Byla A-520-470-13

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Ryčiui Paukštei,

4atsakovų atstovui advokatui Sauliui Dambrauskui,

5trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei J. B.,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorės ir Kalvarijos savivaldybės administracijos, atstovaujamų advokato Sauliaus Dambrausko, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Saerimner“ skundą atsakovams Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorei ir Kalvarijos savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – I. S., R. S., V. Ž., A. Ž., J. A. S., A. D., I. L., K. Š., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, J. S., V. D., J. Ž., A. V., G. B., V. B., D. A. B., A. V., V. Z., L. Z., I. Ž., A. Ž., J. V. M., Z. P. G., V. P., R. D., I. D., E. R., D. A. S., K. V., Z. V., A. Ž., D. T. S., T. Š., E. B., S. V. B., G. G., M. Z., UAB „Žemės vystymo fondas“, A. L. P., E. K., V. M., E. U., L. M., UAB „Vilijos transportas“, I. V., D. R., R. J., L. S., J. S., R. A., L. L., E. L., V. G., A. G., R. A., V. Š., N. J., V. J., A. N., V. N., S. Č., A. V., V. V., K. P., A. V., J. V., Ž. K., K. K., E. V., A. V., A. P., Z. P., D. S., R. S., J. V., J. A. V., A. J., L. J., R. Š., J. K., J. P., R. V., M. N., E. P., K. B., V. V., R. Ž., A. B. K., A. K., R. Ž., A. B., N. V. Ž., Ž. B., K. B., V. A., R. A., V. B., D. B., A. L., V. L., A. J., V. T., V. M. G., V. D., G. D., E. V., O. Š., V. Z. Š., V. V., J. V., D. Č., O. I. D., D. L., O. V., V. V., J. V., Ž. P., Z. P., A. V., V. J., L. J., R. D., S. P., V. P., A. V., N. M. V., O. Č., D. B., G. B., R. M., V. M., R. S., G. S., O. K., E. Ž., O. L., A. B., A. P., R. P., A. Š., L. Š., V. N., R. K., B. K., M. B., J. B., I. V., L. V., J. V., V. M., A. M., A. M., UAB „Salvikdus“, L. B., A. K., A. G., R. G., L. Č., I. K., M. B., R. B., L. G., M. O. G., N. K., L. D., S. J., D. J., A. K., D. Z., A. M. M., S. M., K. K., E. J., S. E. L., J. P., P. B., J. M., R. D., A. A., K. K., M. D. M., S. B., G. B., A. K. N., J. D. M., V. M., K. S., J. M., E. Š., D. R., L. J., J. R., V. B., R. M., A. M., B. D., K. D., Z. M., V. T., L. B., R. M., S. M., R. J., A. S., R. S., G. B., V. M., V. R., E. K., A. S., O. A., M. A., R. G., D. G., J. V., L. Z., K. Š., V. Š., A. B., G. B.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9Pareiškėjas UAB „Saerimner“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovus Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorių ir Kalvarijos savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovai) ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos įvykdyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 22 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus: raštu pranešti žemės sklypų savininkams ir valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojams apie jų žemės sklypams taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (apie UAB „Saerimner“ nuosavybės teise valdomo kiaulių penėjimo fermos sanitarinę apsaugos zoną), nustatytas Kalvarijos savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. T-46-39 patvirtintame Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrajame plane (toliau – ir Bendrasis planas); Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) nustatyta tvarka pateikti raštišką pranešimą Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui apie Bendrajame plane nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (apie UAB „Saerimner“ nuosavybės teise valdomo kiaulių penėjimo fermos sanitarinę apsaugos zoną), kurio pagrindu atitinkamų žemės sklypų registro įrašuose būtų padarytos žymos apie jiems taikytinas specialiąsias naudojimo sąlygas.

10Pareiškėjas paaiškino, kad Bendrovei nuosavybės teise priklauso ūkinės veiklos objektas – 1977 metais pastatytas kiaulių auginimo kompleksas, esantis ( - ) (toliau – ir Kompleksas). Nurodė, jog pagrindiniai Komplekso pastatai ir statiniai, kuriuose laikomos kiaulės, yra Bendrovei nuosavybės teise priklausančiame 8,3321 ha žemės sklype. Pažymėjo, kad Kalvarijos savivaldybės taryba 2009 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. T-46-39 patvirtino Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, kuriame Kompleksui nustatyta 1 500 m dydžio sanitarinė apsaugos zona (toliau – ir SAZ). Pareiškėjas nurodė, jog jis 2011 m. kovo 30 d. raštu Nr. S-124 kreipėsi į Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorę, prašydamas tinkamai įvykdyti teisės aktuose keliamus reikalavimus, susijusius su Bendruoju planu nustatytos SAZ išviešinimu, tam, kad SAZ specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų įrašytos į SAZ patenkančių žemės sklypų registro įrašus. Teigė, jog į šį raštą iš esmės nebuvo atsakyta. Todėl pareiškėjas 2011 m. gegužės 9 d. raštu Nr. S-204 papildomai paprašė atlikti veiksmus, tačiau atsakovas neatsakė. Nurodė, jog nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad nei žemės sklypo, kuriame yra pagrindiniai Komplekso pastatai (kiaulidės), nei aplink pastarąjį sklypą esančių žemės sklypų registro įrašuose nėra įtrauktos žymos apie tai, kad šie sklypai patenka į Bendruoju planu nustatytą Komplekso SAZ. Pažymėjo, jog pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalį, kai patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (įskaitant SAZ), teritorijų planavimo dokumento organizatorius per 1 mėnesį nuo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo apie tai raštu praneša žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojui, nurodydamas konkrečias taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikia pranešimą Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Nurodė, jog teritorijų planavimo dokumento – Bendrojo plano – organizatorius yra Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorius, todėl pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalį turėjo informuoti atitinkamų žemės sklypų savininkus ir naudotojus apie jų sklypams taikytinas specialiąsias žemes naudojimo sąlygas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas savo pareigų vykdymą vilkina. Manė, jog šiuo atveju atsakovo 2011 m. balandžio 28 d. raštas Nr. IS-901 laikytinas ne kaip atsisakymas atlikti veiksmus, bet kaip Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorės vilkinimas atlikti Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodytus veiksmus. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2006 m. balandžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-885/2006 taip pat yra pripažinęs, kad nemotyvuoti ir nepateisinantys valstybės institucijų atsakymai į kitų asmenų prašymus atlikti šioms institucijoms pavestas pareigas yra laikomi neteisėtu vilkinimu. Nurodė, jog Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, (toliau – ir Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos) 74 punkte numatyta, kad gyvulininkystės įmonių pastatų sanitarinėse apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius objektus. Teigė, jog specialiosios žemės naudojimo sąlygos turi būti tinkamai išviešintos, t. y. įregistruotos viešame Nekilnojamojo turto registre bei apie jas įstatymų nustatyta tvarka informuoti suinteresuoti asmenys.

11Atsakovas Kalvarijos savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12Atsiliepime į skundą nurodė, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta, kas yra Bendrasis planas. Paaiškino, kad Kalvarijos savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. T-46-39 patvirtintas bendrasis planas parengtas, turint tikslą – parengti Kalvarijos savivaldybės ilgalaikę (20 metų) subalansuoto plėtojimo strategiją bei racionalią erdvę – teritorinę struktūrą naujoje ekonominėje plotmėje, sukurti savivaldybės ateities viziją atsižvelgiant į išorinius veiksnius ir sąsajas tarp išorės ir savivaldybės vidaus struktūrų. Teigė, jog Bendruoju planu ne nustatyta, o tik apytikriai numatyta preliminari sanitarinė apsaugos zona. Nurodė, jog sanitarinių apsaugos zonų nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės (toliau – ir SAZ ribų nustatymo ir režimo taisyklės), kurių 16 punkte yra numatyta, kad SAZ ribų nustatymo procesas pradedamas savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl SAZ ribų nustatymo, UAB „Saerimner“ dėl sanitarinių zonų nustatymo 2008 m. liepos 22 d. buvo pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento raštas Nr. MRS-2463 „Dėl poveikio aplinkai privalomumo“, kuriame pabrėžiama, kad UAB „Saerimner“ Kalvarijos padalinio sanitarinei apsaugos zonai nustatyti turi būti ruošiamas specialiojo planavimo dokumentas. Paaiškino, kad UAB „Saerimner“ priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - )) kitos paskirties, naudojimo būdas yra komercinės paskirties objektų teritorijos. Nurodė, jog Teritorijų planavimo įstatymo 2 dalies 56 punkte yra numatyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose numatyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemėje, 57 punkte – žemės sklypo naudojimo pobūdis – tam tikrame žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka leidžiamos vykdyti veiklos specifika. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. Dl-151 „Dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo“ 5.4 punkte yra numatyta, kad komercinės paskirties objektų teritorijos skirtos prekybos, paslaugų ir pramogų statiniams statyti, tai yra žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti perkybos įmonių, finansų įstaigų, parodų kompleksų bei kitų paslaugų įmonių statiniai. Teigė, jog tam, kad pradėtų SAZ rengimo procedūras, pareiškėjui pirmiausia reikia pakeisti žemės sklypo paskirtį į kitą – žemės ūkio paskirties žemę, naudojimo paskirties pobūdį – į žemės ūkio paskirties žemės.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo E. U. atsiliepimu į skundą prašė UAB „Saerimner“ skundo nagrinėjimą sustabdyti, kol bus priimtas ir įsiteisėjęs galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-375-399/2011.

14Nurodė, kad dar 2005 m. liepos 27 d. UAB „Saerimner“ (tuometinis ŽŪKB „Kalvarijos bekonas“), gaudamas savo veiklai būtiną taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimą, pažeidė jo gavimo sąlygas, pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui neteisingus duomenis leidimui gauti ir pan. Teigė, jog gaunant šį leidimą taip pat nebuvo atsiklausta jos, kaip kaimyninių žemės sklypų savininkės, nuomonės, (viename iš sklypų tuo metu jau buvo jai atkurta nuosavybė, kituose dviejuose vyko matavimai ir nuosavybės atstatymo procesas). Pažymėjo, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 13 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-375-399/2011 pagal Santakos, Kvietkinės kaimo bendruomenių ir kai kurių fizinių asmenų ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui ir UAB „Saerimner“ dėl teises pažeidžiančių veiksmų nutraukimo ir TIPK leidimo panaikinimo. Byloje priimtas sprendimas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento 2005 m. liepos 27 d. UAB „Saerimner“ išduotą, 2006 m. gruodžio 22 d. išduotą ir 2007 m. balandžio 4 d. bei 2008 m. kovo 4 d. koreguotą TIPK leidimą Nr. 8.6.-21/11 bei pripažinti UAB „Saerimner“ ūkinę veiklą, vykdomą ( - ) esančiame kiaulių komplekse, neteisėta ir ją nutraukti. Šis sprendimas apskųstas apeliacine tvarka. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimas parodo, kad iki šiol nėra išspręstas principinis UAB „Saerimner“ veiklos teisėtumo klausimas, todėl priimti įpareigojimus Kalvarijos savivaldybei atlikti veiksmus, t. y. su šios Bendrovės vykdoma veikla susijusios SAZ ribų nustatymą, kuris ženkliai pablogintų į jos teritoriją patenkančių žemės sklypų (valdų) savininkų, jos, kaip teisėtos žemės savininkės, teises pilnai disponuoti savo nuosavybe – vykdyti kitokią nei žemės ūkio veiklą ir pan. Nurodė, jog tai iššauktų teisėtą pagrindą iš savivaldybės atsakingų institucijų reikalauti kompensacijos.

15II.

16Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies – įpareigojo Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorių per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos įvykdyti Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus: raštu pranešti žemės sklypų savininkams ir valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojams apie jų žemės sklypams taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (t. y. apie UAB „Saerimner“ nuosavybės teise valdomo kiaulių penėjimo fermos sanitarinę apsaugos zoną), nustatytas Kalvarijos savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. T-46-39 patvirtintame Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrajame plane; Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikti raštišką pranešimą Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui apie Kalvarijos savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. T-46-39 patvirtintame Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrajame plane nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (apie UAB „Saerimner“ nuosavybės teise valdomo kiaulių penėjimo fermos sanitarinę apsaugos zoną), kurio pagrindu atitinkamų žemės sklypų registro įrašuose būtų padarytos žymos apie jiems taikytinas specialiąsias naudojimo sąlygas.

17Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas skundžia atsakovų neveikimą, t. y. nurodo, kad atsakovai neatlieka jiems įstatymu priskirtų veiksmų, sprendė, jog terminas skundui paduoti nepraleistas, nes skundžiami veiksmai (neveikimas) yra trunkamo pobūdžio.

18Teismas nustatė, jog Bendruoju planu suplanavus teritoriją ir nustačius SAZ teritorijoje, kurioje ir yra kiaulių auginimo kompleksas, nėra pagrindo teigti, kad SAZ nustatymas ir neviešinimas pareiškėjui nesukelia pasekmių ir negali pažeisti jo interesų.

19Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju šalys iškėlė teismui klausimą ir ginčas iš esmės byloje kilo dėl to, ar patvirtinus Bendrąjį planą yra kartu nustatyta UAB „Saerimner“ nuosavybės teise valdomai kiaulių penėjimo fermai 1 500 m dydžio sanitarinė apsaugos zona, ar tai tik preliminariai numatyta teritorija ir nustatyti SAZ būtina atlikti teisės aktais numatytas procedūras.

20Rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 9 dalimi. Konstatavo, kad savo pobūdžiu Bendrasis planas yra norminis teisės aktas, reglamentuojantis teritorijos kompleksinį planavimą, kuriuo nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai.

21Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas) 24 straipsniu. Nustatė, jog bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Bendruoju planu yra nustatyta SAZ, kadangi Bendrojo plano sprendiniuose prie ūkinės veiklos apribojimo nurodytas ženklinis žymėjimas esamo kiaulių komplekso sanitarinės apsaugos zonos, ir Bendrojo plano fragmente aiškiai matosi šiuo žymėjimu pažymėta teritorija. Pažymėjo, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu konstatavo, kad „esant bendruoju Kalvarijos savivaldybės planu nustatytoms kiaulių komplekso SAZ riboms, įmanomas tik jų keitimas“.

22Teismas pažymėjo, jog kiaulių auginimo komplekso apsaugos zonos nustatymo būtinumą reglamentuoja Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, kuris reguliuoja tokių zonų dydį. Minėto nutarimo 73 punkte nustatyta, kad pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinių apsaugos zonų dydžiai yra (pagal pateiktą lentelę) kiaulių skaičiui nuo 500 iki 2 300 – 1 500 m.

23Nustatė, kad Bendrojo plano sprendiniai bei Kalvarijos savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. T-46-39, kuriuo patvirtintas Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrasis planas, yra galiojantys, nėra panaikinti ar nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl Bendruoju planu suplanuotos teritorijos ir nustatytos teritorijos vystymo koncepcija, jos naudojimas bei apsaugos principai turi būti realizuojami pagal įstatymuose numatytus reikalavimus. Teismas darė išvadą, kad Kalvarijos savivaldybės tarybai 2009 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. T-46-39 patvirtinus Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, kiaulių Kompleksui Bendruoju planu nustatyta 1 500 m dydžio sanitarinė apsaugos zona, atitinkanti Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 73 punkte nurodytam kiaulių skaičiui nuo 500 iki 2 300. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad nei UAB „Saerimner“ priklausančio žemės sklypo, kuriame yra pagrindiniai Komplekso pastatai (kiaulidės), nei aplink pastarąjį sklypą esančių žemės sklypų registro įrašuose nėra įtrauktos žymos apie tai, kad šie sklypai patenka į Bendruoju planu nustatytą Komplekso SAZ. Pažymėjo, kad Bendrojo plano organizatorius yra Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorius, sprendė, kad pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalį jis turėjo informuoti atitinkamų žemės sklypų savininkus ir naudotojus apie jų sklypams taikytinas specialiąsias žemes naudojimo sąlygas (LVAT 2006 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-885/2006, 2011 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1-2062-437-2011, 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1670/2010).

24III.

25Atsakovai Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorė ir Kalvarijos savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo: 1) sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą iki bus išnagrinėtos kitos dvi bylos nagrinėjamos administracine (Nr. I-48-428/2012) ir civiline (Nr. 2-375-399/2011, 2A-450-510/2012) tvarka, kadangi jose priimti sprendimai gali turėti tiesioginį prejudicinį ryšį su nagrinėjama byla (sprendžiamas reikalavimas dėl vykdomos ūkinės veiklos neteisėtumo); 2) panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde išdėstyti šie pagrindiniai argumentai:

1. Pareiškėjas neginčija atsisakymo atlikti atitinkamus veiksmus, o kelia klausimą dėl atsakovo neveikimo – vilkinimo atlikti tam tikrus veiksmus, todėl taikytinas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas 2 mėnesių terminas. Nurodo, jog pareiga atsakovui atitinkamai veikti prasidėjo ne nuo pareiškėjo kreipimosi į atsakovą dienos, o ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo patvirtinimo, t. y. nuo tada, kai Kalvarijos savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. T-46-39 buvo patvirtintas Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrasis planas. Pažymi, jog pareiškėjas su atitinkamu reikalavimu į teismą kreipėsi tik 2011 m. birželio 3 d. Daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimai pareikšti praleidus skundo padavimo administraciniam teismui terminą, todėl administracinė byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu.
2. Nesutinka su teismo pozicija, kad SAZ yra nustatoma „automatiškai“. Remiasi SAZ ribų nustatymo ir režimo taisyklių 6 punktu, šių taisyklių priedu „SAZ ribų dydžiai, taikomi, kai neatliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas“, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 64 ir 73 punktais. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui priklausančiuose kiaulių kompleksuose auginama 102 tūkst. kiaulių per metus, todėl pareiškėjo valdomas taršos objektas (dėl veiklos masto) niekaip nepatenka į SAZ ribų nustatymo ir režimo taisyklių priedo bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reguliavimo sritis, t. y. 54 tūkst. kiaulių per metus ribą. Todėl teigia, kad šiam taršos objektui SAZ nustatytinas remiantis SAZ ribų nustatymo ir režimo taisyklių 6.1 punkte įtvirtintu būdu taikant visas SAZ ribų nustatymo ir režimo taisyklėse įtvirtintas procedūras. Pažymi, jog SAZ ribų nustatymo ir režimo taisyklėse įtvirtintos SAZ nustatymo procedūros turi būti atliekamos visais atvejais, nepriklausomai nuo SAZ ribų nustatymo būdo, šias procedūras baigiant SAZ ribų nustatymo dokumento suderinimu, viešu apsvarstymu ir įregistravimu Teritorijų planavimo dokumentų registre (SAZ ribų nustatymo ir režimo taisyklių 30-34 ir 42 punktai). Teigia, jog pareiškėjas iki šiol nėra atlikęs nei poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV), nei strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (toliau – ir SPAV) procedūrų, nors šios procedūros yra privalomos tiek pagal nacionalinės, tiek pagal Europos Sąjungos teisės reikalavimus. Mano, jog specialios SAZ procedūros negalėtų būti pripažįstamos neprivalomomis, kai nėra atliktos kitos privalomos (PAV ir SPAV) procedūros.
3. Nepagrįsta teismo išvada, kad Bendrajame plane kiaulių kompleksui yra nustatyta 1 500 m dydžio sanitarinė apsaugos zona. Teigia, jog Bendrajame plane pažymėta pareiškėjui priklausančio kiaulių komplekso SAZ nelaikytina Bendrojo plano sprendiniu. Nurodo, jog iš byloje esančios Bendrojo plano rengimo medžiagos matyti, kad SAZ procedūros nebuvo atliekamos, SAZ nustatymo uždaviniai nebuvo keliami, o SAZ nėra nustatytas. Pažymi, kad privalomo SAZ sprendinių viešo nagrinėjimo būtinumas kyla iš Orhuso konvencijos nuostatų, taip pat iš kitų tiek nacionalinės teisės, tiek ir Europos Sąjungos teisės reikalavimų. Teigia, jog tai, kad Bendruoju planu nėra nustatyta SAZ, patvirtina aplinkybė, jog nėra atliktos privalomos SAZ ribų nustatymo ir režimo taisyklėse įtvirtintos procedūros. Remiasi SAZ ribų nustatymo ir režimo taisyklių 18, 31, 34, 42 punktais. Pažymi, jog Teritorijų planavimo dokumentų registre SAZ nėra registruota. Pabrėžia, jog pareiškėjui priklausančio žemės sklypo paskirtis yra komercinė. Teigia, jog, kol minėto žemės sklypo paskirtis nebus pakeista ir atitinkama veikla jame nėra galima, SAZ nėra nustatomas. Pažymėjo, jog, atsižvelgiant į pareiškėjo faktiškai vykdomą ūkinę veiklą, Bendrajame plane buvo preliminariai numatyta SAZ teritorija tam atvejui, jeigu žemės sklypo paskirtis būtų atitinkamai pakeista, o veikla (kuri iki šiol vykdoma neatlikus nei SPAV nei PAV) atitinkamai būtų legalizuota.
4. Su ginčijamu TIPK leidimu susijusių reikalavimo bei aplinkybių įvertinimas administracinėje byloje Nr. I-335-353/2010 jokiu būdu negali ir negalėtų daryti įtakos teismo sprendimui administracinėje byloje. Teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-335-353/2010 neužkerta kelio savarankiškai išspręsti šią administracinę bylą. Nurodo, jog pareiškimo administracinėje byloje Nr. I-335-353/2010 ir pareiškimo šioje administracinėje byloje tiek pagrindai, tiek ir tyrimo dalykas yra skirtingi.
5. Šiuo metu yra nagrinėjamos dvi bylos administracine (Nr. I-48-428/2012) ir civiline (Nr. 2-375-399/2011, 2A-450-510/2012) tvarka, kuriose priimti sprendimai gali turėti tiesioginį prejudicinį ryšį teisingai išspręsti šios bylos reikalavimus. Abiejose bylose yra iš esmės nagrinėjamas pareiškėjo vykdomos ūkinės veiklos teisėtumas. Administracinėje byloje prašoma panaikinti TIPK leidimą, civilinėje byloje prašoma panaikinti TIPK leidimą ir, pripažinus veiklą neteisėta, ją nutraukti. Teigia, jog ta aplinkybė, kad teismai kitose nagrinėjamose bylose gali pripažinti pareiškėjo vykdomą aktualią ūkinę veikla neteisėta, gali turėti įtakos šiai nagrinėjamai bylai. Mano, jog šios administracinės bylos nagrinėjimas turi būti sustabdytas, vadovaujantis ABTĮ, iki kol bus išnagrinėtos minėtos bylos.

26Pareiškėjas UAB „Saerimner“ atsiliepimu prašo netenkinti atsakovų apeliacinio skundo ir palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti šie pagrindiniai argumentai:

1. Tokio pobūdžio teisės pažeidimas, kokį daro atsakovai, yra trunkamasis. Įstatymo nustatyta pareiga pranešti žemės sklypų savininkams apie SAZ ir įregistruoti šį faktą Nekilnojamojo turto registre galioja kiekvieną dieną ir atsakovams nevykdant šios pareigos atsakovų vykdomas teisės pažeidimas tęsiasi kiekvieną dieną. Todėl terminas skundui paduoti dėl šios pareigos nevykdymo negali būti laikomas praleistu. Pažymi, kad pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalį būtent atsakovai turi kompetenciją kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą su prašymu įregistruoti SAZ – pareiškėjui tokia teisė nesuteikta. Teigia, jog atsakovų neveikimas pasireiškia ir tuo, kad yra visiškai nereaguojama į pareiškėjo prašymus ir reikalavimus.
2. Nepagrįsti atsakovų argumentai, kad SAZ ribų nustatymo ir režimo taisyklėse įtvirtintos procedūros turi būti atliekamos visais atvejais, nepriklausomai nuo SAZ ribų nustatymo būdo. Nurodo, jog atsakovai klaidina teismą teigdami, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo paskirtis yra komercinė. Pareiškėjas pažymi, kad žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Teigia, jog tai patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. spalio 11 d. raštas Nr. 20SS-3344. Pabrėžia, jog šioje byloje nenagrinėjami klausimai dėl Bendrojo plano ir pareiškėjo vykdomos veiklos teisėtumo, todėl bet kokie atsakovų argumentai, susiję su pareiškėjo žemės sklype vykdomos veiklos teisėtumu, su auginamu kiaulių kiekiu, žemės paskirtimi ir joje vykdytina veikla, iš vis neturi būti nagrinėjami. Pareiškėjas teigia, jog nustatant SAZ teritorijų planavimo dokumentais (šiuo atveju Bendruoju planu), nėra privalomos atlikti SAZ ribų nustatymo ir režimo taisyklėse įtvirtintos SAZ procedūros, kadangi teritorijų planavimo dokumentais SAZ įtvirtinamos vykdant kitų teisės aktų reikalavimus, kuriuose nustatyta, kokiomis sąlygomis esant, kokio dydžio SAZ turi būti nustatytos atliekant teritorijų planavimą. Nurodo, jog šiuo atveju SAZ nustatymo būtinumą reglamentuoja Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 73 punktas. Teigia, jog faktas, kad Bendruoju planu SAZ yra nustatytas, yra akivaizdus: Bendrojo plano sprendiniuose prie ūkinės veiklos apribojimo nurodytas ženklinis žymėjimas esamo kiaulių komplekso SAZ ir Bendrojo plano fragmente aiškiai matosi šiuo žymėjimu pažymėta teritorija. Pabrėžia, jog aplinkybė, kad Bendruoju planu nustatyta minėto dydžio SAZ, yra patvirtinta ir įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu.
3. Apeliantų teiginys, kad fermos SAZ negali būti laikoma nustatyta, nes Bendrasis planas, kuriame ji pažymėta, ir fermos SAZ neregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų registre, nepagrįstas. Teigia, jog būtent skundu šioje byloje pareiškėjas ir siekė, kad Bendrojo plano sprendiniai būtų tinkamai registruoti viešuosiuose registruose ir taptų išviešinti tretiesiems asmenims. Remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 2 punktu.
4. Apeliantai neteisingai teigia, kad ginčui nėra svarbus Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-335-353/2010. Pažymi, jog toje byloje pareiškėjas būtent norėjo individualizuoti fermai nustatytą SAZ, tačiau teismas nusprendė, kad nėra poreikio ir pagrindo keisti Bendruoju planu fermai nustatytą SAZ. Pabrėžia, jog to teismo sprendimo Bendrąjį planą patvirtinusi Kalvarijos savivaldybės taryba neskundė, jis įsiteisėjęs, privalomas ir vykdytinas visoje Lietuvos Respublikoje (ABTĮ 14 straipsnio 1 dalis).
5. Nėra pagrindo stabdyti bylą. Teigia, jog atsakovų nurodytose kitose dviejose civiline ir administracine tvarka nagrinėjamose bylose yra ginčijamas pareiškėjui išduotas TIPK leidimas, bylose nustatinėjama, ar teisėtai pareiškėjui buvo išduotas TIPK leidimas veiklai fermoje. Tuo tarpu ši byla yra dėl atsakovų įpareigojimo vykdyti jiems Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje numatytus veiksmus. Pažymi, jog šioje byloje nėra keliamas klausimas, ar teisėtai Bendruoju planu įtvirtinta SAZ, nei pareiškėjas, nei atsakovai Bendrojo plano neginčija, šioje byloje keliamas klausimas dėl atsakovų, o ne pareiškėjo veiklos teisėtumo.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV.

29Apeliacinis skundas netenkintinas.

30Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalvarijos savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. T-46-39 patvirtintame Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrajame plane nurodyto kiaulių komplekso sanitarinės apsaugos zonos neišviešinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

31Pareiškėjas UAB „Saerimner“ skundu prašė teismo įpareigoti atsakovus Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorių ir Kalvarijos savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos įvykdyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus: raštu pranešti žemės sklypų savininkams ir valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojams apie jų žemės sklypams taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (apie UAB „Saerimner“ nuosavybės teise valdomos kiaulių penėjimo fermos SAZ), nustatytas Kalvarijos savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. T-46-39 patvirtintame Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrajame plane; Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka pateikti raštišką pranešimą Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui apie Bendrajame plane nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (apie UAB „Saerimner“ nuosavybės teise valdomos kiaulių penėjimo fermos SAZ), kurio pagrindu atitinkamų žemės sklypų registro įrašuose būtų padarytos žymos apie jiems taikytinas specialiąsias naudojimo sąlygas. Pareiškėjas savo reikalavimus grindė Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, jog, kai, patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą ar jo patikslinimą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos arba panaikinamos anksčiau sklypui taikytos sąlygos, teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo organizatorius per vieną mėnesį nuo teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo patvirtinimo apie tai raštu praneša žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojui, nurodydamas konkrečias taikytinas ar panaikinamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikia Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pranešimą, kurio pagrindu jis žemės sklypo registro įraše padaro atitinkamą žymą apie taikomas ar panaikintas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

32Pirmosios instancijos teismas, iš esmės tenkinęs pareiškėjo skundą, įpareigojo Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorių per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos įvykdyti pareiškėjo iškeltus reikalavimus. Teismas analizavo, ar patvirtinus Bendrąjį planą yra kartu nustatyta UAB „Saerimner“ nuosavybės teise valdomai kiaulių penėjimo fermai 1 500 m dydžio sanitarinė apsaugos zona, ar tai tik preliminariai numatyta teritorija ir nustatyti SAZ būtina atlikti teisės aktais numatytas procedūras. Nustatė, jog bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Bendruoju planu yra nustatyta SAZ, kadangi Bendrojo plano sprendiniuose prie ūkinės veiklos apribojimo nurodytas ženklinis žymėjimas esamo kiaulių komplekso sanitarinės apsaugos zonos, ir Bendrojo plano fragmente aiškiai matosi šiuo žymėjimu pažymėta teritorija. Teismas nustatė, kad Bendrojo plano sprendiniai bei Kalvarijos savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. T-46-39, kuriuo patvirtintas Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrasis planas, yra galiojantys, nėra panaikinti ar nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl Bendruoju planu suplanuotos teritorijos ir nustatytos teritorijos vystymo koncepcija, jos naudojimas bei apsaugos principai turi būti realizuojami pagal įstatymuose numatytus reikalavimus. Teismas darė išvadą, kad kiaulių Kompleksui Bendruoju planu nustatyta 1 500 m dydžio SAZ, atitinkanti Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 73 punkte nustatytam kiaulių skaičiui nuo 500 iki 2 300. Teismas nustatė, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad nei UAB „Saerimner“ priklausančio žemės sklypo, kuriame yra pagrindiniai Komplekso pastatai (kiaulidės), nei aplink pastarąjį sklypą esančių žemės sklypų registro įrašuose nėra įtrauktos žymos apie tai, kad šie sklypai patenka į Bendruoju planu nustatytą Komplekso SAZ. Pažymėjo, kad Bendrojo plano organizatorius yra Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorius, sprendė, kad pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalį jis turėjo informuoti atitinkamų žemės sklypų savininkus ir naudotojus apie jų sklypams taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

33Iš bylos medžiagos matyti, kad Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrasis planas yra patvirtintas Kalvarijos savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. T-46-39, jis yra įsigaliojęs. Šio fakto bylos šalys neginčija. Bendrajame plane yra nurodyta 1500 m dydžio esamo kiaulių komplekso sanitarinė zona (t. 1, b. l. 10, 11, 46). Prie Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių yra nurodyta ir pramoninės gyvulininkystės objektų sanitarinės apsaugos zonose teisės aktais reglamentuota žemės ūkio veikla (Bendrojo plano sprendiniai, psl. 39, 48, 56).

34Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, jog pareiškėjui UAB „Saerimner“ nuosavybės teise priklauso ūkinės veiklos objektas – 1977 metais pastatytas kiaulių auginimo kompleksas, esantis ( - ). Pagrindiniai Komplekso pastatai ir statiniai, kuriuose laikomos kiaulės (stacionarus taršos šaltinis), yra 8,3321 ha žemės sklype, kuris yra Bendrajame plane nustatytos SAZ ribose. Pažymėjo, jog būtent dėl pareiškėjo valdomo kiaulių auginimo komplekso ir nustatyta šiai teritorijai SAZ.

35Atkreiptinas dėmesys, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal Santakos, Kvietkinės kaimo bendruomenių ir kai kurių fizinių asmenų ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui ir UAB „Saerimner“ dėl teises pažeidžiančių veiksmų nutraukimo ir TIPK leidimo panaikinimo, įsiteisėjusiame 2011 m. spalio 13 d. sprendime nurodė, jog byloje kilo ginčas, ar buvo reikalinga nustatyti prie ūkio subjekto UAB „Saerimner“ SAZ bei kada ji buvo nustatyta. Teismas minėtame sprendime rėmėsi neapskųstu apeliacine tvarka ir įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu (administracinėje byloje Nr. I-335-353/2010), kuriame konstatuota, jog 2009 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. T-46-39 Kalvarijos savivaldybės taryba patvirtino Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, kuriuo nustatė 1500 m pareiškėjo valdomo kiaulių komplekso ( - ) sanitarinę apsaugos zoną. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013 nustatė, jog pareiškėjas ūkinę veiklą vykdė ( - ) esančioje tipinėje 12 000 kiaulių pajėgumo fermoje. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog Kompleksas įrengtas tipinėje 12 000 kiaulių pajėgumo fermoje. Taip pat byloje nėra pateikta šią aplinkybę paneigiančių duomenų.

36Kalvarijos savivaldybės taryba apeliaciniam teismui paaiškino (t. VI, b. l. 85-86), kad Bendrajame plane aplink UAB „Saerimner“ kiaulių Kompleksą buvo pažymėta SAZ, vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XV skyriuje „Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanitarinės apsaugos zonos“ nustatytais reikalavimais. Teigia, jog rengiant Bendrojo plano sprendinį dėl SAZ atskiros procedūros atliekamos nebuvo ir nebuvo paruoštas joks specialus planavimo dokumentas, kadangi dėl SAZ nustatymo nebuvo gauta suinteresuoto asmens paraiška SAZ nustatyti. Pažymi, jog Bendrasis planas buvo rengiamas vadovaujantis Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklėmis. Parengus Bendrojo plano projektą, buvo atliktos bendrojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir jo viešo svarstymo procedūros, tačiau jokios atskiros SAZ nustatymo procedūros Bendrojo plano rengimo metu atliktos nebuvo.

37Atsakovai teigia, kad Bendruoju planu ne nustatyta, o tik apytikriai numatyta preliminari SAZ. Apeliaciniame skunde nurodo, jog SAZ ribų nustatymo ir režimo taisyklėse įtvirtintos SAZ nustatymo procedūros turi būti atliekamos visais atvejais, nepriklausomai nuo SAZ ribų nustatymo būdo, šias procedūras baigiant SAZ ribų nustatymo dokumento suderinimu, viešu apsvarstymu ir įregistravimu Teritorijų planavimo dokumentų registre. Teigia, jog Bendrajame plane pažymėta pareiškėjui priklausančio kiaulių komplekso SAZ nelaikytina Bendrojo plano sprendiniu.

38Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 1 d.) 24 straipsnyje nustatyta, jog asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys, valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia aplink šiuos statinius sanitarinės apsaugos zonas. Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus ar atliekant ūkio subjektų rekonstrukcijas, gamybos proceso modernizavimą ar keitimą, kurių metu pasikeičia planuojamos ūkinės veiklos rūšis ar jos intensyvumas. Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymą organizuoja teritorijų planavimo organizatorius (1 dalis). Ūkinės komercinės veiklos rūšis, kurioms nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžius, režimo reikalavimus nustato Vyriausybė. Sanitarinių apsaugos zonų dydžiai Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti tikslinami (didinami arba mažinami) (2 dalis). Sanitarinių apsaugos zonų įgyvendinimo kontrolę pagal kompetenciją vykdo savivaldybių institucijos, Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos įstaigos ir kitos valstybės valdymo institucijos (3 dalis).

39Sanitarinių apsaugos zonų nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. rugsėjo 3 d. iki 2009 m. gruodžio 25 d.), kurių 4.11 punkte nurodyta, jog SAZ – tai aplink stacionarų taršos šaltinį arba keletą šaltinių, taip pat šalia kelių esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo poveikio žmonių sveikatai galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. SAZ naudotojas – SAZ teritorijos savininkas, taip pat asmuo, vykdantis veiklą SAZ (4.12 punktas). SAZ riba – riba, skirianti SAZ nuo gretimų teritorijų (4.13 punktas). SAZ ribų nustatymo dokumentas – planavimo organizatoriaus patvirtintas planavimo dokumentas, kuriame nurodytos SAZ ribos, naudotojas ar naudotojai, tvarkymo režimas (4.14 punktas). Šių taisyklių 3 punkte nustatyta, jog Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos rengiant bendruosius planavimo projektus, specialiuosius bei detaliuosius planus. Šių taisyklių 6 punkte įtvirtinti SAZ ribų nustatymo būdai: 1) atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, SAZ tikslingumas ir ribų dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenės sveikatai ataskaitoje, kuri gali būti atskira arba poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dalis (6.1 punktas); 2) pagal teisės aktų nustatytus SAZ ribų dydžius (6.2 punktas).

40Minėtų taisyklių 23 punkte nurodyta, jog gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų SAZ ribos nustatomos pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 73 punkto reikalavimus. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki 2010 m. rugpjūčio 18 d.) 73 punkte nustatyta, kad gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanitarinės apsaugos zonos nustatomos pagal žemės ūkio įmonių ar objektų paskirtį ir dydį. Kiaulininkystės kompleksams (nuo 12 tūkst. iki 54 tūkst. kiaulių per metus) nustatoma 1 500 m sanitarinės apsaugos zona.

41Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad kiaulių Kompleksui Bendruoju planu nustatyta 1 500 m dydžio SAZ, atitinkanti Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 73 punkte nustatytam kiaulių skaičiui nuo 500 iki 2 300. Atkreiptinas dėmesys, jog toks skaičius yra numatytas ne Bendrojo plano tvirtinimo metu galiojusioje, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu galiojusioje šio nutarimo 73 punkto redakcijoje (galiojusioje nuo 2011 m. liepos 17 d.).

42Atsižvelgus į nagrinėjamos bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju Bendrajame plane buvo nustatyta SAZ ir jos ribos. Todėl atsakovo argumentas, jog Bendruoju planu ne nustatyta, o tik apytikriai numatyta preliminari SAZ, nepagrįstas.

43Apeliantai teigia, kad Komplekso SAZ nenustatyta, nes Bendrasis planas, kuriame ji pažymėta, ir SAZ neregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų registre. Šis atsakovų teiginys nepagrįstas. Teisės aktai nenustato, jog nagrinėjamu atveju tam, kad būtų nustatyta SAZ, ji turi būti įregistruota atitinkamuose registruose. Be to, pažymėtina, jog būtent nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ir siekė, kad duomenys apie SAZ būtų tinkamai registruoti viešuosiuose registruose ir taptų išviešinti tretiesiems asmenims.

44Atsakovų argumentas, jog UAB „Saerimner“ ūkinę veiklą kiaulių Komplekse vykdo neteisėtai, t. y. neturėdama galiojančio TIPK leidimo, nagrinėjamai bylai neturi reikšmės. Kaip jau buvo minėta, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki 2010 m. rugpjūčio 18 d.) 73 punkte nustatyta, kad gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanitarinės apsaugos zonos nustatomos pagal žemės ūkio įmonių ar objektų paskirtį ir dydį. Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui priklauso ūkinės veiklos objektas – kiaulių auginimo kompleksas, esantis ( - ). Taigi vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis bei bylos aplinkybėmis, pažymėtina, jog tai, ar pareiškėjas realiai vykdo ūkinę veiklą, bei pareiškėjo vykdomos ūkinės veiklos teisėtumas nagrinėjamai bylai reikšmės neturi.

45Atsakovai nurodo, jog yra pagrindas sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėtos bylos administracine (Nr. I-48-428/2012) ir civiline (Nr. 2-375-399/2011, 2A-450-510/2012) tvarka. Mano, kad nurodytose bylose priimti sprendimai gali turėti tiesioginį prejudicinį ryšį teisingai išspręsti šios bylos reikalavimus.

46Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vien tai, kad nagrinėjama byla ir kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, yra tarpusavyje susijusios, nėra pakankama ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoms taikyti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-335/2010). Šiuo atveju turi būti nustatyta, kad tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Tai reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011).

47Pažymėtina, jog atsakovų apeliaciniame skunde nurodytose civilinėje byloje (Nr. 2-375-399/2011, 2A-450-510/2012) (ši byla teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis yra užbaigta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013) ir administracinėje byloje Nr. I-48-428/2012 (dabartinis Nr. Ik-232-428/2013) iš esmės ginčas kilo ir buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjui išduoto TIPK leidimo bei pareiškėjo ūkinės veiklos teisėtumo. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovų įpareigojimo vykdyti jiems Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje numatytus veiksmus. Darytina išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad negalima nagrinėti vienos bylos dėl kitos teisme nagrinėjamos bylos bei tenkinti atsakovų prašymo stabdyti nagrinėjamą administracinę bylą.

48Atsakovai apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pareiškėjo reikalavimai pareikšti praleidus skundo padavimo administraciniam teismui terminą, todėl administracinė byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu.

49Remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalimi, jeigu viešojo administravimo subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Pastebėtina, kad ši įstatymo nuostata netaikoma, kai viešojo administravimo subjektas atsisako atlikti tam tikrus veiksmus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad, pareiškėjui apskundus teismui atsakovo atsisakymą atlikti veiksmus, o ne vilkinimą, pareiškėjo skundas turėjo būti paduotas teismui per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie atsakovo atsisakymą atlikti veiksmus, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-384/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003).

50Nagrinėjamu atveju Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatų nesilaikymas yra trunkamasis pažeidimas. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas UAB „Saerimner“ 2011 m. kovo 30 d. raštu Nr. S-124 kreipėsi į Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorę, prašydamas, be kita ko, įvykdyti Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus (t. I, b. l. 12). Kalvarijos savivaldybės administracija 2011 m. balandžio 28 d. raštu Nr. IS-901, atsakydama į pareiškėjo 2011 m. kovo 30 d. raštą Nr. S-124, nurodė, jog UAB „Saerimner“ priklausantis žemės sklypas yra kitos paskirties ir naudojimo būdo – komercinės paskirties, kad aptariamoje teritorijoje yra galimybė rengti detalųjį planą kitai žemės sklypo paskirčiai keisti į žemės ūkio paskirties žemę, kad komercinės paskirties objektų teritorijose verstis gyvulininkyste pagal galiojančius įstatymus ir jų lydimuosius aktus negalima (t. I, b. l. 13). Įvertinus atsakovo atsakymo į pareiškėjo raštą turinį, darytina išvada, jog 2011 m. kovo 30 d. raštu Nr. S-124 atsakovas neišreiškė atsisakymo vykdyti pareiškėjo prašomus atlikti veiksmus. Todėl šie atsakovo veiksmai laikytini neveikimu (vilkinimu), kuris gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Be to, pareiškėjas 2011 m. gegužės 9 d. raštu Nr. S-204 pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatų vykdymo (t. I, b. l. 14), tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas į šį pareiškėjo raštą atsakė. Atsakovui neatsakius į šį raštą, pareiškėjui tapo aišku, jog atsakovas neketina vykdyti Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą 2011 m. birželio 6 d. (t. I, b. l. 18) termino paduoti skundą nepraleido.

51Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to atsakovų apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

52Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

53Atsakovų Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorės ir Kalvarijos savivaldybės administracijos apeliacinio skundo netenkinti.

54Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

55Nutartis neskundžiama.