Byla 2-12886-996/2016
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinės žalos priteisimo ir atsakovo UAB „MARE BALTICUM“ priešieškinį ieškovei K. M. dėl neturtinės žalos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

2sekretoriaujant Kristinai Gudonienei,

3dalyvaujant ieškovei K. M., atsakovo UAB „MARE BALTICUM“ atstovei advokatei Renatai Todesaitei,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui UAB „MARE BALTICUM“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinės žalos priteisimo ir atsakovo UAB „MARE BALTICUM“ priešieškinį ieškovei K. M. dėl neturtinės žalos priteisimo.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6K. M. (toliau – ieškovė, darbuotoja) kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 2) ir jo patikslinimais (b. l. 21–22, 69–71) prašydama pripažinti jos atleidimą iš UAB „MARE BALTICUM“ (toliau – atsakovas, įmonė, darbdavys) baro darbuotojos pareigų neteisėtu, panaikinti 2016-01-15 pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, panaikinti 2016-01-18 susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo tarp jos ir atsakovo, panaikinti atsakovo direktoriaus 2016-01-18 įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo, grąžinti ją į darbą (į baro darbuotojos pareigas), priteisti jai iš atsakovo 1 mėnesio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 35 000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovė paaiškino, kad nuo 2014-03-07 dirbo pas atsakovą baro darbuotojos pareigose, jokių priekaištų dėl atliekamo darbo neturėjo, su visais darbuotojais gerai sutarė, tačiau viena virtuvės darbuotoja ėmė ją įžeidinėti, dėl ko ji kreipėsi į atsakovo administraciją, prašydama nuo jos apginti. Teigė, kad 2016-01-18 jai atvykus į darbą įmonės vadovas liepė jai pasirašyti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo prieš jos valią, pagalvoti jai nebuvo leista, ištikta šoko negalėjo suvokti ir perskaityti dokumento, kurį pasirašo, dėl tokių darbdavio veiksmų, naudotos psichologinės prievartos, dokumentų klastojimo patyrė pažeminimą, dvasinį išgyvenimą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą. Ieškovė 2016-04-04 rašte teigė, kad jai 2016 m. sausio 18 ir 19 d. buvo išeiginės, ji į darbą atvyko 2016-01-20, buvo pakviesta į restorano salę „Crystal“ ir direktorius liepė jai pasirašyti 2016-01-18 susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, ant jokių kitų dokumentų ji nėra pasirašiusi. Mano, kad jai turėjo būti išmokėta dviejų mėnesių dydžio išeitinė išmoka, be to, kompensacija už nepanaudotos kasmetines atostogas jai priklauso 56 dienų, o ne 36, kaip kad paskaičiavo atsakovas.

8Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kartu pateikė priešieškinį prašydamas priteisti jam iš ieškovės 200 Eur neturtinės žalos (b. l. 32–35, 57–59).

9Atsakovas paaiškino, kad 2016-01-15 ieškovei buvo pateiktas pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, su kuriuo ji pasirašydama susipažino ir patvirtino jo gavimą, šalys bendru sutarimu po trijų dienų 2016-01-18 pasirašė susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, ji turėjo pakankamai laiko apsvarstyti ir suvokti pasiūlymo esmę ir galimas pasekmes, ieškovė buvo atleista iš darbo nuo 2016-01-21 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 str. 3 d., abipusio šalių susitarimo pagrindu, darbo sutarties nutraukimo dieną su ja buvo visiškai atsiskaityta. Teigė, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl visai kitų priežasčių, o ne dėl teisių pažeidimo – ji kuris laikas rašo atsakovo direktoriui asmeninio pobūdžio ir turinio laiškus taip trikdydama darbo bei asmeninio gyvenimo laiką bei sukeldama nepatogumus, į kuriuos atsakovo direktorius nereaguoja, todėl, atsakovo manymu, ieškovė kreipėsi į teismą. Kartu pažymėjo, kad ieškovė į teismą kreipėsi praleidusi 1 mėnesio senaties terminą. Pažymėjo, kad ieškovės rašomi laiškai pagal jų turinį žemina atsakovo orumą, todėl prašo priteisti jam 200 Eur neturtinės žalos.

10Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė prašė priešieškinį atmesti, kadangi, jos teigimu, jis nieko bendro su atleidimu iš darbo neturi (b. l. 69–71).

11Ieškovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ji turi aukštąjį verslo vadybos išsilavinimą, apie jos atleidimą iš darbo sužinojo 2016-01-20, po 2016-01-20 daugiau į darbą negrįžo, neprisiminė ar 2016-01-15 ji pasirašė pasiūlymą nutraukti darbo santykius, į savo atsakovo vadovui siųstus laiškus atsakymų elektroniniu paštu negavo, pageidauja būti grąžinta į darbą.

12Atsakovo atstovė advokatė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad yra padaryta klaida, nes ieškovė atleista iš darbo ne pagal DK 136 str., o pagal DK 125 str., jau yra kreiptasi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą dėl klaidos ištaisymo; kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ieškovei paskaičiuota tinkamai, su ja tinkamai atsiskaityta; ieškovė persekioja atsakovo vadovą nuolat siųsdama jam elektroninius laiškus, nors šis prašė jos neberašyti.

13Ieškinys atmestinas. Priešieškinis atmestinas.

14Byloje ginčas kilo dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu teisėtumo ir pagrįstumo.

15Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2014-03-07 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. ( - ), pagal kurią ieškovė nuo 2014-03-17 dirbo pas atsakovą baro darbuotoja (b. l. 41–42, 78), 2016-01-15 siūlymu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu atsakovas pasiūlė ieškovei nutraukti 2014-03-07 sudarytą darbo sutartį Nr. ( - ) (b. l. 51, 82), ieškovė ir atsakovas 2016-01-18 pasirašė susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2016-01-21 (b. l. 52, 85), atsakovo direktorius 2016-01-18 įsakymu „Dėl atleidimo iš darbo“ įsakė atleisti ieškovę iš darbo DK 136 str. 3 p. pagrindu (b. l. 50, 84), darbo sutartis su ieškove nutraukta 2016-01-21 DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu (b. l. 45, 46, 81, 87).

16DK 125 str. 1 d. nustatyta, kad viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei ši sutinka su pasiūlymu, per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.).

17DK 136 str. 3 d. 1 p. nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos.

18Pagal DK 250 str. darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.

19Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

20CK 1.131 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

21Dėl ieškinio senaties termino

22Pažymėtina, kad atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį (b. l. 32–35, 57–59), ieškovė prašo senaties terminą atnaujinti dėl sunkios materialinės padėties nesant galimybės pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba (b. l. 72). Byloje nustatyta, kad ieškovė iš darbo atleista 2016-01-21 (b. l. 45, 46, 81, 87), pagal bylos medžiagą, susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių pasirašytas 2016-01-18 (b. l. 52, 85), ieškovė teigia sužinojusi apie darbo sutarties nutraukimą 2016-01-20. Pagal DK 300 str. 1 d., jeigu darbuotojas nesutinka su <...> atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą <...>. Taigi, nagrinėjamu atveju, ieškovei nesutinkant su atleidimu iš darbo, ji atleidimą iš darbo turėjo teisę ginčyti per 1 mėnesio terminą, skaičiuotiną nuo 2016-01-21. Ieškinys surašytas 2016-02-21, tačiau teismui pateiktas 2016-02-25 (b. l. 2), vadinasi, nors ieškovė į teismą kreipėsi 3 dienomis praleisdama DK 300 str. 1 d. nustatytą terminą kreiptis į teismą, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinį teismui ji surašė laiku, jį teismui pateikė vėluodama tik 3 dienas, ji yra darbuotoja – silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis, pirminį ieškinį teismui rengė be advokato pagalbos, teisinio išsilavinimo neturi, laiko, kad ieškovė ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbios priežasties, todėl atnaujina jai ieškinio senaties terminą.

23Dėl susitarimo nutraukti darbo santykius

24Pažymėtina, kad DK 125 str. 1 d. nuostatų analizė patvirtina, jog pagal DK 125 str. 1 d. nustatytą darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu tvarką viena šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, tuo tarpu kita sutarties šalis bet kuriuo momentu septynių dienų eigoje turi pranešti pasiūlymą pateikusiai šaliai savo nuomonę apie pateiktą pasiūlymą. Esminiai reikalavimai yra susitarimo nutraukti darbo santykius šalių susitarimu sudarymas raštu ir laisvanoriškai išreikšta tikroji suderinta šalių valia dėl esminių sutarties nutraukimo sąlygų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai darbo sutarties šalys sudaro raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, preziumuojama, jog darbuotojas sutiko su darbdavio pasiūlytomis sąlygomis ir derybos dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų yra pasibaigusios, todėl toks susitarimas šalims yra privalomas ir turi būti vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2008).

25Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbdavys 2016-01-15 pateikė darbuotojai raštišką pasiūlymą nutraukti darbo sutartį DK 125 str. pagrindu, apie šio pasiūlymo įteikimą darbuotojai patvirtina jos pačios parašas ant pasiūlymo (b. l. 51, 82), vadinasi, ieškovės teiginys, kad tokio pasiūlymo nebuvo, yra nepagrįstas. Teismui, įvertinus visus byloje esančius dokumentus su ieškovės parašais, nekyla abejonių dėl ieškovės parašo tikrumo ant 2016-01-15 pasiūlymo. Teismo posėdžio metu pati ieškovė jau tvirtino, kad nebeprisimenanti, ar ji pasirašė 2016-01-15 pasiūlymą, be to, jei ieškovė būtų pasirašiusi šį dokumentą kitą nei nurodyta pasiūlyme dieną, ji kaip atidi ir rūpestinga savo teisių gynėja būtų nurodžiusi šalia parašo dokumento pasirašymo datą. Bylos medžiaga patvirtina, kad darbuotoja su atsakovu 2016-01-18 pasirašė susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2016-01-21, tai patvirtina jos parašas ant susitarimo (b. l. 52, 85), pati ieškovė savo pirminiame ieškinyje teigė, kad ji 2016-01-18 pasirašė susitarimą, vėliau savo 2016-04-04 rašte jau pakeitė poziciją, teikdama, kad susitarimą pasirašė 2016-01-20. Aukščiau aptarti nenuoseklūs ir prieštaringi ieškovės paaiškinimai kelia pagrįstų abejonių pareikšto ieškinio teisingumu ir vertinami kaip jos siekis jai palankaus teismo sprendimo. Taigi, pagal aukščiau teismo nustatytas aplinkybes matyti, kad yra nustatytos visos faktinės aplinkybės, kurios yra būtinos dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu pagal DK 125 str. 1 d., tačiau ieškovė teigia, jog darbo santykių nutraukimas šalių susitarimu neatitiko jos tikrosios valios, kadangi atsakovo direktorius ją privertė pasirašyti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo.

26Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atleidimas iš darbo gali būti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu įrodomas neleistinas darbdavio poveikis darbuotojai, paskatinęs pastarąją pasirašyti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, tai yra, nustačius, kad šalių susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo nėra išreikšta tikroji suderinta šalių valia.

27Teismas akcentuoja tai, kad nors ieškovė teigia, kad darbdavys ją privertė pasirašyti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, tačiau po darbo sutarties nutraukimo ji į atsakovo direktorių kreipėsi 2016-02-03, 2016-02-06, 2016-02-10, 2016-02-28 elektroniniais laiškais (b. l. 37–40), kurių turinys itin asmeniškas ir familiarus, iš elektroninių laiškų turinio (b. l. 37–40) akivaizdu, kad ieškovė siekia grįžti į darbą dėl piniginių lėšų stygiaus bei asmeninių jausmų atsakovo vadovui, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovo direktorius būtų vertęs ieškovę pasirašyti susitarimą nutraukti darbo santykius šalių susitarimu, kadangi esant priešingai situacijai, tai yra tokiai kaip kad nurodė ieškovė – jog atsakovo vadovas privertė ją pasirašyti susitarimą, dėl ko ji patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją – ieškovė pasirašiusi dokumentus dėl darbo sutarties nutraukimo nerašytų aukščiau aptarto turinio elektroninių laiškų atsakovo direktoriui, todėl teismas laiko pagrįstu atsakovo teiginį, jog atsakovo direktoriui į ieškovės asmeninio pobūdžio laiškus nereaguojant pastaroji, nors ir žinodama, kad atleista iš darbo teisėtai, nusprendė kreipdamasi į teismą sukelti atsakovo vadovui nepatogumus. Be to, susitarimo nutraukti darbo sutartį (b. l. 52, 85) turinys yra labai trumpas ir aiškus, todėl akivaizdu, kad ieškovė, turėdama aukštąjį išsilavinimą, tikrai suprato pasirašomo dokumento prasmę ir pasekmes. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji buvo priversta pasirašyti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo.

28Pabrėžtina, kad įstatymas nedraudžia pateikus pasiūlymą nutraukti darbo santykius ir abiem šalims su tuo sutinkant, tą pačią dieną ar po kelių dienų, neišlaukus 7 dienų termino, juos ir nutraukti, tai yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2008), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Teismas nenustatė, jog atsakovas suvaržė ieškovės galimybę svarstyti darbo sutarties nutraukimo galimybę ir sąlygas, vadinasi, sutikdama su 2016-01-15 rašytiniu pasiūlymu dėl darbo sutarties nutraukimo 2016-01-18, ieškovė laikė galinti išreikšti savo tikrąją valią.

29Įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, jog pasirašant susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovei darbdavys darė psichologinį spaudimą ir, kad susitarimas neatitiko jo pasirašymo metu ieškovės tikrosios valios. Pabrėžtina tai, kad aplinkybė, jog ieškovė pasirašiusi susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo vėliau pakeičia savo valią (nuomonę), kas yra nutikę nagrinėjamu atveju, negali daryti negaliojančio tinkamai pasirašyto ir abiejų šalių valia suderinto susitarimo.

30Nors ieškovė nurodė, kad jai turėjo būti išmokėta ne 1, o 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, tačiau pagal abiejų šalių pasirašyto 2016-01-18 susitarimo 1.2 p. šalys susitarė dėl 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos (b. l. 52), be to, ieškinyje pati ieškovė nurodė, kad darbdavys jai sakė, kad bus išmokama 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, pasirašydama 2016-01-18 sutikimą ieškovė savo parašu patvirtino sutikimą su jame išdėstytomis sąlygomis, teismas aukščiau jau konstatavo, kad darbdavys darbuotojai psichologinio spaudimo nedarė, todėl ieškovės prašymas priteisti jai 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką yra nepagrįstas. Be to, nors ieškovė teigia, kad jai neteisingai buvo paskaičiuota kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, tuo tarpu atsakovas teismui 2016-04-13 pateikta buhalterine pažyma (b. l. 93) įrodė kompensacijos už nepanaudotas atostogas skaičiavimo teisingumą, teismas sutinka su atsakovo pateiktais skaičiavimais, todėl jų sprendime nekartoja.

31Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pripažinti ieškovės atleidimą iš UAB „MARE BALTICUM“ baro darbuotojos pareigų neteisėtu nėra pagrindo, todėl toks reikalavimas atmetamas, taip pat atmetami išvestiniai ieškovės reikalavimai panaikinti 2016-01-15 pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, 2016-01-18 susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo tarp jos ir atsakovo, atsakovo direktoriaus 2016-01-18 įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo, grąžinti ją į darbą (į baro darbuotojos pareigas), priteisti jai iš atsakovo 1 mėnesio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

32Dėl netinkamai nurodyto atleidimo iš darbo pagrindo

33Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors šalys sudarė susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 125 str. pagrindu (b. l. 51, 52, 82, 85), tačiau darbdavys klaidingai nurodė darbuotojos atleidimo iš darbo pagrindą – vietoj DK 125 str. (šalių susitarimu), nurodė DK 136 str. 3 d. 1 p. (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos), nors teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė teigė, kad atsakovas jau kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą dėl klaidos ištaisymo, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo gauta tai patvirtinančių įrodymų, todėl teismas keičia klaidingai nurodytą ieškovės atleidimo iš darbo pas atsakovą pagrindą iš DK 136 str. 3 d. 1 p. į DK 125 str.

34Dėl neturtinės žalos

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Ieškovė reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindė, jos nuomone, neteisėtu darbo sutarties nutraukimu ir dėl to patirtais neigiamais išgyvenimais. Pripažinus, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta teisėtai nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavio veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų darbdavio atsakomybei kilti. Ieškovė neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad atleidimo iš darbo procedūros metu ji patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Esant aukščiau padarytoms išvadoms, atmetamas ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą.

36Dėl priešieškinio dėl neturtinės žalos

37Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti jam iš ieškovės 200 Eur neturtinės žalos, kadangi, jo teigimu, ieškovės rašomi laiškai pagal jų turinį žemina jo orumą. Nustatyta, kad atsakovas į bylą pateikė ieškovės atsakovo direktoriui rašytus elektroninius laiškus 2016-02-03, 2016-02-06, 2016-02-10, 2016-02-28 (b. l. 37, 38, 39, 40), iš kurių turinio nustatytas jų asmeninis pobūdis, ieškovė juose išreiškia savo jausmus atsakovo vadovui. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovo direktorius į jos elektroninius laiškus jai neatsakė. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aukščiau minėti laiškai buvo siųsti tik į atsakovo direktoriaus elektroninį paštą, nenustatyta, kad kiti asmenys būtų susipažinę su jų turiniu, atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie jo patirtą neturtinę žalą, todėl teismas laiko, kad ieškovė, siųsdama elektroninius laiškus, nesiekė tyčia pažeminti atsakovo orumą, todėl nenustačius atsakovo teisių pažeidimo, nėra teisinio pagrindo taikyti teisminę gynybą ir tenkinti priešieškinį.

38Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

39Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, priešieškinis atmetamas kaip neįrodytas.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų

41Pažymėtina, kad už priešieškinio padavimą atsakovas sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio (b. l. 66), nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p. turėjo sumokėti 20 Eur, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 str. 1 d. 1 p., 3 d., 4 d., 5 d., grąžina atsakovui 11 Eur žyminio mokesčio permoką, išaiškindamas, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo sprendimu.

42Kadangi ieškovės ieškinys atmetamas, tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., atmetamas jos prašymas priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Be to, ieškovei teisines paslaugas suteikė (patikslintą ieškinį parengė) ne advokatas ar advokato padėjėjas, o teisinių paslaugų įmonė UAB „CORPORO GROUP“ (b. l. 26), kuriai sumokėta suma, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015), negali būti priteisiama. Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas.

43Teismo patirtos pašto išlaidos, ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteisiamos, kadangi ji nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 1 p. yra atleista.

44Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas

Nutarė

45ieškovės K. M. ieškinį atmesti.

46Pakeisti ieškovės K. M. (a. k. ( - ) atleidimo iš darbo pas atsakovą UAB „MARE BALTICUM“ (į. k. ( - )) pagrindą iš Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 p. į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 125 str.

47Atsakovo UAB „MARE BALTICUM“ priešieškinį atmesti.

48Grąžinti atsakovui UAB „MARE BALTICUM“ (į. k. ( - )1) 11 Eur (vienuolika eurų) žyminio mokesčio permoką.

49Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,... 2. sekretoriaujant Kristinai Gudonienei,... 3. dalyvaujant ieškovei K. M., atsakovo UAB „MARE BALTICUM“ atstovei... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M.... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. K. M. (toliau – ieškovė, darbuotoja) kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.... 7. Ieškovė paaiškino, kad nuo 2014-03-07 dirbo pas atsakovą baro darbuotojos... 8. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jam iš... 9. Atsakovas paaiškino, kad 2016-01-15 ieškovei buvo pateiktas pasiūlymas... 10. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė prašė priešieškinį atmesti,... 11. Ieškovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ji turi aukštąjį... 12. Atsakovo atstovė advokatė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad... 13. Ieškinys atmestinas. Priešieškinis atmestinas.... 14. Byloje ginčas kilo dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu... 15. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2014-03-07 buvo... 16. DK 125 str. 1 d. nustatyta, kad viena darbo sutarties šalis gali raštu... 17. DK 136 str. 3 d. 1 p. nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo... 18. Pagal DK 250 str. darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai... 19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.... 20. CK 1.131 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio... 21. Dėl ieškinio senaties termino... 22. Pažymėtina, kad atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį (b. l. 32–35,... 23. Dėl susitarimo nutraukti darbo santykius... 24. Pažymėtina, kad DK 125 str. 1 d. nuostatų analizė patvirtina, jog pagal DK... 25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbdavys 2016-01-15 pateikė darbuotojai... 26. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atleidimas iš darbo gali būti... 27. Teismas akcentuoja tai, kad nors ieškovė teigia, kad darbdavys ją privertė... 28. Pabrėžtina, kad įstatymas nedraudžia pateikus pasiūlymą nutraukti darbo... 29. Įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad byloje... 30. Nors ieškovė nurodė, kad jai turėjo būti išmokėta ne 1, o 2 mėnesių... 31. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą,... 32. Dėl netinkamai nurodyto atleidimo iš darbo pagrindo... 33. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors šalys sudarė susitarimą dėl... 34. Dėl neturtinės žalos... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad darbo santykiuose neturtinė... 36. Dėl priešieškinio dėl neturtinės žalos... 37. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti jam iš ieškovės 200 Eur... 38. Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko,... 39. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 41. Pažymėtina, kad už priešieškinio padavimą atsakovas sumokėjo 31 Eur... 42. Kadangi ieškovės ieškinys atmetamas, tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 43. Teismo patirtos pašto išlaidos, ryšium su procesinių dokumentų įteikimu,... 44. Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 45. ieškovės K. M. ieškinį atmesti.... 46. Pakeisti ieškovės K. M. (a. k. ( - ) atleidimo iš darbo pas atsakovą UAB... 47. Atsakovo UAB „MARE BALTICUM“ priešieškinį atmesti.... 48. Grąžinti atsakovui UAB „MARE BALTICUM“ (į. k. ( - )1) 11 Eur (vienuolika... 49. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...