Byla e2S-634-357/2018
Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovams E. P., R. V., B. V. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė D. D. kreipėsi į tesimą su ieškiniu atsakovams E. P., R. V., B. V., kuriuo ieškovė prašo pripažinti jai nuosavybės teisę: į 1/5 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ½ dalį 0,0813 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ); į ½ dalį 0,9158 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ); į ½ dalį negyvenamosios patalpos – gamybinės patalpos Nr. 2, unikalus Nr. ( - ), ½ dalį negyvenamosios patalpos – gamybinės patalpos Nr. 2, unikalus Nr. ( - ), ½ dalį pastato – stalių dirbtuvių, unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - ).
  2. Atsakovė E. P. kreipėsi į tesimą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovui R. V. naudoti negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ), ūkinei veiklai vykdyti, remontuoti jose transporto priemones ar vykdyti bet kokią kitą ūkinę veiklą, laikyti jose ne asmeninės nuosavybės teise R. V., B. V. priklausančias transporto priemones; įpareigoti atsakovę B. V. pinigus, gautus už negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), nuomą iš UAB „( - )“, pervesti į antstolio R. K. depozitinę sąskaitą; įpareigoti UAB „( - )“ nuomos mokestį mokėti į antstolio R. K. depozitinę sąskaitą; uždrausti ieškovei D. D. naudotis gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ).
  3. Prašyme nurodė, kad ieškovės ir atsakovų R. V., B. V. materialiniai interesai byloje sutampa, ieškovė nepagrįstai pretenduoja į mirusio V. V. turtą, kurį po 1/3 dalį paveldėjo atsakovai E. P., R. V., B. V.. Atsakovai R. V., B. V. naudojasi negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis esančias ( - ). Be atsakovės E. P. sutikimo B. V. gauna 550 Eur nuomos mokestį iš UAB „( - )“, t. y. gauna pajamas iš bendro daikto; R. V. naudoja patalpas ūkinei veiklai vykdyti, remontuoja transporto priemones, tokiu būdu bloginama patalpų būklė, patalpos nusidėvi, sulaistytos alyva, naudojama elektros energija; ieškovė D. D. be jokio teisinio pagrindo naudojasi gyvenamuoju namu, esančiu ( - ), turi iš to materialinės naudos, jai nereikia ieškotis kito būsto, mokėti nuomos mokesčių, todėl tikslinga taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nepritaikius teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, neabejotinai būtų pažeistos E. P. teisės, galimai vykdoma nusikalstama veikla, nuslepiami mokesčiai ir tokiu būdu pažeidžiami valstybės teisėti interesai.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. birželio 12 d. nutartimi atsakovės E. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino.
  2. Teismas sprendė, kad atsakovė E. P., prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodė jokių įrodymais pagrįstų aplinkybių, patvirtinančių pareikšto prašymo būtinumą, egzistuojančią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Atsakovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apskritai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra susijęs su pareikšto ieškinio reikalavimais.
  3. Teismas pažymėjo, kad atsakovai, kaip dalies paveldėto turto savininkai, pagal CK 4.37 straipsnį turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. Atsakovės prašyme išdėstyti teiginiai dėl bloginamos patalpų būklės, patalpų dėvėjimosi, naudojamos elektros energijos, ieškovės naudojimosi be jokio teisinio pagrindo gyvenamuoju namu, esančiu ( - ), teismo nuomone, nėra susiję su ieškinio dalyku, be to, atsakovės prašomas taikyti nuosavybės teisių suvaržymas prieštarautų teisinio apibrėžtumo ir nuosavybės neliečiamumo principams, pažeistų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą šioje bylos nagrinėjimo stadijoje.
  4. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas savininkas gali reikalauti teismine tvarka ne tik savo valdymo gynimo, bet ir nuostolių, kurie buvo padaryti dėl valdymo pažeidimo, atlyginimo (CK 4.34 str. 2 d.).
  5. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė būtinumo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu atsakovė E. P. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
  1. Šioje byloje ieškovės D. D. ir atsakovų B. V. ir R. V. materialiniai interesai sutampa. Jų bendras interesas, jog V. V. dukrai E. P. tektų kuo mažesnė palikimo dalis.
  2. E. P. nėra davusi sutikimo B. V. ir R. V. naudotis bendru turtu. R. V. vienas pats naudojasi negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis ( - ). Šiose patalpose jis vykdo ūkinę veiklą, remontuoja transporto priemones. Galimai ūkinei veiklai naudodamas užimamas patalpas blogina jų būklę, patalpose pastatyti automobilių pakėlėjai, kita automobilių remontui reikalinga technika, patalpos nusidėvi, sulaistytos alyva, naudojama elektros energija. R. V. neteisėtai šiose patalpose vykdo neregistruotą ūkinę veiklą. Nepaskyrus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė su savo vaikais naudojasi ir gauna materialinę naudą iš bendro turto, E. P. interesai lieka neapginti.
  3. Naudojamas turtas netenka savo vertės, todėl pasibaigus bylos nagrinėjimui turto vertė bus pasikeitusi, lyginant jo vertę ieškinio pateikimo ir sprendimo įsiteisėjimo dienai, todėl sprendimo vykdymas pasunkės, E. P., norėdama apginti savo pažeistas teises privalės papildomai bylinėtis, reikšti ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo.
  4. Siekiant apsaugoti paveldėtą turtą, apsaugoti viešą interesą (užkirsti kelią galimai daromiems įstatymo pažeidimams) būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kurios užkirstų kelią bendro turto naudojimui, pažeidžiant įstatymus, neteisėtam ir nepagrįstam praturtėjimui. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, neabejotinai būtų pažeistos asmens (E. P.) teisės, galimai vykdoma nusikalstama veikla, nuslepiami mokesčiai ir tokiu būdu pažeidžiami valstybės teisėti interesai.
  5. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nevertino, duomenų užfiksuotų antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, netinkamai taikė ir aiškino įstatymą, todėl atmesdamas E. P. prašymą priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.
  1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė D. D. prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
  1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutartimi pagrįstai sprendė, kad apeliantės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su nagrinėjamos bylos ieškinio dalyku.
  2. Visi atsakovai yra priėmę palikėjo V. V. palikimą ir įgiję nuosavybės teisę į turtą, įeinantį į palikimo sudėtį. Notaras nė vienam palikėjo V. V. įpėdiniui nėra išdavęs paveldėjimo teisės liudijimo į paveldėtą turtą.
  3. Negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis ( - ), atsakovas R. V. neatlygintinai naudojosi, jas remontavo ir prižiūrėjo dar iki palikimo atsiradimo, todėl atsakovą R. V. su kitais palikėjo V. V. įpėdiniais šiuo metu sieja ne tik bendraturčių, bet ir panaudos teisiniai santykiai.
  4. Ieškovė gyvenamajame name, esančiame ( - ) apsigyveno palikėjo V. V. sutikimu, t.y. ji palikėjui V. V. priklausiusią gyvenamojo namo dalimi naudojosi ir iki šiol naudojasi neatlygintinai (panaudos sutarties pagrindu). Nė vienas atsakovas po palikimo atsiradimo neinicijavo panaudos sutarties su ieškove nutraukimo.
  5. Apeliantė apeliaciniame skunde nutyli apie kitus nekilnojamojo turto objektus, kurie įeina į palikimo sudėtį ir kuriuos bendraturčiai turi išlaikyti, o taip pat nepateikia jokių įrodymų, kad ji prisideda prie į palikimo sudėtį įeinančio turto išlaikymo. Šį turtą išlaiko ne apeliantė, o ieškovė ir atsakovai B. V. ir R. V..
  6. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai apie paveldimo turto bloginimą, gadinimą, yra deklaratyvūs ir neįrodyti.
  1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė B. V. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį paliki nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
  1. V. V. be E. P. minėtų objektų dar priklauso ir butas ( - ) bei sodyba ( - ), apie kuriuos skunde neužsimenama. Jie yra nenaudojami, o tik prižiūrimi - už juos mokami mokesčiai. Jų priežiūra rūpinosi B. V. ir R. V..
  2. Skunde paminėtų objektų vertė yra didesnė negu 1/3dalis viso V. V. turto, į kurią pretenduoja E. P.. Todėl E. P. pareikštos pretenzijos į visą minimą turtą mažų mažiausiai yra neteisingos ir nepagrįstos.
  3. Gaunama nuomos suma E. P. skunde nurodyta didesnė negu yra iš tiesų. Gaunamas nuomos mokestis yra naudojamas likusio turto priežiūrai ir gerinimui, taip pat V. V. kapų priežiūrai: raidžių iškalimas ant paminklo, gėlių sodinimas, tvarkos palaikymas.
  4. R. V. jokia nelegalia ūkine veikla neužsiima, pateikti duomenys yra melagingi. R. V. tvarko šeimos ir draugų automobilius, nes šeimos gyvenimas susietas su automobiliais ir automobiliu sportu. V. V. buvo nusipelnęs automobilių sporto meistras, garsus autolenktyninkas. R. V. yra daugkartinis Lietuvos autokroso čempionato dalyvis ir prizininkas, 1000 km Palangoje varžybų dalyvis ir savo klasės nugalėtojas; slalomo, žiemos treko varžybų dalyvis ir nugalėtojas. B. V. yra žiemos treko, Lietuvos automobilių sporto federacijos slalomo, greituminio slalomo varžybų dalyvė ir prizininkė.
Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
  2. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir asmeniui suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. CPK numato, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis).
  3. Pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka jų imtis prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Ieškinio/priešieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui/atsakovui pranašumo atsakovo/ieškovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Nurodymas varžyti kito asmens teises, o taip pat deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės nesudaro pagrindo būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismo sprendimas imtis laikinųjų apsaugos priemonių turi būti pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, nes formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį teismai yra įpareigoti vykdyti. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra duomenų, kad yra ketinama perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-11-180/2017).
  4. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė E. P., prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodė jokių įrodymais pagrįstų aplinkybių, patvirtinančių pareikšto prašymo būtinumą, egzistuojančią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Atsakovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apskritai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra susijęs su pareikšto ieškinio reikalavimais.
  5. Pažymėtina, kad teismų praktikoje suformuota, jog laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu, nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, t. y. materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais. Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.
  6. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nesusijęs su ieškovės pareikštais ieškinio reikalavimais, todėl negali būti tenkintinas.
  7. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).
  8. Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 12 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas.

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

12Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

13Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai