Byla 3K-3-110/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Algio Norkūno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. L. (K. L.) kasacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. liepos 10 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutarties, kuriomis atsisakyta priimti atsakovo K. L. apeliacinį skundą, peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui K. L. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo; byloje išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2006 m. gegužės 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo bylos dalis dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pripažinti atsakovą ieškovės sūnaus tėvu buvo nutraukta, atsakovui pareiškimu pripažinus tėvystę po DNR ekspertizės atlikimo, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui buvo patenkintas visiškai: priteistas išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimas nuo vaiko gimimo dienos (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 7169,74 Lt; išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 513,33 Lt nuo 2006 gegužės 15 d. iki sūnaus pilnametystės.

52006 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme buvo gautas atsakovo apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 15 d. sprendimo peržiūrėjimo. Atsakovo apeliacinis skundas nebuvo priimtas, prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkintas, nes terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2006 m. liepos 10 d. nutartimi atsakovo prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkino, apeliacinio skundo nepriėmė. Atsakovo advokatas nurodė, kad apeliacinis skundas buvo paduotas tik 2006 m. birželio 15 d., t. y. praleidus įstatyme nustatytą terminą viena diena, dėl laiko trūkumo ir finansinių sunkumų gauti lėšų žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti. Teismas nurodė, kad terminas apeliaciniam skundui pateikti baigėsi 2006 m. birželio 14 d., atsakovo nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti, nėra svarbios, todėl nėra pagrindo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. 2006 m. gegužės 15 d. pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodyta sprendimo apskundimo tvarka ir terminas. Atsakovui per nustatytą terminą nebuvo jokių kliūčių surašyti ir paduoti apeliacinį skundą bei surasti lėšų žyminiam mokesčiui už skundą sumokėti. Apeliacinis skundas, surašytas 2006 m. birželio 14 d., o paduotas 2006 m. birželio 15 d., todėl atsakovas, negalėdamas skundo jo surašymo dieną asmeniškai atnešti į teismą, turėjo galimybę išsiųsti jį paštu. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimą, neturi reikšmės, jog skundas paduotas pavėlavus tik vieną dieną. Protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai įpareigoja atsižvelgti ne tik į atsakovo, be svarbių priežasčių praleidusio procesinį terminą, interesus, bet ir į ieškovės teisėtus lūkesčius, kad sprendimas, dėl kurio per 30 dienų nebuvo paduotas apeliacinis skundas, turi įsiteisėti.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo atskirąjį skundą, 2006 m. spalio 11 d. nutartimi Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. liepos 10 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas, nurodęs, jog terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl laiko trūkumo ir finansinių sunkumų, teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių nurodytų priežasčių buvimą. Atsakovas dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame buvo paskelbtas teismo sprendimas ir išaiškinta jo apskundimo tvarka, todėl nuo pat teismo sprendimo paskelbimo dienos buvo susipažinęs su teismo sprendimu, žinojo apskundimo terminus, taip pat tai, kad apeliacinio skundo padavimas susijęs su tam tikromis finansinėmis išlaidomis. Atsakovas turėjo pakankamai laiko surasti lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti. Be to, jis turėjo teisę prašyti atidėti arba iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad procesinio termino praleidimo trukmė neturi reikšmės sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovas prašo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismo nutartis panaikinti ir patenkinti prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendę teismai, atsisakydami priimti apeliacinį skundą, kaip pateiktą praleidus įstatyme nustatytą terminą šiam skundui paduoti, pažeidė procesinių terminų pabaigą reglamentuojančias CPK normas, ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtų nutarčių byloje priėmimui, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad finansiniai sunkumai nėra laikytini svarbia priežastimi terminui apeliaciniam skundui paduoti atnaujinti, nes kasatoriui, kurio pajamos per mėnesį yra apie keturis šimtus litų, buvo sunku surinkti reikiamą sumą atstovavimo ir teismo išlaidoms padengti, tai lėmė, kad apeliacinis skundas buvo rengiamas paskutinėmis dienomis. Ta aplinkybė, kad apeliacinis skundas buvo surašytas ir pasirašytas paskutinę termino dieną, tačiau išsiųstas kitą dieną, laikytina klaida. Kasatorius iš esmės procese elgėsi sąžiningai, nesiekė tyčia praleisti termino, domėjosi bylos eiga, tačiau dėl klaidos išsiuntė procesinius dokumentus kitą dieną. Teismai nevertino praleisto termino trukmės, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę. Taip pat svarbu atsižvelgti į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui. Be to, prašomas atnaujinti terminas yra susijęs su iš šeimos teisinių santykių kylančiais ginčais, todėl teismai, nepaisę šios aplinkybės, nevertino kad formaliais pagrindais atmetant prašymą būtina atsižvelgti į nagrinėjamos bylos specifiką siekiant užtikrinti viešąjį interesą.

11Atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikta.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje nustatytos aplinkybės

14Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2006 m. gegužės 15 d. sprendimu patenkino ieškovės ieškinį ir, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė turi ribotas galimybes teikti išlaikymą sūnui, bei į atsakovo galimybę gauti vidutinio šalies mastu dydžio darbo užmokestį, priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui po 513,33 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimą – 7169,74 Lt. Atsakovas 2006 m. birželio 15 d. pateikė apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo. Terminas apeliaciniam skundui paduoti baigėsi 2006 m. birželio 14 d. Teismai, laikydami, kad atsakovo apeliacinis skundas paduotas praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą ne dėl svarbių priežasčių, atsisakė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

15V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde keliami procesinių teisės normų, reglamentuojančių termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

17Teismas, spręsdamas šiuos klausimus, turi atsižvelgti į tai, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Tokią nuostatą patvirtina Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijos Nr. R (95)5 „Dėl apeliacijos sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“, kurių 1 straipsnyje pažymėta, kad iš principo šalims turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Dėl tokio teisės į apeliaciją reikšmingumo, sprendžiant byloje dalyvavusio asmens apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliacinio skundo padavimu įstatyme nustatyta tvarka, visais atvejais svarstytina, ar šios tvarkos nesilaikymas konkrečiu atveju gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir taip nulemti bylos dalyviui galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka nesudarymą.

18Pažymėtina, kad sprendžiant praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą būtina atsižvelgti į tikslus, kurių siekta įstatymu nustatant teismo sprendimų apeliacinio apskundimo terminus, t. y. užtikrinti teismo sprendimų, kartu ir civilinių teisinių santykių stabilumą. Dėl to praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, kai jo praleidimo priežastys yra svarbios. Ar apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir apelianto pateiktus įrodymus (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 78 straipsnis, 307 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti pažeidimo pobūdį šį pažeidimą lėmusių aplinkybių prasme, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Teisėjų kolegija, vertindama visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste tai, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas viena diena, t. y. minimaliai, kad atsakovui teisinė advokato pagalba buvo suteikta tik likus kelioms dienoms iki termino apeliaciniam skundui paduoti pabaigos (b. l. 144) ir kt., pažymi, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis atsakovas neturėtų prarasti vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka. Remiantis aptartais argumentais, skundžiamos teismų nutartys, kuriomis iš esmės formaliais pagrindais atsisakyta atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, naikinamos dėl netinkamo procesinės teisės normų (CPK 307 straipsnio 2 dalis) taikymo, atsakovo prašymas tenkinamas ir terminas apeliaciniam skundui dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 15 d. sprendimo peržiūrėjimo paduoti atnaujinamas (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 4 dalis). Kiti apeliacinio skundo priėmimo klausimai perduodami spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 315 straipsnis).

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 362 straipsniu,

Nutarė

20Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. liepos 10 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti, atnaujinti terminą atsakovo K. L. apeliaciniam skundui paduoti. Kitus apeliacinio skundo priėmimo klausimus perduoti spręsti Vilniaus m. 2-ajam apylinkės teismui.

21Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2006 m. gegužės 15 d. priėmė... 5. 2006 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme buvo gautas... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2006 m. liepos 10 d. nutartimi atsakovo... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu atsakovas prašo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismo... 11. Atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikta.... 12. Teisėjų kolegija... 13. IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje nustatytos aplinkybės... 14. Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2006 m. gegužės 15 d. sprendimu... 15. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 16. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus... 17. Teismas, spręsdamas šiuos klausimus, turi atsižvelgti į tai, kad tinkamo... 18. Pažymėtina, kad sprendžiant praleisto apeliacinio skundo padavimo termino... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 20. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. liepos 10 d. nutartį ir Vilniaus... 21. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...