Byla e2-2508-467/2018
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – P. B

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, sekretoriaujant Rimutei Svirobovičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui bankroto administratoriui P. V., atsakovui E. M., atsakovo E. M. atstovui advokatui M. A.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Virtuvės baldų prekyba“ ieškinį atsakovams E. M. ir A. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – P. B..

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4

  1. Ieškovas BUAB „Virtuvės baldų prekyba“ 2017 m. birželio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams E. M. ir A. B., kurį 2017 m. gruodžio 21 d. patikslino, ir prašo priteisti solidariai iš atsakovų 296 081 EUR žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodo, kad atsakovas E. M. ėjo direktoriaus pareigas nuo UAB „Virtuvės baldų prekyba“ įkūrimo dienos. Atsakovas, kuris tuo metu buvo ir įmonės direktorius, disponavo didelėmis pinigų sumomis, aplaidžiai vykdė savo pareigas, neracionaliai panaudojo įmonės lėšas. Dėl šios priežasties pas direktorių, kaip materialiai atsakingą asmenį, susidarė didžiulis kiekis materialinių vertybių atsargų, ženkliai viršijančių net metinio jų poreikio dydį, o jų vertė įsigijimo kainomis sudarė daugiau nei 1 mln. litų sumą. Kadangi didžioji piniginių lėšų dalis buvo įšaldyta atsargose, buvo vėluojama atsiskaityti su darbuotojais bei kitais kreditoriais.
  3. Bankroto administratorius, išanalizavęs bendrovės metinių balansų duomenis, nustatė, kad visais ieškovo įmonės veiklos metais (pradedant 2009-02-04), įmonės veikla buvo nuostolinga. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie LR VRM Kauno apygardos valdybos 2014 m. gegužės 23 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/93 „Dėl UAB „Virtuvės baldų prekyba" ūkinės finansinės veiklos“ taip pat konstatavo, kad ieškovo įmonė jau 2012 metais buvo nemoki. Ieškovo teigimu, atsakovas E. M. nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip tai numato Įmonių bankroto įstatymas, tačiau 2013-06-04 pardavė jam priklausančių 45 procentų bendrovės akcijų paketą UAB „Maxi Trade“ (tą patį padarė ir kiti du bendrovės akcininkai) ir jau kitą dieną UAB „Maxi Trade", kaip vienintelio bendrovės akcininko, 2013-06-05 sprendimu buvo atleistas iš direktoriaus pareigų.
  4. Atsakovė A. B. buvo paskirta nauja UAB „Virtuvės baldų prekyba“ direktore, tačiau ji veiklos nevystė, per keletą dienų atleido buvusius bendrovės darbuotojus, neišmokėdama jiems priklausančio darbo užmokesčio ir kitų privalomų išmokų.
  5. Darbuotojai kreipėsi dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo ir Vilniaus apygardos teismas 2013-10-23 nutartimi patenkino jų reikalavimus, iškėlė ieškovui bankroto bylą. Nutartyje be kita ko teismas pažymėjo, kad įmonė jau 2012 m. dirbo nuostolingai, vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą. Bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai 411 543,30 Lt sumai.
  6. Įmonėje atlikto išsamaus patikrinimo metu nustatyta, kad, keičiantis bendrovės vadovams, 2013-06-05 materialinių vertybių atsargų perdavimas-priėmimas nebuvo atliktas, be to nerasti ir faktiškai visuose trijuose bendrovės filialuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje) marketingo tikslais eksponuoti pagamintų baldų komplektai.
  7. Susipažinus su bankroto administratoriui perduotais UAB „Virtuvės baldų prekyba“ buhalterinės apskaitos dokumentais, buvo nustatyta, kad bendrovės turtas 2012-12-31 buvo įvertintas 1 087 379 Lt suma, kurio pagrindinę dalį – 1 036 246 Lt sudarė trumpalaikis turtas (baldų gamybai naudotinų medžiagų atsargos). Pateiktuose bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose nebuvo žaliavų, medžiagų, prekių būklės 2012-12-31 dienai inventorizacijos aprašo, Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų, taip pat ir materialinių vertybių atsargų sandėlyje bei gamyboje būklės 2013-06-05 dienai inventorizacijos aprašo bei jų 2013-06-05 perdavimo-priėmimo akto, kadangi tą dieną iš direktoriaus pareigų buvo atleistas E. M., o šias pareigas pradėjo eiti A. B.. Be minėtų dokumentų nėra aišku, kas nutiko E. M. atskaitomybėje buvusioms materialinėms vertybėms, be to nėra suprantamas A. B. elgesys po to, kai materialinės vertybės jai galimai nebuvo perduotos.
  8. Žalą bankroto administratorius apskaičiavo tokia tvarka: remiantis 2013-01-01 – 2013-16-05 išrašytomis pardavimo PVM sąskaitomis faktūromis, kurių yra 40, paskaičiavo uždirbtas pajamas; tuo pačiu laikotarpiu nustatė, kad yra 289 vienetai sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių baldams gaminti įsigytų prekių savikainą. Skaičiavimuose vadovautasi prielaida, kad per 2012 metus uždirbtų pajamų ir prekių įsigijimo savikainos santykis (0,668483) taikytinas ir laikotarpiui nuo 2013-01-01 iki 2013-06-05. Taigi žalos dydis gautas prie materialinių vertybių (atsargų) vertės, bendrovės nurodytos 2012 m. balanse, pridėjus 2013 m. (laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-06-05) baldams gaminti pirktų prekių kiekio vertinę išraišką ir atėmus bendrovės per minėtą laikotarpį uždirbtoms pajamoms tenkančią prekių įsigijimo savikainos dalies sumą.
  9. Ieškovo teigimu, tokiai sumai atitinkantis baldams gaminti skirtas prekių kiekis 2013-06-05, t.y. UAB „Virtuvės baldų prekyba“ direktoriaus E. M. atleidimo iš šios bendrovės vadovo (direktoriaus) pareigų privalėjo būti tinkamai inventorizuotas, dalyvaujant ir naujai paskirtam materialiai atsakingam asmeniui, surašant taip pat ir inventorizacijos apraše įvardintų prekių (atsargų) perdavimo asmeniui, kurio materialinėn atsakomybėn jos turėjo būti perduotos, nustatyto turinio ir formos dokumentą - prekių perdavimo-priėmimo aktą. Bendrovės gamybinėse patalpose rastos, jas inventorizavus ir antstoliui surašius faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, baldų gamyboje nepanaudotos medžiagos, kurios buvo realizuotos už 500 EUR, ir šia suma mažintinas apskaičiuotas žalos dydis.
  10. Ieškovo teigimu, atsakovo E. M. kaltė pasireiškia tuo, kad jis nesielgė apdairiai ir rūpestingai; pats atlikdamas finansines operacijas grynaisiais pinigais ir pavedimais, neužtikrino bendrovės veiklos, kadangi lėšos buvo skirstomos neracionaliai: vėluojama mokėti VSDFV įmokas, todėl biudžetas buvo priverstas pats nusirašinėti lėšas nuo įmonės sąskaitos; buvo sutrikę darbo užmokesčio darbuotojams mokėjimai; susidarė skolos patalpų nuomotojams, tačiau ir toliau buvo perkamos gamybinės medžiagos baldų gamybai — net tada, kai buvo parduoti baldų gamybai būtini įrengimai. Tokiu būdu direktorius savo veikloje neužtikrino bona fide principo veikimo (CK 2.87 str.) jo vadovaujamos bendrovės atžvilgiu, nesielgė kaip bonus pater familias, sprendimus dėl įmonės veiklos, finansų paskirstymo priiminėjo, visiškai neatsižvelgdamas ir žinodamas, kad bendrovės turtinė padėtis labai sunki, įmonė yra nemoki.
  11. Be to, ieškovo teigimu, E. M. nesiėmė jokių priemonių susidariusiai bendrovėje kritinei situacijai stabilizuoti, visiškai neatsakingai ir neracionaliai toliau kaupė gamybines medžiagas, taip sutrikdydamas bendrovės piniginių lėšų apyvartos cirkuliaciją, o tokie jo veiksmai kvalifikuotini kaip didelis neatsargumas ir nepateisinamai aplaidus vadovo pareigų vykdymas.
  12. Ieškovas akcentavo, kad įmonės vadovas, kuris, būdamas atsakingas už prekių realizavimą ar kitokį panaudojimą, nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, inventorizuoti materialines vertybes ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje nėra, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei. Imperatyvi pareiga įmonių vadovams nustatyta LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo", kur nustatyta, jog, keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, turi būti inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam atsakingam asmeniui.
  13. Ieškovas taip pat nurodo, kad UAB „Virtuvės baldų prekyba“ visus veiklos metus turėjo nuostolius, E. M. vadovavimo laikotarpiu nuostoliai tik didėjo, bendrovės veikla aiškiai gilino įmonės finansinius sunkumus, o jau 2011 m. gruodžio 31 d. duomenimis bendrovė buvo nemoki; 2012 m. balanso duomenimis nuostoliai dar didėjo, t.y. bankroto bylos nekėlimas akivaizdžiai didino nuostolius ir žalą bendrovės kreditoriams, tačiau už sprendimų priėmimą atsakingas E. M. vis tiek neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, taip atlikdamas neteisėtus veiksmus ir didindamas žalą.
  14. Ieškovo teigimu, dėl neteisėtų bendrovės vadovo veiksmų bendrovės veikla buvo nuostolinga, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų bendrovės veiklai gerinti, nevykdė teisės aktų reikalavimų, taigi egzistuoja priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.
  15. Ieškovas teigia, kad dėl abiejų vadovų (atsakovų) atskirų (ar) ir bendrų veiksmų jis negali nustatyti konkrečios žalos dalies, priskirtinos kiekvienam iš jų. Dėl šių priežasčių taikytina solidariosios atsakomybės prezumpcija, tačiau kiekvienas iš atsakovų gali įrodyti, kad jo atsakomybė yra dalinė kito atsakovo atžvilgiu.
  16. Atsakovas E. M. su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo nurodoma žala net 2,5 karto viršija bankroto byloje patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus. E. M. neva įmonei neperduoto turto vertę ieškovas nustatinėjo kreditorių apklausos būdu, neatsižvelgdamas į tai, kad kreditoriai yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl negali pateikti jokios objektyvios informacijos.
  17. Atsakovo teigimu, faktą, kad turtas buvo perduotas atsakovei A. B., patvirtina tai, kad dalis perduoto turto buvo surasta. Pavyzdžiui, ieškovas išsireikalavo kompensaciją iš UAB „Dovija“ už parduotą automobilį, kurio vertė yra 5 021,47 EUR, kitoje civilinėje byloje. Taigi tos civilinės bylos dokumentai byloja, jog turtas, kurio neperdavimu šiandien yra kaltinamas E. M., tikrai buvo perduotas A. B., kurį pastaroji realizavo, o sudarytą sandorį bankroto administratorius nuginčijo.
  18. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas neginčija po A. B. UAB „Virtuvės baldų prekyba“ direktoriaus P. B. sudaryto sandorio su K. A. dėl tarpusavio skolų suderinimo akto, kuriame nėra nurodytos jokios pinigų sumos, tačiau minėtu sandoriu visas UAB „Virtuvės baldų prekyba“ turtas, buvęs prekybos salone (net nežinoma tiksliai koks) buvo neatlygintinai perduotas K. A.. Minėtas sandoris taip pat patvirtina aplinkybę, jog atsakovas E. M. tikrai buvo perdavęs visą įmonės valdymą ir visą įmonės turtą E. B.. Kitaip būti negalėjo, nes po A. B. direktoriumi tapęs asmuo minėtą turtą perėmė tiesiogiai iš A. B., o ne iš E. M.. Taigi, P. B. neatlygintinai ir be sąskaitos faktūros atidavus K. A. UAB „Virtuvės baldų prekyba“ prekybos salone buvusį turtą, kurio preliminari vertė gali siekti 22 000 EUR, šio turto praradimas niekaip negali būti siejamas su E. M..
  19. Be to bankroto administratorius nepardavė ir nematerialiojo ieškovo turto - teisių į domeno vardą www.nabukas.lt, taip pat analogiško prekės ženklo NABUKAS, kurie priklausė ieškovui ir sudarė dalį įmonės turto. Šiandien prekės ženklas vis dar yra registruotas viešame LR prekių ženklų registre, o domeno vardas atsakovui nežinomu būdu 2013-09-07 (po E. M. atleidimo iš UAB „Virtuvės baldų prekyba“ vadovo pareigų), buvo įgytas fizinio asmens P.S. Daugiau duomenų vieša domenų vardų informacinė sistema nepateikia. Atsakovo manymu, prekės ženklo NABUKAS rinkos vertė kartu su domeno vardu gali siekti apie 100 000 EUR. Tačiau bankroto administratorius turto vertę nustatinėja kreditorių apklausos būdu ir nesivargina to daryti, samdydamas ekspertus ar skelbdamas varžytynes.
  20. Atsakovas taip pat nurodo, kad didelis atsargų kiekis sandėlyje buvo saugomas dėl to, jog atsargose buvo apskaitomi įmonės vykdyti užsakymai stambiausiam įmonės kreditoriui BUAB „JOFA production“ bei kitiems tuo metu buvusiems užsakovams. BUAB „JOFA production“ užsakymai buvo atlikti ir ieškovas laukė apmokėjimo, ką patvirtintų BUAB „JOFA production“ susirašinėjimas su ieškovu, kurio ieškovas į bylą nepateikė, nes toks susirašinėjimas ieškovui nenaudingas.
  21. Atsakovo teigimu, ženklią atsargų dalį 2012 metų balanse sudarė virtuvės baldų rinkiniai, buvę UAB „Virtuvės baldų prekyba“ salonuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Ieškovas su ieškiniu į bylą nepateikė jokių duomenų apie tai, kiek ir kokių salonų įmonė turėjo, koks turtas juose buvo laikomas. Paties ieškovo pateikti įrodymai rodo, jog būtent direktorius P. B. išvežė iš šių salonų visą UAB „Virtuvės baldų prekyba“ turtą arba šį turtą atidavė tretiesiems asmenims. Kiekviename salone (studijoje) buvo po 4-5 prabangias ekspozicines virtuves – virtuvės baldų komplektus, kurių kiekvieno medžiagų vertė buvo apie 10-15 tūkstančių litų. Bendra pavyzdinių salonuose eksponuojamų virtuvės baldų komplektų medžiagų suma įmonės atsargų eilutėje sudarė ne mažiau negu 215 tūkstančių litų. Beveik visos ieškovo baldų pardavimo salonuose eksponuotos virtuvės buvo su buitine technika, kurios bendra vertė buvo dar apie 150 tūkstančių litų. Dalis eksponuotų virtuvės komplektų turėjo akmeninius, sintetinio akmens ar stiklinius stalviršius, kurių bendra įsigijimo vertė buvo dar apie 100 tūkst. litų. Tokiu būdu vien tik ieškovo salonuose buvo laikoma ir eksponuojama daugiau kaip 465 tūkst. litų vertės atsargų.
  22. Atsakovas E. M. neturi jokių duomenų apie tai, kur buvo padėtas UAB „Virtuvės baldų prekyba“ salonuose buvęs turtas po to, kai atsakovas pardavė įmonės akcijas ir buvo atleistas iš įmonės direktoriaus pareigų. Šį turtą atsakovas paliko ten, kur jis buvo, ir dėl to negali nešti jokios atsakomybės už vėlesnių įmonės vadovų sprendimus dėl minėto turto realizavimo. Iš 2017-10-24 bankroto administratoriaus į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad administratorius turėjo duomenis apie trečiųjų asmenų veiksmus minėtą turtą iššvaistant, tačiau ieškinį pareiškė tik E. M., kuris neturi nieko bendro su turto iššvaistymu.
  23. Atsakovo teigimu, nei ieškinyje, nei kituose procesiniuose dokumentuose atsakovas nerado savo neteisėtų veiksmų, išskyrus neva kažkada neatliktą įmonės turto inventorizaciją. Tačiau atsakovo vadovavimo UAB „Virtuvės baldų prekyba“ laiku visada buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų. Tinkamu finansinių dokumentų įforminimu rūpinosi finansiškai atsakingi įmonės darbuotojai (vyr. buhalterė), kuriems jokių pretenzijų ieškovas nekelia. Nei ieškinyje, nei kituose dokumentuose nėra nurodoma, jog atsakovas būtų neteisėtai perleidęs, iššvaistęs, neužpajamavęs ar kitaip praradęs ieškovo turtą.
  24. Atsakovo neteisėtų veiksmų nebuvimą patvirtina ir tai, jog naujojo įmonės akcininko UAB „Maxi Trade“ paskirta įmonės vadovė A. B. ar vėlesni vadovai niekada nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl kokio nors, neva neperduoto įmonės turto, pretenzijų dėl to, jog įmonės apskaitoje nurodytas turtas neatitinka tikrovės, ar panašiai.
  25. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad po atsakovo UAB „Virtuvės baldų prekyba“ vadovavo dar 3 vadovai ir 2 bankroto administratoriai. Nė vienas iš pastarųjų, atsakovo E. M. žiniomis, neatliko perduoto/perimto įmonės turto inventorizacijos ir į bylą nepateikė jokių duomenų. Nepaisant 5 asmenų grandinės, kurie po E. M. valdė visą ieškovo turtą ir juo disponavo, atsakovais šioje žalos atlyginimo byloje buvo patrauktas tik E. M. solidariai su A. B.. Todėl atsakovui nėra aišku, kaip būtent jo neatlikta inventorizacija priežastiniu ryšiu siejasi su ieškovo reikalaujama žala ir kodėl kitų įmonės vadovų ir administratorių lygiai taip pat neatlikta inventorizacija nėra susijusi su ieškovo reikalaujama žala.
  26. Atsakovas nurodo, kad inventorizacijos UAB „Virtuvės baldų prekyba buvo atliekamos, o įrodymai dėl inventorizacijų atlikimo yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kurioje pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius jokios nusikalstamos veikos ar atsakovo neteisėtų veiksmų. Nutrauktas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu yra tiesioginis įrodymas, jog jokių neteisėtų veiksmų atsakovas neatliko.
  27. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškinio reikalavimu žalą priteisti solidariai iš abiejų atsakovų, kadangi nėra solidarios atsakomybės deliktiniuose santykiuose sąlygų.
  28. Be to, atsakovo įsitikinimu, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams pareikšti, o atsakovas prašo teismo E. M. atžvilgiu taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. E. M. iš UAB „Virtuvės baldų prekyba“ vadovo pareigų buvo atleistas 2013-06-05 dieną. Nuo to laiko jokių teisinę reikšmę galinčių turėti veiksmų ieškovo atžvilgiu neatliko ir negalėjo atlikti. Tai reiškia, jog visiems ieškovo reikalavimams dėl E. M. neva padarytos žalos, ieškinio senaties terminas baigėsi praėjus 3 metams po atsakovo atleidimo, t.y. 2016-06-05. Net, jei būtų laikoma, jog ieškovas apie galimybę pareikšti ieškinį sužinojo tada, kai buvo iškelta bankroto byla ir įmonės valdymą perėmė bankroto administratorius, tokiu atveju šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2013-11-12 ir baigėsi 2016-11-12.
  29. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad jam anksčiau pareikštas analogiškas ieškinys Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-5047-577/2015 ieškinio senaties termino nenutraukė ir negalėjo nutraukti, kadangi pagal CK 1.130 straipsnio 4 dalį ankstesnis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu dėl ieškovo kaltės. Jokių priežasčių ieškinio senaties terminui sustoti taip pat nebuvo.
  30. Teismui 2018-04-26 nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovas 2018-05-28 pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, kuriuose nurodo, kad administratorius atliko tikslesnį (labiau atitinkantį turto paskirties ir jo panaudojimo faktines aplinkybes) ir išsamesnį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad iš 107 virtuvės baldų komplektų, kurie įtraukti į ieškovo materialinių vertybių 2011-12-31 inventorizacijos aprašą, tik 45 virtuvės baldų komplektų pardavimas 2012 metais įformintas laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, o 65 komplektų pardavimas liko neįformintas. Tyrimo rezultatai įforminti dokumentu „UAB „Virtuvės baldų prekyba“ 2012 metų ir 2013-01-01 – 2013-06-05 pardavimų suvestiniai duomenys, Tyrimo ataskaita“. Šioje ataskaitoje konstatuota, kad yra realaus pagrindo teigti, kad, vykdant komercines-finansines virtuvės baldų komplektų operacijas, daliai iš jų neišrašius teisės aktais nustatytų atitinkamų pardavimo dokumentų (PVM SF), ir nesant jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimo už parduotą produkciją faktus, darytina išvada, kad galimai gauti pinigai buvo panaudoti ne pagal paskirtį, be to, tikėtina, nesilaikant ir teisės aktais nustatytos kasos operacijų organizavimo ir vykdymo tvarkos.
  31. Tyrimo ataskaitos 2.4 skyriuje „Dokumentais nepatvirtintų baldų komplektų 2012 m. pardavimų bendros pinigų sumos skaičiuotė“ pateikti du šios pinigų sumos dydžio variantai: pirmas, vidutinės kainos metodas, antras, nustatyti, kad gautina pardavus neįformintus pardavimo dokumentais virtuvės baldų komplektų (62 kompl.) pinigų suma sudaro 122 584 EUR. Remiantis bendrovės filialuose eksponuoto turto 2011-12-03 inventorizacijos duomenimis (jo sudėtis ir kiekiai nekito), laikytina, kad filialuose eksponuoto turto bendra vertė sudaro 187 480,58 Lt arba 54 298,13 EUR.
  32. Įvertinęs bylos nagrinėjimo eigoje duotus prieštaringus byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų parodymus, tai, kad atsakovė A. B. apskritai vengia dalyvauti procese, o bankroto administratoriui nėra suteikti ikiteisminio tyrimo institucijos įgaliojimai, administratorius nusprendė: savo reikalavimus priteisti iš atsakovų padarytą žalą sumažinti filialuose eksponuoto turto vertės dydžiu; medžiagą dėl galimai iššvaistyto bendrovės turto perduoti ikiteisminio tyrimo institucijai, o, paaiškėjus nusikalstamiems vadovų ar darbuotojų veiksmams, pateikti civilinius ieškinius įstatymo nustatyta tvarka.
  33. Administratorius teigia, kad atsakovo E. M. kritika dėl materialinių vertybių likučių įvertinimo ir jų pardavimo tvarkos, yra nepagrįsta, nes Įmonių bankroto įstatymas nustato, jog turtas pardavinėjamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Šiuo atveju gamybinių likučių kainą nustatė 2017-01-24 kreditorių susirinkimas, kuriame galėjo dalyvauti ir atsakovas E. M. (atsakovas buvo pasyvus ir net nebalsavo).
  34. Administratorius nurodo, kad bendrovės turto perdavimo-priėmimo akto nėra, o A. B. apklausos metu Kauno policijoje patį turto perdavimo jai faktą paneigė. Be to sieti materialinių vertybių (virtuvės baldų komplektų galimo iššvaistymo ar net pasisavinimo faktus su A. B. kokiais tai neteisėtais veiksmais, nėra pakankamo teisinio pagrindo.
  35. Administratoriaus teigimu, atsakovo E. M. teiginiai dėl neparduoto bendrovės domeno ir prekės ženklo, yra visiškai nesusiję su įrodinėjimo dalyku šioje byloje, nes pareikštas ieškinys yra dėl žalos priteisimo, parduodant be apskaitos bendrovės materialųjį turtą. Be to administratorius tvirtina, kad nepadengta kreditorių reikalavimų suma ieškovo bankroto byloje yra 151 596,55 EUR.
  36. Atsakovas E. M. 2018-06-11 pateikė rašytinius paaiškinimus į ieškovo administratoriaus rašytinius paaiškinimus, kuriuose teigia, kad ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai užaukštino nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumas, kas patvirtina ir ieškinį esant lygiai taip pat nepagrįstą ir grindžiamą nepatikrintais skaičiais.
  37. Be to, atsakovo teigimu, ieškovas dar kartą pakeitė ieškinio pagrindą ir dalyką, nurodydamas, jog E. M. šiuo metu yra kaltinamas ne turto, įrašyto į įmonės balansą, praradimo, tačiau dėl neva neįforminto 65 virtuvės baldų komplektų pardavimo 2012 metais, kas pinigine išraiška sudaro nebe 296 581 EUR sumą (ieškinio kainą), tačiau 122 584 EUR. Tokiu būdu ieškovas sumažino tiek ieškinio sumą (pakeitė dalyką, atsisakydamas dalies ieškinio), tiek pagrindą, nepatikslindamas ieškinio. Toks veiksmas šiai dienai yra neleistinas procesinis veiksmas.
  38. Atsakovas teigia, kad pradiniame ieškinyje ieškovas tvirtino, jog E. M. kartu su A. B. prarado BUAB „Virtuvės baldų prekyba“ turtą bendrai 296 581 EUR sumai, tačiau, kai byloje buvo išsiaiškinta, jog įmonės turtą iš sandėlių ir ekspozicijos vietų išvežė ir jį tretiesiems asmenims perleido po A. B. įmonei vadovavęs direktorius P. B. (prieš kurį ieškovo bankroto administratorius sąmoningai nesiėmė jokių veiksmų), dabartinis ieškovo tvirtinimas, jog visą turtą pradangino tik E. M., neįforminęs prekių pardavimų, yra tik ieškovo teiginys. Nauji ieškovo teiginiai ir kaltinimai atsakovui E. M. prieštarauja nustatytoms ir liudytojų patvirtintoms aplinkybėms dėl direktoriaus P. B. vaidmens. Taigi ieškovo teiginiai yra neparemti jokiai įrodymais, išskyrus paties ieškovo tvirtinimą.
  39. Ieškovas į bylą pateikė naują įrodymą – 2018 balandžio mėnesio bankroto administratoriaus P. Vinklerio parengtą UAB „Virtuvės baldų prekyba“ 2012 metų bei 2013-01-01 - 2013-06-05 pardavimų suvestinių duomenų tyrimo ataskaitą, kuri grindžiama paties ieškovo atstovo keliamomis hipotezėmis. Ataskaitos išvados, jog prekės buvo realizuotos jų užsakovams neišrašius teisės aktais nustatytų buhalterinės apskaitos dokumentų 122 584 EUR sumai, neatitinka ieškovo 2017-10-24 į bylą pateiktų dokumentų, iš kurių matyti, jog būtent P. B. baldais atsiskaitinėjo už patalpų nuomą (2013-07-31 P. B. susitarimas su K. A. dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo), neatitinka liudytojos A. M. parodymų, patvirtinusių, jog baldus iš Kauno salono taip pat išvežė P. B.. Ieškovo pateikti skaičiavimai yra grindžiami ne faktais ir įrodymais, o samprotavimais ir prielaidomis. Tokie teiginiai prieštarauja į bylą išreikalautai FNTT ikiteisminio tyrimo medžiagai dėl aplaidaus ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Ikiteisminis tyrimas dėl šių pagrindų buvo nutrauktas, nepasitvirtinus įtarimams. Nepaisant to, ieškovas ir vėl kartoja tuos pačius argumentus be įrodymų.
  40. Atsakovo tvirtinimu, klausimas dėl bendrovės salonuose eksponuoto turto ir jo vertės liko neatsakytas. Liudytoja A. M. paliudijo, kad, E. M. pasitraukus iš pareigų, visas salone buvęs turtas liko. Šiuos duomenis patvirtina į bylą išreikalauta FNTT tyrimo medžiaga bei liudytojo V. I. parodymai, kad dizainerė A. M. siūlė jam kompensaciją kitu salone buvusiu turtu ir buitine technika, kurios V. I. atsisakė. Pats ieškovas teismui pateikė prieštaringus įrodymus, nurodydamas, jog direktorius P. B. su ginču nėra susijęs, nors pats ieškovas pateikė į bylą daugybę P. B. disponavimo įmonės turtu įrodymų. Įdomu tai, jog ieškovas savo 2018-05-25 paaiškinimuose nurodo, kad atsisako dalies ieškinio, tačiau konkrečių teisinių pasekmių ar konkretaus prašymo dėl ieškinio dalies atsisakymo ieškovas nepareiškė, nenurodė, kad teikia prašymą tikslinti ieškinį. Atsakovo manymu, iš ieškovo teiginių apie dalies ieškinio atsisakymą, yra akivaizdu, jog ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, ką iš dalies pripažino.
  41. Ieškovas nurodo, jog gamybinių likučių kainą nustatė kreditorių susirinkimas, būtent dėl tos priežasties ieškinio dalykas buvo sumažintas suma, už kurią likučiai buvo parduoti, ne suma, kuria jie buvo apskaityti buhalterijoje. Atsakovo manymu, toks žalos nustatinėjimo būdas yra visiškai nepagrįstas. BUAB „Virtuvės baldų prekyba“ reikėjo įsigyti žaliavas rinkos kaina, papildomai reikėjo jas apdirbti, ko pasėkoje visa prekių savikaina buvo apskaityta įmonės buhalterinėje apskaitoje. Ieškovas, gi tą patį turtą įvertino ir pardavė kaip šiukšles ir ieškinyje įrodinėja, jog įmonei buvo padaryta žala. Tokie ieškinio reikalavimai nesiderina su teisingumu ir protingumu.
  42. Ieškovas paaiškinimuose teigia, kad visą turtą prarado tik E. M.. Su tokiais teiginiais atsakovas nesutinka, kadangi turto perdavimo A. B. faktą patvirtino liudytojais byloje apklausti asmenys, patvirtinę, kad jokio įmonės turto E. M. neišsinešė. Taip pat byloje yra nustatytos aplinkybės, jog bankroto administratorius nuginčijo įmonės ir UAB „Doviją“ sandorį, pagal kurį A. B. kitai savo įmonei pardavė BUAB „Virtuvės baldų prekyba“ automobilį. Neužvaldžiusi BUAB „Virtuvės baldų prekyba“ turto, A. B. negalėjo šio turto perduoti vėliau jį valdžiusiems vadovams, tame tarpe P. B.. Taigi, akivaizdu, jog E. M. A. B. buvo perleidęs visą įmonės turtą ir tą padarė tinkamai.
  43. Atsakovė A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo (apie posėdžius jai pranešta CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka).
  44. Teismo posėdžiuose ieškovo bankroto administratorius prašė tenkinti patikslintą ieškinį, palaikė visus argumentus ir motyvus, išdėstytus ieškovo procesiniuose dokumentuose, papildomai nurodė, kad ieškovas neginčija akcininko teisės pakeisti įmonės vadovą, tačiau atkreipia dėmesį, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad P. B. ir A. R. direktorystė UAB „Virtuvės baldų prekyba“ buvo fiktyvi. Pažymi, kad pagal byloje esančius duomenis atsakovas E. M. perdavė atsakovei A. B. įmonės dokumentus, bet ne turtą. Be to administratorius nurodė, kad sutinka priteistiną iš atsakovų padarytą žalą sumažinti filialuose eksponuoto turto vertės dydžiu.
  45. Teismo posėdžiuose atsakovas E. M. ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė visus argumentus ir motyvus, išdėstytus atsakovo procesiniuose dokumentuose, papildomai nurodė, kad ieškovas neįrodo visų atsakovo E. M. civilinės atsakomybės sąlygų. Mano, kad bent jau P. B. realiai vykdė direktoriaus pareigas, be to jis yra susijęs su A. B., todėl bankroto administratorius nepagrįstai nereiškia jam jokių pretenzijų. Administratoriaus paaiškinimuose yra daugybė prieštaravimų, kas rodo, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymi, kad ir pats bankroto administratorius, perimdamas įmonę, neatliko inventorizacijos, nepateikė įrodymų, kur dingo įmonės turtas iš salonų. Nurodo, kad atsakovas E. M. buvo tik vienu iš direktorių ir savininkų, jis pats nusprendė perleisti įmonę ir iš karto po perleidimo buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. Atsakovas viską perdavė A. B. ir nė vienas iš paskesnių direktorių jam jokių pretenzijų nereiškė. Pats bankroto administratorius dirbo neatsakingai ir taip pat inventorizacijos neatliko.
  46. Teismo posėdyje, vykusiame 2018-02-23) trečiasis asmuo P. B. nurodė, kad jis buvo UAB „Virtuvės baldų prekyba“ vadovu, bet veiklos nevykdė, o tik pasirašinėjo kažkokius dokumentus. Jis asmeniškai nėra matęs nei E. M., nei A. B., tačiau yra lankęsis ieškovo įmonės filialuose, kur buvo baldų.
  47. Teismo posėdyje, vykusiame 2018-02-23) liudytojas S. L. parodė, kad jo vadovaujama įmonė nuomojo patalpas ieškovo veiklai – baldų gamybai. Jis pažįsta E. M. ir P. B., kaip buvusius ieškovo vadovus. Po to, kai E. M. pranešė pardavęs įmonę, jis iš naujųjų savininkų veiksmų suprato, kad jie neketina vykdyti veiklos, o tik nori kuo greičiau išvežti ir realizuoti turtą. P. B. jam prisistatė kaip ieškovo direktorius, bandė įgyvendinti kažkokias savo idėjas, išvežinėjo įmonės turtą. Vėliau ieškovo veiklą ir darbuotojus perėmė liudytojo vadovaujama įmonė.
  48. Teismo posėdyje, vykusiame 2018-02-23), liudytojas V. M., buvęs ieškovo stalius, nurodė, kad pažįsta E. M. kaip įmonės direktorių, P. B. - kaip „apsišaukusį“ direktoriumi. Jam E. M. pasakė, kad ateina nauji savininkai ir jau kitą dieną kažkokie žmonės prisistatė, patriukšmavo. Vėliau jam S. L. pristatė P. B. kaip naują ieškovo direktorių, bet jam tai buvo panašu į pokštą, nes nuo P. B. sklido alkoholio kvapas ir jis nebuvo panašus į direktorių.
  49. Teismo posėdyje, vykusiame 2018-02-23), liudytoja A. M., buvusi ieškovo įmonės dizainerė, parodė, kad ji su E. M. dirbo normaliai, o po to, kai įmonė buvo perleista, matė įmonės salone žmogų panašų į P. B., kuris iš įmonės Kauno salono išvežinėjo įmonės turtą (baldus ir jų detales). Baldai buvo brangūs ir jų buvo pakankamai daug ekspozicijoje. E. M. įmonei tuo metu jau nevadovavo.
  50. Teismo posėdyje, vykusiame 2018-02-23), liudytojas V. I. parodė, kad jis buvo sudaręs su ieškovu dvi sutartis dėl baldų gamybos kartu su buitine technika, tačiau ieškovas sutarčių neįvykdė, dėl ko liudytojas kreipėsi į teisėsaugą, laikė, kad yra apgautas, nes pinigai buvo sumokėti, o baldai nepagaminti. E. M. jis nepažįsta, dėl baldų bendravo tik su A. M., kuri siūlė pasirinkti baldus iš salono, bet jam šie netiko.

5Ieškinys atmestinas.

  1. Byloje nustatyta, kad UAB „Virtuvės baldų prekyba“, įsteigta 2009 m. vasario 4 d., jos pagrindinė veiklos kryptis – virtuvės baldų prekyba (UAB „Virtuvės baldų prekyba“ įstatai, įregistruoti 2009-02-04 Juridinių asmenų registre; Registravimo pažymėjimas).
  2. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 23 d. nutartimi UAB „Virtuvės baldų prekyba“ iškėlė bankroto bylą (civilinė byla Nr. B2-1967-661/2018), bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Ad acta“. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi bankroto administratorius UAB „Ad acta“ atstatydintas, BUAB „Virtuvės baldų prekyba“ administratoriumi paskirtas P. V.. Bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 119 191,17 EUR (411 543,30 Lt) sumai, kurie patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2014-05-04 nutartimi – 368 140,38 Lt arba 106 620,82 EUR sumai.
  3. Iš LR juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenų nustatyta, kad UAB „Virtuvės baldų prekyba“ direktoriumi nuo 2009 m. vasario 4 d. iki 2013 m. birželio 6 d. buvo E. M., laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 6 d. iki 2013 m. liepos 24 d. – A. B., laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 24 d. iki 2013 m. rugsėjo 24 d. – P. B., laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2013 m. lapkričio 12 d. – A. R.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-27500-816/2015 P. B. ir A. R. pripažinti fiktyviais UAB „Virtuvės baldų prekyba“ vadovais ir akcininkais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-33497-918/2017 atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-27500-816/2015 pagal E. M. prašymą.
  4. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5047-577/2015 ieškovo BUAB „Virtuvės baldų prekyba“, atstovaujamo bankroto administratoriaus P. V., ieškinys atsakovui E. M. dėl bankrutuojančiai įmonei padarytos žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 3 dalies pagrindu (ieškovui per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų).
  5. Pagal V. I. 2013-07-24 pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00695-13 dėl apgaule išvengtos turtinės prievolės (sukčiavimo) pagal nusikaltimo, numatyto LR BK 182 straipsnio 1 dalyje požymius, kuris Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2014-07-14 nutarimu Nr. 20-9-00695-13 buvo nutrauktas dalyje, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 182 straipsnio 1 dalyje požymių. Visas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00695-13 nutrauktas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2014-09-24 nutarimu Nr. 20-9-00695-13, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
  6. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės V. A. 2014 m. gegužės 23 d. Specialisto išvadoje Nr. 5-2/93 „Dėl UAB „Virtuvės baldų prekyba" ūkinės finansinės veiklos“ nustatyta, kad ieškovo įmonė 2012 metais buvo nemoki (ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00695-13 medžiaga).
  7. 2015-01-26 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūroje buvo gautas UAB „Virtuvės baldų prekyba“ bankroto administratoriaus P. V. prašymas prijungti dokumentus prie ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00695-13 ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 184 straipsnio 1 dalį dėl svetimo turto iššvaistymo. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2015-01-29 nutarimu Nr. (3AP-609)3T-495 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal bankroto administratoriaus P. V. prašymą dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 184 straipsnio 1 dalyje, padarymo, konstatavus, kad jau yra įsiteisėjęs prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.
  8. Ieškovas bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra nustatytas 3 metų senaties terminas. Atsakovas E. M. kelia ieškinio senaties klausimą, nurodydamas, kad jis iš UAB „Virtuvės baldų prekyba“ vadovo pareigų buvo atleistas 2013-06-05 dieną. Nuo to laiko jokių teisinę reikšmę galinčių turėti veiksmų UAB „Virtuvės baldų prekyba“ atžvilgiu neatliko ir negalėjo atlikti. Tai reiškia, jog visiems ieškovo reikalavimams dėl E. M. neva padarytos žalos, ieškinio senaties terminas baigėsi praėjus 3 metams po atsakovo atleidimo, t.y. 2016-06-05. Net jei laikyti, jog ieškovas apie galimybę pareikšti ieškinį sužinojo tada, kai buvo iškelta bankroto byla ir įmonės valdymą perėmė bankroto administratorius, tokiu atveju šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2013-11-12 ir baigėsi 2016-11-12. Ieškovas gi tvirtina, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes jis skaičiuotinas tik nuo 2014 m. birželio mėn., t. y. nuo tada, kai bankroto administratoriui įmonės dokumentai buvo grąžinti iš ikiteisminio tyrimo institucijos.
  9. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas ir jis yra praleistas, skaičiuojant nuo bankroto bylos ieškovui iškėlimo (2013-11-12 įsiteisėjo teismo nutartis iškelti įmonei bankroto bylą), kadangi ieškinys teismui pateiktas tik 2017-06-07 (CK 1.127 str.). Skaičiuoti šį terminą nuo 2014 m. birželio mėn., kada bankroto administratoriui iš ikiteisminio tyrimo grąžinti įmonės dokumentai, nėra pagrindo, kadangi dar 2015-06-08 bankroto administratorius atsakovui E. M. pareiškė analogišką ieškinį Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-5047-577/2015, kuris buvo paliktas nenagrinėtu, ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų. Dėl to minimo ieškinio padavimas senaties termino nenutraukė (CK 1.130 str. 4 d.). Kitų priežasčių ieškinio senaties terminui sustoti (CK 1.129 str.) ar nutraukti (CK 1.130 str.) nenustatyta, praleisto termino atnaujinti ieškovas neprašo, svarbių priežasčių terminui atnaujinti nėra (CK 1.131 str. 2 d.). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Taigi vien dėl nurodytų aplinkybių ieškinys atsakovo E. M. atžvilgiu atmestinas.
  10. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam, jog būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Taigi tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus.
  11. Neteisėti veiksmai yra atsakovo neteisėtas neveikimas ir pažeidimas pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Be to atsakovo atsakomybės teisinį pagrindą nustato Akcinių bendrovių ir Įmonių bankroto įstatymuose atsakovams, kaip administracijos vadovui, priskirtų pareigų nevykdymas laiku.
  12. Nagrinėjamoje byloje ieškovo ieškinys dviem iš keturių UAB „Virtuvės baldų prekyba“ vadovų yra pareikštas dviem pagrindais, t. y. bankroto administratorius prašo buvusių vadovų atlyginti bendrovei žalą, padarytą neperduodant balanse apskaityto turto bankroto administratoriui (2018-05-28 rašytiniuose paaiškinimuose reikalavimas konkretizuotas, nurodant, kad iš 107 virtuvės baldų komplektų, kurie įtraukti į ieškovo materialinių vertybių 2011-12-31 inventorizacijos aprašą, tik 45 virtuvės baldų komplektų pardavimas 2012 metais įformintas laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, o 65 komplektų pardavimas liko neįformintas, kas ir sudaro padarytą žalą), ir bankroto administratorius iš bendrovės administracijos vadovų prašo priteisti žalą, atsiradusią dėl laiku neatlikto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (abiem atvejais priteistinos žalos dydis skaičiuojamas vienodai, jos neindividualizuojant).
  13. Taigi atsakovams E. M. ir A. B., kaip buvusiems įmonės vadovams, reikalavimas reiškiamas dėl to, kad jie, ypatingai akcentuojama atsakovo E. M. veiksmai, neperdavė administratoriui įmonės turto (jo neišsaugojo, iššvaistė, pasisavino ir pan.). Jau minėta, kad ieškinys atsakovo E. M. atžvilgiu negali būti tenkinamas dėl senaties, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas reiškiamas abiems atsakovams solidariai, pasisakytina dėl šio ieškinio reikalavimo pagrįstumo iš esmės.
  14. Pažymėtina, kad, nors Vilniaus apygardos teismas 2018-04-26 nutartyje ir konstatavo, kad bankroto administratorius, prašydamas vadovų atlyginti bendrovei žalą, padarytą neperduodant balanse apskaityto turto bankroto administratoriui, taip pat žalą, atsiradusią dėl laiku neatlikto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimą turėtų vykdyti pagal kiekvieną iš pareikštų pagrindų ir kiekvieno iš atsakovų atžvilgiu, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas ir toliau apsiribojo bendrais abstrakčiais argumentais ir motyvais, t. y. savo 2018-05-28 rašytiniuose paaiškinimuose nepatikslino ir neindividualizavo argumentų, kurių pagrindu išskirtų kiekvieno iš atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas ir pagrindus.
  15. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje ieškovas teigė, kad E. M., kuris nuo UAB „Virtuvės baldų prekyba įkūrimo dienos iki 2013-06-05, buvo įmonės direktoriumi, kartu su A. B., įmones direktore kuri buvo nuo 2013-06-06 iki 2013-07-24, prarado BUAB „Virtuvės baldų prekyba“ turtą bendrai 296 581 EUR sumai, nes, keičiantis vadovams nebuvo atlikta inventorizacija, ir dėl to nėra aišku, kas nutiko E. M. atskaitomybėje buvusioms materialinėms vertybėms, be to nėra suprantamas A. B. elgesys po to, kai materialinės vertybės jai galimai nebuvo perduotos. Paskutiniame procesiniame dokumente (2018-05-28 rašytiniuose paaiškinimuose) ieškovas reikalavimą konkretizavo ir nurodo, kad iš 107 virtuvės baldų komplektų, kurie įtraukti į ieškovo materialinių vertybių 2011-12-31 inventorizacijos aprašą, tik 45 virtuvės baldų komplektų pardavimas 2012 metais įformintas laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, o 62 komplektų pardavimas liko neįformintas, kas sudaro padarytą žalą 122 584 EUR sumai. Dabar gi ieškovas tvirtina, kad dėl to yra atsakingas tik atsakovas E. M., o sieti materialinių vertybių (virtuvės baldų komplektų galimo iššvaistymo ar net pasisavinimo faktus su A. B. kokiais tai neteisėtais veiksmais, nėra pakankamo teisinio pagrindo.
  16. Taigi ieškovas iš esmės akcentuoja tik atsakovo E. M. neteisėtus veiksmus, tačiau savo procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose iš esmės nenurodo jokių konkrečių atsakovo E. M. neteisėtų veiksmų, išskyrus tai, kad, keičiantis vadovams, nebuvo atlikta įmonės turto inventorizacija, t. y. bendrovės turto perdavimas. Tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, kad atsakovo E. M. vadovavimo UAB „Virtuvės baldų prekyba“ laikotarpiu inventorizacijos buvo atliekamos. Tinkamu finansinių dokumentų įforminimu rūpinosi finansiškai atsakingi įmonės darbuotojai (vyr. buhalterė), kuriems jokių pretenzijų ieškovas nekelia. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl aplaidaus ir apgaulingo apskaitos tvarkymo buvo nutrauktas, nepasitvirtinus įtarimams. Taigi jokie E. M. neteisėti veiksmai nėra nustatyti.
  17. Tvirtinimas, kad visą turtą prarado tik E. M., neįforminęs 62 virtuvės baldų komplektų pardavimo 2012 metais laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, iš esmės yra tik ieškovo administratoriaus teiginys, kuris prieštarauja byloje nustatytoms ir liudytojų patvirtintoms aplinkybėms dėl faktinio turto perdavimo A. B. ir direktoriaus P. B. aktyvaus vaidmens (vadovavimo) įmonėje.
  18. Ieškovas savo teiginiams pagrįsti į bylą pateikė 2018 balandžio mėnesio savo paties - bankroto administratoriaus P. Vinklerio parengtą UAB „Virtuvės baldų prekyba“ 2012 metų bei 2013-01-01 - 2013-06-05 pardavimų suvestinių duomenų tyrimo ataskaitą, kuri grindžiama išskirtinai ieškovo atstovo prielaidomis. Šios ataskaitos išvados, jog prekės buvo realizuotos jų užsakovams neišrašius teisės aktais nustatytų buhalterinės apskaitos dokumentų 122 584 EUR sumai, neatitinka paties ieškovo 2017-10-24 į bylą pateiktų dokumentų, iš kurių matyti, jog būtent P. B. baldais atsiskaitinėjo už patalpų nuomą (2013-07-31 P. B. susitarimas su K. A. dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo), neatitinka liudytojos A. M. parodymų, patvirtinusių, jog baldus iš Kauno salono taip pat išvežė P. B.. Ieškovo pateikti skaičiavimai yra grindžiami ne faktais ir įrodymais, o samprotavimais ir prielaidomis. Tokie teiginiai prieštarauja ir į bylą išreikalautai FNTT ikiteisminio tyrimo medžiagai dėl aplaidaus ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, kurioje ikiteisminis tyrimas dėl šių pagrindų buvo nutrauktas, nepasitvirtinus įtarimams. Taigi vadovautis nurodyta ataskaita kaip neginčijamu ir objektyvių įrodymu teismas neturi pagrindo (CK 1.5 str., CPK 185 str.).
  19. Be to byloje akivaizdžiai nustatyta, kad atsakovas E. M., o taip pat ir pats bankroto administratorius, neturi jokių duomenų apie tai, kur buvo padėtas UAB „Virtuvės baldų prekyba“ salonuose buvęs turtas po to, kai atsakovas pardavė įmonės akcijas ir buvo atleistas iš įmonės direktoriaus pareigų. Šį turtą atsakovas paliko ten, kur jis buvo, ką patvirtina byloje esantys įrodymai, taigi dėl to atsakovas E. M. negali nešti jokios atsakomybės už vėlesnių įmonės vadovų sprendimus dėl minėto turto realizavimo. Iš 2017-10-24 bankroto administratoriaus į bylą pateiktų papildomų dokumentų matyti, jog bankroto administratorius turi duomenų apie trečiųjų asmenų (ne E. M.) veiksmus minėtą turtą iššvaistant ar kitokiu būdu prarandant, tačiau ieškinį pareiškė tik atsakovui E. M., kuris šiuo atveju neturi nieko bendro su turto iššvaistymu (praradimu).
  20. Pažymėtina ir tai, kad, nors ieškovas ir nepatikslino ieškinio įstatymo nustatyta tvarka, tačiau savo 2018-05-28 rašytiniuose paaiškinimuose ir paskutiniajame teismo posėdyje iš esmės atsisakė dalies ieškinio reikalavimo, t. y. sutiko priteistiną iš atsakovų padarytą žalą sumažinti filialuose eksponuoto turto vertės dydžiu (54 298,13 EUR), kas reiškia, kad ieškovo atstovas iš esmės pripažino aplinkybę, jog, E. M. pasitraukus iš pareigų, visas salonuose buvęs turtas liko, ką patvirtina byloje apklaustų liudytojų A. M., V. M., S. L. ir V. I. parodymai, trečiojo asmens P. B. paaiškinimai, FNTT tyrimo medžiaga ir kt. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad E. M. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Pats ieškovas teismui pateikė prieštaringus paaiškinimus, nurodydamas, jog direktorius P. B. su ginču nėra susijęs, bet pateikė į bylą visą eilę P. B. disponavimo įmonės turtu įrodymų su P. B. parašais (jų P. B. apklaustas posėdyje nepaneigė), o ir byloje apklausti liudytojai šią aplinkybę (kad P. B. veikė kaip įmonės vadovas) iš esmės patvirtino.
  21. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo E. M. neteisėtų veiksmų nebuvimą patvirtina ir aplinkybė, kad naujojo įmonės akcininko UAB „Maxi Trade“ paskirta įmonės vadovė A. B. ir/ar vėlesni vadovai niekada nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl kokio nors neperduoto įmonės turto, pretenzijų dėl to, jog įmonės apskaitoje nurodytas turtas neatitinka tikrovės ar panašiai. Priešingai, kad įmonės dokumentai ir turtas atsakovo E. M. buvo perduotas atsakovei A. B., patvirtina jų pasirašytas 2013-06-05 priėmimo-pardavimo aktas ir tai, kad dalis perduoto turto buvo surasta (pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4479-937/2015 ieškovas išsireikalavo kompensaciją iš UAB „Dovija“ už parduotą automobilį kurio vertė yra 5 021,47 EUR, nuginčijęs A. B. ieškovo vardu sudarytą sandorį).
  22. Be to ieškovas neginčija ir po A. B. UAB „Virtuvės baldų prekyba“ buvusio direktoriaus P. B. sudaryto sandorio su K. A. dėl tarpusavio skolų suderinimo akto (2013-07-31 susitarimas Nr. 1 dėl 2013-02-13 patalpų nuomos sutarties Nr. 1302/13 nutraukimo ir šalių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo), kuriame nėra nurodytos jokios pinigų sumos, tačiau minėtu sandoriu visas UAB „Virtuvės baldų prekyba“ turtas, buvęs prekybos salone (net nežinoma tiksliai koks) buvo neatlygintinai perduotas K. A.. Minėtas sandoris taip pat patvirtina aplinkybę, jog atsakovas E. M. tikrai buvo perdavęs visą įmonės valdymą ir visą įmonės turtą A. B.. Šią aplinkybę taip pat patvirtina faktas, kad po A. B. direktoriumi tapęs asmuo minėtą turtą perėmė tiesiogiai iš A. B., o ne iš E. M..
  23. Kitą ieškovo pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrindą sudaro aplinkybės, kad atsakovai žalą kreditoriams padarė laiku (kai įmonė tapo faktiškai nemoki) nesikreipdami į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovo teigimu, atsakovas E. M. nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip tai numato Įmonių bankroto įstatymas, tačiau 2013-06-04 pardavė jam priklausančių 45 procentų bendrovės akcijų paketą UAB „Maxi Trade“ (tą patį padarė ir kiti du bendrovės akcininkai) ir jau kitą dieną UAB „Maxi Trade", kaip vienintelio bendrovės akcininko, 2013-06-05 sprendimu buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. Atsakovė A. B. buvo paskirta nauja UAB „Virtuvės baldų prekyba“ direktore, tačiau ji veiklos nevystė, per keletą dienų atleido buvusius bendrovės darbuotojus, neišmokėdama jiems priklausančio darbo užmokesčio ir kitų privalomų išmokų. Ieškovo įsitikinimu, abu atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, kurių pasėkoje bankrutuojančiai įmonei yra padaryta žala ir ją privalo atlyginti abu atsakovai solidariai, nes jų veiksmus administratoriui atriboti yra sudėtinga.
  24. Teismas, kaip jau minėta, atmeta ieškinį atsakovo E. M. atžvilgiu dėl senaties. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas reiškiamas abiems atsakovams solidariai, pasisakytina ir dėl šio ieškinio reikalavimo pagrįstumo iš esmės.
  25. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).
  26. Taigi įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra ir pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, kaip jau minėta, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas.
  27. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi teisę pateikti kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai) ir įmonės vadovas. Nagrinėjamu atveju tokios pareigos nevykdymu ieškovas kaltina atsakovą E. M., kuris UAB „Virtuvės baldų prekyba“ direktoriumi buvo nuo 2009 m. vasario 4 d. (įmonės sukūrimo, įregistravimo) iki 2013 m. birželio 6 d. (kol įmonės akcijos buvo perleistos UAB „MaxiTrade“) ir jis vienintelio akcininko 2013-06-05 sprendimu buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. Atsakovė A. B. kaltinama tik ieškinyje ir patikslintame ieškinyje, nurodant, kad ji 2013-06-06 (po E. M. atleidimo) buvo paskirta nauja UAB „Virtuvės baldų prekyba“ direktore, tačiau ji veiklos nevystė, per keletą dienų atleido buvusius bendrovės darbuotojus, neišmokėdama jiems priklausančio darbo užmokesčio ir kitų privalomų išmokų.
  28. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovo įmonei 2013-08-02 kreipėsi darbuotojai (kreditoriai), nes jiems nebuvo mokamas darbo užmokestis, ir tai buvo besąlyginė vada pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas iškelti UAB „Virtuvės baldų prekyba“ bankroto bylą, ką akcentavo savo 2013-10-23 nutartyje ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-1967-661/2018 (buv. Nr. B2-5164-661/2013), iškeldamas bankroto bylą. Be to Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės V. A. 2014 m. gegužės 23 d. Specialisto išvadoje Nr. 5-2/93 „Dėl UAB „Virtuvės baldų prekyba" ūkinės finansinės veiklos“ nustatyta, kad ieškovo įmonė 2012 metais buvo nemoki. Tą patvirtina ir aplinkybės konstatuotos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartyje, kuria UAB „Virtuvės baldų prekyba“ iškelta bankroto byla, ir į bylą pateiktų bendrovės metinių balansų duomenys, iš kurių matyti, kad, pradedant 2009-02-04, įmonės veikla buvo nuostolinga ir kasmet nuostolis didėjo: už laikotarpį nuo 2009-02-04 iki 2010-12-31 nuostolis sudarė 297 024 Lt, 2011 m. - nuostoliai padidėjo 187 143 Lt, 2012 m. — 171 226 Lt.).
  29. Iš esmės šių aplinkybių neneigia ir atsakovas E. M., kuris, kaip įmonės vadovas, neteikdamas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, pasirinko kitą sprendimo būdą – savo turimų įmonės akcijų perleidimą. Pažymėtina, kad atsakovo E. M. ir UAB „MaxiTrade“ 2013-06-04 sudaryta UAB „Virtuvės baldų prekyba“ akcijų perleidimo sutartis nėra ginčijama ir nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka, todėl yra teisėta ir galiojanti. Todėl nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo teigti, kad tokiu būdu (neteikdamas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, bet perleisdamas įmonės akcijas) atsakovas E. M. prisiėmė riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė (jeigu patyrė) dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 4 d.).
  30. Atsakovė A. B., nuo 2013 m. liepos 24 d. iki 2013 m. rugsėjo 24 d. būdama UAB „Virtuvės baldų prekyba“ vadove, taip pat neteikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei (bankroto byla iškelta kreditorių (darbuotojų) pareiškimu) ir tokiu būdu galimai prisiėmė riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 4 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju bankroto administratorius iš esmės šių aplinkybių neįrodinėja. Be to, svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).
  31. Nagrinėjamu atveju UAB „Virtuvės baldų prekyba“ bankroto administratorius, skaičiuodamas atlygintiną žalą, nesiremia įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma, nors bankrutuojančios įmonės skolų kreditoriams apimties vertinimas, kaip žalos įmonei nustatymo kriterijus, yra ne vieną kartą taikytas teismų praktikoje (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008). Be to bylos nagrinėjimo eigoje bankroto administratorius taip ir negalėjo nurodyti, kokia gi galutinė yra nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma. Taigi, įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė A. B. per savo vadovavimo įmonei 2 mėnesius, nesikreipdama į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus (CPK 178 str.).
  32. CK 6.249 straipsnis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Šiuo atveju ieškovas žala įmonei įvardija 62 virtuvės baldų komplektų pardavimą 2012 metais, neįforminant jo laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, kas, ieškovo vertinimu, sudaro žalą 122 584 EUR sumai. Tačiau šis ieškovo teiginys, kaip jau minėta, yra paremtas netinkamu įrodymu – paties ieškovo bankroto administratoriaus parengta UAB „Virtuvės baldų prekyba“ 2012 metų bei 2013-01-01 - 2013-06-05 pardavimų suvestinių duomenų tyrimo ataskaita, kuri grindžiama paties ieškovo atstovo prielaidomis ir neatitinka byloje surinktų įrodymų.
  33. Kitu atveju (pradiniame ir patikslintame ieškinyje) ieškovas teigia, kad gamybinių likučių kainą nustatė kreditorių susirinkimas ir būtent toks žalos nustatinėjimo būdas, ieškovo vertinimu, yra visiškai pagrįstas, nes yra grindžiamas Įmonių bankroto įstatymo nuostata, jog turtas pardavinėjamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, o šiuo atveju gamybinių likučių kainą nustatė 2017-01-24 kreditorių susirinkimas, kuriame galėjo dalyvauti ir atsakovas E. M.. Tačiau sutikti su tokiu ieškovo vertinimu nėra pagrindo, kadangi įmonės gamybiniai likučiai įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityti kita suma. Tuo tarpu suinteresuotų bylos baigtimi kreditorių vertinimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, nes nėra paremtas jokiu objektyviu vertinimu ar skaičiavimu. Ieškovas neprašė byloje skirti parduoto turto vertės nustatymo ekspertizės, vertinant šį turtą analogiško turto įsigijimo (sukūrimo) verte, o pasirinko kitą (taip pat netinkamą) skaičiavimo būdą – prašė priteisti 62 vnt. virtuvės baldų komplektų pardavimo be tinkamo įforminimo vertę 122 584 EUR sumai. Toks žalos skaičiavimo būdas taip pat negali būti laikomas teisingu ir pagrįstu, nes jis neatitinka faktinių aplinkybių.
  34. Atsakovas akcentuoja, kad, nustatant žalos dydį, turi būti įvertinta ir tai, kad bankroto administratorius nepardavė ir nematerialiojo ieškovo turto - teisių į domeno vardą www.nabukas.lt, taip pat analogiško prekės ženklo NABUKAS, kurie priklausė UAB „Virtuvės baldų prekyba“ ir sudarė dalį įmonės turto. Ieškovas, atsikirsdamas į šiuos argumentus, nurodo, kad teiginiai dėl neparduoto bendrovės domeno ir prekės ženklo, yra visiškai nesusiję su įrodinėjimo dalyku šioje byloje, nes pareikštas ieškinys yra dėl žalos priteisimo, parduodant be apskaitos tik bendrovės materialųjį turtą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pakeitė žalos apskaičiavimo būdą 2018-05-28 rašytiniuose paaiškinimuose (prašo priteisti nebe 296 581 EUR sumą dėl įrašyto į įmonės balansą turto praradimo (ieškinio kainą), o 122 584 EUR dėl neįforminto 62 vnt. virtuvės baldų komplektų pardavimo 2012 metais), teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad šiuo atveju argumentai ir aplinkybės dėl neparduoto bendrovės domeno ir prekės ženklo yra nesusiję su įrodinėjimo dalyku šioje byloje, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisako.
  35. Ieškovo teigimu, dėl neteisėtų bendrovės vadovų veiksmų bendrovės veikla buvo nuostolinga, atsakovai nesiėmė jokių veiksmų bendrovės veiklai gerinti, nevykdė teisės aktų reikalavimų, taigi egzistuoja priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Tačiau, kaip jau buvo minėta, ieškovas iš esmės nenurodė konkrečių abiejų vadovų (atsakovų) atskirų (ar) ir bendrų veiksmų, o teismas nei neteisėtų atsakovų veiksmų, nei žalos fakto nenustatė, todėl nėra pagrindo teigti, kad yra ir priežastinis ryšys tarp jų.
  36. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovas iš esmės neįrodė ieškinio tinkamais ir pakankamais įrodymais (CPK 178, 185 str.), todėl jis atmestinas, atsakovo E. M. atžvilgiu – ir dėl senaties.
  37. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį, buvo atleistas pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl, atmetus ieškinį, jis valstybei iš atsakovų nepriteisiamas (CPK 96 str. 2 d.).
  38. Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovui E. M. galėtų būti priteistos jo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, tačiau, nors atsakovas tokį prašymą savo procesiniuose dokumentuose ir išreiškė, tačiau jas pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl tokios išlaidos atsakovui nepriteisiamos (CPK 93, 98 str.).

6Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,

Nutarė

7Ieškovo BUAB „Virtuvės baldų prekyba“ ieškinį atsakovams E. M. ir A. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – P. B. atmesti.

8Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai