Byla 2A-6-258/2014
Dėl įpareigojimo atlaisvinti patalpas, tretieji asmenys R. A., Vilniaus Arkivyskupija, M. V., F. C., UAB “Senamiesčio ūkis”

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ritos Kisielienės (pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Almos Urbanavičienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų R. D., A. D. ir A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovams R. D., A. D. ir A. A. dėl įpareigojimo atlaisvinti patalpas, tretieji asmenys R. A., Vilniaus Arkivyskupija, M. V., F. C., UAB “Senamiesčio ūkis”,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3ieškovė E. B. patikslintu ieškinio pareiškimu prašė įpareigoti atsakovus R. D., A. D. ir A. A. atlaisvinti bendrojo naudojimo patalpas, plane pažymėtas indeksais a-1 ir a-2, uždrausti jose sandėliuoti daiktus bei išardyti neteisėtai šiose patalpose pastatytas medines pertvaras. Nurodė, kad ieškovė 2009-12-11 įsigijo patalpas, esančias ( - ), unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas indeksais nuo 12-1 iki 12-4. Šios patalpos šiuo metu yra gyvenamosios paskirties, iš jų yra du įėjimai: įėjimas iš bendro naudojimo koridoriaus, pažymėtu a-1 ir kitas įėjimas – iš koridoriaus, pažymėtu a-2. Pažymėjo, jog į jai priklausančias patalpas patekti negali, nes bendro naudojimo patalpose a-2 po laiptais atsakovė įrengė pertvarą, už kurios sukrauti jos šeimos daiktai. Kadangi jai priklausančių patalpų durys atsidaro tik iš dalies, ieškovė negali laisvai įeiti į patalpas, įnešti baldų. Tai patvirtina 2011-10-21 ir 2011-11-08 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Pažymėjo, jog šiuo metu bendro naudojimo patalpose a-2 daiktų nebėra, tačiau ieškovė negali atidaryti savo patalpų durų dėl neteisėtai padarytos pertvaros. Taip pat nurodė, kad bendro naudojimo koridoriuje a-1 taip pat yra sandėliuojami atsakovų iš 9 buto daiktai. Pažymėjo, jog 2011-11-09 priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba įpareigojo UAB „Senamiesčio ūkis“ atlaisvinti bendro naudojimo patalpas, pažymėtas a-1. Atkreipė dėmesį, jog tretieji asmenys – namo gyventojai palaiko ieškovės poziciją, kad bendro naudojimo patalpos – koridoriai nebūtų užkrauti daiktais. Pažymėjo, jog ginčo iškėlimo teisme dienai nėra galimybės naudotis bendro naudojimo patalpomis.

4Atsakovai R. D., A. D. ir A. A. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jie yra bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininkiai. Pasak atsakovų, bendro naudojimo patalpose a-1 savo daiktus iki 2011 m. rudens laikė ir ieškovė, sandėliavo jose malkas. Pažymėjo, jog ieškovės teiginiai apie tai, jog patalpose a-1 laikomi daiktai trukdo jai per bendro naudojimo koridorių a-1 pateikti į jai priklausančias patalpas, pažymėtas 12-1 ir 12-4, neatitinka tikrovės. Pasak atsakovų, per patalpas a-1 nebuvo vaikščiojama į patalpas, pažymėtas nuo 12-1 iki 12-4. Pažymėjo, jog daugiau kaip 20 metų patalpose a-1 buvo laikomi namo gyventojų įvairūs daiktai, sandėliuojamos anglys. Pasak atsakovų, ieškovė nepagrįstai siekia iš jai priklausančių patalpų, pažymėtų nuo 12-1 iki 12-4, padaryti praėjimą iš bendro naudojimo patalpos a-1 į patalpas 12-5 ir 12-6. Nurodė, jog Vilniaus m. savivaldybės 2011-10-21 raštas, adresuotas namo gyventojams, neįpareigojo išnešti visų daiktų iš patalpos a-1. Atkreipė dėmesį, jog atsakovai neįrenginėjo atitvėrimo tambūre a-1, jis buvo įrengtas nuo senų laikų. Taip pat nurodė, jog jie patalpoje a-2 neįrengė medinės pertvaros, ji buvo įrengta seniai.

5Trečiasis asmuo Vilniaus arkivyskupija su patikslintu ieškiniu sutiko ir nurodė, jog atsakovai neteisėtai įsirengė sieninę spintą po laiptais. Tuo tarpu patalpa a-2 yra koridorius, kaip laiptinės aikštelė, nes iš jos patenkama į pastato ( - ), antrą aukštą. Pažymėjo, jog atsakovų sieninė spinta yra įrengta laiptinės aikštelėje. Taip pat nurodė, jog patalpa a-1 yra bendro naudojimo, todėl turi būti atlaisvinta.

6Trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog ne kartą buvo gavęs namo gyventojų skundų dėl laiptinėse, tambūruose, bendro naudojimo koridoriuose laikomus daiktus, atliekas, degias medžiagas, taip pat dėl pirmame aukšte galimai neteisėtai įrengto sandėlio-patalpos po laiptais. Pažymėjo, jog buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo aktas, kuriuo nustatyta, kad patalpose a-1 prikrauta buitinių daiktų, dalis patalpos atitverta medine pertvara, už kurios sandėliuojami daiktai. Taip pat nurodė, jog Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba raštu Nr. 3-7-3834 (2.6.-4) įpareigojo atlaisvinti bendro naudojimo patalpas nuo sandėliuojamų malkų ir kitų daiktų. Pažymėjo, jog sandėliuojami daiktai buvo išnešti tik iš dalies, todėl 2013-01-21 UAB „Senamiesčio ūkis“ atlaisvino bendro naudojimo patalpas a-1 ir pašalino medinę pertvarą.

7Tretieji asmenys R. A., M. V. ir F. C. atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nurodė, kad gyvenamasis namas, esantis ( - ) susideda iš trijų pastatų, pažymėtų 1A2p, 2A3p ir 3A3p. patalpos a-1 ir a-2 yra bendro naudojimo (CK 4.82 str. 1 d., DNSBĮ 2 str. 5 d. 3 p.), nurodė, jog atsakovai R. ir A. D. nėra pastato 3A3p bendrasavininkiai, todėl negali pretenduoti į šio pastato bendro naudojimo patalpą a-1. Nurodė, jog atsakovai bendro naudojimo patalpose a-1 ir a-2 nuolat laikė buitinius daiktus, kurie buvo keičiami kitais daiktais, jų daugėjo, o 2013-01-22 antstolė konstatavo, jog laiptinėje buvo pastatyta 4 durų spinta. Taip pat antstolė konstatavo faktą, jog patalpoje a-1 buvo įrengta medinė siena. Pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog patalpos a-1 ir a-2 yra bendro naudojimo, savaime nesudarė pagrindo atsakovams naudotis ginčo patalpomis išskirtinai jų interesais, neatsižvelgiant į kitų bendrasavininkių interesus. Nurodė, kad atsakovų veiksmai – daiktų sandėliavimas bendro naudojimo patalpose vertintinas kaip pažeidžiantis kitų bendrasavininkių teises ir teisėtus interesus bei neteisėtas, kadangi atsakovai R. ir A. D. nėra bendrasavininkiai bendro naudojimo patalpos a-1, o atsakovas A. A. – patalpos a-2. Nurodė, jog byloje surinkti duomenys patvirtina, jog atsakovai pastatė medines pertvaras patalpoje a-1. Byloje surinkti duomenys paneigia atsakovų teiginius apie tai, kad nebuvo praėjimo iš patalpos a-1 į patalpas 12-5 ir 12-6. Nurodė, kad nėra pagrindo identifikuoti atsakovus kaip daiktinių teisių turėtojus į ginčo patalpas, todėl darytina išvada, jog sienine spinta (sandėliuku) neteisėtai yra sumažinta bendro naudojimo patalpa – koridorius, pažeidžiant CK 4.75 str. 1 d. ir 4.82 str. nuostatas.

  1. Apeliacinio skundo argumentai

9Atsakovai A. D., R. D. ir A. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės E. B. atsakovui jo sumokėtą žyminį mokestį. Nurodo, kad byloje nebuvo nustatytas ir patvirtintas faktas, kad bendro naudojimo patalpose a-1 ir a-2 buvo laikomi tik atsakovams priklausantys daiktai. Nurodo, kad jie nestatė tos medinės pertvaros, kurią įpareigoti išardyti prašė ieškovė. Jų pastatyta medinė pertvara 2013 m. sausio 22 d. buvo nugriauta ir daugiau nebuvo atstatyta. Teismo sprendime nagrinėjamas ir aprašomas sieninės spintos atstatymas negali būti sutapatinamas su 2013-01-22 nugriauta medine pertvara. Atsakovų A. A. ir A. D. 2013-03-08 atstatyta sieninė spinta, pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis iki 2013-03-19 buvusi patalpoje a-1, nėra ta pati medinė pertvara, kurią įpareigoti išardyti prašė ieškovė. Nei vienas iš trijų atsakovų ieškinyje minimos pertvaros nestatė.

10IV. Atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

11Ieškovė E. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimą. Nurodo, kad pirmos instanvcijos teismas reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes nustatė remiantis surinktais įrodymais ir savo sprendime nurodė, kokios buvo nustatytos aplinkybės, kokiais įrodymais jos grindžiamos. Apeliantų teiginiai, kad patalpose a-1 ir a-2 buvo laikomi ne tik atsakovams priklausantys daiktai yra vertintini kritiškai, kadangi ieškovė pateikė tiesioginius įrodymus, kuriuos ištyręs teismas padarė išvadą, kad būtent atsakovai bendro naudojimo patalpose a-1 ir a-2 nuolat laikė buitinius daiktus, kurie buvo keičiami kitais daiktais, jų daugėjo. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad dalis 2013-01-22 pašalintų iš patalpos a-1 sendaikčių priklauso ne atsakovams, o kitiems namo gyventojams. Atsakovai pertvaras statė ne kartą, todėl buvo patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo. Ieškovės teismui pateiktuose rašytiniuose dokumentuose, kuriuose patvirtinami duomenys apie laikinas pertvaras ir už jų laikomus atsakovų sendaikčius yra informacija, patvirtinanti įrodinėjimo dalyką sudarančius faktus.

12Trečiasis asmuo F. C. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimą. Nurodo, kad apeliacinis skundas nėra grindžiamas jokiomis teisės aktų nuostatomis, o skunde minimos aplinkybės yra akivaizdžiai dirbtinai pritrauktos prie skundo motyvų. Byloje buvo surinkta įrodymų visuma, kuri parodė, jog bendro naudojimo patalpose esantys daiktai priklauso atsakovams. Nurodo, kad teismas įpareigojo atsakovus atlaisvinti patalpas nuo jiems priklausančių daiktų, kuriuos jie ten laiko. Kad daiktai priklauso būtent atsakovams, jie patvirtino ir kitoje byloje, nagrinėtoje Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Byloje surinkti duomenys rodo, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu bendrojo naudojimo patalpoje a-1 neteisėtai statė ir pastatė medines pertvaras. Buvo būtina įpareigoti atsakovus išgriauti pastatytas pertvaras, nes įvykus nelaimei per užkaltas pertvaras gyventojai liktų įkalinti ir negalėtų išeiti. Atsakovų savavališkai atliekami veiksmai bendrojo naudojimo patalpose yra visiškai neteisėti ir gali būti vertinami kaip savivaldžiavimas. R. D. ir A. D. neturi jokios nuosavybės teisės į name esančias bendrojo naudojimo patalpas, todėl teisiškai nelaikyti šio namo bendraturčiais.

13Trečiasis asmuo R. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimą. Nurodė, kad teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, priėmė pagrįstą bei teisingą teismo spendimą, teismas tinkamai įsigilino į bylą ir teisingai nusprendė. Tokie atsakovų veiksmai sau asmeniškai naudojant visiems priklausančias patalpas bei įrenginėjant pertvaras, yra nesąžiningi, priešiški visų namo gyventojų interesams.

14Tretieji asmenys Vilniaus arkivyskupija, M. V. ir UAB „Senamiesčio ūkis“ atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

16Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.) CPK 176 str. 1 d. teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant. Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, įskaitytinai sąžiningumo, protingumo ir teisingumo (CK 1.5 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi.

17Dauguma apeliacinio skundo argumentų yra susiję su įrodymų vertinimo problema. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės dviem argumentais, t.y. kad bendro naudojimo patalpose a-1 ir a-2 daiktus laikė ne tik atsakovai, bet ir kiti namo gyventojai, taip pat, kad nei vienas iš atsakovų nestatė medinės pertvaros, kurią skundžiamu sprendimu atsakovai įpareigoti pašalinti. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino liudytojų parodymus, sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Teismo sprendimas dėl įrodymų nepakankamumo gali būti panaikinamas tik tada, kai apeliantas įrodo, kad nebuvo įrodymų, kuriais remiantis būtų galima padaryti išvadą dėl fakto tikrumo ar netikrumo ir apskritai joks protingas žmogus nebūtų pripažinęs faktų nustatytais. Nagrinėjamu atveju situaciją vertinti būtent taip prielaidų nesusiklostė.

18Apeliantai savo apeliaciniame skunde jokių konkrečių aplinkybių, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, nenurodo, o tai, ką nurodo, neturi esminės reikšmės. Apeliaciniame skunde nurodyti liudytojų L. V. ir R. Š. parodymai, kad jie nežino, kieno daiktai buvo bendro naudojimo patalpose nepatvirtina, kad jose esantys daiktai nepriklausė atsakovams. To nepatvirtina ir kitų liudytojų parodymai. Pažymėtina, kad iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.I-2388-121/2013 atmetė pareiškėjų A. A., A. D. ir R. D. skundą dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ 2013-01-16 reikalavimo Nr.G2-22 pašalinti bendrijos naudojimo patalpose (tambūre) laikomus daiktus, kurie sumažina tambūro praėjimo plotį, ir neteisėtai įrengtą tambūro atitvėrimą. Paduodami nurodyto turinio skundą atsakovai savo veiksmais patvirtino, kad bendro naudojimo patalpose buvo laikomi būtent atsakovų daiktai. Apeliantai taip pat nepateikė teismui įrodymų, kad jie nestatė medinės pertvaros, kurią prašė pašalinti ieškovė. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad 2013-01-21 UAB „Senamiesčio ūkis“ atlaisvinus bendro naudojimo patalpas (tambūras a-1), 2013-03-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuota, kad bendro naudojimo patalpose a-1 buvo užkaltas praėjimas į patalpas 12-5 ir 12-6, dėl ko namo gyventojai neteko galimybės naudotis bendro naudojimo patalpomis. Todėl nesant kitų įrodymų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo priėmė pagrįstą sprendimą ir šioje ieškinio reikalavimų dalyje. Teismas teisingai pažymėjo, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ), patalpos, pažymėtos plane a-1 ir a-2 (koridoriai) yra bendrojo naudojimo patalpos ir yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, kuri pagal CK 4.75 str. 1 d., yra valdoma, naudojama ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų interesai nesutampa su kitų bendrasavininkių interesais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių pagrindu nėra pagrindo.

19Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos, kurios priteistinos iš kiekvieno atsakovo, nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 p.,

Nutarė

21Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. ieškovė E. B. patikslintu ieškinio pareiškimu prašė įpareigoti atsakovus... 4. Atsakovai R. D., A. D. ir A. A. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė... 5. Trečiasis asmuo Vilniaus arkivyskupija su patikslintu ieškiniu sutiko ir... 6. Trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ atsiliepime į patikslintą... 7. Tretieji asmenys R. A., M. V. ir F. C. atsiliepimų į patikslintą ieškinį... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį... 9. Atsakovai A. D., R. D. ir A. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 10. IV. Atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 11. Ieškovė E. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 12. Trečiasis asmuo F. C. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo... 13. Trečiasis asmuo R. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo... 14. Tretieji asmenys Vilniaus arkivyskupija, M. V. ir UAB „Senamiesčio ūkis“... 15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 16. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus... 17. Dauguma apeliacinio skundo argumentų yra susiję su įrodymų vertinimo... 18. Apeliantai savo apeliaciniame skunde jokių konkrečių aplinkybių,... 19. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos, kurios priteistinos iš... 20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325... 21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimą palikti...