 t., 186 b. l.), yra tik VšĮ „Akmenės būstas“ direktoriaus pritarimas leisti tiekti elektros energiją (maitinimą), tačiau tai jokiu būdu nėra sutikimas tiesti orines ryšio linijas tarp gyvenamųjų namų. Priešingai, byloje nustatyta, jog gyventojai, kaip privačios nuosavybės objekto savininkai, ne tik kad nedavė sutikimo tiesti orines ryšio linijas ( - ), bet kreipėsi į įvairias institucijas su prašymu pašalinti neteisėtai nutiestus kabelius. Tai patvirtina trečiųjų asmenų atstovų B. B. ir R. J. paaiškinimai, liudytojų K. G. ir A. G. parodymai, gyventojų prašymai (1 t., 108 b. l.). Akivaizdu, jog UAB „KLI LT“ ant gyvenamojo namo, esančio ( - ), nutiesta orinė ryšio linija yra be tinkamo suderinimo, t. y., neteisėtai, o neteisėtai įrengti įrenginiai nėra saugomi įstatymo, už jiems padarytą žalą niekas neatsako, visus neigiamus padarinius dėl to turi prisiimti jų savininkas (ieškovas), kaip pasekmę savo veiksmų, dėl kurių laiku ir tinkamai nebuvo gauti visi leidimai.

23Ieškovas UAB „KLI LT“ prašo priteisti iš atsakovo 2562,26 Eur turtinės žalos, kuri atsirado dėl kabelio nutraukimo ir jo numetimo nuo stogo. Žalos padarymo faktą ir dydį ieškovo atstovo L. P. teigimu patvirtina 2015-09-04 kabelio nutraukimo/pažeidimo aktas Nr. PA-15-08-VS (1 t., 21-22 b. l.), 2015-10-02 kabelio nutraukimo/pažeidimo aktas Nr. PA-15-10-VS (1 t., 23 b. l.), PVM sąskaitos – faktūros, lokalinės sąmatos, darbų atlikimo ir medžiagų panaudojimo aktai (1 t., 24, 25, 126-144 b. l.). Detalaus žalos paskaičiavimo ieškovas nepateikė, nors teismo buvo pasiūlyta tai padaryti. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas L. P. detaliau žalos dydžio paaiškinti negalėjo, kokie darbuotojai dirbo ir kokius konkrečius darbus ir kokiomis medžiagomis atliko, nurodyti taip pat negalėjo. Atsakovas UAB „CCM Baltic“ atsiliepime su žalos dydžiu nesutiko, manė, kad kabelio pažeidimo aktai surašyti vienašališkai ir yra negaliojantys. Trečiojo asmens VšĮ „Akmenės būstas“ atstovas direktorius B. B. su žalos dydžiu nesutiko, manė, kad per daug darbuotojų atliko kabelio atstatymo darbus ir per didelis kiekis jų dirbtų valandų nurodytas aktuose, be to, aktai surašyti ir pasirašyti vienašališkai ieškovo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pačios žalos fakto nors niekas neneigia, tačiau negali ir patvirtinti. Tiek rangovas, tiek subrangovas, tiek VšĮ „Akmenės būstas“ atstovas tik žino ir girdėjo, kad kabeliai buvo pažeisti, bet to nematė. Liudytojas A. G. to nematė, žino, kad kabelis buvo nutrauktas keletą kartų. Liudytoja L. M. nurodė, jog į pažeidimo vietą vyko ji su V. S., bet abu nebuvo užlipę ant stogo, pažeisto kabelio nematė. Liudytojas K. G. taip pat patvirtino, jog nematė pažeisto kabelio, teismui parodžius fotonuotraukas, esančias byloje, pasakyti, kokioje vietoje ir kuris kabelis buvo nutrauktas, negalėjo. Kabelio nutraukimas ir pažeidimas buvo užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (1 t., 108 b. l.), 2015-09-04 ir 2015-10-02 kabelio nutraukimo/pažeidimo aktais (1 t., 21-23 b. l.), surašytais vienašališkai ieškovo darbuotojų: techninio skyriaus vadovo V. S., ERT plėtros ir remonto vykdytojos L. M. ir vyr. finansininkės L. M.. Vyr. finansininkė L. M. net nebuvo atvykusi į pažeidimo padarymo vietą, tačiau aktą pasirašė. Kaip nurodė ieškovo atstovas L. P. teismo posėdyje, ji atliko skaičiavimus, tačiau pagal ką buvo skaičiuota, paaiškinimo nepateikė. Liudytoja L. M. parodė, jog nei ji, nei V. S. ant stogo užlipę nebuvo, ji neturi techninio išsilavinimo, o ar jį turi V. S., ji nežino. Tačiau iš aktų ir jos parodymų matyti, kad ji aktus pasirašė, nors nežinodama, ką pasirašo. Pasakyti, kodėl aktai surašyti vėliau, negu patys pažeidimai, liudytoja negalėjo. Kodėl K. G. ar kiti atsakovo darbuotojai nebuvo pakviesti surašant aktą, liudytoja taip pat pasakyti negalėjo, nurodydama, jog K. G. tikrai dar buvo objekte. Be to, liudytoja L. M. parodė, jog ant stogo buvo du ieškovo darbuotojai E. V. ir A. B., kurie virino kabelį, virinimas truko gal 3 val., kiek neveikė televizija ir internetas, liudytoja nurodyti negalėjo. Akivaizdu, jog tiek darbuotojų ir tiek valandų, kiek nurodyta aktuose, niekas nedirbo, tokie ieškovo paskaičiavimai neparemti jokiais kitais argumentais ar įrodymais, nepateikta jokių specialistų nuomonė, kiek tokiu atveju žalos dydis sudarytų. Be to, ieškovas žalos dydį įrodinėja PVM sąskaitomis – faktūromis, lokalinėmis sąmatomis ir darbų atlikimo ir medžiagų panaudojimo aktais. Ieškovo atstovas nurodė, jog tai visa medžiaga, kurią jis galėjo teismui pateikti, apie tai, kad piniginės lėšos buvo pervestos medžiagų tiekėjams, pateikti kitų duomenų jis negali. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovo pateikti įrodymai neįrodo nei žalos dydžio, nei jos fakto, nėra aišku, nei kokie defektai buvo šalinami, neaišku, ar juos reikia šalinti ir kaip juos reikia šalinti, dėl to ieškovo galimai patirta žala pagal jo pateiktus dokumentus negali būti nustatyta, nes nėra įvertinta, kokius darbus būtina atlikti ir kodėl juos būtina atlikti. Statybos būdu paprastai atliekamų darbų įkainiai yra nustatomi pagal lokalines sąmatas. Tačiau ir šis statybos įmonių vidaus apskaitai naudojamas dokumentas nėra galutinis apskaičiuojant atliktų darbų vertę. Be to ir paties dokumento pavadinimas leidžia teikti, kad tai tėra tik būsimų sąnaudų (išlaidų), atliekant statybos (remonto) darbus apskaičiavimas (sąrašas). Kiekvienu atveju atlikus statybos (remonto) darbus pagal lokalines sąmatas privalo būti sudarytas atliktų darbų aktas, kuriame nurodytos visos tiesioginės išlaidos ir kainų pagrindimai, mato vienetai, kiekiai bei kaina. Kai kada vykdant statybos (remonto) ar kitus rangos darbus, remiantis viešosios teisės normomis rangovas privalo sudaryti pažymą apie atliktus statybos (remonto) darbus per atitinkamą periodą, kurioje irgi nurodomi darbai, jų sąmatinė vertė su PVM (be PVM), atliktų darbų vertė už atsiskaitomąjį laikotarpį. Nesant tokių dokumentų teismas negali tinkamai įvertinti ieškovo prašymo pripažinti, kad 2562,26 Eur suma yra tinkamas dydis ieškovui padarytos žalos atlyginimui, o tuo pačiu ir ieškovo pateikti lokalinė sąmata ir aktai nelaikytini tinkamu jam padarytos žalos nustatymo įrodymu. Atskirai pažymėtina, kad vienu iš įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį, laikytina nepriklausomo turto vertintojo ataskaita. Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas nustato turto vertinimo principus, vertės nustatymo metodus ir jų taikymą konkrečioms turtinių santykių sritims, turto vertinimo būdus, turto vertintojų veiklos pagrindus, teises, pareigas ir atsakomybę. Turto vertintojas gali vertinti tik tą turto sritį, kuri yra nurodyta turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjime. Siekiant įvertinti žalos dydį, apskaičiuojama atkuriamoji vertė, t. y. pinigų suma (kaštai), kurios reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių objektui sukurti, pagaminti arba pastatyti (įrengti), atstatyti. Svarbu pabrėžti, koks yra turto vertinimo ataskaitos teisinis statusas. Atitinkanti šio įstatymo reikalavimus turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau tokių įrodymų į bylą ieškovas nepateikė.

24Kaip minėta, civilinės atsakomybės sąlyga yra asmens neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Kaip jau paminėta, ieškovas to neįrodė, jis taip pat neįrodė ir žalos fakto bei jos dydžio. Kaip jau minėta, žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, t. y. asmuo, atsakingas už žalą, privalo ją atlyginti, kad nukentėjusysis atsidurtų tokioje padėtyje, kurioje jis būtų, jeigu jam nebūtų buvę padaryta žalos (lot. restitutio in integrum). Taigi CK labai aiškiai pasisakoma, kad civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą. Šitai pasakius, galima teigti, kad bendroji Lietuvos civilinė teisė nepritaria baudimo elementui taikant sutartinę ir deliktinę civilinę atsakomybę. Kitaip tariant, žalos turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kad jos faktiškai patirta, ir, taikant civilinę atsakomybę, turi būti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito - žalą padariusio - asmens sąskaita. Šią taisyklę pakankamai aiškiai pripažįsta ir teismai. Pavyzdžiui, vienoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas išlaidų, patirtų sugadinto daikto remontui, priteisimo klausimą yra išsakęs poziciją, kad nustatyti išlaidų dydį leidžia skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių ir naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas ir kainas. Remontui reikalingos lėšos turi būti suskaičiuojamos iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Vadinasi, teismo manymu, jei sugadintas daiktas yra naujas, tai jo būklė sugadinimo metu yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės, o jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to sumažėjusi (jis nusidėvėjęs), tokiu atveju dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas. Pažeidimo metu daikto esama būklė yra ta, kuri atitinka to momento nusidėvėjimo laipsnį, todėl atkūrimo išlaidos tokiu atveju yra lygios išlaidoms, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tai, pasak teismo, yra ekonomiškai pagrįsta, nes jei nusidėvėjusiam turtui atkurti yra panaudojamos naujos medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesnis už buvusį, ir jeigu visas atkūrimo išlaidas padengtų žalą padaręs asmuo, tai teisiškai reikštų turto savininko praturtėjimą skolininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001). Pažymėtina, jog ieškovas šioje byloje būtent to ir siekia, kad nusidėvėję daiktai būtų pakeisti naujais. Todėl teismas šioje byloje laikosi CK įstatymų leidėjo išreikštos pozicijos dėl civilinės atsakomybės kompensacinės funkcijos.

25Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Šioje byloje ieškovas nepateikė teismui tinkamų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, jog ieškinys yra įrodytas dėl ieškovo UAB „KLI LT“ patirtų nuostolių, todėl ieškinys atmestinas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės (3 t., 12-13 b. l.) paliktinos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

26Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 19,14 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.).

27Atmetus ieškinį, iš ieškovo turi būti priteisiamos atsakovo ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Šioje byloje atsižvelgtina į tai, kad atsakovas UAB „CCM Baltic“ ir trečiasis asmuo VšĮ „Akmenės būstas“ atsiliepimuose nenurodė turėję bylinėjimosi išlaidų, trečiasis asmuo UAB „Adista“ atsiliepimo nepateikė, taip pat teismo posėdžiuose nebuvo gauti atitinkami atstovų prašymai dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei šias išlaidas patvirtinantys dokumentai (CPK 98 str. 1 d. ), todėl teismas neturi pagrindo spręsti patirtų išlaidų priteisimo iš ieškovo klausimo.

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

29Ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti.

30Priteisti iš ieškovo UAB „KLI LT“, į. k. 267258020, valstybei 19,14 Eur (devyniolikos eurų, 14 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), įmokos kodas 5660.

31Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, areštuojant ne didesnei kaip 2562,26 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų, 26 centų) sumai UAB „CCM Baltic“ (į. k. 145417921, buveinė – Žalgirio g. 8, Šiauliai) priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas,- palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

32Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

33Teismo sprendimui įsiteisėjus, apie priimtą sprendimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.

34Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant... 2. ieškovo atstovams direktoriui L. P., advokatui Valdui Kairiui,... 3. trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovo... 4. trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovo... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 6. Ieškovas UAB „KLI LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., 11-14 b.... 7. Ieškovo UAB „KLI LT“ atstovas direktorius L. P. teismo posėdžio metu... 8. Ieškovo UAB „KLI LT“ atstovas advokatas Valdas Kairys palaikė... 9. Atsakovo UAB „CCM Baltic“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo... 10. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovo... 11. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovo... 12. Ieškinys ir patikslintas ieškinys netenkintini.... 13. Iš byloje esančių dokumentų (1 t., 15-20 b. l., 2 t., 165-186 b. l.) ir... 14. Ieškovas teigia, jog 2015-08-28 ir 2015-10-01 atsakovas UAB „CCM Baltic“... 15. Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymo.... 16. Ieškovas tvirtina, jog neteisėtus veiksmus (kabelio pažeidimą) atliko... 17. Ieškovas tvirtina, jog neteisėtus veiksmus (kabelio pažeidimą) atliko... 18. Ieškovas subrangovo UAB „Adista“ neteisėtų veiksmų net neįrodinėjo,... 19. Ieškovas turi įrodyti atsakovo UAB „CCM Baltic“ neteisėtus veiksmus.... 20. Ieškovas taip pat nurodė, jog rangovas turėjo statybos aikštelę aptverti,... 21. Ieškovo atstovas UAB „KLI LT“ direktorius L. P. nurodė, jog orinis... 22. Pagrindinius reikalavimus projektuojant, statant, tiesiant, įrengiant ar... 23. Ieškovas UAB „KLI LT“ prašo priteisti iš atsakovo 2562,26 Eur turtinės... 24. Kaip minėta, civilinės atsakomybės sąlyga yra asmens neteisėti veiksmai,... 25. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad... 26. Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos... 27. Atmetus ieškinį, iš ieškovo turi būti priteisiamos atsakovo ir trečiųjų... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 29. Ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti.... 30. Priteisti iš ieškovo UAB „KLI LT“, į. k. 267258020, valstybei 19,14 Eur... 31. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m.... 32. Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m.... 33. Teismo sprendimui įsiteisėjus, apie priimtą sprendimą pranešti Centrinei... 34. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių...