Byla e2A-497-601/2019
Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal pirkimo-pardavimo sutartį, tretieji asmenys notarė Vaiva Staskonytė Malcienė, G. Z., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Tomo Romeikos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. B., K. B., A. A. A. ir R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. Z. ieškinį atsakovams G. B., K. B., A. A. A., R. A. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal pirkimo-pardavimo sutartį, tretieji asmenys notarė Vaiva Staskonytė Malcienė, G. Z., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė 1.

6Ieškovas ieškiniu prašo: pripažinti apsimestine tarp atsakovų G. B. ir K. B. bei atsakovų A. A. A. ir R. A. sudarytą 2017-08-25 Dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. ( - ); pripažinti, kad tarp atsakovų G. B. ir K. B. bei atsakovų A. A. A. ir R. A. 2017-08-25 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis; perkelti pirkėjų G. B. ir K. B. teises ir pareigas pagal 2017-08-25 pirkimo–pardavimo sutartį ieškovui T. Z., nustatant, kad atsakovai A. A. A. ir R. A. pardavė, o ieškovas T. Z., pirko ¼ dalį 1) pastato - gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. ( - ), pažymėjimas plane 1 Al m, turinčio 126.95 kv.m bendro ploto; 2) pastato - ūkinio pastato, unikalus daikto Nr. ( - ), pažymėjimas plane 2Ilm, turinčio 24.00 užstatyto ploto; 3) kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus daikto Nr. ( - ), esančių adresu: ( - ), Kaunas, nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: pastatų ir kiemo statinių registro įrašo Nr. ( - ), už 5 192,25 Eur kainą; nustatyti, kad A. A. A. ir R. A. perleido ieškovui T. Z. žemės nuomos teisę į 305/1219 dalį LR valstybei priklausančio 0.1219 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ir kadastro vietovės pavadinimas: ( - ) Kauno m. k. v., unikalus daikto Nr.: ( - ), adresu: ( - ), Kaunas, nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: žemės sklypo registro įrašo Nr. ( - ) (toliau - ginčo turtas). 2.

7Ieškovas nurodo, kad jis, kaip bendraturtis, pasinaudodamas pirmumo teise, tiek A. A. (atsakovų atstovas), tiek K. B. išreiškė valią įsigyti ginčo turtą, tačiau nesulaukė pasiūlymo pirkti turtą, o 2017 m. spalio mėnesį sužinojo, kad turtas padovanotas atsakovams G. B. ir K. B.. Mano, jog dovanojimo sandoris apsimestinis, kuriuo siekta pridengti pirkimo-pardavimo sandorį ir taip užkirsti ieškovui galimybę pasinaudoti CK 49 straipsnio 1 dalyje numatyta pirmumo teise pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį turto. 3.

8Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tikroji šalių valia buvo dovanojimo sandorio sudarymas. Tai buvo neatlygintinis sandoris, atsakovai A. A. A. ir R. A. negavo jokio atlygio už padovanotą turtą.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

104.

11Kauno apylinkės teismas ieškinį tenkino visiškai ir nusprendė:

121)

13Pripažinti 2017-08-25 Dovanojimo ir nuomos perleidimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-6839, apsimestiniu sandoriu.

142)

15Pripažinti, kad atsakovai A. A. A. (a. k. ( - )), R. A. (a. k. ( - )), G. B. (a. k. ( - )) ir K. B. (a. k. ( - )) 2017-08-25 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį.

163)

17Perkelti ieškovui T. Z. (a. k. ( - )) pirkėjų G. B. (a. k. ( - )) ir K. B. (a. k. ( - )) teises ir pareigas pagal 2017-08-25 pirkimo-pardavimo sutartį ir nustatyti, kad atsakovai A. A. A. (a.k. ( - )) ir R. A. (a.k. ( - )) pardavė, o ieškovas T. Z. (a. k. ( - )) už 5192,25 Eur nupirko ¼ dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. ( - ), pažymėjimas plane 1Alm, turinčio 126.95 kv. m bendro ploto; ¼ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus daikto Nr. ( - ), pažymėjimas plane 2Ilm, turinčio 24.00 užstatyto ploto; ¼ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus daikto Nr. ( - ), esančius adresu: ( - ), Kaunas, nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: pastatų ir kiemo statinių registro įrašo Nr. ( - ); Nustatyti, kad A. A. A. (a. k. ( - )) ir R. A. (a. k. ( - )) perleido ieškovui T. Z. (a.k. ( - )) žemės nuomos teisę į 305/1219 dalį LR valstybei priklausančio 0.1219 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ir kadastro vietovės pavadinimas: ( - ) Kauno m. k. v., unikalus daikto Nr.: ( - ), adresu: ( - ), Kaunas, nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: žemės sklypo registro įrašo Nr. ( - ).

184)

19Priteisti atsakovams A. A. A. (a. k. ( - )) ir R. A. (a. k. ( - )) 5 192,25 Eur (penki tūkstančiai vienas šimtas devyniasdešimt du eurai ir 25 ct) iš ieškovo T. Z. (a.k. ( - )). 5.

20Teismas nurodė, jog įvertinęs civilinės bylos medžiagą ir sprendime aukščiau nurodytas teismo nustatytas aplinkybes, kad atsakovai civilinės bylos nagrinėjimo metu visiškai nepagrįstai teigė, jog ginčo nekilnojamasis turtas neva neturi jokios realios piniginės vertės, dėl ko ir buvo padovanotas, nors atsakovai dėl šio turto pirkimo-pardavimo jau buvo susitarę 2015-06-01 preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi, ieškovas šį, tariamai jokios piniginės vertės neturintį turtą siekia įsigyti už 5 192,25 Eur kainą, o atsakovai su tokiu ieškovo reikalavimu kategoriškai nesutinka, taip pat įvertinęs tai, kad atsakovai A. A. A. ir R. A. civilinėje byloje negalėjo, teismo vertinimu, logiškai paaiškinti, kodėl prieštarauja ieškinio reikalavimams, nors ieškinio tenkinimo atveju jie už šį, tariamai jokios piniginės vertės neturintį, ginčo nekilnojamąjį turtą iš ieškovo gautų aukščiau nurodytą kainą, taip pat įvertinęs civilinėje byloje nustatytą aplinkybę, jog atsakovai A. A. A. ir R. A. bei atsakovai G. B. ir K. B. nėra giminės, yra ženkliai besiskiriančio amžiaus ir iki to laiko, kai sudarė 2015- 06-01 preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, iš esmės net nebuvo pažįstami, taip pat įvertinęs tai, jog tarpusavio santykiai tarp buvusių bendrasavininkų A. A. A., R. A. ir jų sūnaus A. A. bei kitų bendrasavininkų (ieškovo T. Z. ir trečiojo asmens G. Z.) nebuvo geri, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra labiau tikėtina buvus ieškovo nurodomas aplinkybes, kad A. A. A. ir R. A., atstovaujami A. A., 2017-08-25 sudarė apsimestinį dovanojimo sandorį, taip siekdami nuslėpti pirkimo-pardavimo sandorį ir užkirsti ieškovui kelią pasinaudoti Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmumo teise pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą turto dalį, o ne atsakovų nurodomas aplinkybes, kad paminėti atsakovai, prieš tai ilgą laiko tarpą siekdami parduoti ginčo turtą, G. B. ir K. B., norėjusiems įsigyti ginčo turtą pagal 2015-06-01 preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, su kuriais jų nesieja jokie giminystės ryšiai ir su kuriais iki 2015-06-01 preliminarios sutarties sudarymo iš esmės net nebuvo pažįstami, neatlygintinai padovanojo Kauno mieste esantį ginčo nekilnojamąjį turtą. Teismas, atsižvelgdamas į Kasacinio teismo praktiką, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, sistemiškai įvertinęs visą civilinės bylos medžiagą, šalių į bylą pateiktų įrodymų visumą ir sprendime aukščiau nurodytas teismo nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovas aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus, įrodė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

21III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

226.

23Apeliaciniu skundu atsakovai Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantai nurodo kad:

246.1. teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas (178 straipsnis (įrodinėjimo pareiga), 180 straipsnis (įrodymų sąsajumas), 185 straipsnis (įrodymų vertinimas), 263 straipsnis (sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas), 98 straipsnis (išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas) ir materialinės teisės normas (CK 1.87 straipsnis (apsimestinio sandorio negalioj imas), 6.305 straipsnis (pirkimo pardavimo sutarties samprata), 6.465 straipsnis (dovanojimo sutarties samprata)), nepaisė teisminės praktikos, todėl priėmė nepagrįstą ?r neteisėtą sprendimą;

256.2. ginčo atveju teismas sandorio atlygintinumo ne tik kad nenustatė, tačiau apskritai šios aplinkybės nenagrinėjo ir nevertino. Ieškovas, ginčydamas dovanojimo sutartį, nepateikė esminio įrodymo - pinigų už turtą perdavimo fakto, tuo tarpu atsakovai vieningai ir nuosekliai tvirtino, kad už perleistą (padovanotą) turtą perleidėjams niekada jokie pinigai nebuvo mokėti. Atsakovai A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsisako bet kokio apmokėjimo už turtą, tą patvirtino ir liudytoju apklaustas jų sūnūs. Aplinkybes apie sudaromo sandorio neatlygintinumą patvirtino ir liudytoja apklausta dovanoto turto kaimynystėje gyvenanti R. V. bei trečiasis asmuo - sandorį tvirtinusi notarė Vaiva Staskonytė - Malcicnė. Tai, kad už turtą nebuvo sumokėta, t. y. kad įvykęs sandoris buvo neatlygintinis, patvirtina ir rašytiniai įrodymai: atsakovų banko sąskaitų išrašai, pateikti kartu su tripliku, iš kurių matyti, kad ginčo laikotarpiu nebuvo gautos ar nuimtos piniginės lėšos, galinčios būti panaudotos atsiskaitymui už turtą. Kartu pažymėtina, kad ieškovo atstovės prašymu buvo gauti duomenys iš visų Lietuvoje veikiančių bankų apie galimą atsiskaitymą tarp atsakovų, ir gauti duomenys patvirtina, kad joks atsiskaitymas tarp atsakovų nėra įvykęs;

266.3. nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgiant į tai, kad dovanojimo sutartis yra valios aklas, kuriuo sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo, t. y. dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti, neanalizavo ir iš esmės nepasisakė dėl dovanotojų valios, neanalizavo ir nevertino A. atsiliepime, triptike išdėstytų ir teismo posėdžių metu duotų paaiškinimų, o įtariai vertino, kad neįmanoma aplinkybė, jog dovanotojai galėjo atsisakyti galimybės už turtą gauti piniginių lėšų, todėl tiesiog negalėjo turėti tikslą dovanoti;

276.4. ieškovo, kaip bendraturčio, išreikšto ketinimo įsigyti turtą pasėkoje, 2017 m. liepos 24 d. atsakovai abipusiu susitarimu nutraukė preliminarią turto pirkimo-pardavimo sutartį. Nutraukus sutartį A. grąžino B. jų sumokėtą 100 Eur avansinę įmoką, patvirtindami, kad pretenzijų vieni kitiems neturį. Ieškovui pareiškus valią įsigyti turtą, A. laukė konkrečių jo veiksmų, tačiau šis taip ir nepasinaudojo savo teise, jokių konkrečių pasiūlymų neišreiškė. A. pergyveno ir jaudinosi dėl B. šeimos nepateisintų vilčių ir indėlio į ketinamą pirkti nenaudojamą, apleistą turtą, nes per du metus susiklostė šilti ir draugiški tarpusavio santykiai su jauna šeima. A. nesulaukę ieškovo pasiūlymų bei atsižvelgdami į ieškovo konfliktišką būdą bei pastarųjų metų elgesį, susijusį su turtu, aptarę situaciją su savo sūnumi, kuris taip pat nepageidavo ginčo turto, nusprendė sūnui parašyti įgaliojimą, kurio pagrindu jis galėtų tvarkyti dokumentus susijusius su tuo, kad atsakovams K. ir G. B. būtų padovanota A. turima nekilnojamojo turto dalis. A. šeimai ginčo turtas nebuvo reikalingas, nebuvo itin vertingas, nes juo nesinaudojo nuo 1999 metų, o išlaikymas darėsi nuostolingas. A. taip pat byloje patvirtino, kad jokių pinigų iš B. už turtą, išskyrus jų indėlį darbu (sutvarkė stogo dalį, žemės sklypo dalį, tvarkė dokumentus) nėra gavę. Kaip papildoma aplinkybe atsakovai A. nurodė, kad keletą kartų jau yra perleidę neatlygintinai savo turtą svetimiems asmenims, todėl jų sprendimas ginčo atveju nebuvo pirmas ir vienintelis jų gyvenime, o buvo apgalvotas ir suvokiamas: jie manė, kad perleidžia nereikalingą, nuostolingą ir menkaverti turtą žmonėms, kuriems jis reikalingas, ir kurie jį įvertins ir naudos, juolab, kad du metus su Baronaičių šeima palaikė draugiškus santykius, B. lankydavosi ir svečiuodavosi pas juos;

286.5. A. patvirtinus nurodytas aplinkybes dėl jų valios B. ne parduoti, o būtent dovanoti, nėra reikšminga iki tol buvusi B. šeimos valia įsigyti turtą atlygintinai, kadangi pasikeitus aplinkybėms ir A. nusprendus turtą padovanoti, jie be galo apsidžiaugė suteikta galimybe įgyti norimą turtą neatlygintinai ir tokia galimybe pasinaudojo. B. neneigia, kad iki 2017 metų preliminarios sutarties nutraukimo jie ketino už įgyjamą turtą sumokėti prašomą sumą, kadangi turėjo interesą įsigyti turtą, tačiau pasikeitus aplinkybėms jie A. jokių pinigų nemokėjo ir tą patvirtina byloje esanti įrodymų visuma, kurios ieškovas savo paaiškinimais ir abejonėmis nėra paneigęs. Ieškovo pateikiamas susirašinėjimas su K. B., vykęs po preliminarios sutarties nutraukimo, patvirtina tik jos nusivylimą situacija ir viltį, kad ieškovas pagaliau apsispręs dėl turto dalies pirmumo teise pirkimo/nepirkimo, be to, susirašinėjimo metu ji dar nežinojo apie atsakovų A. susiformavusį apsisprendimą turto jau nebepardavinėti, o perleisti jį neatlygintinai;

296.6. A. aiškiai apibrėžus ir kitais įrodymais patvirtinus savo valią turtą padovanoti (1) atsakovai nuo 2015 metų vasaros šiltai bendravo ir tai patvirtino apklausų teismo posėdžiuose metu (teismui išsamiai papasakojo vieni apie kitus); 2) A. jaunai šeimai (B.) jautė simpatiją; 3) A. įvertino turto nelikvidumo faktą (jo nesisekė parduoti nuo 2010 metų); 4) A. vienintelis sūnus atsisakė ginčo turtą priimti kaip dovaną; 5) ieškovas konkretaus pasiūlymo dėl turto pirkimo neišreiškė, juolab, jis keletą kartų išreiškęs valią pirkti, vėliau jos buvo atsisakęs; 6) B. savo pastangomis ginčo turtą buvo aptvarkę, taip pat sutvarkę turto įteisinimo klausimus), nesant duomenų apie tai. kad šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, kaip ir nesant duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, sutartis negali būti kvalifikuojama kaip apsimestinis sandoris ir negali būti taikomos apsimestinio sandorio pasekmės;

306.7. teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų viseto: 1) nepasisakė dėl atsakovų pateiktų dovanojimo sutarčių (šiomis dovanojimo sutartimis atsakovai grindė aplinkybes, kad A. A. A. ir R. A. yra ne kartą dovanoję savo turėtą turtą svetimiems asmenims); 2) nepasisakė dėl sutarties atlygintinumo aplinkybių ir pateiktų sąskaitų išrašų, duomenų iš visų bankų, kurie nepatvirtina apmokėjimo už ginčo turtą; 3) neatsižvelgė į pagrindinės sandorio šalies – A. paaiškinimus, kurie buvo nuoseklūs ir atskleidė tikrąją sandorio šalių valią sudaryti būtent dovanojimo sutartį ir tokios valios susiformavimo aplinkybes; 4) neįvertino liudytojos R. V. ir sandorį tvirtinusios notarės paaiškinimų, kurie papildomai patvirtino neatlygintinio sandorio sudarymo faktą;

316.8. teismas nepagrįstai susikoncentravo į aplinkybes tokias kaip: 1) ginčo turto ekonominis vertingumas; 2) A. negalėjo paaiškinti, kodėl prieštarauja dėl ieškinio patenkinimo; 3) dėl galėjimo/negalėjimo perleisti turtą asmenims, kurie nėra giminės, kurie yra skirtingo amžiaus, ir kurių bendravimas prasidėjo tik dėl ginčo turto įsigijimo ir tik paskutinius dvejus metus; 4) konfliktiški bendrasavininkų santykiai;

326.9. ginčijamas turto dalies perleidimo sandoris yra sudarytas 2017 m. rugpjūčio 25 d., tuo tarpu ieškovas T. Z. turto, kuriame yra ginčo turtas, kitos dalies bendrasavininku tapo tik 2017 m. spalio 25 d. (paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. ( - )). Atsižvelgiant į tai, negalima laikyti, kad jo teisės ginčijamu sandoriu buvo pažeistos. Taip pat priminima, kad ieškovo tėvas, kurio palikimų ieškovas priėmė, buvo raštu išreiškęs valią atsisakyti pirmumo teisės įgyti turtų už 5 800 Eur kainą. Nustačius aptariamas aplinkybes, ieškinys turėjo būti atmestas ir šiuo pagrindu, t. y. nenustačius ieškovo suinteresuotumo byla, t. y. jo teisių pažeidimo, kaip ieškinys, pareikštas reikalavimo teisės į atsakovus neturinčio asmens (CPK 5 straipsnio 1 dalies pažeidimas);

336.10. teismas priteisė nepagrįstai dideles atstovavimo išlaidas (3 000 Eur), nes byla buvo išnagrinėta per vienerius metus, ieškovo atstovė byloje rengė tik du savo esme panašius procesinius dokumentus (ieškinį ir dubliką), dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose (2018 m. balandžio 30 d. - 54 min trukmės, 2018 m. birželio 11 d. - 57 min. trukmės, 2018 m. rugsėjo 5 d. - 1.54 val. ir 57 min. trukmės ir 2018 m. spalio 30 - 17 min. trukmės). Atsakovų nuomone, tokio pobūdžio bylos nėra ir negali būti laikomos sudėtingomis, nes jos iš esmės susijusios su pateiktų laktų ir dokumentų pagrįstumu ir vertinimu. Šios išlaidos turėtų būti mažintinos iki 1 500 Eur. 7.

34Atsiliepimu ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad:

357.1. pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesuabsoliutino pinigų priėmimo-perdavimo fakto, o analizavo, ar dovanojimo sutarties šalių motyvai atitinką jų tikrąją valią. Apmokėjimas už ginčo turtą galėjo būti atliktas (ir buvo atliktas) grynaisiais pinigais. Iš atsakovų banko sąskaitų matyti, jog pirmenybę jie teikė atsiskaitymams grynaisiais pinigais, net darbo užmokestis nebuvo pervedamas į banko sąskaitą;

367.2. daugiau nei absurdiški yra apeliacinio skundo motyvai neva pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir iš esmės nepasisakė dėl dovanojimo sandorio šalių valios, kadangi visas sprendimas iš esmės ir yra grindžiamas tuo, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nepatvirtino atsakovų A. dėstomų aplinkybių, pagrindžiančių jų valią padovanoti ginčo turtą neatlygintinai;

377.3. atsakovai (B.) ir po preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo (2017 m. liepos 24 d.) siekė pirkti ginčo turtą, tą patvirtina ieškovo susirašinėjimas su atsakove K. B., kuri 2017 m. rugpjūčio 1 d. teiravosi ar ieškovas (kiti paveldėtojai) pasirašys atsisakymą pirkti ginčo turtą. Tai įrodo, kad preliminari pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo nutraukta, o atsakovai siekė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį;

387.4. nepagrįstais laikytini apeliantų argumentai, kad teismo sprendimas netinkamai motyvuotas, ar, kad nepasisakytą dėl ieškovo pateiktų įrodymų. Teisminėje praktikoje pasisakyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą teismo sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, svarbu, kad teismo sprendimo motyvuojamoji dalis pagrįstų teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje sprendimo dalyje. Apeliantų nurodomi įrodymai (apeliacinio skundo 34-35 p.), apie kuriuos teismas neva nepagrįstai nepasisakė, nėra esminiai, neturintys įtakos teismo sprendimo teisėtumui;

397.5. priešingai nei teigia apeliantai, teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į bendraturčių konfliktiškus santykius, kadangi būtent tai lėmė atsakovų valią pažeisti ieškovo pirmumo teisę pirkti ginčo turtą. Bendraturčių santykiams esant geriems, akivaizdu, jog ginčo turtas būtų parduotas bendraturčiams;

407.6. dovanojimo sandorio sudarymo metu (2017 m. rugpjūčio 28 d.), priešingai nei teigia apeliantai, ieškovas buvo ginčo turto savininkas, nes nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso nuo palikimo atsiradimo momento (CK 5.3 str. 1 d.). Apeliantams dar 2017 m. liepos mėnesį buvo pranešta apie palikimo priėmimą ir ieškovo teisę pirmumo teise pirkti ginčo turtą;

417.7. nepagrįsti apeliantų argumentai, kad teismas priteisė maksimalias atstovavimo išlaidas (3 000 Eur), nes byloje buvo rengiamas ieškinys (vien už jį numatytas maksimalus užmokestis – 2 339,25 Eur), dublikas, vyko 4 teismo posėdžiai, raštu parengta baigiamoji kalba, be to byla nėra paprasta, yra didelės apimties.

42Teisėjų kolegija

konstatuoja:

43IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

448.

45Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (bylinėjimosi išlaidų dalyje). 9.

46Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) Faktinės bylos aplinkybės 10.

47Nustatyta, kad ieškovas ir apeliantai A. buvo ginčo turto bendraturčiai. Apeliantai A. savo turto dalį, atstovaujami sūnaus A. A., siekė parduoti ne vienerius metus. Apeliantai A. A. A. ir R. A. su apeliantais G. B. ir K. B. 2015-06-01 sudarė ginčo turto preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį (sandorio kaina 5 800 Eur). Ieškovas 2017 m. liepos mėnesį apeliantams pranešė, kad, kaip bendraturtis, sieks pasinaudoti pirmumo teise pirkti ginčo turtą, todėl apeliantai 2017 m. liepos 24 d. preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį nutraukė. 2017 m. rugpjūčio 25 d. apeliantai sudarė dovanojimo ir nuomos teisės perleidimo sutartį, pagal kurią ginčo turtas buvo padovanotas apeliantams B. (dovanojamų pastatų ir kiemo statinių rinkos vertė – 5 192,25 Eur). 2017 m. spalio mėnesį ieškovas sužinojo apie dovanojimo sandorį ir 2017 m. lapkričio 22 d. pateikė ieškinį teismui dėl šio sandorio pripažinimo apsimestiniu ir negaliojančiu. Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu 19. Sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str.), t. y. asmens vidinės valios išorinė išraiška. Tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008). 20. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2011). 21. Kai kyla ginčas dėl sandorio rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015; kt.). Tikrųjų šalių ketinimų nustatymas sudarant ginčijamą sandorį leidžia atskleisti, ar šalys sudarė apsimestinį sandorį, skirtą kitam sandoriui pridengti. Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2018). 22. Sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016). Vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-316/2010). 23. Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovas privalo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017). Dėl apeliacinio skundo 24.

48Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu, pirkėjo teisių perkėlimo ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 25.

49Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, materialines teisės normas bei suformuotą kasacinio teismo praktiką. 26.

50Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, jis grindžiamas netinkamu įrodymų vertinimu. 27.

51Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. 28.

52Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo. 29.

53CK 4.79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendraturčiai turi teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių, o 2 dalyje numatyta, kad dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda; kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas ir apeliantai A., sandorio sudarymo metu, buvo ginčo turto bendraturčiai, bei, kad ieškovas pranešė apeliantams apie ketinimą pirmumo teise įsigyti parduodamą ginčo turtą, kurį apeliantai A. (pardavėjai) preliminariai buvo sutarę parduoti apeliantams B. (pirkėjams). Nustatyta, kad apeliantams sužinojus apie ieškovo ketinimą pirkti ginčo turtą, apeliantai nesiėmė jokių veiksmų įgyvendinant CK 4.79 straipsnio nuostatas (neteikė ieškovui pranešimo per notarą apie ketinimą parduoti ginčo turtą), o nutraukė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, bei po mėnesio laiko apeliantai A. (turto pardavėjai) šį ginčo turtą padovanojo apeliantams B. (pirkėjams). Taigi, nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti, kas paskatino (kokios priežastys, motyvai) apeliantus pakeisti savo valią ir vietoje ginčo turto pardavimo (ekonominės naudos gavimo) šį turtą padovanoti (sudaryti neatlygintinį sandorį). Paprastai dovanojimo sandoriai yra atliekami tarp artimų giminaičių (tėvai dovanoja vaikams ir pan.), ar artimų žmonių (vyras dovanoja žmonai ir pan.), kurie yra logiškai paaiškinami ir suprantami. Šiuo atveju dovanojimo sandoris yra atliktas ne tik, kad tarp visiškai svetimų žmonių, visiškai skirtingų savo amžiumi, bet ir tarp ką tik buvusių šio ginčo turto pirkimo-pardavimo šalių ir tai padaryta netrukus po sužinojimo, kad bendraturtis (ieškovas), su kuriuo yra konfliktiški santykiai, ketina ginčo turtą pirkti. Be to, apeliantai A. turi artimą giminaitį sūnų Arūną, su kuriuo yra geri santykiai (jis atstovavo juos vykdant ginčo turto perleidimą), kuriam galėjo būti padovanotas turtas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokios aplinkybės yra pakankamos daryti išvadą, jog dovanojimo sandoris yra apsimestinis, kuriuo siekta pridengti susitarimą dėl ginčo turto pirkimo-pardavimo, juo labiau, kad apeliantai nenurodė jokių pagrįstų, įtikinamų motyvų, kodėl buvo sudarytas dovanojimo sandoris vietoje pirkimo-pardavimo. 30.

54Nepagrįstais laikytini apeliantų argumentai nurodyti sprendimo 6.6. punkte (dėl tarp apeliantų susiklosčiusių šiltų santykių, simpatijų, turto nelikvidumo, apeliantų A. sūnaus A. atsisakymo priimti ginčo turtą, kaip dovaną ir kt.), nes jie yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais bei prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams (pvz.: dėl turto nelikvidumo – preliminarioje sutartyje jau buvo susitarta ginčo turtą pirkti už 5 800 Eur, taip pat ieškovas ketino pirkti turtą). 31.

55Pažymėtina, kad apeliantai nepagrįstai sureikšminą aplinkybę, jog byloje nėra pateikta duomenų apie sandorio atlygintinumą. Tokių duomenų nebuvimas (nėra banko išrašų apie pinigų gavimą, nuėmimą ir pan.) savaime nėra pagrindas spręsti, jog tai nebuvo apsimestinis sandoris, už kurį nebuvo (nebus) atsilyginta. Suprantama, jog šiuo atveju kalbama apie nesąžiningus apeliantų veiksmus, kuriais buvo siekiama sudaryti iliuziją (nuslėpti tikruosius ketinimus), kad buvo sudarytas neatlygintinis sandoris, todėl paprastai tiesioginių įrodymų apie sandorio atlygintinumą nebūna (pvz.: galėjo būti sumokėta grynaisiais pinigais, ar susitarta, jog bus sumokėta vėliau ir pan.). Tokiais atvejais būtina vertinti visas bylos aplinkybes ir tik iš įrodymų visumos galima daryti išvadas apie tam tikrų aplinkybių buvimą, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė. 32.

56Nepagrįstu laikytinas apeliantų argumentas, kad ieškovo teisės nėra pažeistos, nes ginčijamas turto dalies perleidimo sandoris yra sudarytas 2017 m. rugpjūčio 25 d., tuo tarpu ieškovas T. Z. turto, kuriame yra ginčo turtas, kitos dalies bendrasavininku tapo tik 2017 m. spalio 25 d. (paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 1-6164). Pažymėtina, kad CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Nustatyta, kad ieškovo tėvas, kurio turtą paveldėjo ieškovas, mirė 2017 m. liepos 3 d., todėl ieškovas nuo to momento laikomas paveldėto turto savininku ir turinčiu teisę ginti savo, kaip šio turto savininko, teises. 33.

57Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi išlaidų 34.

58Apeliantai nesutinka su priteistų atstovavimo išlaidų (3 000 Eur) dydžiu, mano, jog jos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisminę praktiką, rekomendacijas, yra priteistos per didelės. 35.

59Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš apeliantų 3 000 Eur atstovavimo išlaidų (išlaidos advokato pagalbai apmokėti), išsamiai to nemotyvuodamas. Iš ieškovo byloje pateiktos detalizuotos užmokesčio apskaičiavimo pažymos (t. 6, b. l. 127; toliau - pažyma) matyti, kad šias išlaidas sudaro: ieškinio parengimas – 1 000 Eur, dubliko parengimas – 1 000 Eur, susipažinimas su procesiniais dokumentais, analizė, rašytinių prašymų teikimas – 300 Eur ir teismo posėdžiai – 700 Eur (10 val.). 36.

60Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, į tai, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, tačiau pakankamai didelės apimties (ją sudaro 6 tomai, 4 atsakovai), sprendžia, kad 2 300 Eur suma (ieškinio, dubliko surašymas, susipažinimas su procesiniais dokumentais, analizė, rašytinių prašymų teikimas) yra pagrįsta. Ši suma neviršija rekomendacijose nurodomų maksimalių dydžių (pvz.: už ieškinio surašymą jo pateikimo metu (2017-11-12) rekomendacijose numatytas maksimalus dydis buvo 2 096,75 Eur (838,70 Eur x 2,5)). Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su priteista 700 Eur suma už teismo posėdžius, nes byloje vyko 4 teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė buvo 5 val., o ne 10 val. kaip nurodyta pažymoje, todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.) ir priteistos ieškovui bylinėjimosi išlaidos mažintinos 350 Eur suma (700 Eur / 2). 37.

61Apeliacinį skundą iš esmės atmetus (tenkinus tik nedidelėje bylinėjimosi išlaidų dalyje), ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje priteistinos iš apeliantų. Apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos. Ieškovas prašo priteisti 1 000 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į rekomendacijose nurodomus maksimalius užmokesčio dydžius, į bylos sudėtingumą (byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, nėra sprendžiamų teisinių klausimų naujumo, advokatė dalyvavo pirmosios instancijos teisme ir pan.), į advokatės reikalingas darbo ir laiko sąnaudas (surašė nesudėtingą atsiliepimą į apeliacinį skundą), sprendžia, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki 400 Eur.

62Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

63Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

64Priteistas ieškovui T. Z. (a. k. ( - )) 3155 Eur bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 2 805 (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkių eurų) ir priteisti jam iš atsakovų A. A. A. (a. k. ( - )), R. A. (a. k. ( - )), G. B. (a. k. ( - )) ir K. B. (a. k. ( - )) po 701,25 Eur (septynis šimtus vieną eurą 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

65Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

66Priteisti ieškovui T. Z. (a. k. ( - )) iš atsakovų A. A. A. (a. k. ( - )), R. A. (a. k. ( - )), G. B. (a. k. ( - )) ir K. B. (a. k. ( - )) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

67Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė 1.... 6. Ieškovas ieškiniu prašo: pripažinti apsimestine tarp atsakovų G. B. ir K.... 7. Ieškovas nurodo, kad jis, kaip bendraturtis, pasinaudodamas pirmumo teise,... 8. Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tikroji šalių valia buvo... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 4.... 11. Kauno apylinkės teismas ieškinį tenkino visiškai ir nusprendė:... 12. 1)... 13. Pripažinti 2017-08-25 Dovanojimo ir nuomos perleidimo sutartį, notarinio... 14. 2)... 15. Pripažinti, kad atsakovai A. A. A. (a. k. ( - )), R. A. (a. k. ( - )), G. B.... 16. 3)... 17. Perkelti ieškovui T. Z. (a. k. ( - )) pirkėjų G. B. (a. k. ( - )) ir K. B.... 18. 4)... 19. Priteisti atsakovams A. A. A. (a. k. ( - )) ir R. A. (a. k. ( - )) 5 192,25 Eur... 20. Teismas nurodė, jog įvertinęs civilinės bylos medžiagą ir sprendime... 21. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 22. 6.... 23. Apeliaciniu skundu atsakovai Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno... 24. 6.1. teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas (178... 25. 6.2. ginčo atveju teismas sandorio atlygintinumo ne tik kad nenustatė,... 26. 6.3. nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgiant į tai, kad dovanojimo... 27. 6.4. ieškovo, kaip bendraturčio, išreikšto ketinimo įsigyti turtą... 28. 6.5. A. patvirtinus nurodytas aplinkybes dėl jų valios B. ne parduoti, o... 29. 6.6. A. aiškiai apibrėžus ir kitais įrodymais patvirtinus savo valią... 30. 6.7. teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų viseto: 1) nepasisakė dėl... 31. 6.8. teismas nepagrįstai susikoncentravo į aplinkybes tokias kaip: 1) ginčo... 32. 6.9. ginčijamas turto dalies perleidimo sandoris yra sudarytas 2017 m.... 33. 6.10. teismas priteisė nepagrįstai dideles atstovavimo išlaidas (3 000 Eur),... 34. Atsiliepimu ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad:... 35. 7.1. pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesuabsoliutino pinigų... 36. 7.2. daugiau nei absurdiški yra apeliacinio skundo motyvai neva pirmosios... 37. 7.3. atsakovai (B.) ir po preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo... 38. 7.4. nepagrįstais laikytini apeliantų argumentai, kad teismo sprendimas... 39. 7.5. priešingai nei teigia apeliantai, teismas pagrįstai atkreipė dėmesį... 40. 7.6. dovanojimo sandorio sudarymo metu (2017 m. rugpjūčio 28 d.), priešingai... 41. 7.7. nepagrįsti apeliantų argumentai, kad teismas priteisė maksimalias... 42. Teisėjų kolegija... 43. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 44. 8.... 45. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (bylinėjimosi išlaidų... 46. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 47. Nustatyta, kad ieškovas ir apeliantai A. buvo ginčo turto bendraturčiai.... 48. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl... 49. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines... 50. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais. Kaip... 51. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 52. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas,... 53. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendraturčiai turi teisę pirkti... 54. Nepagrįstais laikytini apeliantų argumentai nurodyti sprendimo 6.6. punkte... 55. Pažymėtina, kad apeliantai nepagrįstai sureikšminą aplinkybę, jog byloje... 56. Nepagrįstu laikytinas apeliantų argumentas, kad ieškovo teisės nėra... 57. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 58. Apeliantai nesutinka su priteistų atstovavimo išlaidų (3 000 Eur) dydžiu,... 59. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš apeliantų... 60. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais. CPK 98... 61. Apeliacinį skundą iš esmės atmetus (tenkinus tik nedidelėje bylinėjimosi... 62. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 63. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą iš dalies... 64. Priteistas ieškovui T. Z. (a. k. ( - )) 3155 Eur bylinėjimosi išlaidas... 65. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 66. Priteisti ieškovui T. Z. (a. k. ( - )) iš atsakovų A. A. A. (a. k. ( - )),... 67. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....