Byla A-525-445-14

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, uždarajai akcinei bendrovei „Fabeta“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl akto privalomųjų nurodymų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1?12) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2013 m. sausio 14 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi akto Nr. PA-3923(V12) (toliau – ir Aktas) privalomuosius nurodymus.

6Paaiškino, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) atliko planinį UAB „Vilniaus energija“ veiklos patikrinimą teikiant karštą vandenį ir šilumą daugiabučiams namams adresu ( - ) ir ( - ), Vilniuje ir surašė skundžiamą Aktą. Jame pareiškėjui suformuluoti tokie nurodymai: 1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – MĮ) 15 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis gyvenamuosiuose namuose ( - ) ir ( - ) Vilniuje, atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra; 2) Parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašą, patvirtinti jį vadovo parašu; 3) iki 2013 m. vasario 6 d. raštu informuoti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių apie priimtus sprendimus dėl gyvenamuose namuose ( - ) ir ( - ), nurodytų pažeidimų pašalinimo. Pareiškėjo teigimu, Aktas ir jame suformuluoti nurodymai yra naikintini, kaip neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, faktinės situacijos bei kitų valstybės institucijų viešai skelbiamų išaiškinimų, Aktas neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų reikalavimų. Akcentavo, kad, karšto vandens tiekimo name adresu ( - ), Vilnius, nevykdo, nes namo gyventojai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka yra pasirinkę antrą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, pagal kurį gyventojai iš šilumos tiekėjo perka tik šilumą karštam vandeniui ruošti, o geriamas vanduo perkamas iš UAB „Vilniaus vandenys“. Todėl, pareiškėjas, nebūdamas karšto vandens tiekėju, netaiko nei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) patvirtintų karšto vandens kainų, nei prietaisų aptarnavimo mokesčių. Taip pat gyventojai pareiškėjui neatsiskaito nei už karštą vandenį, nei už karštam vandeniui paruošti geriamąjį vandenį. Tuo tarpu karšto vandens tiekėjo pareiga rūpintis naujų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimu, metrologine patikra yra nustatyta, tik kai pasirenkamas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir ŠŪĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas pirmas apsirūpinimo karštu vandeniu būdas. Todėl, kaip iš šiuo atveju, nesant tarpininko (šilumos tiekėjo), už skaitiklių įrengimą, būklę, priežiūrą ir patikrą yra atsakingi patys vartotojai. Metrologinę patikrą karšto vandens tiekėjas vykdo tik jo įrengtiems ir jam priklausantiems karšto vandens skaitikliams (ŠŪĮ 16 str. 4 d.), o ( - ) name, minėta, pareiškėjas nėra karšto vandens tiekėjas. Dėl pareiškėjo teisių (interesų) pažeidimo susijusio su privalomuoju nurodymu dėl gyvenamojo namo adresu ( - ), Vilniuje, pareiškėjas nurodė, jog šiame name jau yra pradėtas naujų karšto vandens skaitiklių įrengimas, Inspekcija apie tai buvo informuota. Be to, butų savininkams nesutikus įrengti naujų skaitiklių, iki kol bus sudarytos sąlygos skaitiklius įrengti, vartotojams bus taikomi karšto vandens suvartojimo normatyvai. Pabrėžė, kad pareiškėjas vykdo visas jam priskirtas funkcijas, ten kur jis yra karšto vandens tiekėjas. Taip pat pabrėžė, jog pagal MĮ 22 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, bet kokiais surašomais patikrinimo aktais pirmiausia turėjo būti duotas įspėjimas ir įpareigojimas pašalinti pažeidimą per duotą laiką, nes Inspekcijos pareigūnai, nustatę metrologinius pažeidimus, drausti naudoti matavimo priemones gali tik tokiu atveju, jei ūkio subjektas nepašalina pažeidimų. Vien tai leidžia teigti, kad Akto pirmasis nurodymas yra surašytas pažeidžiant minėtas įstatymo nuostatas ir negali būti pripažintas teisėtu. Dėl antrojo nurodymo pareiškėjas pabrėžė, kad jis negali sudaryti svetimų, jam nepriklausančių karšto vandens skaitiklių patikros grafikų ir sąrašų. Pažymėjo, kad iki bus įrengti nauji karšto vandens tiekėjui priklausantys skaitikliai, pareiškėjas visiems atitinkamiems vartotojams pasiūlė jiems nuosavybės teise priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinės patikros paslaugas, tačiau nei vienas vartotojas siūlomomis paslaugomis nepasinaudojo. Taigi pareiškėjas Inspekcijai gali pateikti tik jam, kaip karšto vandens tiekėjui priklausančių ir pareiškėjo lėšomis įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus bei duomenis apie skaitiklius tuose namuose, kur skaitikliai įrengti. Tuo tarpu įpareigojimas teikti sąrašą ( - ) namo atžvilgiu, kur pareiškėjas nėra karšto vandens tiekėjas, neturi teisinio pagrindo, toks įpareigojimas yra nelogiškas. Dėl trečiojo Akto nurodymo pažymėjo, jog 2013 m. vasario 6 d. raštu Nr. 008-01-2694r (I t. b. l. 54-56) pareiškėjas informavo Inspekcijos Vilniaus skyrių, kad šis nurodymas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos suformuotos analogiško pobūdžio bylose, todėl prieštarauja skaitiklių savininkų valiai ir interesams.

7Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcija atsiliepime į skundą (I t. b. l. 149-157) prašė Akto nepanaikinti, pareiškėjo skundą atmesti.

8Nurodė, jog Aktas buvo surašytas, nes patikrinus namų adresų ( - ) ir ( - ), Vilniuje butuose naudojamus karšto vandens skaitiklius buvo nustatyta, kad visi patikrinti karšto vandens skaitikliai neturėjo galiojančių patikros žymenų ar galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų. Nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl pastarosios pareigos nebuvimo name adresu ( - ), Vilniuje, t. y. pareiškėjui priklausančias apskaitos priemones įrengiant vartotojų butuose. Šiuo aspektu pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad sprendimą dėl apsirūpinimo karštu vandeniu pagal antrą būdą pasirinko mažesnė gyventojų dalis (28 iš 80), laikytina, kad ( - ) butų savininkai nėra pasirinkę sprendimo apsirūpinti karštu vandeniu antru būdu. Taip pat pažymėjo, kad nors pareiškėjas ir teigia, kad apsirūpinti karštu vandeniu antru būdu nusprendė 42 iš 80 butų, tačiau nei patikrinimo metu nei vėliau nepateikė dokumentų patvirtinančių šį teiginį. Pabrėžė, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ( - ) namo šilumos punktuose nėra įrengto karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio (kaip to reikalauja pasirinktas antras būdas) bei karšto vandens ruošimo geriamo vandens skaitiklio, kurį turi įrengti geriamo vandens tiekėjas. Įvertinus tai, kad antro būdo įgyvendinimui yra būtini karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklis bei geriamo vandens skaitiklis, sprendė, kad nėra realios galimybės šį namą aprūpinti karštu vandeniu antru karšto vandens tiekimo būdu. Kadangi patikrinimo metu nustatyta, jog gyventojai už sunaudotą karštą vandenį pareiškėjai atsiskaito pagal butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis, darytina išvada, kad faktiškai apsirūpinimas karštu vandeniu name adresu ( - ), Vilniuje, vyksta pirmu karšto vandens tiekimo būdu. Dėl pirmojo Akto nurodymo pažymėjo, kad nurodymas buvo priimtas vadovaujantis MĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 17 straipsnio 2 dalimi. Taip pat nurodė, kad karšto vandens apskaitos prietaisus butuose ir kitose patalpose įrengia ir priežiūrą atlieka karšto vandens tiekėjas (ŠŪĮ 15 str. 2 d.). Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, (toliau – ir Taisyklės) 181 punkte. Nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jis yra atlikęs visus nuo jo priklausančius veiksmus. Šiuo aspektu pažymėjo, kad pareiškėjo išdėstyti siūlymai spaudoje ir su sąskaitomis vartotojams perduoti jiems nuosavybės teise priklausančius skaitiklius arba atlikti skaitiklių patikrą nėra pakankamas pareigos įvykdymas, nes, kaip nustatyta Taisyklių 183 punkte, vartotojui atsisakius perduoti karšto vandens skaitiklį su galiojančia patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti karšto vandens skaitiklį. Dėl argumentų, kad Inspekcijos skyrius pažeidė Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį ir Inspekcijos nuostatų tvarką, nurodė, kad surašant Akto nurodymus nebuvo įgyvendintos šios teisės aktų nuostatos, nes anksčiau pareiškėjui nebuvo nurodytas terminas per kurį turėtų būti pašalinti pažeidimai, tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad iš karto pakeisti visų skaitiklių nėra įmanoma, pareiškėjui tam buvo suteiktas atitinkamas laikotarpis. Dėl antrojo Akto nurodymo pažymėjo, jog šis nurodymas yra susijęs su MĮ 15 straipsnio 2 dalies nuostata. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas šiuo klausimu skirtingai interpretuoja teismų praktiką dėl įpareigojimo sudaryti karšto vandens skaitiklių sąrašus.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į skundą (I t. b. l. 195-198) prašė priimti sprendimą dėl Komisijos procesinio statuso pakeitimo ir, esant poreikiui, įtraukti Komisiją procese dalyvauti kaip išvadą teikiančią instituciją bei bylą nagrinėti savo nuožiūra.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 22 d. sprendimu (II t., b. l. 93?100) pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad namo ( - ), Vilniuje gyventojai apsirūpina karštu vandeniu antru karšto vandens tiekimo būdu, teismas pažymėjo, kad pasirinkus antrą karšto vandens tiekimo būdą, turėtų būti naudojami karšto vandens ruošimo šilumos skaitikliai ir karšto vandens ruošimo geriamojo vandens skaitikliai (Taisyklių 168 p.). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad name adresu ( - ) Vilniuje, karšto vandens ruošimo šilumos skaitikliai nebuvo įrengti (jį įrengia šilumos tiekėjas), taip pat nebuvo įrengti ir karšto vandens ruošimo geriamojo vandens skaitikliai (jį įrengia geriamo vandens tiekėjas) (Taisyklių 168.1 p.). Vadinasi, nesant Taisyklių 168 straipsnyje nustatytų privalomųjų sąlygų, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad minėtas namas, gyventojų balsų dauguma nors ir yra patvirtinęs antrą karšto vandens tiekimo būdą, tačiau privalomosios sąlygos šiam būdui naudoti nėra išpildytos.

13Teismas citavo, jog Taisyklių 193.1.1, 193.1.2, 193.1.3, 193.2.1., 193.2.2, 193.1, 241 punktus.

14Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu byloje Nr. I-442-18/2011 (kuria vadovaujasi pareiškėjas), vertindamas Taisyklių 185.2.1 ir 185.2.2 punktus (sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija nuo 2011 m. spalio 30 d. iki 2012 m. rugsėjo 27 d., dabar Taisyklių 193.2.1 ir 193.2.2 punktai) tuo aspektu, jog juose numatyta pareiga vartotojams (juos teisėtai atstovaujančiam asmeniui) su šilumos tiekėju bei geriamojo vandens tiekėju sudaryti sutartis dėl atitinkamai šilumos bei geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimo, nurodė, jog šis reikalavimas išplaukia iš Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos bendros nuostatos, jog energetikos įmonių tarpusavio santykiai, taip pat santykiai su energetikos išteklių ar energijos vartotojais grindžiami sutartimis. Todėl darė išvadą, kad Taisyklių 145, 185 bei 233 punktai ta apimtimi, kuria nustatoma, jog vartotojus, priėmusius sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu antru karšto vandens tiekimo būdu, santykiuose su šilumos bei geriamojo vandens tiekėjais atstovauja bei sutartis su šilumos bei geriamojo vandens tiekėjais sudaro jų įgaliotas asmuo, neprieštarauja ŠŪĮ 2 straipsnio 2 daliai bei 15 straipsniui. Pabrėžta, jog šiuo teismo sprendimu, teisėjų kolegija įvertinusi Taisyklių 233 punkto formuluotę (šiuo metu 241 p.), pripažino, jog šis punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, jog atsiskaitymas tarp šilumos ir geriamojo vandens tiekėjų bei karšto vandens vartotojų, kurie iki šių Taisyklių įsigaliojimo priėmė sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu antru karšto vandens tiekimo būdu, tačiau neįvykdė Taisyklių 185.1 (dabar 193.2.1) bei 185.2 (dabar 193.2.2 p.) punktų reikalavimų, už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki šių Taisyklių įsigaliojimo vyksta pagal tvarką, kuri galiojo iki vartotojų priimto sprendimo keisti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, akivaizdžiai suformuluotas pažeidžiant lex retro non agit principą. Todėl šiuo aspektu pripažino, jog šioje dalyje Taisyklių 233 p. (dabar 241 p.) prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai bei Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalims.

15Teismas pažymėjo, kad ši nurodyta teismų praktika tik patvirtina, jog nuostata dėl atitinkamų dokumentų (nurodytų Taisyklių 185.1 p. dabar 193.1 p.) ir sudarytų sutarčių (nurodytų Taisyklių 185.2 p. dabar 193.2 p.) pateikimo yra privaloma ir galiojanti, o tuo tarpu pareiškėjo argumentai, jog Taisyklių 233 punkto (dabar 241 p.) nuostata pripažinta prieštaraujanti Konstitucijai ir kitiems teisės aktams visoje apimtyje laikytina nepagrįstais. Iš to seka, kad, kaip ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjui neįvykdžius Taisyklių 193.1 bei 193.2 punktuose nustatytų sąlygų laikytina, kad nėra pagrindo pripažinti, kad namo adresu ( - ), Vilniuje namo gyventojai antru karšto vandens tiekimo būdu apsirūpino tinkamai.

16Atsižvelgiant į argumentus, išdėstytus apimtyje dėl namo adresu ( - ), Vilniuje gyventojų apsirūpinimo karštu vandeniu antru karšto vandens tiekimo būdu, teismas darė išvadą, kad Inspekcija pagrįstai nustatė, kad minėtame name apsirūpinimas karštu vandeniu faktiškai vyksta pirmu karšto vandens tiekimo būdu, be to, namo gyventojai su pareiškėju už karštą vandenį atsiskaito pagal butuose įrengtų vandens skaitiklių rodmenis. Atkreipė dėmesį, jog šią faktinę aplinkybę patvirtina ir Karšto vandens skaitiklių patikrinimo, perplombavimo aktai, kuriuose pažymėta, jog mokesčiai už karštą vandenį skaičiuojami pagal karšto vandens skaitiklio rodmenis (I t. b. l. 178, 179, 180).

17Pažymėta, kad ginčo, jog name adresu ( - ), Vilniuje taikomas pirmas karšto vandens tiekimo būdas nėra.

18Atsižvelgiant į tai, teismas citavo MĮ 15 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 2 dalį, ŠŪĮ redakcijos (galiojusios nuo 2012 m. liepos 15 d. iki 2013 m. sausio 30 d.) 15 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 1 ir 4 dalis, Taisyklių 163, 8, 174 ir 173 punktus.

19Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog vartotojų butuose adresu ( - ) ir ( - ), Vilniuje esantys karšto vandens apskaitos prietaisai laikytini atsiskaitomaisiais, nes jie naudojami atsiskaitymui su karšto vandens tiekėju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010), todėl tokiu atveju, kaip nustato nurodytas teisinis reglamentavimas, vandens skaitiklis turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas. Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius bei savo įrengtus karšto vandens skaitiklius turi prižiūrėti karšto vandens tiekėjas (šiuo atveju pareiškėjas). Taip pat pažymėta, jog aplinkybė, kad karšto vandens apskaitos prietaisai yra įrengti pačių butų savininkų (ne pareiškėjo nuosavybė), pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertintina kaip sudaranti tam tikras objektyviai sudėtingesnes sąlygas artimiausiu metu pakeisti ar organizuoti didelio kiekio apskaitos prietaisų metrologinę patikrą, tačiau neatleidžia pareiškėjo nuo šių teisės aktuose nustatytų pareigų įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis Nr. A525-1340/2012).

20Teismas taip pat pažymėjo, kad Taisyklių 183 punkte nustatyta, kad vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Karšto vandens skaitiklis įrengiamas prieš vartotojo karšto vandens skaitiklį, karšto vandens tiekėjui priimtinoje vietoje. Apskaitai naudojami karšto vandens tiekėjo įrengto skaitiklio rodmenys. Pareiškėjo argumentai dėl išdėstytų siūlymų spaudoje ir su sąskaitomis vartotojams perduoti jiems nuosavybės teise priklausančius skaitiklius arba atlikti skaitiklių patikrą vertinti Taisyklių 183 punkto kontekste, pažymėta, jog Taisyklių 183 punkte yra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas pareiškėjui įrengti savo karšto vandens skaitiklį, todėl visi kiti būdai (minėti siūlymai), šiuo atveju nelaikytini įpareigojimo vykdymu.

21Teismas rėmėsi MĮ 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 4-264 (toliau – ir Nuostatai), 10.2.1, 11.5 punktu. Atsižvelgiant į tai, kad Aktas surašytas vadovaujantis MĮ 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir Nuostatų 11.5 punkto pagrindu, darė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog Aktu nebuvo suformuluotas joks įspėjimas, taip pat nebuvo motyvuotai nurodytas tariamo „pažeidimo“ ištaisymo būdas yra nepagrįsti.

22Remdamasi MĮ 17 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija darė išvadą, jog Inspekcija pagrįstai Akto antru punktu įpareigojo pareiškėją parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu, nes toks nurodymas yra susijęs su Akto pirmuoju nurodymu, kadangi atlikus skaitiklio metrologinę patikrą būtina numatyti kitos patikros datą. Pažymėta, jog kaip skunde nurodė ir pats pareiškėjas, cituodamas įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. I-3052-151/2011, minėtu sprendimu buvo panaikinta Akto vieno iš įpareigojimų dalis, kuria pareiškėjas buvo įpareigotas sudaryti skaitiklių patikros grafikus, tačiau ne sąrašus. Todėl ši nutartis šioje byloje netaikytina, be to nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra įpareigotas pateikti skaitiklių patikros grafikus.

23Dėl Akto trečiojo įpareigojimo pažymėta, jog Inspekcija neprašo pareiškėjo įrengti iki atitinkamo termino (2013 m. vasario 6 d.) karšto vandens skaitiklius ir atlikti jų metrologinę patikrą, o tik prašo informuoti apie planuojamus atlikti darbus ir jų terminus. Įvertinus šį reikalavimą daryta išvada, kad toks Inspekcijos, kaip kontroliuojančios institucijos nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

24Dėl argumentų, kad skundžiamas individualus administracinis aktas neatitinka VAĮ keliamų bendrųjų reikalavimų administraciniams aktams, nustatytiems 8 straipsnio 1–3 dalyse, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, teismas darė išvadą, kad Aktas iš esmės atitinka įstatymų reikalavimus, nes Akte nurodyta, kokiu pagrindu jis buvo priimtas, taip pat nurodytos konkrečios atlikto patikrinimo aplinkybės, išdėstyti faktiniai duomenys, nurodytas teisinis reglamentavimas, įvardinti nustatyti pažeidimai bei suformuluoti konkretūs ir aiškūs nurodymai. Aktas pareiškėjui buvo pateiktas susipažinti 2013 m. sausio 14 d. (Akto gavimo žyma).

25Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teismas sprendė, jog tenkinti pareiškėjo skundą jame išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

26III.

27Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 110?124), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

291) akcentuoja, kad patikrinimo metu pareiškėjas nebuvo karšto vandens daugiabučiam namui ( - ), Vilniuje tiekėjas. Vartotojai buvo pasirinkę 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, todėl už tinkamų apskaitos priteistų įsigijimą, sumontavimą, metrologinę patikrą ir panašiai atsakingi patys gyventojai. Tai patvirtina tiek teismų praktika, tiek Komisija, tiek byloje esančių įrodymų visuma, tiek teisinis reglamentavimas. Teismas šių pareiškėjo argumentų neaptarė, nepaaiškino, kodėl juos atmeta ir nesivadovauja, taip pažeisdamas ABTĮ 57, 81, 86 straipsnių reikalavimus. Inspekcija nėra kompetentinga konstatuoti, ar gyventojai tinkamai pasirinko apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Akcentuoja, kad atskiro šilumos skaitiklio prieš pastato karšto vandens ruošimo įrenginius įrengimo galimybes ir būtinumą apsprendžia konkretaus namo techninės savybės. Taisyklės numato atvejus, kai karšto vandens ruošimo skaitiklio nėra galimybės įrengti, taip pat numatomi atvejai, kada šilumos punkte įrengiamas šilumos šildymo skaitiklis, kurio rodmenys naudojami atsiskaitymams tarp vartotojų ir pareiškėjo. Nagrinėjamu atveju techninės galimybės įrengti apskaitos prietaisą prieš namo karšto vandens ruošimo įrenginius nėra glimybės. Kaip atsikaitoma už energiją karštam vandeniui ruošti, kai atskiro šilumos skaitiklio prieš karšto vandens ruošimo įrenginius nėra ar jis sugedęs, aiškiai reglamentuoja ir ŠŪĮ 15 straipsnio 1 dalis. Be to, Inspekcija nėra kompetentinga teikti išvadas karšto vandens skaitiklio įrengimo klausimais. Nesutinka su teismo argumentu, kad aptariamo namo gyventojai buvo netinkamai įgyvendinę sprendimą pasirinkti 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Teigia, kad akto surašymo dieną Taisyklių 193.3 punktas jau negaliojo, taip pat ignoruotas pareiškėjo argumentas, kad Taisyklių 241 punktas (buvęs 233 p.) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-442-18/2011 prižintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir įstatymo nuostatoms. Visi tinkamo apsisprendimo apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju būdu reikalavimai, numatyti Taisyklėse, kurios, beje priimtos vėliau, įgyvendinti – yra daugumos gyventojų sutikimas, įgaliojimas namo valdytojui atstovauti gyventojus sudarant sutartis su tiekėjais, nurodyti jo kontaktiniai duomenys, konkliudentiniais veiksmais sudarytos energijos pirkimo-pardavimo sutartys. Nesutinka, kad pastarosios sutartys gali būti tik rašytinės formos.

302) Teismas netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visetą, ignoravo pareiškėjo paaiškinimus ir teisinius-norminius įrodymus. Atkreipia dėmesį, kad Taisyklės nedraudžia naudotis metrologiškai nepatikrintais paskirstomaisiais šilumos skaitikliais, kurie nuosavybės teise priklauso gyventojams. Tai patvirtina ir Inspekcijos raštas. Pažymi, kad gyventojų suvartojamas šilumos kiekis apskaitomas šilumos įvade sumontuotu atsiskaitomuoju įvadiniu, metrologiškai patikrintu šilumos skaitikliu, o nustatytasis suvartotos šilumos kiekis toliau skirstomas pagal Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą rekomenduojamą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Teismas sprendime nepagrįstai teigia, kad net ir tada, kai vartotojai pasirinko karšto vandens paruošimo būdą be karšto vandens tiekėjo, apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Namo ( - ) vartotojai pareiškėjui atsiskaito tik už šilumą karšto vandens paruošimui, tai patvirtina sąskaitos.

313) Dėl Akto antrojo nurodymo, pažymi, kad jis naikintinas ne tik dėl to, kad pareiškėjas nėra karšto vandens tiekėjas daugiabučiam namui ( - ), bet ir dėl to, jog prieštarauja teisminės jurisprudencijos tęstinumui.

324) Dėl pirmojo Akto nurodymo, akcentuoja, kad neatsižvelgta į tai, kad pagal 2013 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1070 patvirtintą apskaitos prietaisų įrengimo planą, iki 2017 m. kovo 1 d. name ( - ), Vilnius esantys techniškai tvarkingi karšto vandens apskaitos prietaisai gali būti naudojami iki ateityje eilės tvarka ir teisės aktais nustatytais terminais name bus įrengti nauji karšto vandens skaitikliai, priklausantys karšto vandens tiekėjui.

335) Aktas turi būti naikintinas taip pat ir ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 2 dalies pagrindais. Aktas prieštarauja VAĮ įtvirtintam objektyvumo principui, pažeidžia vartotojų (atitinkamai ir viešąjį) interesą. Akcentuoja, kad teismų praktikos atvejais, kai patikrinimas atliktas name, pasirinkusiame 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, nėra. Negali būti remiamasi precedentais bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi ar sprendimai juose priimti esant kitokiam teisiniam reguliavimui, tačiau teismas taikė administracinę praktiką bylose, kuriose faktinės aplinkybės nepanašios.

34Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 152?159), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą atmesti.

35Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia šiuos argumentus:

361) Vilniaus apygardos administracinis teismas analogiškoje administracinėje byloje dėl nurodymų namo ( - ) atžvilgiu, akcentavo, jog kadangi ŠŪĮ nėra detalizuota sprendimo apsirūpinti karštu vandeniu, kai šiluma karštam vandeniui ruošti perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti iš geriamojo vandens tiekėjo, realizavimo tvarka, asmenims, norintiems įgyvendinti savo teisę apsirūpinti karštu vandeniu tokiu būdu, privaloma vadovautis Taisyklių nuostatomis, įtvirtinančiomis procedūrinius vartotojų sprendimo apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju būdu įgyvendinimo aspektus. Toks teisinis reguliavimas skirtas aiškiai apibrėžti ir detalizuoti, kokie veiksmai turi būti atlikti ir neturi būti vertinamas kaip papildomos sąlygos. Kaip turi būti įgyvendintas vartotojų pasirinkimas apirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens teikimo būdu nustato Taisyklių 193 punktas. Apeliantas šio punkto nuostatas aiškina netinkamai. Namo valdytojas negali būti laikomas vartotojams atstovaujančiu asmeniu pagal nutylėjimą. Minėtame punkte minimos sutartys turi būti rašytinės (tai matyti iš normoje esančio žodžio „pasirašo“). Tai, kad ginčo namų gyventojai sutartis vis dar yra sudarę su pareiškėju patvirtina ir tai, kad vartotojų įrenginiai prijungti prie pareiškėjo tiekimo tinklų. Tinkamam minėtos Taisyklių nuostatos įgyvendinimui konstatuoti, turi būti nustatyta, kad yra įrengti būtini karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklis ir karšto vandens ruošimo geriamojo vandens skaitiklis. Atkreipia dėmesį, jog Taisyklių 233 punktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-442-18/2011 pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijos ir įstatymo nuostatoms tik tam tikra apimtimi. Be to, tai, kad apsirūpinimas karštu vandeniu name ( - ) vyksta 1-u karšto vandens tiekimo būdu patvirtina apelianto uždėtos plombos ant butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių, jų patikrinimo, plombavimo, nuplombavimo ir perplombavimo aktai, kuriuose nurodoma, mokesčius už karštą vandenį skaičiuoti pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis.

372) Akto pirmasis nurodymas susijęs su MĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Šio nurodymo teisėtumą ir pagrįstumą įrodo nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pažymima, kad vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai yra atsiskaitomieji, tai, kad jie įrengti vartotojų butuose neatleidžia pareiškėjo nuo teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymo, vandens skaitikliai turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą atsakingas karšto vandens tiekėjas. Teigia, jog pagal Energetikos ministerijos išaiškinimą, laikinai, kol karšto vandens tiekėjas įrengs savo karšto vandens skaitiklius, atsiskaitymams su vartotojais naudoti jiems priklausančių metrologiškai nepatvirtintus skaitiklius galima tik esant tiekėjo ir vartotojo susitarimui. Apeliantas nėra pateikęs duomenų, kad toks susitarimas yra sudarytas su ginčui aktualių namų vartotojais.

383) Akto nurodymai neprieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1070 patvirtintam apskaitos prietaisų įrengimo planui iki 2017 m. kovo 1 d. Nurodyta ne juos įvykdyti iš karto, o tik iki nustatyto termino informuoti Inspekciją apie sprendimus priimtus dėl Patikrinimo akte nurodytų pažeidimų pašalinimo.

394) Dėl antrojo Akto nurodymo pažymi, kad galiojantys teisės aktai nenumato galimybės nesudaryti tokių skaitiklių sąrašo, tai privaloma padaryti nepriklausomai nuo to, ar jie nuosavybės teise priklauso vartotojams. Tai iš esmės analogiškose bylose ne kartą pripažino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Toks reikalavimas (ne reikalavimas sudaryti skaitiklių patikros grafiką) nė karto nebuvo panaikintas.

40Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 149?150), kuriuo prašo nagrinėjamą administracinę bylą spręsti teismo nuožiūra.

41Pažymi, kad teisės aktuose reglamentuotas karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinės patikros atlikimas tik ŠŪĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytu 1-uoju apsirūpinimo karštu vandeniu būdu, kai karštas vanduo perkamas iš karšto vandens tiekėjo. Kai vartotojai teisės aktų nustatyta tvarka pasirenka 2-ą karšto vandens tiekimo būdą, karšto vandens skaitiklių įrengimą, priežiūrą, metrologinę patikrą organizuoja subjektas, užsiimantis karšto vandens tiekimo šio namo patalpų savininkams veikla. Taigi apelianto pareiga organizuoti karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinę patikrą pagal galiojantį teisinį reglamentavimą galėtų atsirasti patvirtinus aplinkybę, kad apeliantas yra karšto vandens tiekėjas minėtuose daugiabučiuose namuose. Akcentuoja, kad sprendimas šioje byloje jokia apimtimi neturės įtakos Komisijos priimtiems nutarimams ir teisiniam reguliavimui.

42Teisėjų kolegija

konstatuoja:

43IV.

44Prieš pasisakydama dėl ginčo esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė papildomus įrodymus – 2013 m. balandžio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1516-619/2013; 1-ojo ir 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdų vartotojų mokamų sumų palyginimą; 2012 m. spalio 5 d. Inspekcijos raštą Nr. 13SR-273; Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2009 m. kovo 12 d. raštą Nr. 01EM-3-42; 2013 m. liepos 24 d. pareiškėjo raštą Nr. 008-01-20903R. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė pareiškėjo 2012 m. gruodžio 30 d. raštą Nr. 013-01-25585r. Šie dokumentai, prijungiami prie bylos.

45Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo surašyto Akto (I t., b. l. 15?21), kuriuo, atsakovui atlikus planinį pareiškėjo teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimą, prieitos išvados, kad gyvenamojo namo ( - ), Vilniuje butuose patikrinti karšto vandens skaitikliai, naudojami butų sunaudoto karšto vandens kiekiui nustatyti ir už jį atsiskaityti su pareiškėju, neturi galiojančių patikros žymenų ar galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų; gyvenamojo namo ( - ), Vilniuje, gyventojų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-u karšto vandens tiekimo būdu yra įgyvendintas netinkamai. Namo butų gyventojai karštu vandeniu pasirūpina 1-u karšto vandens tiekimo būdu ir už sunaudotą karštą vandenį atsiskaito pagal butuose įrengtų metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių deklaruotus rodmenis. Skaitikliai, naudojami butų sunaudoto karšto vandens kiekiui nustatyti ir už jį atsiskaityti su pareiškėju, neturi galiojančių patikros žymenų ar galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų.

46Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis MĮ 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Nuostatų 11.5 punktu, pareiškėjui nurodyta: 1) vadovaujantis MĮ 15 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis gyvenamuosiuose namuose ( - ) ir ( - ), Vilniuje, atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra; 2) Parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašą, patvirtinti jį vadovo parašu; 3) iki 2013 m. vasario 6 d. raštu informuoti Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių apie priimtus sprendimus dėl gyvenamuose namuose ( - ) ir ( - ), nurodytų pažeidimo pašalinimo.

47Pareiškėjas reikalavimą panaikinti skundžiamą Aktą ir jo neteisėtumą grindžia visų pirma tuo, kad jis nevykdo karšto vandens tiekimo veiklos daugiabučiame name ( - ), Vilnius, nes šio namo gyventojai 2010 metų balandį CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka pasirinko antrąjį iš nurodytų ŠŪĮ 2 straipsnio 2 dalyje apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, pagal kurį gyventojai iš šilumos tiekėjo perka tik šilumą karštam vandeniui ruošti, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo (UAB „Vilniaus vandenys“) (toliau – ir 2-asis būdas). Teigia, kad šiame name, nebūdamas karšto vandens tiekėju, netaiko ir negali taikyti nei Komijos nutarimais patvirtintų karšto vandens kainų, nei pagal ŠŪĮ 15 straipsnio 3 dalį bei Komisijos patvirtintą metodiką Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatytų atsiskaitomųjų karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokesčių. Šio namo gyventojai su pareiškėjo neatsiskaito nei už karštą vandenį, nei už karštam vandeniui paruošti reikalingą geriamąjį vandenį.

48Pareiškėjo nurodytu gyventojų 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo metu (2010 m. balandis) galiojusi ŠŪĮ 15 straipsnio 1 dalis numatė, kad vartotojai daugiabučiuose namuose gali Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų. Nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis. Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekis nustatomas pagal šilumos ar kitos energijos tiekėjo įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu jo nėra arba jis sugedęs, – pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas normas. Vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Karšto vandens kaina, pranešimų apie suvartotą karštą vandenį pateikimo ir mokesčio už karštą vandenį apmokėjimo tvarka nustatoma karšto vandens tiekėjo ir vartotojo sutartyje. Nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Tuo atveju, kai daugiabučio namo vartotojai karšto vandens tiekėju pasirenka šilumos tiekėją, šilumos tiekėjas privalo su šio namo vartotojais sudaryti karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. To paties straipsnio 2 dalis numatė ? kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimą detalizavo Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 (2009 m. gruodžio 25 d. redakcija).

49Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas administracinę bylą vertino, ar buvo laikytasi teisės aktų reikalavimų, ar buvo atlikti visi reikiami veiksmai 2–ojo karšto vandens tiekimo būdo be karšto vandens tiekėjo pasirinkimui, tačiau taikė ne tas teisės aktų, konkrečiai ? Taisyklių nuostatas, kurios galiojo nurodytu metu – vartotojams galimai spendžiant dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo, Teismas taikė vėliau, nuo 2010 m. lapkričio 1 d., įsigaliojusią Taisyklių redakciją, remdamasis šiomis nuostatomis vertino, kad aptariamas namas, gyventojų balsų dauguma nors ir yra patvirtinęs antrą karšto vandens tiekimo būdą, tačiau privalomosios sąlygos šiam būdui naudoti nėra išpildytos. Vis dėlto, dėl žemiau išdėstytų argumentų, šis pirmosios instancijos teismo apsirikimas, teisėjų kolegijos nuomone, nenulėmė neteisingo bylos išsprendimo.

50Sprendžiant dėl nurodytų pareiškėjo argumentų pagrįstumo, visų pirma vertintina tai, jog CK 4.85 straipsnio (redakcija, galiojusi tuo metu, kai pareiškėjas nurodo, kad aptariamo namo gyventojai priėmė sprendimą dėl 2-ojo būdo pasirinkimo) 1 dalis numatė, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ir kitos patalpos nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę (2 d.). Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (5 d.).

51Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad daugiabučio namo ( - ), Vilnius, gyventojai priėmė sprendimą dėl apsirūpinimo karštu vandeniu 2-uoju būdu. Pareiškėjo ir atsakovo kartu su skundu ir atsiliepimu į jį pateiktuose butų savininkų balsavimo raštu dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo protokoluose (I t., b. l. 47; 177 II pusė) yra išreikšta tik 28 daugiabučio namo ( - ), Vilnius butų savininkų valia dėl 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo, nors minėtame daugiabučiame name, kaip nurodyta pačiame protokole, yra 80 butų. Kitą butų savininkų balsavimo raštu dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo protokolą, kaip papildomą jo lapą, pareiškėjas pateikė tik teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu (II t., b. l. 66). Jame yra dar 14 asmenų, butų savininkų parašai ir valia dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, tačiau nėra nurodyta, kokio daugiabučio namo savininkai šią valią išreiškė. Be to, pirmajame protokole, yra tik UAB „Fabeta“ vadybininkės spaudas, parašas ir data ? 2010 m. kovo 26 d., tuo tarpu antrajame – apklausą atlikusio asmens vardas, pavardė, parašas, data – 2010 m. balandžio 23 d. Iš byloje esančių dokumentų galima daryti išvadą, kad tik pirmasis balsavimo raštu dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo protokolas namo administratoriaus UAB „Fabeta“ buvo siunčiamas pareiškėjui kaip patvirtinimas, kad aptariamas namas pasirinko 2-ą būdą. Šiame rašte nurodyta, kad prie jo pridedamas vienas lapas, t. y., teismo vertinimu, tik dalies, mažau nei pusės namo gyventojų valia dėl būdo pasirinkimo (I t., b. l. 46?47; 177). Tad, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog pastarasis protokolas yra pirmojo tęsinys, spręsti, kad balsavimai abiejuose protokoluose, protokolų lapuose susiję. Tai leidžia daryti išvadą, kad aptariamo namo gyventojai Akto surašymo metu nebuvo išreiškę valios ir priėmę sprendimo dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo.

52Byloje reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad bylos medžiaga – balsų skaičiavimo protokolas Nr. 13-04-0724 (II t., b. l. 88) ? patvirtina, jog 2013 m. gegužės 13 d. gyvenamojo namo adresu ( - ), Vilnius, gyventojai (44 pritarė, 4 nepritarė) pritarė 1-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimui. Apie tai UAB „Fabeta“ informavo pareiškėją (II t., b. l. 89).

53Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą bei byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Akto surašymo metu, pareiškėjas buvo karšto vandens tiekėjas daugiabučiam namui ( - ), Vilnius.

54Ginčo dėl to, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo ir kito Akte nurodyto daugiabučio namo – ( - ), Vilnius, karšto vandens tiekėju nėra.

55Todėl toliau, remiantis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, formuojama tokio pobūdžio bylose, vertintini kiti pareiškėjo ginčijamo Akto teisėtumo ir pagrįstumo aspektai.

56Akto surašymo metu galiojančio ŠŪĮ 16 straipsnio 4 dalis numato, kad karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams.

57ŠŪĮ 28 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas privalo užtikrinti atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus.

58ŠŪĮ 16 straipsnio 1 dalis numato, kad šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Šių prietaisų patikros terminus kontroliuoja Lietuvos metrologijos inspekcija.

59Ginčui aktualios redakcijos (galiojanti nuo 2012 m. rugsėjo 27 d.) Taisyklių 171 punktas numato, kad karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, jei tokių skaitiklių įrengimas yra ekonomiškai pagrįstas ir nedidina karšto vandens kainos vartotojams. Karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokestis nustatomas teisės akto (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 8 punktą, karšto vandens skaitiklis – Vartotojo sunaudoto karšto vandens kiekio matavimo prietaisas, pagal kurio rodmenis atsiskaitoma su karšto vandens tiekėju už sunaudotą karštą vandenį.

60Nagrinėjamu atveju vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai laikytini atsiskaitomaisiais, kadangi jie naudojami atsiskaitymui su karšto vandens tiekėju, o ne karšto vandens išdalijimo proporcijoms nustatyti (neatsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010). Šią aplinkybę patvirtina taip pat ir byloje esantys Karšto vandens skaitiklių patikrinimo, plombavimo, nuplombavimo, perplombavimo aktai (I t., b. l. 43?45; 48?53; 175?176; 178?180), kuriuose nurodoma „mokesčius už k. v. skaičiuoti pagal karšto vandens skaitiklio(-ių) duomenis“.

61Vandens skaitiklis turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1288/2012).

62Taisyklių 182 punktas numato, jog pastato buto ar kitų patalpų savininkui arba bendrosios dalinės nuosavybės teise – nuosavybės bendraturčiam iki Taisyklių įsigaliojimo priklausantys karšto vandens skaitikliai, kurių metrologinė patikra nepasibaigusi, perduodami (parduodami) karšto vandens tiekėjų nuosavybėn. Taisyklių 183 punktas numato, kad vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Karšto vandens skaitiklis įrengiamas prieš vartotojo karšto vandens skaitiklį, karšto vandens tiekėjui priimtinoje vietoje. Apskaitai naudojami karšto vandens tiekėjo įrengto skaitiklio rodmenys. Keičiant vartotojui priklausantį karšto vandens skaitiklį su pasibaigusia metrologine patikra, nuimtasis skaitiklis grąžinamas vartotojui. Pagal Taisyklių 181 punktą, įsigaliojus šioms Taisyklėms, karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai.

63Taigi, pagal ginčijamo akto priėmimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, šilumos tiekėjas iki 2010 m. lapkričio 1 d. (Taisyklių įsigaliojimo) privalėjo perimti vartotojams priklausiusių skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Tad bet kuriuo atveju nuo 2010 m. lapkričio 1 d. karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius bei savo įrengtus karšto vandens skaitiklius turi prižiūrėti karšto vandens tiekėjas. Tokias išvadas, esant analogiškam reguliavimui, tik išdėstytam kituose Taisyklių punktuose, teisėjų kolegija priėjo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1722/2012.

64Teisėjų kolegija, remdamasi aptarta ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos sistemine analize, daro išvadą, jog Inspekcijos tikrintuose daugiabučiuose namuose ( - ) ir ( - ), Vilnius esantys skaitikliai yra atsiskaitomieji apskaitos prietaisai, naudojami atsiskaitymui už karštą vandenį, todėl už jų įrengimą, techninės būklės užtikrinimą, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą atsakingas karšto vandens tiekėjas – pareiškėjas.

65ŠŪĮ 16 straipsnio 5 dalis numato, kad atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Šių prietaisų patikros terminus kontroliuoja Lietuvos metrologijos inspekcija.

66Taigi atsakovas turėjo teisę, o kartu ir pareigą tikrinti, ar atlikti naudojamų skaitiklių patikrą.

67MĮ 22 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad Inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą. Inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 4-264, 10.2.1. punktas numato, kad Inspekcija, siekdama įgyvendinti veiklos tikslus, atlieka šias funkcijas prižiūri, kaip gamintojai, pardavėjai ir naudotojai laikosi Metrologijos įstatymo ir kitų teisinės metrologijos reikalavimų; tiria ir nagrinėja Metrologijos įstatymo pažeidimus. Siekdama įgyvendinti veiklos tikslus ir atlikdama jos kompetencijai priskirtas funkcijas, Inspekcija turi teisę duoti privalomus tikrinamam ūkio subjektui vykdyti nurodymus dėl nustatytų Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir įpareigoti, kad tie nurodymai per nustatytą terminą būtų tinkamai įvykdyti (11.5 p.). MĮ 17 straipsnio 2 dalis numato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Taisyklių 185.4. punktas nustato, jog draudžiama naudotis karšto vandens skaitiklio rodmenimis, jeigu karšto vandens tiekėjo įrengtas karšto vandens skaitiklis naudojamas be patikros ar viršytas naudojimo iki eilinės patikros laikas pagal Valstybinės metrologijos tarnybos nustatytą apskaitos prietaiso patikros periodiškumą.

68Atsakant į pareiškėjo argumentus, papildomai akcentuotina, jog aplinkybė, kad karšto vandens apskaitos prietaisai yra įrengti pačių butų savininkų, vertintina kaip sudaranti tam tikras objektyviai sudėtingesnes sąlygas artimiausiu metu pakeisti ar organizuoti metrologinę patikrą didelio kiekio apskaitos prietaisų, tačiau nėra atleidžianti pareiškėją nuo šių teisės aktuose nustatytų pareigų įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1722/2012).

69Taigi, nustatęs minėtus ir Akte užfiksuotus metrologijos reikalavimų pažeidimus, atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė Aktą su jame esančiais nurodymais, kurie savo ruožtu taip pat vertintini kaip teisėti ir pagrįsti. Nenustačius jokių pagrindų, dėl kurių aptariamas Aktas turėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, jis laikomas teisėtu ir paliekamas nepakeistu.

70Pažymėtina, jog iš esmės analogiškas iš esmės analogiškų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas pateikiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose administracinėse bylose, pavyzdžiui Nr. A261-1585/2012, Nr. A261-2249/2012, Nr. A492-1722/2012, Nr. A525-1340/2012. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

71Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir rėmėsi nebeaktualia Taisyklių redakcija, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

72Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

73pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą atmesti.

74Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

75Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus... 6. Paaiškino, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius... 7. Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcija atsiliepime į skundą (I t. b. l.... 8. Nurodė, jog Aktas buvo surašytas, nes patikrinus namų adresų ( - ) ir ( -... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 22 d. sprendimu (II... 12. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad namo ( - ), Vilniuje gyventojai... 13. Teismas citavo, jog Taisyklių 193.1.1, 193.1.2, 193.1.3, 193.2.1., 193.2.2,... 14. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio... 15. Teismas pažymėjo, kad ši nurodyta teismų praktika tik patvirtina, jog... 16. Atsižvelgiant į argumentus, išdėstytus apimtyje dėl namo adresu ( - ),... 17. Pažymėta, kad ginčo, jog name adresu ( - ), Vilniuje taikomas pirmas karšto... 18. Atsižvelgiant į tai, teismas citavo MĮ 15 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio... 19. Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta,... 20. Teismas taip pat pažymėjo, kad Taisyklių 183 punkte nustatyta, kad... 21. Teismas rėmėsi MĮ 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos metrologijos... 22. Remdamasi MĮ 17 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija darė išvadą, jog... 23. Dėl Akto trečiojo įpareigojimo pažymėta, jog Inspekcija neprašo... 24. Dėl argumentų, kad skundžiamas individualus administracinis aktas neatitinka... 25. Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines... 26. III.... 27. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 110?124), kuriuo... 28. Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:... 29. 1) akcentuoja, kad patikrinimo metu pareiškėjas nebuvo karšto vandens... 30. 2) Teismas netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visetą, ignoravo... 31. 3) Dėl Akto antrojo nurodymo, pažymi, kad jis naikintinas ne tik dėl to, kad... 32. 4) Dėl pirmojo Akto nurodymo, akcentuoja, kad neatsižvelgta į tai, kad pagal... 33. 5) Aktas turi būti naikintinas taip pat ir ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1... 34. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 152?159),... 35. Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia šiuos argumentus:... 36. 1) Vilniaus apygardos administracinis teismas analogiškoje administracinėje... 37. 2) Akto pirmasis nurodymas susijęs su MĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu.... 38. 3) Akto nurodymai neprieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos... 39. 4) Dėl antrojo Akto nurodymo pažymi, kad galiojantys teisės aktai nenumato... 40. Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 41. Pažymi, kad teisės aktuose reglamentuotas karšto vandens apskaitos... 42. Teisėjų kolegija... 43. IV.... 44. Prieš pasisakydama dėl ginčo esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad... 45. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo surašyto Akto (I t., b. l.... 46. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis MĮ 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir... 47. Pareiškėjas reikalavimą panaikinti skundžiamą Aktą ir jo neteisėtumą... 48. Pareiškėjo nurodytu gyventojų 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo... 49. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas... 50. Sprendžiant dėl nurodytų pareiškėjo argumentų pagrįstumo, visų pirma... 51. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai nepatvirtina... 52. Byloje reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad bylos medžiaga – balsų... 53. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą bei byloje nustatytas... 54. Ginčo dėl to, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo ir kito... 55. Todėl toliau, remiantis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu ir Lietuvos... 56. Akto surašymo metu galiojančio ŠŪĮ 16 straipsnio 4 dalis numato, kad... 57. ŠŪĮ 28 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad šilumos ir (ar) karšto... 58. ŠŪĮ 16 straipsnio 1 dalis numato, kad šilumos tiekėjas savo lėšomis... 59. Ginčui aktualios redakcijos (galiojanti nuo 2012 m. rugsėjo 27 d.) Taisyklių... 60. Nagrinėjamu atveju vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos... 61. Vandens skaitiklis turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios... 62. Taisyklių 182 punktas numato, jog pastato buto ar kitų patalpų savininkui... 63. Taigi, pagal ginčijamo akto priėmimo metu galiojantį teisinį... 64. Teisėjų kolegija, remdamasi aptarta ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo... 65. ŠŪĮ 16 straipsnio 5 dalis numato, kad atsiskaitomieji šilumos ir karšto... 66. Taigi atsakovas turėjo teisę, o kartu ir pareigą tikrinti, ar atlikti... 67. MĮ 22 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad Inspekcijos pareigūnai,... 68. Atsakant į pareiškėjo argumentus, papildomai akcentuotina, jog aplinkybė,... 69. Taigi, nustatęs minėtus ir Akte užfiksuotus metrologijos reikalavimų... 70. Pažymėtina, jog iš esmės analogiškas iš esmės analogiškų faktinių... 71. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės... 72. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 73. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“... 74. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą... 75. Nutartis neskundžiama....