Byla 2-1899/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Transeuda“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-924-71/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Euda“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Transeuda“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas pripažinti negaliojančiomis ieškovo ir atsakovo sudarytas transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis, kurių pagrindu atsakovui nuosavybės teise buvo perleistos transporto priemonės, ir, taikant restituciją sumokant parduoto turto vertę pinigais, priteisti iš atsakovo 247 640 Lt. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 247 640 Lt sumai atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas. Nurodė, kad ieškinio suma yra pakankamai didelė, atsakovas turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, siekiant kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi 247 640 Lt sumai areštavo atsakovui priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, uždrausdamas šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį ir įkeisti. Nesant pakankamai kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, areštavo trūkstamai sumai atsakovui priklausančias turtines teises ir lėšas, uždrausdamas šiomis lėšomis disponuoti, tačiau leisdamas atsiskaityti su ieškovu. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs turtinis ginčas, prašoma priteisti suma yra pakankamai didelė, o tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atskiruoju skundu atsakovas prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad teismas išsamiau nemotyvavo, kodėl sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Duomenų, kad apeliantas gali imtis veiksmų turtą paslėpti, byloje nėra. Teismas vien formaliai konstatuodamas, kad ieškinio suma yra didelė, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl pažeidė atsakovo teises ir interesus. Apelianto turtinė padėtis yra gera, todėl ieškiniu prašoma priteisti suma jam nėra didelė. Pagrindo objektyvaus pobūdžio prielaidoms, kad egzistuoja grėsmė būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nėra.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Ieškiniu ginčijami sandoriai buvo sudaryti nesąžiningai, iš esmės siekiant ieškovą privesti prie bankroto, perkelti verslą į UAB „Transeuda“ ir patenkinti išimtinai apelianto kreditorinius reikalavimus. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2011 m. balandžio 11 d. specialisto išvada Nr. 5-4/36. Atsižvelgiant į tai ir apelianto nesąžiningumą, egzistuoja realus pavojus, kad apeliantas gali imtis veiksmų turtui paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip pabloginti savo turtinę padėtį, siekiant išvengti prievolių, galinčių atsirasti ieškinio patenkinimo atveju. Apelianto finansiniai rodikliai nėra blogi, tačiau, pagal pateiktus duomenis, reikalavimo suma jam yra pakankamai didelė. Be to, gera apelianto finansinė padėtis nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas siejamas ne tik su apelianto mokumu, bet ir su grėsme, kad apeliantui perleidus savo turtą ar kitaip apsunkinus turtinę padėtį, galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas bus neįmanomas. Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl, siekiant apginti ieškovo kreditorių interesus ir viešąjį interesą, buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, neriboja apelianto galimybės vykdyti veiklą. Tuo atveju, jeigu teismas tenkindamas ieškinį nuspręs taikyti restituciją natūra, apeliantui realizavus turtą (transporto priemones), restitucijos taikymas butų nebeįmanomas.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11CPK 144 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių.

12Apelianto teigimu, jo turtinė padėtis yra gera, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be to, byloje nėra duomenų, kad apeliantas gali imtis veiksmų paslėpti jam priklausantį turtą. Pažymėtina, kad CPK neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas, tačiau teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai (aplinkybės), kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Visi minėti kriterijai yra svarbūs ir išskirti kurį nors iš jų, kaip mažiau svarbų, negalima.

13Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didelė ieškinio suma. Minėta, kad paprastai pagal teismų praktiką ši aplinkybė preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau tai yra nuginčijama prezumpcija, kurią atsakovas gali motyvuotai paneigti, pateikęs teismui duomenis apie savo turtinę padėtį. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis, kurie, jo manymu, patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio suma jam nėra didelė. Iš pateikto atsakovo balanso matyti, kad 2010 m. gruodžio 31 d. atsakovo turimo turto vertė buvo 743 449 Lt (ilgalaikis turtas – 299 893 Lt, trumpalaikis turtas – 443 556 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 544 789 Lt (b. l. 22). Tačiau atsakovas neturi nekilnojamojo turto, o didžiąją dalį ilgalaikio turto sudaro transporto priemonės (299 379 Lt), kurių vertė, atsižvelgiant į transporto priemonių nusidėvėjimo tendenciją ir skirtingas eksploatavimo sąlygas, nuolat ir nevienodai mažėja. Todėl balanse nurodyta transporto priemonių vertė gali neatitikti realios rinkos vertės. Duomenų apie realią į balansą įrašytų transportų priemonių vertę byloje nėra. Didelę dalį atsakovo turimo trumpalaikio turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos, t. y. debitoriniai įsiskolinimai (292 661 Lt). Nesant duomenų apie galimybę atgauti šias skolas, negalima daryti išvados, kad šis turtas yra realus. Pagal atsakovo 2010 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovo grynasis pelnas 2009 m. buvo 668 Lt, o 2010 m. – 147 992 Lt (b. l. 23). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo ilgalaikio ir trumpalaikio turto struktūrą, gaunamą pelną ir turimus įsipareigojimus, sprendžia, kad pateikti įrodymai dėl atsakovo turtinės padėties neeliminuoja abejonių dėl atsakovo galimybės įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju, todėl daro išvadą, kad apeliantas nepaneigė objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą.

14Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

16Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai