Byla e2-866-823/2017
Dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Pelfas“ iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pelfas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Pelfas“ iškėlimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Apeliacinėje byloje nagrinėjamas klausimas dėl termino atskirajam skundui dėl pirmosios instancijos teismo nutarties paduoti atnaujinimo.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Pelfas“ bankroto bylą. Atsakovė UAB „Pelfas“ 2017 m. kovo 21 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties, prašydama priimti naujus įrodymus, nutartį dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą.
  3. Apeliantė taip pat prašė teismo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Nurodė, kad jai nebuvo pranešta apie teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, o teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla, nuorašas jai įteiktas tik 2017 m. kovo 13 d.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Pelfas“ prašymo dėl procesinio termino atnaujinimo ir atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties grąžino apeliantei.
  2. Teismas sprendė, kad atsakovė nenurodė svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą procesinį terminą paduoti atskirąjį skundą. Priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Pelfas“ iškėlimo, procesiniai dokumentai buvo siųsti atsakovei jos deklaruotos buveinės adresu. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį išsiuntus minėtu adresu, atsakovė ją atsiėmė. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2017 m. kovo 2 d. 08.20 val. teismas pranešė specialiame interneto tinklapyje teismai.lt.
  3. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė nenurodė jokių naujų aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovei nepagrįstai iškelta bankroto byla.

6III. Atskirojo skundo argumentai

7

  1. Atsakovė UAB „Pelfas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį ir termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo klausimą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbios priežasties, nes atsakovė nežinojo apie bylos nagrinėjimą teisme ir procesinio sprendimo priėmimą. Teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo kopija atsakovei buvo įteikta tik 2017 m. kovo 13 d. Apie vykstantį teismo procesą atsakovė nebuvo informuota. Su Valstybine mokesčių inspekcija dėl skolos grąžinimo atsakovė bendravo nuolat. Pareiškėja apeliantei nepranešė apie vykstantį teismo procesą, nors turėjo žinoti, kad teismo dokumentai jai neįteikti. Procesiniai įstatymai įpareigoja šalis elgtis sąžiningai, todėl tokia pareiškėjos pozicija prieštarauja įstatymui.
    2. Teismas nepagrįstai pasisakė dėl įrodymų, patvirtinančių, kad bankroto byla apeliantei buvo iškelta nepagrįstai. Toks klausimas neturėtų būti svarstomas šioje proceso stadijoje. Priimti ir vertinti naujus įrodymus byloje yra tik apeliacinės instancijos teismo kompetencija, todėl pirmosios instancijos teismas neturi spręsti dėl šių įrodymų tinkamumo ir pagrįstumo.
    3. Teismui pateikti patikslinti įmonės balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, kad atsakovė yra moki ir gali vykdyti įsipareigojimus. Įmonė turi 237 844 Eur vertės turto, ši suma yra padidėjusi nuo 2016 m. gruodžio mėnesio, kada įmonė turėjo tik 226 245 Eur turto. Atsakovė nėra sudariusi jokių sandorių, kurie blogintų jos padėtį. Visa įmonės veikla yra nukreipta į pelno gavimą, turto didinimą ir kuo greitesnį atsiskaitymą su kreditoriais.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti praleistą procesinį terminą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
  2. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Įstatymas neapibrėžia, kokios termino praleidimo priežastys yra pripažįstamos svarbiomis, todėl teismas kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, šį klausimą sprendžia savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir apelianto pateiktus įrodymus.
  3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo procesinį sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti pažeidimo pobūdį šį pažeidimą lėmusių aplinkybių prasme, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2007).
  4. Teigdama, kad terminą atskirajam skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, apeliantė nurodo, jog apie bankroto bylos iškėlimą sužinojo tik 2017 m. kovo 13 d., kai jai buvo įteikta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, nes apie teismo procesą jos tinkamai neinformavo nei pareiškėja, nei pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės teiginiais nesutinka.
  5. Pagal CPK 122 straipsnio 2 dalį, juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą adresą. Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnis).
  6. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalį, kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo.
  7. Tiek paminėtos CPK, tiek ĮBĮ nuostatos tinkamu procesinių dokumentų įteikimu juridiniam asmeniui pripažįsta atitinkamų dokumentų išsiuntimą juridinio asmens registruotos buveinės adresu. Tokie dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui ypatumai nulemti to, jog būtent juridiniam asmeniui tenka pareiga tinkamai nurodyti viešuosiuose registruose savo buveinės adresą, taip pat užtikrinti, kad šiuo adresu siunčiamus dokumentus būtų galimybė realiai įteikti. To nepadaręs juridinis asmuo prisiima riziką, kad atitinkami dokumentai pagal įstatymą bus laikomi tinkamai įteiktais, nepriklausomai nuo to, jog realiai juridinis asmuo šių dokumentų negavo.
  8. Bylos duomenys patvirtina, kad tiek pareiškėjos įspėjimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek teismo pranešimas apie pareiškimo priėmimą teisme apeliantei buvo siunčiami jos registruotos buveinės adresu. Apeliantės atskirajame skunde nurodytas tas pats jos buveinės adresas, be to, būtent šiuo adresu jai buvo įteikta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad apeliantė negali remtis savo teisių pažeidimu, kadangi procesiniai dokumentai apeliantei buvo siunčiami įstatymų nustatyta tvarka ir apeliantės nepasiekė dėl jos pačios kaltės.
  9. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, kad pareiškėja jos atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2017 m. vasario 8 d. informavo bylą nagrinėjantį teismą apie apeliantės prašymo dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo nagrinėjimą ir tuo pagrindu prašė sustabdyti klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo svarstymą. 2017 m. kovo 1 d. pareiškėja pateikė prašymą nagrinėti bylą iš esmės, atsižvelgdama į tai, kad VMI 2017 m. vasario 24 d. priėmė sprendimą neišdėstyti atsakovės mokestinės nepriemokos. Taigi, pareiškėja informavo bylą nagrinėjantį teismą apie tarp šalių vykstančias derybas ir jų baigtį.
  10. Pagal CPK 133 straipsnio 3 dalį, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį turi būti skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos. Bylos duomenys patvirtina, kad teismo pranešimas apie 2017 m. kovo 2 d. 08.20 val. rašytinio proceso tvarka vyksiantį teismo posėdį buvo nustatyta tvarka paskelbtas 2017 m. vasario 3 d., todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad apie bankroto bylos iškėlimo klausimo svarstymą ji nebuvo tinkamai informuota.
  11. Pasisakydamas dėl apeliantės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo klausimą, nepagrįstai vertino įrodymus dėl apeliantės mokumo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad su tuo susiję pirmosios instancijos teismo argumentai pateikti tik kaip papildomi, todėl net ir sutikus su apeliantės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantės teikiamus įrodymus apie jos mokumą, peržengė savo kompetencijos ribas, tai nesudarytų pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, negalėjo atsižvelgti ir į šias aplinkybes.
  12. Teismo procesas nėra savitikslis, jo paskirtis – teisingai išspręsti kilusį ginčą, nagrinėjamu atveju – dėl atsakovės (ne)mokumo. CPK 328 straipsnis imperatyviai draudžia naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo procesinį sprendimą formaliais pagrindais, o pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas gali būti pagrindu panaikinti teismo procesinį sprendimą tik tuo atveju, jei dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Taigi, apeliantės mokumo klausimas šiuo atveju yra esminis vertinant apeliacinio proceso, pradėto pagal jos atskirąjį skundą, perspektyvas – net jei apeliantės nurodomi procesiniai pažeidimai būtų įrodyti, tai nesudarytų pagrindo panaikinti teismo nutartį iškelti apeliantei bankroto bylą jei apeliacinės instancijos teismas nenustatytų, kad apeliantės (ne)mokumo klausimas buvo išspręstas neteisingai.
  13. Pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą, sutikdamas su atskiruoju skundu teismas gali pats pasinaikinti ginčijamą nutartį. Tai reiškia, kad, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismui įstatymu taip pat suteikta teisė vertinti su atskiruoju skundu naujai pateiktus įrodymus, nors galutinio šių įrodymų vertinimo teisė palikta apeliacinės instancijos teismo kompetencijai (CPK 344 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
  14. Atsižvelgiant į pagrindinį teismo proceso tikslą – įvykdyti teisingumą konkrečioje byloje, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad termino apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti klausimas neturi būti sprendžiamas formaliai ir asmeniui iš esmės turėtų būti suteikiama teisė į teismo procesinio sprendimo peržiūrą tais atvejais, kai yra pagrįstas pagrindas manyti, jog spręsdamas atitinkamą klausimą pirmosios instancijos teismas padarė teisės ar fakto klaidą. Tuo pačiu konstatuotina, kad apeliacinio proceso perspektyvos klausimas, nors ir įstatyme nenurodytas tarp aplinkybių, kurias teismas turi vertinti spręsdamas termino apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti atnaujinimo klausimą, teismo, sprendžiančio šį klausimą, gali būti analizuojamas ir pateikiamas kaip papildomas argumentas sprendimui dėl procesinio termino (ne)atnaujinimo pagrįsti.
  15. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai