Byla 2-1275/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. Z. ir A. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. nutarties, kuria atmestas atsakovų R. Z. ir A. Z. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1401-640/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį solidariems atsakovams A. Z., R. Z., dėl skolos ir nuostolių, atsiradusių iš turto pardavimo, priteisimo. Trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Baltoji snaigė“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB pareiškė ieškinį solidariems atsakovams A. Z. ir R. Z., kuriuo prašė priteisti ieškovui iš solidarių atsakovų 8 540,39 Lt nesumokėtų įmokų, 191 459,61 Lt nuostolių iš turto pardavimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, taip pat lygiomis dalimis priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovams ieškinys bei teismo pranešimai dėl atsiliepimų į ieškinį pateikimo buvo įteikti asmeniškai, tačiau atsakovai nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovo prašymui, teismas priėmė sprendimą už akių.

5Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinys atsakovams buvo patenkintas visiškai. Ieškovui solidariai iš atsakovų priteista 8 540,39 Lt nesumokėtų įmokų, 191 459,61 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. gruodžio 19 d.) nuo priteistos 200 000 Lt sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 2 500 Lt žyminio mokesčio iš kiekvieno atsakovo.

6Atsakovai R. Z. ir A. Z. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

7Atsakovai nurodė, kad atsiliepimą į ieškinį teikė teismui per kurjerį, tačiau kaip vėliau išaiškėjo, atsakovų atsiliepimas dėl techninės klaidos teismo nepasiekė. Taip pat atsakovai nurodė, kad teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimo už akių, nes ieškovas nebuvo nurodęs tokio prašymo. Atsakovai pažymėjo, kad laidavimo sutartis pasirašė suklydimo įtakoje, būdami apgauti ieškovo, ekonominio spaudimo būsenoje. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių 8 540,39 Lt įsiskolinimo susidarymo faktą. Atsakovams taip pat nėra aiški ieškovo pozicija dėl likusios (nereikalaujamos) nuostolių sumos iš turto pardavimo dalies. Atsakovai nurodė, kad nėra aišku, kokio komplektiškumo turtas pagal lizingo sutartis yra perduotas UAB „Baltoji snaigė“ ir kokio komplektiškumo turtas buvo parduotas UAB „Ingman ledai“. Atsakovai pažymėjo, kad turtą ieškovas pardavė per pigiai, be to, ieškovas nesikooperavo ir nebendradarbiavo su atsakovais, dėl ko nuostoliai iš turto pardavimo atsirado tik dėl ieškovo veiksmų.

8Ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepimu į atsakovų pareiškimą su pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Ieškovas nurodė, kad atsakovai nepagrindė savo teiginio dėl procesinių dokumentų siuntimo per kurjerių tarnybą ir dokumentų pasimetimo. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo aiškiai nurodė ieškinyje. Ieškovas pabrėžė, kad atsakovai buvo informuoti, jog ieškovas sutinka pasirašyti lizingo sutartis tik tuo atveju, jeigu atsakovai pasirašys laidavimo sutartis, todėl akcininkų laidavimas buvo tik viena iš sutarčių sudarymo sąlygų. UAB „Baltoji snaigė“ savo iniciatyva kreipėsi į ieškovą, prašydama atitinkamo finansavimo. Taip pat atsakovai neįrodė suklydimo sąlygų sudarant minėtas sutartis. Be to, ieškovas nurodė, kad 8 540,39 Lt įsiskolinimą pagrindžia ieškinio priedas Nr. 7 – pažyma apie įsiskolinimą, kuri yra parengta remiantis UAB „Baltoji snaigė“ įsiskolinimais. Ieškovas pažymėjo, kad lizingo bendrovė turi teisę reikalauti, jog klientas atlygintų dėl lizingo sutarties nutraukimo lizingo bendrovės patirtus nuostolius, t. y. nuostolius, kilusius iš turto pardavimo. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad turtas buvo parduotas už rinkos kainą.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 28 d. nutartimi atsakovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė.

10Teismas pažymėjo, kad atsakovai nors ir nurodė, jog per kurjerį teismui siuntė atsiliepimus į ieškinį, tačiau nepateikė jokių duomenų apie tokius atliktus veiksmus. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovams teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, teismas padarė išvadą, jog atsakovai nors ir turėjo galimybę teismui pateikti atitinkamus procesinius dokumentus, tačiau ja nepasinaudojo. Įvertinęs atsakovų nurodytas aplinkybes teismas sprendė, jog jos nesudaro pagrindo laikyti, kad atsakovai dėl svarbių aplinkybių per nustatytą terminą negalėjo pateikti atsiliepimų į ieškinį.

11Teismas nurodė, kad atsakovų argumentas, jog teismas neturėjo teisės priimti sprendimo už akių, nes tokio prašymo ieškovas nebuvo išreiškęs, yra visiškai nepagrįstas, kadangi pateiktame ieškinyje ieškovas aiškiai įvardijo savo prašymą priimti sprendimą už akių tuo atveju, jei atsakovai nepateiktų paruošiamųjų procesinių dokumentų.

12Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai nenurodė ir nepridėjo jokių naujų įrodymų dėl ginčo esmės, kurių teismas nebūtų įvertinęs priimdamas sprendimą už akių ir kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovai netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal laidavimo sutartis, dėl ko ieškovui atsirado teisė kreiptis į atsakovus prašant iki 2008 m. lapkričio 20 d. įvykdyti kliento neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles pagal sutartį, o atsakovams – pareiga grąžinti susidariusius įsiskolinimus. Teismas taip pat atmetė atsakovų argumentus, kad laidavimo sutartys buvo sudarytos suklydimo įtakoje, nes šiems teiginiams pagrįsti atsakovai nepateikė jokių įrodymų. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovai neginčijo ir nekėlė reikalavimų dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Teismas nurodė, jog atsakovai laidavimo sutarčių pasirašymo metu buvo UAB „Baltoji snaigė“ – pagrindinio skolininko akcininkai, todėl laikė, jog atsakovai turėjo daugiau žinių nei vidutiniai asmenys ir buvo patyrę civilinių santykių dalyviai, dėl ko privalėjo žinoti ir suprasti sudaromų sandorių teisines pasekmes bei prisiimamą riziką.

13Teismas pažymėjo, kad ieškovas prie ieškinio pateikė 8 540,39 Lt įsiskolinimą pagrindžiančius įrodymus bei pagrindė reikalavimą dėl nuostolių, kilusių iš turto pardavimo, atlyginimo. Tuo tarpu atsakovai argumentų, jog ieškovas per pigiai pardavė turtą, nepagrindė jokiais įrodymais.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Atsakovai R. Z. ir A. Z. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

151. Atsakovai pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė naujus įrodymus, kurių teismas nebuvo įvertinęs priimdamas sprendimą už akių ir kurie akivaizdžiai gali turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

162. Atsakovai laidavimo sutartis su ieškovu pasirašė suklydimo įtakoje ir būdami apgauti ieškovo. Atsakovai laidavimo sutarčių pasirašymo metu buvo UAB „Baltoji snaigė“ akcininkais, o jų turimas akcijų kiekis sudarė didžiąją dalį įmonės akcijų. Ieškovas, pasirašant lizingo sutartį, pranešė atsakovams, jog atsižvelgiant į lizingo sutarties kainą, yra būtinas bendrovės akcininkų, kontroliuojančių kontrolinį akcijų paketą, pritarimas bendrovės sandoriui. Atsakovai, neturėdami patirties, patikėjo ieškovo darbuotojų patikinimu, jog akcininkų pritarimas gali būti įforminamas pasirašant pateiktą laidavimo sutarties formą ir pateiktas laidavimo sutartis pasirašė.

173. Atsakovai yra fiziniai asmenys, tuo tarpu pasirašytos laidavimo sutartys yra neatlygintinės, todėl atsakovai jokios naudos negavo ir negalėjo gauti. Tuo tarpu fizinio asmens neatlygintinas laidavimas už bendrovę turėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

184. Laidavimo sutartys sudarytos ekonominio spaudimo įtakoje, ieškovui nurodant, jog kol bendrovės akcininkai nepatvirtins savo pritarimo sudaryti lizingo sutartį su ieškovu, tol ieškovas nepasirašys lizingo sutarties, todėl visos derybos su lizinguojamo turto pardavėju būtų žlugusios.

195. Atsakovai rengiasi ginčyti su ieškovu pasirašytas lizingo sutartis, o tai gali turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

206. Prie ieškinio ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, jog atsakovai ieškovui skolingi

218 540,39 Lt sumą. Vien tik ieškovo pateikta pažyma, kurioje nurodytas galutinis skaičius, aiškiai nenurodant, kokiu būdu tokia suma susidarė, negali būti laikomas tinkamu įrodymu byloje.

227. Nors ieškovas ir nurodė, kad turi teisę reikalauti nuostolių, kilusių iš turto pardavimo, atlyginimo, kuris sudaro 430 520,73 Lt, tačiau ieškiniu prašė priteisti tik dalį nuostolių, t. y. 191 549,61 Lt. Lieka neaiški ieškovo pozicija dėl kitos reikalavimo dalies. Tuo atveju, jeigu ieškovas reikalavimo dalies atsisakė, toks atsisakymas turėjo būti įformintas atitinkamu procesiniu dokumentu.

238. Pagal lizingo sutartį ieškovas perdavė turtą – naują ledų gamybos liniją UAB „Baltoji snaigė“, tačiau kadangi prie ieškinio ieškovas nepateikė perduodamo turto sąrašo, lieka neaišku, kokio komplektiškumo turtas buvo perduotas UAB „Baltoji snaigė“. Vėliau ieškovas minėtą turtą iš UAB „Baltoji snaigė“ atsiėmė ir pardavė UAB „Ingman ledai“, tačiau turtas buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą negu reali turto vertė, todėl byloje būtina skirti ekspertizę parduoto turto rinkos kainai pardavimo dieną nustatyti.

249. Nuostoliai dėl turto pardavimo atsirado išimtinai dėl ieškovo veiksmų, t. y. ieškovas per visą laikotarpį nebendradarbiavo su atsakovais, nesikooperavo ir nesiekė, jog turtas būtų parduotas už rinkos kainą, todėl ieškovo reikalavimas dėl nuostolių priteisimo atmestinas, o atsakovai atleistini nuo atsakomybės pagal laidavimo sutartis taikymo.

25Ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą kaip nepagrįstą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad UAB „Baltoji snaigė“ savo iniciatyva kreipėsi į ieškovą dėl finansavimo suteikimo. Sudaryti lizingo sutartį nuspręsta tik tuo atveju, jeigu bus suteiktos papildomos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, t. y. akcininkams buvo pasiūlyta atitinkamomis sąlygomis laiduoti už įsipareigojimų pagal lizingo sutartį tinkamą įvykdymą. Nors akcininkai ir turėjo visišką laisvę sudaryti ar nesudaryti minėtas sutartis, tačiau jas savo laisva valia sudarė. Atsakovų minimas 8 540,39 Lt įsiskolinimas yra pagrįstas atitinkamais byloje esančiais įrodymais. Ieškovas pažymėjo, kad iš UAB „Baltoji snaigė“ atsiimtas turtas buvo parduotas už tuometę rinkos kainą. Be to, pats ieškovas buvo suinteresuotas parduoti turtą kuo didesne kaina, kadangi kitu atveju iš turto pardavimo patirtus nuostolius būtų tekę išsiieškoti iš su finansiniais sunkumais susiduriančio kliento, tačiau šiuo atveju parduoti turto už neišpirktą jo vertę buvo neįmanoma. Nors atsakovai ir teigia, kad turtas buvo parduotas mažesne nei rinkos kaina, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Taip pat ieškovas nurodė, kad jis pats geranoriškai sumažino prašomą priteisti nuostolių sumą.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovų prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pagrįsta ir teisėta.

28Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje naujos redakcijos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

29Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškinys ir teismo pranešimai dėl atsiliepimų pateikimo atsakovams A. Z. ir R. Z. buvo įteikti atitinkamai 2011 m. gruodžio 30 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. (b. l. 42 – 43). Atsakovai atsiliepimų į ieškinį per teismo pranešime nurodytą 20 dienų terminą nepateikė, todėl Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą už akių. Atsakovai teismui pateikė pareiškimą dėl šio sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad atsiliepimą į ieškinį teismui teikė per kurjerį, tačiau dėl techninės klaidos jis teismo nepasiekė. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nei prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei prie atskirojo skundo atsakovai nepridėjo jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovų teiginius dėl atsiliepimo į ieškinį nepateikimo aplinkybių.

30Taip pat atsakovai atskirąjį skundą grindžia ir tuo argumentu, jog teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, kadangi ieškovas tokios valios nebuvo pareiškęs savo procesiniame dokumente. Su tokiais apeliantų atskirojo skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

31Iš ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB ieškinio matyti, kad ieškovas ieškinyje yra aiškiai nurodęs, jog atsakovams nepateikus paruošiamųjų procesinių dokumentų arba neatvykus į parengiamąjį ir/ar teismo posėdį, ieškovas prašo, jog byloje būtų priimtas sprendimas už akių (b. l. 3). Todėl atsakovų argumentai, jog ieškovas nėra pareiškęs savo valios dėl sprendimo už akių priėmimo, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

32Atsakovai, siekdami įrodyti, jog teismo priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas bei juo buvo pažeistos atsakovų teisės ir teisėti interesai, nurodė, kad atsakovai laidavimo sutartis su ieškovu sudarė ekonominio spaudimo įtakoje, taip pat, kad ieškovas nepateikė objektyvių duomenų apie skolos susidarymą, kad lizinguotas turtas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą. Su tokiais atsakovų nurodytais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka.

33Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde dėstydami aukščiau paminėtus argumentus, apskritai nepateikia įrodymų, kurie bent iš dalies pagrįstų atsakovų nurodytas aplinkybes dėl galimo teismo sprendimo už akių neteisėtumo bei nepagrįstumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vien apeliantų išsakytas motyvas, jog jie ateityje ginčys sudarytas laidavimo sutartis, ar deklaratyvaus pobūdžio jų teiginiai dėl ieškinio nepagrįstumo, nesudaro pagrindo padaryti išvadai, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas bei nepagrįstas.

34Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą. Tačiau net ir atlikdamas formalų įrodymų vertinimą teismas turi vertinti ne tik faktinę bylos medžiagą, tai yra įrodymus apie bylai reikšmingus faktus, bet turi atlikti ir teisinį nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, tinkamai atliko formalų byloje esančių įrodymų vertinimą.

35Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta aukščiau, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantai, paduodami pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė aplinkybių bei nepridėjo jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog teismo sprendimas akivaizdžiai neteisingas (CPK 287 str. 2 d. 4 p., 288 str. 4 d.). Tokių duomenų apeliantai nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu (CPK 314 str., 338 str., 185 str., 178 str.).

36Kiti atskirojo skundo motyvai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

37Remiantis tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.