Byla e2S-2013-653/2015
Dėl skolos priteisimo iš skolininko V. D., priėmimo klausimą

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina teismo posėdyje apeliacinio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, sprendžiant kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ pareiškimo, dėl skolos priteisimo iš skolininko V. D., priėmimo klausimą.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4kreditorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Naujamiesčio būstas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininko 108,42 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1).

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 21 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus UAB „Naujamiesčio būstas“ pareiškimą skolininkui V. D. dėl skolos priteisimo kaip aiškiai nepagrįstą. Grąžino kreditoriui UAB „Naujamiesčio būstas“ 3 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgęs į kreditoriaus prašymą priteisti iš skolininko 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už UAB „Skolos LT“ suteiktas teisines paslaugas rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, sprendė, jog šis prašymas yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkintas, kadangi šios išlaidos nepriskirtinos prie kitų būtinųjų išlaidų. Išaiškino kreditoriui, kad išnykus arba pašalinus aplinkybes, kliudančias teismui priimti pareiškimą, jis turi teisę vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu (b. l. 9 – 10).

  1. Atskirojo skundo argumentai

6Apeliantas (kreditorius) pateiktu atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, kad pareikštas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas. Apelianto nuomone, CPK XXIII skyriuje nėra numatytas draudimas išduoti teismo įsakymą dėl dalies pareiškime nurodytų reikalavimų. Pažymėjo, jog pagrindinis reikalavimas yra dėl 128,81 Eur skolos priteisimo, o kiti (dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) yra išvestiniai (b. l. 12 – 13).

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog apeliantas (kreditorius) pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašė iš skolininko V. D. priteisti 108,42 Eur skolą, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 3 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro peržiūrą ekrane, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą apie skolininką, 24,20 Eur už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (b. l. 1).

8Pagal CPK 435 straipsnio 3 dalį, teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Teismo pareiga – patikrinti, įgyvendino ar ne kreditorius procesines kreipimosi į teismą sąlygas (laikėsi teismingumo taisyklių, sumokėjo žyminį mokestį ir kita). Nustačius, jog yra įgyvendintos šios sąlygos, turi būti išduotas teismo įsakymas. Kitais atvejais, kai, sprendžiant pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, nustatoma, jog kreditorius nesilaikė procesinių pareiškimo pateikimo taisyklių, turi būti nustatytas terminas pareiškimo trūkumams šalinti arba apskritai atsisakyta priimti pareiškimą (CPK 435 straipsnio 2 ir 4 dalys). Nors teismo vaidmuo apsiriboja procesinių taisyklių laikymosi patikrinimu, nereiškia, jog kreditorius gali reikšti bet kokį materialinį reikalavimą ir teismas bet kokio materialinio reikalavimo pagrindu išduos teismo įsakymą. Taip pat CPK 435 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, jog teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Tokiu (aiškiai nepagrįstu) pareiškimu laikytinas toks pareiškimas, kuriuo reiškiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patvirtinimą (patenkinimą) nebuvimas) yra toks akivaizdus, jog jį galima identifikuoti, atliekant formalųjį pareiškimo vertinimą, tai yra tikrinant, ar kreditorius įgyvendino procesines kreipimosi į teismą sąlygas.

9Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo dalyje dėl reikalavimo priteisti 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidas už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas yra aiškiai nepagrįstas. Nustatyta, kad 2010-11-02 teisinių paslaugų tiekimo sutartis Nr. 2010-S-2A ir Susitarimas Nr. 1 prie 2010-11-02 teisinių paslaugų tiekimo sutarties Nr. 2010-S-2A sudaryti tarp apelianto UAB „Naujamiesčio būstas“ ir UAB „SKOLOS LT“ (b. l. 6). UAB „SKOLOS LT“ nėra advokatų kontora (advokatai ir advokatų padėjėjai), teikianti kvalifikuotą teisinę pagalbą, todėl CPK 88 straipsnis netaikytinas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks reikalavimas negali būti patenkintas, nepriklausomai nuo to, pagal kokias procesines taisykles yra reiškiamas toks reikalavimas, ir nuo bylos baigties, t. y. tiesiog nėra įmanomas reikalavimo kompensuoti išlaidas už juridinio asmens suteiktas teisines paslaugas patvirtinimas (patenkinimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto reikalavimą dėl išlaidų už juridinio asmens suteiktas teisines paslaugas atlyginimo priteisimo kvalifikavo aiškiai nepagrįstu reikalavimu.

10Taip pat pažymėtina, kad apelianto reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra procesinis reikalavimas. Kaip jau buvo nurodyta, pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo egzistuoja tada, kai pareiškimu yra reiškiami aiškiai nepagrįsti materialiniai subjektiniai reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog CPK XXIII skyriaus, reglamentuojančio bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, normos nenumato tiesioginio draudimo išduoti teismo įsakymą dėl kreditoriaus reikalavimų dalies. Tačiau, išdavus teismo įsakymą, kuriuo būtų iš dalies patenkinti apelianto materialiniai subjektiniai ir procesiniai reikalavimai, o kitoje dalyje atsisakius priimti pareiškimą, kiek juo reikalaujama kompensuoti išlaidas už suteiktą juridinio asmens teisinę pagalbą, būtų iškreipta paties sumarinio (supaprastinto) proceso esmė – kuo mažesnėmis laiko, pastangų ir piniginėmis sąnaudomis bei kuo paprastesniu būdu išspręsti neginčijamų ir neprieštaraujančių įstatymams reikalavimų patvirtinimo ir išieškojimo klausimus. Tokio proceso galutinis rezultatas turi būti teismo įsakymo, esančio vykdomuoju dokumentu, išdavimas, teismui netikrinant jo pagrįstumo. Taip siekiama kuo greitesnio socialinės taikos tarp šalių atkūrimo įmanomai paprasčiausiu būdu. Bylos, išnagrinėtos CPK XXIII skyriaus tvarka, proceso pasibaigimas kitokiu, nei teismo įsakymas procesiniu dokumentu ir apeliacijos galimybė (netgi ir procesinių reikalavimų išsprendimo apimtimi) yra nesuderinami su supaprastinto proceso tikslais. Išdavus teismo įsakymą dėl apeliantės materialinių subjektinių reikalavimų ir procesinio reikalavimo kompensuoti kitas (bylinėjimosi) išlaidas ir atsisakius priimti jos pareiškimą, kiek juo reikalaujama kompensuoti išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, teismas turėtų priimti du procesinius sprendimus: 1) teismo įsakymą dėl reikalavimų dalies ir 2) nutartį dėl atsisakymo priimti pareiškimo dalį. Atsisakius priimti pareiškimo dalį, kreditorius galėtų pasinaudoti teise į apeliaciją ir pareikšti atskirąjį skundą dėl tokios nutarties (CPK 435 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu susidaro situacija, kai iš esmės vieno pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pagrindu teismas priimtų du atskirus procesinius dokumentus, dėl kurių vėliau vyktų du lygiagretūs procesai – išieškojimo ir apeliacijos. Kreditorius, pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo reikšdamas (nors ir vieną) aiškiai nepagrįstą reikalavimą, prisiima riziką netekti teisės supaprastintu būdu apsiginti galimai pažeistas ar pažeidžiamas materialines subjektines teises.

11Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo aiškiai nepagrįstas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti atskirojo skundo nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13skundą atmesti.

14Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai