Byla 2A-921-340/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo.

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2615,33 Lt valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Nurodė, kad apdraustajam J. Ž. paskirta socialinio draudimo netekto darbingumo pensija ir laikotarpiu nuo 2010-04-23 iki 2010-10-31 jam buvo išmokėta 2615,33 Lt. Apdraustasis J. Ž. 45 proc. darbingumo neteko dėl 2009-10-27 įvykusio eismo įvykio, kurio kaltininke pripažintos D. L. atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale (draudimo liudijimas – ARBA 4770655). Nurodė, jog atsakovas atlygino tik dalį žalos, t. y. 4211,01 Lt ligos pašalpą ir atsisakė atlyginti 2615,33 Lt žalą, t. y. netekto darbingumo pensiją.

5Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovas iš atsakovo turi teisę prašyti sumokėti draudimo išmoką, o ne žalą, nes atsakovas ieškovui nėra padaręs jokios žalos. Teigė, jog ieškovas neprašo priteisti draudimo išmokos, todėl ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes AAS „Gjensidige Baltic“ šioje byloje nėra tinkamas atsakovas. Pažymėjo, kad ieškovas turi įrodyti, kokias negautas pajamas jis atlygino, nes draudėjui tenka pareiga atlyginti žalą, turtinę ar neturtinę, o ne visas Sodros išmokėtas išmokas. Nurodė, kad ieškinys buvo pateiktas 2011-06-23, o pensiją ieškovas išmokėjo 2010-06-01, taigi laikė, jog yra praleistas vienerių metų senaties terminas, kuris taikomas atgręžtiniam reikalavimui į draudiką, todėl prašė taikyti vienerių metų ieškinio senatį.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-08-02 sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 2615,33 Lt žalos atlyginimo bei valstybės naudai 96,51 Lt žyminio mokesčio ir pašto išlaidų. Nustatė, kad 2009-10-27 Kaune, Jonavos g. 178, pėsčiųjų perėjoje D. L. vairuojamu automobiliu buvo partrenktas pėsčiasis J. Ž.. Taip pat nustatė, kad automobilis buvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje AAS „Gjensidige Baltic“. Nustatė, kad ieškovo į bylą pateikta 2011-06-15 pažyma patvirtina, kad nukentėjusiajam laikotarpiu nuo 2010-04-23 iki 2010-10-31 buvo išmokėta 2615,33 Lt valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos. Konstatavo, kad ieškovas atlygino nukentėjusiajam eismo įvykio dalyviui dalį žalos dalį jo negautų pajamų ir įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį kaip tai nustato CK 6.290 str. 3 d. bei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. Sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas būtų kompensavęs nukentėjusiajam daugiau žalos, nei jis realiai patyrė. Nenustatė, kad ieškovas būtų praleidęs CK 1.125 str. 7 d. nustatytą vienerių metų senaties terminą iš draudimo santykių keliamam reikalavimui, kadangi pretenzija atsakovui dėl žalos, kurią ieškovas atlygino laikotarpiu nuo 2010-04-23 iki 2010-10-31, buvo pateikta 2010-12-01 ir ją atsakovas buvo gavęs ne vėliau kaip 2010-12-17, tuo tarpu ieškinys pareikštas 2011-06-23. Atmetė atsakovo argumentus, jog nukentėjusiojo negautos pajamos turi būti skaičiuojamos pagal nukentėjusiojo vidutinį darbo užmokestį, kaip prieštaraujančius CK 6.283 str. nustatytai žalos atlyginimo tvarkai. Pažymėjo, jog Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 9 p. yra tik rekomendacinio pobūdžio, kadangi žalos dydį, tame tarpe ir negautas pajamas, visais atvejais nustato tik teismas, atsižvelgdamas į bylojos aplinkybių visetą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2013-08-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, tačiau ieškovas neįrodinėjo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys atmestinas dviem pagrindais - kaip pareikštas netinkam atsakovui ir kaip neįrodytas. Apelianto teigimu, draudikas sudarydamas draudimo sutartį su draudėju, ir draudimo sutarties galiojimo metu atsitikus tam tikram joje nurodytam įvykiui, įsipareigoja išmokėti draudimo išmoką, bet neprisiimti atsakomybę už padarytą žalą. Teigia, jog atsakovui nekyla prievolė atlyginti ieškovo patirtą žalą, kuri pasireiškia išmokomis pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, nes draudimo įmonė moka draudimo išmokas pagal teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Apelianto teigimu, draudimo išmoka apskaičiuotina pagal Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 9 p., tuo tarpu ieškovas neįrodė nukentėjusiojo vidutinio darbo užmokesčio, tuo pačiu neįrodė ir ieškinio pagrįstumo. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas vietoje ieškovo ėmėsi skaičiuoti nukentėjusiojo negautas pajamas, kai pats ieškovas nurodė, kad duomenų apie nukentėjusiojo pajamas neteikia ir neteiks. Nurodo, kad ieškovo pateikta 2011-06-15 pažyma negalima vadovautis apskaičiuojant draudimo išmoką už negautas pajamas, nes pažymoje nurodytas darbo laikotarpis yra nuo 2009-08-27 iki 2009-12-31, o ne 2009-10-27 - kaip skaičiuoja teismas. Pažymi, kad šiam ginčui taikytini draudimo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai, todėl taikytinas CK 1.125 str. 7 d. nustatytas sutrumpintas vienerių metų senaties terminas. Teigia, jog pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovo pretenzijos pateikimas atsakovui nutraukė ieškinio senaties terminą, prieštarauja CK 1.130 str.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto teiginiai, jog nukentėjusiojo negautos pajamos turi būti skaičiuojamos pagal nukentėjusiojo vidutinį darbo užmokestį, prieštarauja CK 6. 283 str. nustatytai žalos atlyginimo tvarkai. Teigia, jog pretenziją atsakovui dėl ginčijamų išmokų buvo pateikta 2010-12-01, todėl apelianto teiginiai dėl termino pretenzijai pareikšti praleidimo prieštarauja faktinėms aplinkybės ir yra nepagrįsti. Ieškovo teigimu, ieškinio senaties terminas prasidėjo atsakovui atsisakius mokėti išmoką pagal ieškovo reikalavimą, t.y. ieškovui gavus 2010-12-10 raštą iš atsakovo, tuo tarpu pareiškus ieškinį 2011-06-16 nebuvo praleistas ieškinio senaties terminas.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas atmetamas.

13Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių civilinio proceso normų, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas; sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 185, 263 str.).

14Kaip matyti iš ieškinio reikalavimo faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, byloje buvo keliamas ieškovui, kaip socialinio draudimo įstaigai, žalos padarymo klausimas, kadangi jam atsirado įstatyminė pareiga mokėti apskaičiuotą pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo suformuluotus kriterijus socialinio draudimo išmoką (nedarbingumo pensiją). Ieškovas reikalavimo teisę grindė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. ir CK 290 str. 3 d. nuostatomis. Minėtos teisės normos numato Fondui subrogacijos teisę iš žalą padariusio asmens arba jo draudiko reikalauti socialinio draudimo išmokų, kurios buvo sumokėtos dėl fizinio asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, grąžinimo. Šių teisės normų aiškinimo klausimu kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui socialines draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis c.b. Nr. 3K-7-368/2012; 2012-10-10 nutartis Nr. 3K-3-70/2012; 2012-0-24 nutartis Nr. 3K-3-435/2012).

15Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog ieškovas neįrodinėjo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys atmestinas dviem pagrindais - kaip pareikštas netinkam atsakovui ir kaip neįrodytas. Teigia, jog ieškovas iš atsakovo turi teisę prašyti sumokėti draudimo išmoką, o ne žalą, tuo tarpu atsakovas žalos ieškovui nėra padaręs, todėl ir ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

16Draudiko atsakomybė ribojama jo prisiimama draudimo rizika, taip pat bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, be to, ji negali būti didesnė, nei paties atsakingo už žalą asmens atsakomybė (CK 6.254 str.). Žalos atlyginimo teisiniuose santykiuose privalu nustatyti visas sąlygas asmens civilinei atsakomybei, atitinkamai jo draudiko sutartinei atsakomybei, taikyti. Šiuo atveju asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė buvo identifikuota ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kurioje nustatyta, jog 2009-10-27, Kaune Jonavos g. 178, pėsčiųjų perėjoje D. L. vairuojamu automobiliu buvo partrenktas pėsčiasis J. Ž., ikiteisminio tyrimo metu D. L. pripažino kaltę dėl jai pareikšto įtarimo pagal BK 281 str. 1 d. Nustatytinas ir priežastinis ryšis tarp veiksmų ir atsiradusių padarinių, kas taip pat nagrinėjamos bylos atveju neginčijama. Taigi, netekto darbingumo išmokos mokėjimą nukentėjusiam sąlygojo apelianto draudėjo sukeltas eismo įvykis, suteikęs nukentėjusiajam teisę, o ieškovui pareigą išmokėti minėtą socialinio draudimo išmoką.

17Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai siaurina savo atsakomybės ribas, teigdamas, jog jis neturi pareigos atlyginti nukentėjusiajam asmeniui padarytos žalos, kurią ieškovas įvertino kaip nukentėjusiajam asmeniui išmokėtą 2 615,33 Lt nedarbingumo pensiją. Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime nurodė, jog socialinio draudimo išmokos gali būti įskaičiuojamos į žalos atlyginimą, taigi ir išreikalautos iš kaltųjų asmenų išmokančios jas institucijos naudai. Tokių socialinių išmokų mokėjimas siejamas su asmenų laikinu ar nuolatiniu, visišku ar daliniu nedarbingumu. Tokia aplinkybė eliminuoja arba ženkliau apriboja jiems galimybę paties gauti reikiamų pajamų pragyvenimui. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime buvo konstatuota ir tai, kad CK 6.290 str. 1 d. nurodytos „socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais“, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme) numatytos išmokos, mokamos apdraustajam ar jo šeimos nariams apdraustojo sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, inter alia ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpa, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, netekto darbingumo periodinė kompensacija, vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, ligos pašalpa, našlaičių pensija. Taigi ieškovo nukentėjusiajam išmokėta socialinė draudimo išmoka – netekto darbingumo periodinė kompensacija patenka į mokėtinų periodinių draudimo išmokų nukentėjusiajam sužalojus sveikatą dėl draudiminio įvykio, dėl kurio pasisakė Konstitucinis Teismas, sąrašą. Vadinasi, ieškovas turi reikalavimo teisę pagal CK 6.290 str. nuostatas į minėtų periodinių išmokų susigrąžinimą tiek iš kaltojo asmens, tiek ir iš jo draudiko (dėl teisinio santykio specifikos – pirmiau į jo draudiką).

18Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog atsakovas draudimo išmokas moka pagal teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, tačiau pažymi, jog atsakovo atsakomybė aiškintina ir kitų CK normų, reguliuojančių civilinę atsakomybę, nuostatų kontekste. Pagal CK 6.290 str. 3 d. nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokos išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jo dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t.y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiajam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Byloje esanti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2011-06-15 pažyma patvirtina, kad nukentėjusiam J. Ž. laikotarpiu nuo 2010-04-23 iki 2010-10-31 buvo išmokėta 2615,33 Lt valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos. Byloje taip pat pateikti duomenys dėl nukentėjusiojo draudžiamųjų pajamų, kuriomis remiantis pirmos instancijos teismas įvertino nukentėjusiojo prarastas pajamas dėl įvykusio eismo įvykio ir konstatavo, kad ieškovas atlygino nukentėjusiajam dalį žalos ir įgijo subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį kaip tai numato CK 6.290 str. 3 d. bei TPVCAPDĮ 19 str. 10 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog argumentų dėl nukentėjusiojo draudžiamųjų pajamų duomenimis apskaičiuotos ir prašomos atlyginti žalos dydžio nepagrįstumo byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl išmokėtos socialinio draudimo išmokos – netekto darbingumo pensijos priteisimo.

19Ginčydamas pirmos instancijos teismo sprendimą, apeliantas nurodo, jog draudimo išmoka šiuo atveju apskaičiuotina pagal Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 9 p., kuris numato, jog asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju nukentėjusiam asmeniui eismo įvykio metu patirtą žalą atlygino ne darbdavys, o socialinio draudimo įstaiga, kuri nukentėjusiam asmeniui išmokėtą nedarbingumo pensiją apskaičiavo pagal specialią, teisės aktuose nustatytą tvarką, todėl šiuo atveju pagrindo skaičiuoti žalą pagal vidutinį darbo užmokestį nėra. Ieškovas prašomos priteisti žalos dydį pagrindė į bylą pateikdamas pažymą apie išmokėtą nedarbingumo pensiją nukentėjusiam už laikotarpį nuo 2010-04-23 iki 2010-10-31, tuo tarpu apeliantas neįrodė, kad ieškovas būtų kompensavęs nukentėjusiajam daugiau žalos, nei jis realiai patyrė.

20CK 1.127 str. 1 d. numatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kuria asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2010-12-01 kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, o atsakovas 2010-12-17 raštu atsisakė išmokėti prašomą sumą. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo atsakovui atsisakius mokėti išmoką pagal ieškovo reikalavimą, t.y. gavus atsakovo 2010-12-17 raštą. Ieškovui pareiškus ieškinį 2011-06-23 nebuvo praleistas ieškinio senaties terminas, todėl apelianto argumentai dėl senaties termino praleidimo atmetami.

21Aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro prielaidų pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

22Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje nepriteisiamos sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

24Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo AAS „Gjensidige... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2615,33 Lt... 5. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-08-02 sprendimu ieškinį tenkino –... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo... 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus miesto 2... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 12. Apeliacinis skundas atmetamas.... 13. Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 14. Kaip matyti iš ieškinio reikalavimo faktinį pagrindą sudarančių... 15. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog ieškovas neįrodinėjo atsakovo... 16. Draudiko atsakomybė ribojama jo prisiimama draudimo rizika, taip pat... 17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai siaurina... 18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog atsakovas... 19. Ginčydamas pirmos instancijos teismo sprendimą, apeliantas nurodo, jog... 20. CK 1.127 str. 1 d. numatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo... 21. Aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro prielaidų pakeisti ar... 22. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje... 23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325... 24. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti...