Byla 2-450-186/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“, J. G., A. K. (A. K.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“, J. G., A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovai UAB „JGK statyba“, J. G., A. K. kreipėsi į teismą, prašydami:
    1. pripažinti, kad bylose, kuriose priimti: Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis, buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 14 straipsnio, 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatos.
    2. Iš atsakovės Lietuvos Respublikos priteisti: ieškovei UAB „JGK statyba“ - 1 450 829 Eur tiesioginių nuostolių, 2 057 408 Eur netiesioginių nuostolių (negautų pajamų), 70 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas; ieškovui J. G. - 50 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas; ieškovui A. K. - 50 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovai nurodė, kad atsakovė turi jiems atlyginti civilinių ir administracinių bylų nagrinėjimo metu neteisėtais teismo (teisėjo) veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kuomet buvo pažeistos bei suvaržytos UAB „JGK statyba“ teisės ir galimybės naudotis/valdyti statinių užstatymo ir eksploatavimo tikslu jai perduotu didelio ploto valstybinės žemės sklypu bei užbaigti 1 500 gyventojų „JGK Salotė“ komplekso statybą.
  3. Ieškovų vertinimu, pagrindinis teismo procesinis sprendimas, turėjęs esminės įtakos vėlesniems teismų sprendimams, yra Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-430-45/2006, kuriame konstatuota, kad tarp UAB „JGK statyba“ ir valstybinės žemės savininko susiklostė sutartiniai žemės nuomos teisiniai santykiai. Šioje byloje teisėja peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir pažeidė dispozityvumo principą, tokiais neteisėtais veiksmais buvo pažeistos EŽTK 6 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 109 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 17 straipsnio, 178 straipsnio, 265 straipsnio nuostatos. UAB „JGK statyba“ atžvilgiu valstybė pažeidė EŽTK 14 straipsnį, neužtikrino vidaus teismų proceso skaidrumo ir aiškumo, pažeidė teisę į nešališką ir teisingą teismą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų „JGK statyba“, J. G., A. K. ieškinį ir grąžino jį pateikusiems asmenims.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovai prašo įvertinti priimtus bei įsiteisėjusius teismų sprendimus ir nustatyti, ar jie pažeidžia EŽTK 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 14 straipsnio, 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatas. Ieškovai savo teises ir teisėtus interesus siekia apginti įrodinėdami aplinkybes, susijusias su valstybės pareigomis užtikrinti nešališką ir teisingą teismą, proceso rungtyniškumą, kad bylos būtų nagrinėjamos per įmanomai trumpesnį laiką. Teismo teigimu tokių ginčų nagrinėjimas priskirtas ne pirmosios instancijos teismo, bet Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) kompetencijai.
  3. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes ir vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendė, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8

  1. Ieškovai UAB „JGK statyba“, J. G., A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškinys yra reiškiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalių, pagal kurias žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės, pagrindu. Todėl remiantis CK bei CPK normomis ieškinys dėl žalos atlyginimo nagrinėjamu atveju yra teismingas Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismui.
    2. Aplinkybė, kad ieškovai savo teisių pažeidimus grindžia ne tik Lietuvos Respublikos įstatymais, Konstitucija, bet ir EŽTK, nepaneigia ieškovų teisės kreiptis į Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismą.
    3. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą pareiškėjai, prieš kreipiantis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, klausimą dėl patirtos žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės priteisimo visų pirma turi išspręsti nacionaliniuose teismuose. Taigi, ieškovų reikalavimai dėl žalos atlyginimo pirmiausiai turi būti išnagrinėti Lietuvos Respublikos teismuose ir tik po to jie gali kreiptis į EŽTT.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Apeliacine tvarka sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį ir grąžino jį pateikusiems asmenims. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
  2. Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, ši teisė yra ir vienas iš civilinio proceso principų (CPK 5 straipsnis). Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas, šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, be kita ko, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).
  3. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).
  4. Nagrinėjamu atveju ieškovai, manydami, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-430-45/2006, taip pat kituose teismuose nagrinėjant kitas bylas, galimai neteisėtais teismų (teisėjų) veiksmais buvo pažeistos ieškovų teisės ir tokiu būdu padaryta žala, pareiškė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovai prašo įvertinti priimtus bei įsiteisėjusius teismų sprendimus ir nustatyti, ar jie pažeidžia EŽTK 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 14 straipsnio, 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatas, padarė klaidingą išvadą, jog yra pagrindas atsisakyti priimti paduotą ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, nes tokių ginčų nagrinėjimas priskirtas ne pirmosios instancijos teismo, bet EŽTT kompetencijai.
  5. Remiantis CPK 27 straipsnio 1 punktu, bylos dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnį, kai ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, yra teismingos apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams. Tuo tarpu EŽTT jurisdikcija apima visus Europos žmogaus teisių Konvencijos ir jos protokolų aiškinimo bei taikymo klausimus, kurie jam pateikiami pagal 33, 34, 46 ir 47 straipsnius (EŽTK 32 straipsnio 1 dalis). Pagal EŽTK 34 straipsnį individualią peticiją EŽTT gali pateikti kiekvienas fizinis asmuo, nevyriausybinės organizacijos ar grupės asmenų, teigiantys, kad jie yra Konvencijoje ir jos protokoluose įtvirtintų teisių pažeidimo auka. Toks reglamentavimas reiškia, kad EŽTT nesprendžia tiesioginių ieškinių dėl žalos priteisimo, todėl apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovų reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo teismingas ne apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, bet EŽTT. Pagal skundžiamos nutarties esmę apygardos teismas ieškinio priėmimo procesinėje stadijoje konstatavo jo nepagrįstumą. Tačiau tokios išvados galimos tik išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 259 straipsnio 1 dalis).
  6. Ieškovai pateiktu ieškiniu savo galimus teisių pažeidimus grindžia ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, bet ir EŽTK. Tai nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme. EŽTK, turinti tarptautinės sutarties galią, yra tiesioginio taikymo teisės aktas, nacionalinių valstybių teisės aktų hierarchijoje užimantis aukštesnę vietą už nacionalinius įstatymus. Dėl to ir nacionaliniuose teismuose sprendžiant dėl valstybės institucijų veiksmų būtina taikyti EŽTK nuostatas bei remtis EŽTT formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008).
  7. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normą pritaikė netinkamai, nepagrįstai atsisakė priimti ieškovų ieškinį dėl žalos atlyginimo, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

12panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį ir perduoti ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“, J. G., A. K. ieškinio priėmimo klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai