Byla 3K-3-10/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Algimanto Spiečiaus,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Vievio paukštynas“ kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 7 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A.K. ieškinį atsakovui AB „Vievio paukštynas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė A.K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir nurodė, kad 2004 m. spalio 1 d. atsakovo įsakymu buvo neteisėtai atleista iš vedėjos-pardavėjos pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. 2004 m. birželio 1 d. atsakovo įsakymui Nr.38K ieškovei paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už alkoholio vartojimą - yra neteisėta, nes ieškovės neblaivumas darbe nebuvo nustatytas. 2004 m. liepos 13 d. įsakymu skirta drausminė nuobauda - papeikimas už pardavėjos pareiginių nuostatų pažeidimą ir netinkamą darbo pareigų atlikimą, su kuriuo siejamas 2004 m. spalio 1 d. įsakymas atleisti ieškovę iš darbo, buvo paties darbdavio panaikintas. 2004 m. liepos 21 d. ieškovės nedarbingumo laikotarpiu atsakovo paskirtos komisijos patikrinimo akte nustatyta aplinkybė, kad paukščių prekybos salėje sukaupta daug šiukšlių, trūksta švaros ir jaučiamas amoniako kvapas, negali būti laikoma drausmės pažeidimu, nes ji negalėjo objektyviai laikytis pareiginiuose nuostatuose numatytos pareigos, nes palaikyti parduotuvėje reikiamos tvarkos buvo neįmanoma dėl paties atsakovo kaltės – nesuremontuotų patalpų, neįrengtos kanalizacijos, netinkamo aprūpinimo sanitarinėmis priemonėmis, tai konstatavo ir patikrinimo komisija. Dėl tokių darbdavio neteisėtų veiksmų ieškovei stipriai pakilo kraujo spaudimas, prasidėjo skausmai širdies plote. Be to, ieškovė dėl darbdavio neteisėtų veiksmų patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, pablogėjo jos reputacija. Ji iki šiol gydosi, yra priversta vartoti raminamuosius vaistus. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ieškovė prašė teismo atnaujinti terminą 2004 m. birželio 1 d. atsakovo įsakymui Nr. 38K apskųsti ir panaikinti šį atsakovo įsakymą, kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, panaikinti atsakovo įsakymą Nr. 73K dėl ieškovės atleidimo iš darbo, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai keturių vidutinių darbo užmokesčių išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį nuo 2004 m. spalio 4 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, atleidimo iš darbo dieną laikant teismo sprendimo įsigaliojimo dieną. Be to, ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Trakų rajono apylinkės teismas 2005 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: atnaujino terminą drausminei nuobaudai apskųsti, panaikino 2004 m. birželio 1 d. atsakovo įsakymu Nr. 38K ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą, pripažino atsakovo 2004 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. 73K, kuriuo su ieškove nutraukta darbo sutartis pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, neteisėtu ir laikė, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 3807,28 Lt išeitinės išmokos, 4114,79 Lt vidutinio darbo užmokesčio nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2005 m. vasario 7 d. ir po 43,93 Lt nuo 2005 m. vasario 8 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Teismas taip pat priteisė ieškovei 2855,46 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, kad terminas drausminei nuobaudai apskųsti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujino terminą skundui paduoti; kad asmuo laikomas neblaiviu tik tada, kai jo kraujyje yra 0,41 ir daugiau promilių alkoholio, o alkoholinių gėrimų vartojimas savaime nesukelia neblaivumo. Byloje esantys įrodymai tik patvirtina faktą, kad ieškovė 2004 m. gegužės 21 d. pietų pertraukos metu kartu su kolegomis vartojo šampaną, tačiau nepatvirtinta aplinkybė, kad ieškovė darbo metu buvo neblaivi. Be to, skiriant drausminę nuobaudą nebuvo gautas profesinės sąjungos sutikimas, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai skyrė ieškovei drausminę nuobaudą – papeikimą už alkoholinių gėrimų vartojimą. 2004 m. liepos 13 d. įsakymu skirta drausminė nuobauda - papeikimas už pardavėjos pareiginių nuostatų pažeidimą ir netinkamą darbo pareigų atlikimą, su kuriuo siejamas 2004 m. spalio 1 d. įsakymas atleisti ieškovę iš darbo, buvo paties darbdavio panaikintas. O 2004 m. liepos 21 d. ieškovės nedarbingumo laikotarpiu atsakovo paskirtos komisijos patikrinimo akte nustatyta aplinkybė, kad paukščių prekybos salėje sukaupta daug šiukšlių, trūksta švaros ir jaučiamas amoniako kvapas, negali būti laikoma ieškovės drausmės pažeidimu, nes ji negalėjo objektyviai laikytis jos pareiginiuose nuostatuose numatytos pareigos, nes palaikyti parduotuvėje reikiamos tvarkos buvo neįmanoma dėl paties atsakovo kaltės – nesuremontuotų patalpų, neįrengtos kanalizacijos, netinkamo aprūpinimo sanitarinėmis priemonėmis, tai konstatavo ir patikrinimo komisija. Įvertinęs bylos medžiagą teismas sprendė, kad drausminių nuobaudų skyrimo tikslas buvo paveikti ieškovės apsisprendimą pakeisti darbo sąlygas, t. y. perkelti ją dirbti į kiaušinių cecho darbininkės pareigas. Teismas sprendė, kad dėl darbdavio neteisėtų veiksmų ieškovei stipriai pakilo kraujo spaudimas, prasidėjo skausmai širdies plote, ji buvo beveik mėnesį nedarbinga. Dėl to ji patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, pablogėjo jos reputacija. Dėl darbdavio veiksmų ji iki šiol gydosi, yra priversta vartoti raminamuosius vaistus, todėl teismas sprendė, kad atsakovas turi atlyginti ieškovei patirtą neturtinę žalą.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo AB „Vievio paukštynas“ apeliacinį skundą, 2005 m. birželio 1 d. nutartimi jį atmetė ir Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija konstatavo, kad 2004 m. birželio 1 d. atsakovas, kaip to reikalaujama 1996 m. sausio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 92 patvirtintų Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos 14 punkte, nesiuntė ieškovės į sveikatos priežiūros įstaigą neblaivumui nustatyti, nenušalino nuo darbo, nors turėjo įsitikinti, kad ji neblaivi, todėl ieškovės veiksmų negalima laikyti šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Be to, atsakovas nepagrįstai negavo profesinės sąjungos sutikimo ieškovei atleisti iš darbo. Ieškovei neteisėtai paskirta drausminė nuobauda, kitų galiojančių drausminių nuobaudų 2004 m. spalio 1 d. ji neturėjo, todėl atleisti iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nebuvo teisinio pagrindo. Taigi pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra jokio pagrindo šiam teismo sprendimui naikinti.

9III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į kasacinį skundą esmė

10Kasaciniu skundu atsakovas AB „Vievio paukštynas“ prašo teismo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 7 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Kasatoriaus teigimu, teismai, vertindami ieškovei paskirtos nuobaudos už alkoholio vartojimą pagrįstumą, nepagrįstai taikė 1996 m. sausio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 92 patvirtintos Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos nuostatas. Ieškovės neblaivumo darbe faktas gali būti nustatinėjamas visais įstatymų leistinais būdais, todėl šiam faktui nustatyti nebūtina medicinos išvada. Įrodymas, kad darbuotojas darbo metu buvo neblaivus, gali būti tiek medicinos išvados, tiek tą dieną darbe surašyti atitinkami aktai ir kitokie faktiniai duomenys. Kai atitinkama darbuotojo būsena fiksuojama tą dieną darbe surašytu aktu, jame turėtų būti nurodyti požymiai, pagal kuriuos ta būsena yra nustatyta. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis c.b H.K. v. SP UAB „Zarasų autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-138/2002; 2003 m. birželio 16 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas c/b R. O. v. AB „Jūratės medis“, bylos Nr. 2-907-07/2003). Kasatoriaus teigimu, darbuotojas turi teisę kreiptis į medicinos įstaigą ar kitu būdu rinkti duomenis apie tai, kad tikrinimo rezultatas netinkamas, o darbdavys pagal minėtos tvarkos nuostatas turi ne pareigą, bet tik teisę kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl darbuotojo neblaivumo nustatymo.

122. Pagal teismų praktiką neblaivumo mastas neturi teisinės reikšmės kvalifikuojant šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 45 patvirtinta apžvalga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis c.b 3K-3-1453/2002, V.Ž. v. VšĮ Ukmergės ligoninė).

133. Dėl to, kad nebuvo gautas profesinės sąjungos sutikimas, kasatorius nurodė, kad ieškovė nevykdė pareigos pranešti darbdaviui apie savo narystę profesinės sąjungos renkamame organe, todėl jos pažeista teisė negalėjo būti ginama dėl nesąžiningo naudojimosi savo teise (2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 45 3.2 punktas).

144. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, nes neatsižvelgė į įstatyme nurodytų kriterijų, būtinų įvertinti priteisiant neturtinę žalą, visumą. Teismas rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais, nors priežastinis ryšys tarp kasatoriaus veiksmų ir ieškovės sveikatos pablogėjimo neįrodytas.

155. Teismas, netinkamai išaiškinęs ir taikęs materialinės teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei proceso teisės normas.

16Ieškovė A. K., pritardama teismų sprendimuose nurodytiems argumentams, atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistus skundžiamus teismų procesinius sprendimus. Ieškovė pažymėjo, kad 1996 m. sausio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 92 patvirtinta Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarka taikytina ne tik vairuotojų neblaivumui nustatyti. Nors neblaivumo faktą galima įrodinėti ne vien tik šioje tvarkoje nurodytais įrodymais, tačiau teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visetą, padarė pagrįstą išvadą, kad nepakanka įrodymų pripažinti ieškovę darbo metu buvus neblaivia. Kita vertus, reikia atsižvelgti į protingumo kriterijus, kad net padidinto pavojaus šaltinio valdytojams leidžiama vairuoti, jei jų organizme alkoholio koncentracija neviršija 0,4 promilės. Atsakovo nurodytuose teismų sprendimuose racio decidendi skiriasi, todėl jais negali būti remiamasi šioje byloje. Dėl to, kad nebuvo gautas profesinės sąjungos sutikimas, ieškovė pažymėjo, kad atsakovas byloje nepateikė jokių byloje teismo nustatytų aplinkybių paneigiančių įrodymų. Ieškovė pažymėjo, kad 2004 m. liepos 21 d. patikrinimo aktas, kurio pagrindu ieškovė atleista iš darbo, buvo priimtas jos nedarbingumo laikotarpiu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo neteisėti veiksmai neabejotinai sukėlė dvasinius išgyvenimus, reputacijos sumažėjimą. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad kasatoriui nekvestionuojant 2004 m. spalio 6 d. įsakymo panaikinimo teisėtumo, kasacinio skundo argumentais, kuriais iš esmės ginčijamas tik 2004 m. birželio 1 d. įsakymo teisėtumas, nėra pagrindo tenkinti kasacinį skundą.

17Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Kasacinio teismo paskirtis yra spręsti teisės aiškinimo ir taikymo klausimus, šios funkcijos atlikimas sudaro sąlygas užtikrinti visoje valstybės teritorijoje vienodą teisės aiškinimą ir taikymą. CPK 353 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Taigi kasacinis teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus. Šioje byloje kasacinio nagrinėjimo ribas lemia kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, taip pat atsiliepimo į kasacinį skundą pagrindas. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nurodo, kad kasacine tvarka gali būti nagrinėjami tik tie kasaciniame skunde ir atsiliepime į skundą išdėstyti kasacijos pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys nurodomus pagrindus, kuriuose yra formuluojamos teisės taikymo ir aiškinimo problemos, reikšmingos vienodinant teismų praktiką, susijusią su teisės taikymu ir aiškinimu (interpretavimu). Šie kasaciniam teismui suteikti įgalinimai leidžia siekti kasacijos tikslų – vykdyti teisingumą konkrečioje byloje (kasacijos individualus pobūdis) ir užtikrinti harmoningą teisės plėtrą valstybėje (norminę reikšmę turintis kasacijos pobūdis).

20Kasaciniame skunde keliamas ieškovės atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, DK 240 straipsnio taikymas bei kvestionuojamas neturtinės žalos priteisimo dydis. Tai yra teisės aiškinimo klausimai dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

21Dėl darbuotojo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą tvarkos

22Darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas arba jų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Darbuotojo atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra drausminė nuobauda. Šiuo atveju darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai jis nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį esant šiam pagrindui. Į atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais šie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 „Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“ 2 punktas). Taigi teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, bei anksčiau nei atleidimas iš darbo ieškovui skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu.

23Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė A. K. 2004 m. spalio 1 d. atsakovo įsakymu buvo atleista iš vedėjos-pardavėjos pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Įsakymas dėl ieškovės atleidimo iš darbo grindžiamas 2004 m. liepos 13 d. įsakymu skirta drausmine nuobauda - papeikimu už pardavėjos pareiginių nuostatų pažeidimą, taip pat 2004 m. liepos 21 d. ieškovės nedarbingumo laikotarpiu atsakovo paskirtos komisijos patikrinimo akte nustatytu ieškovės darbo drausmės pažeidimu, nes nustatyta, kad paukščių prekybos salėje, kurioje dirbo ieškovė, sukaupta daug šiukšlių, trūksta švaros ir jaučiamas amoniako kvapas. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad 2004 m. liepos 13 d. skirta drausminė nuobauda buvo panaikinta dar 2004 m. liepos 19 d. įsakymu. Taigi antrojo darbo drausmės pažeidimo metu ir įsakymo dėl atleidimo iš darbo priėmimo metu (b. l. 29) 2004 m. liepos 13 d. skirta drausminė nuobauda, kuria grindžiamas ieškovės atleidimas iš darbo, negaliojo. Kolegija pažymi, kad 2004 m. liepos 21 d. nustatyti pažeidimai negali būti laikomi vien tik ieškovės kaltais veiksmais, nes ji negalėjo objektyviai laikytis jos pareiginiuose nuostatuose numatytos pareigos - palaikyti parduotuvėje reikiamos tvarkos buvo neįmanoma ir dėl paties atsakovo kaltės – nesuremontuotų patalpų, neįrengtos kanalizacijos, netinkamo aprūpinimo sanitarinėmis priemonėmis, tai konstatavo ir patikrinimo komisija. Be to, komisijos patikrinimas ieškovės darbo vietoje buvo atliekamas ieškovės nedarbingumo pirmąją dieną. Šių aplinkybių kasatorius neginčija. Taigi 2004 m. spalio 1 d. įsakymu atsakovui nebuvo teisinio pagrindo atleisti ieškovę iš darbo.

24Dėl pirmiau nurodytų priežasčių kasacinio skundo argumentai dėl 2004 m. birželio 1 d. atsakovo įsakymu Nr.38K ieškovei paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo neturi teisinės reikšmės, nes ši drausminė nuobauda įsakyme dėl atleidimo nenurodoma kaip ieškovės atleidimo iš darbo pagrindas.

25Dėl DK 240 straipsnio pažeidimo

26Kasaciniame skunde yra nurodoma, kad ieškovę atleidžiant iš darbo nebuvo pažeisti DK 240 straipsnio 2 dalies reikalavimai, nes ieškovė nevykdė pareigos pranešti darbdaviui apie savo narystę profesinės sąjungos renkamame organe, todėl jos pažeista teisė negalėjo būti ginama dėl nesąžiningo naudojimosi savo teise. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė teismui jokių byloje teismo nustatytų aplinkybių, kad atsakovas žinojo, jog ieškovė yra profesinės sąjungos valdymo organo narė, paneigiančių įrodymų. Kolegija taip pat pažymi, kad teismai surinktus byloje įrodymus įvertino, nepažeisdami procesinių įrodymų leistinumo ir sąsajumo taisyklių, savo sprendimą grindė išvadomis, pagrįstomis byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų bei įvertintų įrodymų visetu, reikalavimai teismui įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu teismo posėdyje, nepažeisti (CPK 185 straipsnis). Be to, pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu dėl pirmiau nurodytų priežasčių, šie kasacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės.

27Dėl neturtinės žalos atlyginimo

28Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, nes neatsižvelgė į įstatyme nurodytų kriterijų, būtinų įvertinti priteisiant neturtinę žalą, visumą. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik ieškovės paaiškinimas, nors priežastinis ryšys tarp kasatoriaus veiksmų ir ieškovės sveikatos pablogėjimo neįrodytas. Su šiais kasacinio skundo argumentais kolegija nesutinka.

29DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei pagrindais.

30Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. DK 250 straipsnio formuluotė leidžia išskirti gana daug atvejų, kai tiek darbdaviui, tiek darbuotojui gali būti atlyginama neturtinė žala. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan. Kolegijos nuomone, sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, būtina įvertinti ir tai, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo, atleidžiant darbuotoją iš darbo, parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti savo įgalinimais. Tai ypač svarbu ir dėl to, kad šiandien asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus.

31Sprendžiant, kokiais atvejais darbuotojui turi būti atlyginama neturtinė žala, taip pat būtina laikytis bendrųjų neturtinės žalos atlyginimo pagrindų ir kriterijų, suformuluotų CK 6.250 straipsnyje. Teismų praktikoje yra suformuluota, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje L. Z., M. Z., G. Z., V. Z. v. Všį Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005). Tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina tai, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Teismų praktikoje taip pat suformuluota, kad konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t.y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala).

32Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas, priteisdamas ieškovei neturtinę žalą, nustatė, kad atsakovas tendencingai siekė atleisti ieškovę iš darbo, ir todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau išdėstyta darbo teisinių santykių specifika, sutinka su teismo išvada, kad tokie darbdavio neteisėti veiksmai neabejotinai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo išvada, kad darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala gali reikštis ne tik fiziniais, bet ir dvasiniais skausmais ir kentėjimais, todėl kasacinio skundo argumentas, kad, teismas, konstatavęs priežastinio ryšio tarp kasatoriaus veiksmų ir ieškovės blogos sveikatos nebuvimą, nepagrįstai iš kasatoriaus ieškovei priteisė neturtinę žalą, atmestinas. Be to, kolegija pažymi, kad ieškovė, grįsdama aplinkybę, kad patyrė neturtinės žalos, nurodė, jog dėl darbdavio neteisėtų veiksmų ieškovei stipriai pakilo kraujo spaudimas, prasidėjo skausmai širdies plote, dėl to ji buvo beveik mėnesį nedarbinga. Iš bylos medžiagos matyti, kad ji nedarbinga tapo būtent dėl darbdavio neteisėtų veiksmų, t. y. po drausminių nuobaudų neteisėto skyrimo, todėl teigti, kad ji nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pablogėjusios sveikatos, nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad ieškovės sveikata būtų pablogėjusi dėl kokių nors kitų priežasčių ar kad jos sveikata buvo pablogėjusi dar iki darbdavio neteisėtų veiksmų atlikimo. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad kasatoriaus argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo, yra nepagrįsti.

33Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini kaip nepagrįsti ir kiti kasacinio skundo motyvai, nes jie yra susiję su bylos aplinkybių pervertinimu. Faktinių aplinkybių vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva, todėl kasacinis teismas šių aplinkybių nevertina.

34Teisėjų kolegija, įvertinusi kasaciniame skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus, nes juose nėra nustatyta esminių materialinės ir proceso teisės normų pažeidimų.

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

36Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

37Priteisti iš atsakovo AB „Vievio paukštynas“ A.K. naudai 250 (du šimtus penkiasdešimt) Lt advokato pagalbai, susijusiai su atsiliepimo į kasacinį skundą parengimu, apmokėti.

38Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė A.K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir nurodė, kad 2004 m. spalio... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Trakų rajono apylinkės teismas 2005 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į kasacinį skundą... 10. Kasaciniu skundu atsakovas AB „Vievio paukštynas“ prašo teismo panaikinti... 11. 1. Kasatoriaus teigimu, teismai, vertindami ieškovei paskirtos nuobaudos už... 12. 2. Pagal teismų praktiką neblaivumo mastas neturi teisinės reikšmės... 13. 3. Dėl to, kad nebuvo gautas profesinės sąjungos sutikimas, kasatorius... 14. 4. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, nes... 15. 5. Teismas, netinkamai išaiškinęs ir taikęs materialinės teisės normas,... 16. Ieškovė A. K., pritardama teismų sprendimuose nurodytiems argumentams,... 17. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Kasacinio teismo paskirtis yra spręsti teisės aiškinimo ir taikymo... 20. Kasaciniame skunde keliamas ieškovės atleidimo iš darbo pagal DK 136... 21. Dėl darbuotojo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą... 22. Darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis... 23. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė A. K. 2004 m. spalio 1 d. atsakovo... 24. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių kasacinio skundo argumentai dėl 2004 m.... 25. Dėl DK 240 straipsnio pažeidimo... 26. Kasaciniame skunde yra nurodoma, kad ieškovę atleidžiant iš darbo nebuvo... 27. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 28. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai priteisė... 29. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti... 30. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų... 31. Sprendžiant, kokiais atvejais darbuotojui turi būti atlyginama neturtinė... 32. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas, priteisdamas ieškovei neturtinę... 33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini kaip nepagrįsti ir kiti... 34. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasaciniame skunde išdėstytus argumentus,... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.... 37. Priteisti iš atsakovo AB „Vievio paukštynas“ A.K. naudai 250 (du šimtus... 38. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...