Byla 2-353-372/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo teisėja Birutė Simonaitienė, sekretoriaujant Dianai Tarozienei, dalyvaujant ieškovės atstovui A. S., atsakovui E. K., jo atstovei adv. V. K.,

2žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios UAB „Martynas ir partneriai“ ieškinį atsakovui E. K. dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

3Šalių ir jų atstovų paaiškinimai

4Ieškovės atstovas prašė priteisti iš atsakovo 62081,07 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Nagrinėjant bylą, ieškovo atstovas sumažino reikalavimus iki 58218,22 Lt. Jis nurodė, kad atsakovas buvo bankrutavusios UAB „Martynas ir partneriai“ direktorius. Perėmus dokumentus ir turtą, administratoriaus įgaliotinis nustatė, kad 2009 m. rugpjūčio 31 d. Avanso apyskaitos duomenimis, įmonėje turėjo būti 62081,07 Lt likutis. Atsakovas šių pinigų nepateikė. Kreditoriai pavedė administratoriui kreiptis į teismą.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Jis nurodė, kad Avanso apyskaitas pasirašinėjo, tačiau nesitikslino, kas jose parašyta, pasitikėjo buhaltere. Pinigus imdavo iš banko kortelės grynais ir pirkdavo medieną iš urėdijų. Grynais pinigais mokėjo ir vienam verslininkui iš ( - ). Niekada nebuvo taip, kad jis imtų pinigus savo poreikiams. Atsakovas nurodė, kad nuo pat įmonės veiklos pradžios 2005 metais buvo tokia tvarka, kad jis imdavo pinigus grynais, o po to atsiskaitydavo. 2009 metais nurodyti apyskaitoje pinigai atsikėlė iš ankstesnių metų, todėl viskas turi būti padengta. Dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui.

6Teismo padarytos išvados ir argumentai

7Teismas nustatė, kad atsakovas buvo ieškovės direktorius iki įmonės bankroto bylos iškėlimo. Jis kaip atskaitingas asmuo pagal banko kortelę imdavo grynus pinigus ir jais atsiskaitinėjo už prekes ir paslaugas. Jis privalėjo pateikti buhalterijai dokumentus, patvirtinančius išleistų pinigų pagrįstumą. Nepateikus šių dokumentų, nepatvirtintų pinigų likutis buvo forminamas avanso apyskaitose. Paskutinėje avanso apyskaitoje 2009 m. rugpjūčio 31 d. buvo užfiksuota, kad įmonės avansu paimtų pinigų likutis sudaro 62081,07 Lt.

8Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės valdymo organu lemia tai, jog daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo pagrindu. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-444/2009). Pagal įstatyminį reguliavimą juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 str.), o šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. UAB „Martynas ir partneriai“ įstatuose nurodyta, kad bendrovės vadovas (direktorius) yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (4.3 p.) (8 b.l.). Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi UAB „Martynas ir partneriai“ buvo iškelta bankroto byla. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies nuostatas, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka.

10Sprendžiant ginčą šioje byloje, pripažintina, kad jis nagrinėtinas pagal CK normas. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t.y. neperdavė bankroto administratoriui pinigų, kurie nustatyti pagal Avanso apyskaitas. Lėšos atsakovui buvo išduodamos iš kasos pagal Kasos išlaidų orderius (72 – 77 b.l.) kaip atskaitingam asmeniui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 buvo patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taikylės, kurių 10 punkte numatyta, kad ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Liudytoja I. Ž. patvirtino, kad pinigus atsakovas imdavo iš savo banko kortelės ir vėliau pateikdavo dokumentus, patvirtinančius, kur šie pinigai buvo panaudoti. Tos sumos, kurios nebuvo pagrįstos dokumentais, kaip skolos buvo fiksuotos avanso apyskaitose. Liudytoja paaiškino, kad jei atsakovas būtų pateikęs visus išlaidas patvirtinančius dokumentus, avanso apyskaitoje skolos likutis nebūtų atsiradęs iš viso. Ginčijama suma buvo užfiksuota 2009 m. rugpjūčio 31 d. Balanse, eilutėje II.3 (12 – 14 b.l.). Liudytoja taip pat patvirtino, kad ne kartą reikalavo iš atsakovo, kad pateiktų dokumentus, kur panaudoti gauti pinigai, tačiau tai nebuvo padaroma. Liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, todėl pripažintina, kad atsakovas pažeidė minėto nutarimo nuostatas, o tai turi būti vertinama kaip jo neteisėti veiksmai, suteikiantys pagrindo ieškovei pateikti ieškinį.

11Žalos dydis nustatytas pagal paties atsakovo pasirašytą 2009 m. rugpjūčio 31 d. Avanso apyskaitą (16 b.l.). Joje nustatyta, kad avanso likutis tą dieną sudarė 62081,07 Lt. Atsakovas turėjo teisę pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad jis įmonės reikmėms panaudojo visas iš kasos paimtas lėšas. Teismas buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą ir pasiūlė atsakovui pateikti papildomus įrodymus. Atsakovas pateikė turimus įrodymus (90 – 97 b.l.), kurie, jo nuomone, pagrindė teiginį, kad jis gautas iš kasos lėšas panaudojo įmonės reikmėms, tačiau nepateikė nurodytų dokumentų buhalterijai. Ieškovės atstovas, susipažinęs su pateiktais atsakovo dokumentais, buvo įpareigotas pateikti papildomus įrodymus, kurie pagrįstų arba paneigtų atsakovo teiginius. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai, gauti iš įmonės buhalterinės apskaitos duomenų, patvirtino, kad bankroto administratoriui, iškėlus bankroto bylą, buvo perduoti dokumentai, kurie paneigia atsakovo teiginius, kad jis pats grynais pinigais mokėjo VĮ Biržų miškų urėdijai, Kupiškio miškų urėdijai, Anykščių miškų urėdijai ir fiziniam asmeniui J. S., tačiau laiku nepateikė buhalterijai dokumentų, patvirtinančių iš kasos paimtų lėšų egzistavimą (94 – 139 b.l.). Administratoriaus pateikti dokumentai patvirtina, kad minėtoms urėdijoms ir fiziniam asmeniu buvo mokama pagal kasos pajamų orderius arba pavedimais, kurie jau buvo užfiksuoti buhalterinėje apskaitoje. Tai reiškia, kad atsakovo pateikti dokumentai nepatvirtina to fakto, kad kasoje atsiradęs trūkumas nepagrįstas analizuotais įrodymais. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad grynais pinigais mokėjo neįvardintam Vokietijos verslininkui, net nenurodydamas, kokiam tikslui ir kokią sumą galimai mokėjo šiam asmeniui. Kaip atidus ir rūpestingas vadovas, atsakovas privalėjo kreiptis į kompetentingas institucijas, jei šis užsienietis paėmė pinigus, o nepateikė produkcijos ar neatliko darbų. Kol tai nėra nustatyta, teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad šios lėšos galimai sunaudotos įmonės poreikiams. Ieškovo atstovas prašo sumažinti reikalavimą 3862,85 Lt suma, kadangi pagal perduotus dokumentus Kupiškio miškų urėdijai turėjo būti sumokėta 81650 Lt, o sumokėta 77788 Lt. Kadangi ji nesikreipė į administratorių ir nepareiškė kreditorinio reikalavimo, ieškovo atstovas mano, kad 3862,85 Lt suma pripažintina kaip atsakovo sumokėta grynais pinigais, neįforminus šios sumos buhalterinėje apskaitoje. Teismas sprendžia, kad kiekviena šalis privalo pagrįsti savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju laikytina, kad atsakovas lėšas panaudojo įmonės poreikiams, su kuo sutinka ieškovės atstovas. Šioje dalyje priimtinas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio ( CPK 42 straipsnio 2 dalis, 139 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

12Atsakovas turėjo teisę prašyti paskirti buhalterinę ekspertizę, tačiau to nepadarė. Į teismo klausimą dėl jos skyrimo, atsakovas nurodė, kad pasitars su advokate. Jis teismo posėdžiuose buvo atstovaujamas advokatės, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad suvokė rašytinių įrodymų rinkimo svarbą.

13Civilinės atsakomybės sąlyga yra būtinas priežasties ir pasekmių ryšys. Šiuo atveju civilinės atsakomybės priežastimi laikytini atsakovo neteisėti veiksmai, jam nesilaikant įstatymo tinkamai tvarkyti gautų iš kasos lėšų apskaitą. Iš jų kilo pasekmės – pareiga atlyginti padarytą žalą.

14Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų pats bendrovės vadovas. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo. Tokiu atveju teismas sprendžia, kad jo kaltės prezumpcija nenuginčyta.

15Tenkinant ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei. Šiuo atveju jas sudaro 1747 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio yra atleista ieškovė ( CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 96 straipsnio 2 dalis) ir 27,11 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Viso bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1774,11 Lt.

16Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

17Ieškinį tenkinti iš dalies.

18Priteisti iš atsakovo E. K. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - )) ieškovei bankrutavusiai UAB „Martynas ir partneriai“ ( įmonės kodas 300122021, buveinė Ragainės g.71, Šiauliai, adresas korespondencijai Aušros al. 66A-22, LT-76233 Šiauliai) 58218,22 Lt (penkiasdešimt aštuonis tūkstančius du šimtus aštuoniolika litų 22 centus) žalos atlyginimo.

19Priteisti iš atsakovo E. K. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - )) ieškovei bankrutavusiai UAB „Martynas ir partneriai“ ( įmonės kodas 300122021, buveinė Ragainės g.71, Šiauliai, adresas korespondencijai Aušros al. 66A-22, LT-76233 Šiauliai) 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 58218,22 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-06-10) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

20Priteisti iš atsakovo E. K. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - )) 1774,11 Lt ( vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt keturis litų 11 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

21Priimti ieškovės bankrutavusios UAB „Martynas ir partneriai“ atsisakymą nuo ieškinio dalies 3862,85 Lt ir šioje dalyje bylą nutraukti.

22Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo teisėja Birutė Simonaitienė, sekretoriaujant... 2. žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės... 3. Šalių ir jų atstovų paaiškinimai ... 4. Ieškovės atstovas prašė priteisti iš atsakovo 62081,07 Lt žalos... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Jis nurodė, kad Avanso apyskaitas... 6. Teismo padarytos išvados ir argumentai... 7. Teismas nustatė, kad atsakovas buvo ieškovės direktorius iki įmonės... 8. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 9. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas... 10. Sprendžiant ginčą šioje byloje, pripažintina, kad jis nagrinėtinas pagal... 11. Žalos dydis nustatytas pagal paties atsakovo pasirašytą 2009 m. rugpjūčio... 12. Atsakovas turėjo teisę prašyti paskirti buhalterinę ekspertizę, tačiau to... 13. Civilinės atsakomybės sąlyga yra būtinas priežasties ir pasekmių ryšys.... 14. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių)... 15. Tenkinant ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi... 16. Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas... 17. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 18. Priteisti iš atsakovo E. K. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - )) ieškovei... 19. Priteisti iš atsakovo E. K. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - )) ieškovei... 20. Priteisti iš atsakovo E. K. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - )) 1774,11 Lt (... 21. Priimti ieškovės bankrutavusios UAB „Martynas ir partneriai“ atsisakymą... 22. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...