Byla B2-965-372/2017
Dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo BUAB „MP ir partneriai“ bankroto administratoriaus įgaliotinės prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu ir

Nustatė

2

  1. Bankroto administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti bankrotą tyčiniu šiais pagrindais :
    1. Įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.
    1. Įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos.
    1. Teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
  1. Bankroto administratorius nurodo, kad BUAB „MP ir partneriai“ skolos kreditoriams pradėjo kauptis jau nuo 2013 m.: 2013 m. spalio 30 d. skola Panevėžio teritorinei darbo biržai sudarė 49 898,05 Eur; skola VMI prie LR FM 2014 m. birželio 25 d. sudarė 14 058,83 Eur neįskaitant delspinigių; skola AB Šiaulių bankas 2014 m. spalio 13 d. sudarė 24 301,79 Eur; skola Panevėžio rajono ŽŪB „Atžalynas“ 2015 m. balandžio 22 d. sudarė 15 000,00 Eur.; skola VSDFV Šiaulių skyrius 2015 m. spalio 15 d. sudarė 28 157,35 Eur; skola antstoliui A. B. 2016 m. vasario 3 d. sudarė 278,28 Eur.
  1. Sąmoningi buvusiu įmonės vadovu P. P. ir laikinai ėjusio vadovo pareigas M. P. veiksmai neperduodant bankroto administratoriui įmonės turto, užkerta kelių įmonės bankroto administratoriui vykdyti BUAB „MP ir partneriai“ bankroto procedūras bei nesuteikia galimybės bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, kas yra vienas iš pagrindiniu bankroto bylos iškėlimo tikslu. P. P. ir M. P. neperduodant įmonės turto, nėra galimybės patenkinti jokiu BUAB „MP ir partneriai“ kreditoriniu reikalavimu.
  1. Buvęs įmonės vadovas ir akcininkas P. P. bei faktinis vadovas ir akcininkas M. P. buvo atsakingas už tinkamos įmonės finansinės apskaitos vedimą, laiku teikiamas finansines ataskaitas, metinį pranešimą Juridinių asmenų registrui, o iškėlus bankroto bylą, turėjo tinkamai perduoti visus buhalterinės apskaitos dokumentus bankroto administratoriui, tačiau šių pareigų neįvykdė.
  1. Bankroto administratorius daro išvada, kad BUAB „MP partneriai“ vadovas P. P. bei faktinis vadovas M. P. neįvykdė įstatymuose ir įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytu pareigu, susijusiu su įmonės valdymu, sąmoningai blogino bendrovės finansine padėti, netinkamai tvarkė bendrovės buhalterinius dokumentus, galimai jų neišsaugojęs, dėl ko nėra galimybės nustatyti tikrosios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimu dydžio.
  1. LR IBĮ 20 str. 2 d. 1 p. įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Nagrinėjamu atveju, buvęs BUAB „MP ir partneriai“ vadovas P. P. ir laikinai einantis vadovo pareigas M. P. (faktinis įmonės vadovas) neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei inicijavimo.
  1. BUAB „MP ir partneriai“ buvusių vadovų pasyvumą ir aplaidumą valdant UAB „MP ir partneriai“ įrodo ir tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi nagrinėjant VSDFV Šiaulių skyriaus ieškinį dėl UAB „MP ir partneriai“ keltinos bankroto bylos, UAB „MP ir partneriai“ buvo įpareigota pateikti teismui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus,

    3kreditorių ir debitoriu sąrašus, duomenis apie įmonės turtą, tačiau nei UAB „MP ir partneriai“ nei įmonės vadovui teismo siustu dokumentu įteikti nepavyko, todėl teismas, spręsdamas klausima dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, vadovavosi VSDFV Šiaulių skyrius pateiktais įrodymais.

    4

  1. Įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą, bankroto administratorius sprendžiama, kad BUAB „MP ir partneriai“ bankrotas atitinka IBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nurodytus tyčinio bankroto požymius bei teismų praktikoje suformuotus tyčinio bankroto požymius. Atsižvelgiant į tai, kad neperduoti įmonės dokumentai, bankroto administratorius neturi galimybės patikrinti LR ĮBĮ 20 str. 3 d. numatytų prezumpcijų dėl tyčinio bankroto. Bankroto administratorius pažymi, kad BUAB „MP ir partneriai“ veiklą nurodytais aspektais galima būtų patikrinti ir įvertinti tik buvusiems įmonės vadovams perdavusius BUAB „MP ir partneriai“ dokumentus, kas šiai dienai piktavališkai vengiama daryti.

5Prašymas tenkintinas.

  1. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš požymių, kurie išvardinti ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Kadangi bankroto bylos nagrinėjimas yra iš dalies viešąjį interesą ginantis procesas, teismas turi teisę ir net pareigą pats rinkti įrodymus, kurių nėra gavęs bankroto administratorius. Toks teismo elgesys neperžengia reikalavimų ribų ir šalių lygiateisiškumo principo.
  1. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios tapusios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  1. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tokia išvada, be kita ko, darytina iš ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies, pagal kurią, minėta, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu tik esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems tyčinio bankroto požymiams. Taigi, jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 30, 31 punktus).
  1. Įmonės vadovo neteisėti veiksmai gali pasireikšti ne tik neteisėtu veikimu, bet ir aplaidžiu neveikimu. Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Vedama buhalterinė apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal BAĮ 19 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. BAĮ 21 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, jų teikimą atsako ūkio subjekto vadovas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti priežastis, lėmusias apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).
  1. Kaip matyti iš Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. baudžiamojo įsakymo, P. P. buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje, bei baudžiamąjį nusižengimą, numatytą to paties kodekso 245 straipsnyje. Teismo baudžiamajame įsakyme pripažinta, kad P. P., būdamas UAB „MP ir partneriai“ direktoriumi ir atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, neišsaugojo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. Jis 2017 m. balandžio mėnesį perdavė buhalterinius dokumentus sūnui M. P., kuris juos vežiojosi automobilyje. Automobilis ir jame esantys dokumentai 2017 m. gegužės 17 d. sudegė.
  1. Teismas taip pat daro išvadą, kad ir iki bankroto bylos iškėlimo buhalterinė apskaita buvo vykdoma blogai, dokumentai netvarkomi. Už šios pareigos užtikrinimą buvo atsakingas pats P. P., kuris tuo pačiu buvo ir akcininkas. Kad dokumentai buvo netvarkomi, buhalterinė apskaita vedama aplaidžiai, teismas daro išvadą ir iš to, kad iš viso įmonės dokumentų iki gaisro buvo tik du maišeliai ir 1 dėžutė su segtuvais. Nustačius, kad įmonė veikė nuo 2011 iki 2016 metų, joje dirbo iki 20 darbuotojų, buhalterinės apskaitos dokumentų turėjo būti žymiai daugiau, net jei jie buvo skaitmenizuoti ir įtraukti į kompiuterines programas.
  1. Kaip matyti iš teismo baudžiamojo įsakymo, 2017 m. gegužės 22 d. specialisto išvadoje Nr.5-4/46 nurodyta, kad UAB „MP ir partneriai“ neišsaugojo 2011-09-07 – 2016-08-09 laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už šį laikotarpį. Baudžiamajame įsakyme nustatyta, kad pats P. P. pripažino, jog maždaug nuo 2015 metų įmonė nebeturėjo jokio žmogaus, kuris tvarkytų buhalterinę apskaitą. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nevykdant jokios apskaitos, įmonės veikla negalėjo būti tinkamai vykdoma. Net jei ir buvo atliekami darbai, chaotiškas lėšų naudojimas vedė bendrovę prie bankroto, o tokiu atveju teismas sprendžia, kad tai buvo daroma tyčia, vengiant mokėti mokesčius valstybei, atsiskaityti su kreditoriais.
  1. Ruošdamas ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui, bankroto administratorius nustatė, kad buvo atlikti du VMI operatyvūs patikrinimai (bankroto bylos b.l.142-144, 1 t.). 2015-05-12 patikrinimo metu buvo vykdoma buhalterinė apskaita, VMI darbuotojai turėjo galimybę įvertinti įmonės veiklą. Šiame akte buvo nustatyta, kad bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, pažeidė CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas.
  1. 2016-02-05 VMI atlikto operatyvaus patikrinimo pažymoje konstatuota, kad jau nebuvo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai ir jų registrai. Teismas sprendžia, kad buhalterinė apskaita nebebuvo vedama, o kilęs gaisras 2017-05-21 yra tik patogus būdas išvengti dokumentų pateikimo bankroto administratoriui. Antra vertus, nėra jokių objektyvių įrodymų, kad sudegusiame automobilyje buvo tikrai vežiojami visi įmonės dokumentai, kurių turėjo būti nepalyginamai daugiau, nei dėžutė su segtuvais ir 2 maišeliai.
  1. Teismas sprendė, kad iki bankroto bylos iškėlimo įmonės valdymo organai nesiėmė radikalesnių būdu įmonės veiklos aktyvinimui, pvz., nebandė spręsti galimybės įmonę restruktūrizuoti. Vietoj to atsakovės vadovai paliko ją be apskaitos tvarkymo, nebeteikė būtinų duomenų Registrų centrui. Iš esmės teismas sprendžia, kad tokie valdymo organų veiksmai leidžia daryti išvadą, kad jų veiksmai vedė įmonę į bankrotą, tyčia palikus ją savieigai.
  1. Kadangi bankroto administratoriui nebuvo perduoti jokie dokumentai, teismas net neturi galimybės vertinti vadovų ir akcininkų veiksmų, kuriais jie galimai ir lėšomis rėmė įmonę. Operatyvaus patikrinimo metu buvo kalbama apie tai, kad P. P. įmonei suteikė lėšų, tačiau nėra galimybių patikrinti, ar tos lėšos buvo nukreiptos įmonės veiklai vystyti. Antra vertus, įmonės valdymo organai net nesiėmė jokių veiksmų turėto įmonės turto perdavimui bankroto administratoriui. Teismo įsakyme P. P. nurodė, kad išliko dalis įmonės turto - krovininė automašina, šiaudų granulių linija, presas, įrengta parduotuvė su baldais. Šis turtas yra ( - ). Tokiu atveju bet koks protingas verslininkas jį neabejotinai perduotų bankroto administratoriui, užuot skubiai įforminęs ištuoką ir dalinantis turtą, jį iš esmės skiriant buvusiai sutuoktinei.
  1. Taigi, teismas sprendžia, kad didžiausias įmonės akcininkas ir vadovas P. P., turintis 4/5 dalis akcijų, net turėdamas sveikatos problemų, apie kurias tik kalbama, bet jokie dokumentai nepateikinėjami, tyčia privedė įmonę prie bankroto. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad įmonės bankrotas pripažintinas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas.
  1. Kiti bankroto administratoriaus nurodyti tyčinio įmonės bankroto pagrindai nesuteikia galimybės tenkinti jo prašymą. Pagal juos bankroto administratorius turėtų galimybę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš valdymo organų ir/arba akcininkų. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius, tačiau tik formaliuoju požiūriu, nes, vertinant byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, negalima daryti išvados, kad jos vadovas (kasatorius) atliko veiksmus, kuriais siekė privesti įmonę iki nemokumo ir bankroto (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

6Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, CPK 290-291 straipsniais, teismas

Nutarė

7Pripažinti bankrutavusios UAB „MP ir partneriai“ (įmonės kodas 302663901) bankrotą tyčiniu.

8Pavesti bankrutavusios UAB „MP ir partneriai“ bankroto administratoriui ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo.

9Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiųsti Šiaulių apygardos prokuratūrai, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

10Šios nutarties kopijas išsiųsti BUAB „MP ir partneriai“ bankroto administratoriui, P. P., M. P..

11Įpareigoti bankroto administratorių apie šios nutarties priėmimą informuoti visus įmonės kreditorius.

12Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai