Byla 2A-648/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-353-372/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Martynas ir partneriai“ ieškinį atsakovui E. K. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilęs ginčas dėl žalos, padarytos bankrutavusios įmonės direktoriaus veiksmais, atlyginimo.

5Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 62 081,07 Lt žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Nagrinėjant bylą ieškovas sumažino reikalavimus iki 58 218,22 Lt. Nurodė, kad atsakovas buvo bankrutavusios UAB „Martynas ir partneriai“ direktorius. Perėmus dokumentus ir turtą, administratoriaus įgaliotinis nustatė, kad 2009 m. rugpjūčio 31 d. avanso apyskaitos duomenimis įmonėje turėjo būti 62 081,07 Lt likutis. Atsakovas šių pinigų nepateikė. Kreditoriai pavedė administratoriui kreiptis į teismą (1 t. b. l. 1-4).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo E. K. ieškovui bankrutavusiai UAB „Martynas ir partneriai“ 58 218,22 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų procesines palūkanas bei 1 774,11 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ieškovui atsisakius dalies reikalavimų, bylą dalyje dėl 3 862,85 Lt nutraukė. Teismas sprendė, kad yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, nes neperdavė bankroto administratoriui pinigų, kurie nustatyti pagal avanso apyskaitas. Avanso apyskaitoje buvo fiksuojamos tos atsakovo panaudotos piniginės sumos, kurios nebuvo pagrįstos išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Atsakovo pateikti dokumentai nepatvirtino, kad jis reikalaujamas priteisti pinigines lėšas panaudojo įmonės reikmėms, todėl ieškovo reikalavimas patenkintas. Ieškovas atsisakė 3 862,85 Lt reikalavimo dalies, nes pripažino, kad atsakovas atsiskaitė su Kupiškio miškų urėdija grynaisiais pinigais (2 t. b. l. 144-147).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas E. K. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti (2 t. b. l. 1-3). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

101. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas dėl įrodymų vertinimo. Sprendime nenurodomi teisės aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas. Be to, teismas nepareikalavo skolos paskaičiavimo, kasos knygų, kuriose yra fiksuojami atsiskaitymai ir kuriuose būtų matyti skola, neiškvietė apelianto prašomo liudytojo J. S., kuris galėjo pateikti savo įmonės buhalterinius dokumentus, patvirtinančius, kad apeliantas yra jam sumokėjęs. Mano, kad VĮ Biržų miškų urėdija, Kupiškio miškų urėdija, Anykščių miškų urėdija turėjo pateikti savo pirkėjų suvestines, galinčias patvirtinti atsakovo atsiskaitymus.

112. Teismas netinkamai įvertino apelianto nurodomas aplinkybes konstatuodamas, jog jis nepateikė įrodymų, kokios sumos buvo sumokėtos Vokietijos verslininkui. Apeliantas pateikė J. S. pasirašyto patvirtinimo kopiją, kad laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2008 m. jis iš apelianto iš viso gavo 31 185 Lt.

123. Teismas neįvertino, kad bankroto iškėlimo dienai apeliantas nebuvo įrašytas į debitorių sąrašą.

13Ieškovas bankrutavusi UAB „Martynas ir partneriai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

141. Piniginės lėšos 62 081,07 Lt yra nurodomos 2009 m. rugpjūčio 31 d. įmonės balanse. Toks pinigų likutis yra fiksuotas ir paskutinėje avanso apyskaitoje. Apeliantas šių duomenų nepaneigė.

152. Vykdant įmonės apskaitą, privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius. Mokėjimai miškų urėdijoms ir J. S. yra užfiksuoti įmonės buhalterinėje apskaitoje. Tuo tarpu prašoma priteisti suma nepagrįsta apskaitos dokumentais, patvirtinančiais pinigų panaudojimą įmonės interesais.

163. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi CK, Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis ir ne kažkokiais paskaičiavimais, kaip teigia apeliantas, o paties apelianto pasirašytais apskaitos dokumentais.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

19Nagrinėjamoje byloje ieškovas turtine žala, kurią patyrė dėl apelianto kaip įmonės vadovo kaltės, nurodo bankroto administratoriui neperduotą pinigų sumą, nustatytą pagal įmonės avanso apyskaitas. Kaip matyti iš apelianto pozicijos, byloje nėra ginčo dėl iš kasos paimtų lėšų dydžio, tačiau apeliantas tvirtina visas jas panaudojęs įmonės reikmėms.

20Apeliacinis skundas netenkintinas.

21Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009; kt.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2006). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.).

22Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad piniginės lėšos apeliantui kaip atskaitingam asmeniui- įmonės administracijos vadovui buvo išduodamos iš įmonės kasos pagal kasos išlaidų orderius (1 t. b. l. 72-77). Paties apelianto pasirašyta 2009 m. rugpjūčio 31 d. avanso apyskaita patvirtina, kad iš įmonės kasos paimta ir negrąžinta suma sudaro 62 081,07 Lt (1 t. b. l. 16). Ši suma, kaip nurodė teismo posėdyje liudytoja I. Ž., užfiksuota ir 2009 m. rugpjūčio 31 d. bankrutavusios UAB „Martynas ir partneriai“ balanse gautinų sumų turto apskaitoje (1 t. b. l. 12-14). Apeliantas pinigų gavimo iš įmonės kasos neginčija, tačiau teigia jas panaudojęs įmonės poreikiams - atsiskaitymams VĮ Biržų miškų urėdijai, Kupiškio miškų urėdijai, Anykščių miškų urėdijai bei verslininkui J. S. grynaisiais pinigais. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog visi iš įmonės paimti pinigai iš tikrųjų visa apimtimi buvo panaudoti šiems tikslams.

23Iš bylos duomenų matyti, kad minėtoms urėdijoms ir apelianto nurodomam fiziniam asmeniui J. S. buvo mokama pagal kasos pajamų orderius ir pavedimais, atliktos paminėtų dokumentų pagrindu operacijos yra užfiksuotos įmonės buhalterinėje apskaitoje (1 t. b. l. 94-139). Liudytoja I. Ž., įmonės finansininkė, pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ji į apskaitą įtraukdavo visas apelianto iš banko paimtas įmonės lėšas, išrašydavo kasos išlaidų orderius, taip pat įtraukdavo į apskaitą ir visus pateiktus dokumentus apie įmonės lėšų panaudojimą, daug kartų yra sakiusi apeliantui, kad šio iš banko paimtos įmonės lėšos nėra padengtos apskaitos dokumentais ir jis juos privalo pateikti, tačiau apeliantas to nepadarė (1 t. b.l. 87). Netikėti šios liudytojos parodymais nėra jokio pagrindo, juo labiau, kad pats apeliantas nurodo, jog apskritai įmonėje apskaita buvo vedama teisingai. Iš dalies paties apelianto teikti dokumentai patvirtina, kad jis atsiskaitinėjo pagal kitų subjektų išduotus kasos pajamų orderius, pavyzdžiui, su VĮ Biržų miškų urėdija (1 t. b.l. 90-92) (nors apskritai nėra aišku, kokios priežastys sąlygojo atsiskaitymo tarp ūkio subjektų būtinumą grynaisiais pinigais). Pažymėtina, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis nustato, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, o pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktas nustato, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Taigi, pagal teisės aktų reikalavimus bet kuri įmonės atliekama ūkinė finansinė operacija, t.y. tiek išlaidos, tiek ir lėšų įplaukos turi būti įtraukta į įmonės apskaitą ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu, ir apeliantas, kaip įmonės vadovas, kuris pats turi užtikrinti tinkamą įmonės turto apskaitą, to nežinoti negalėjo. Todėl net ir tuo atveju, jei apeliantas pinigus būtų panaudojęs įmonės interesais nepateikdamas jų panaudojimą patvirtinančių dokumentų, tokie veiksmai lemtų teisės aktų pažeidimą. Avanso apyskaitoje nurodoma ieškovo reikalaujama pinigų suma į kasą grąžinta nebuvo, tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad pats apeliantas ne tik 2009 m. rugpjūčio 31 d. avanso apyskaitoje, bet ir ankstesnėse avanso apyskaitose jau ne kartą savo parašais buvo patvirtinęs likutines avansinių apyskaitų sumas (1 t. b.l. 78-80). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas pagal į bylą pateiktus įrodymus padarė klaidingas išvadas.

24Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, susijusius su netinkamu įrodinėjimu ir įrodymų vertinimu pirmosios instancijos teisme (CPK 185 str.). Žalos atlyginimo bylose ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, atsakovas turi teisę teikti tai paneigiančius įrodymus. Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Kaip minėta, dėl fakto, kad įmonės lėšos apelianto buvo paimtos, ginčo iš esmės nėra. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovas neprivalo įrodinėti, kad apeliantas yra kaltas, priešingai – savo kaltę turi paneigti apeliantas. Tuo tarpu savo apeliacinio skundo argumentais dėl byloje tirtinų įrodymų apeliantas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkelia ieškovui, nors, kaip minėta, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, įrodymus apie pinigų panaudojimą įmonės interesais turi pateikti apeliantas (CPK 12, 178 str.). Pažymėtina, kad aukščiau paminėtame teisiniame reglamentavime dėl apskaitos tvarkymo yra nurodyta kokia tvarka ir kokių dokumentų pagrindu atskaitingi asmenys pagrindžia įmonės lėšų panaudojimą, t.y. tuo pačiu apibrėžia, kokie įrodymai gali patvirtinti tinkamą lėšų panaudojimą - atskaitingas asmuo pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, nurodant joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Taigi, tinkamais įrodymais galėtų būti laikomi būtent šie dokumentai. Nagrinėjamu atveju apeliantas nėra pateikęs įrodymų, kurie patvirtintų/leistų pagrįstai manyti, jog jo pateikti įmonei jos lėšų panaudojimą patvirtinantys konkretūs dokumentai nebuvo įtraukti/buvo neteisingai įtraukti į įmonės apskaitą ir tai būtų sąlygoję netikslius avanso apyskaitų duomenis. Todėl apeliantas, pats teigiantis, kad įmonės apskaitos tvarkymo trūkumų įmonės tikrinimo metu 2006-2007 m. m. nebuvo nustatyta, nepagrįstai tvirtina, kad teismas turėjo išreikalauti iš ieškovo ir trečiųjų asmenų visus skolos paskaičiavimo dokumentus, kasos knygas, kuriose yra fiksuojami atsiskaitymai ir kuriuose būtų matyti skola, bei kitus įmonės buhalterinius dokumentus, patvirtinančius, kad apeliantas vykdė mokėjimus miškų urėdijoms ir jo nurodomam fiziniam asmeniui. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 12 d. teismo posėdyje apeliantas buvo nurodęs, kad jis pats turi galimybę pateikti teismui „visus įmanomus išlaidas patvirtinančius dokumentus“ ir tokia galimybė jam buvo suteikta atidedant teismo posėdį (1 t. b.l. 85-88), jis pateikė atitinkamus dokumentus (1 t. b.l. 90-97), tačiau jie nepatvirtina, kad apelianto pasirašytoje 2009 m. rugpjūčio 31 d. avansinėje apyskaitoje esantis lėšų likutis užfiksuotas nepagrįstai, jokių konkretesnių argumentų šiuo aspektu apeliantas ir nepateikia. Tuo tarpu apelianto pateikta J. S. gautų lėšų iš jo suvestinės duomenys nėra patvirtinami joje nurodytais kvitais, o ir bet kuriuo atveju ji baigiasi 2008 m. spalio 7 d. data (1 t. b.l. 94), taigi, ji nepaneigia vėliau sudarytose ir paties apelianto pasirašytose avanso apyskaitose nurodytų lėšų likučio sumos. Juo labiau, kad į bylą pateikti kasos išlaidų orderiai patvirtina, jog didelės sumos apeliantui buvo išduotos jau po minėtoje suvestinėje nurodytos paskutinės datos (1 t. b.l. 72-77).

25Nepagrįsti yra apelianto teiginiai, jog sprendime nenurodyti teisės aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas - pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi CK, Įmonių bankroto įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintomis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatomis, be to, bet kuriuo atveju šių aktų (ne)nurodymas neteiktų pagrindo išvadai, kad byla išnagrinėta neteisingai. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad bankroto iškėlimo dienai jis nebuvo įrašytas į debitorių sąrašą, taip pat neturi teisinės reikšmės sprendžiamam ginčui. Kaip matyti iš bylos duomenų, bankroto byla inicijuota paties apelianto kaip įmonės direktoriaus, o tiek kreditorių, tiek ir debitorių sąrašas vykdant bankroto proceso administravimą bei bankroto administratoriui tikrinant įmonės finansinius dokumentus bankroto eigoje gali ir kisti.

26Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Todėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

27Žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas apeliantui teismo nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo (2 t., b. l. 6). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad žyminio mokesčio už apeliacinį skundą jis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu apskritai neprivalėjo mokėti. Todėl žyminis mokestis iš apelianto nepriteistinas.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

29Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Priteisti iš E. K. 11,97 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme įteikimu, valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilęs ginčas dėl žalos, padarytos bankrutavusios įmonės... 5. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 62 081,07 Lt žalos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį patenkino... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovas E. K. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Šiaulių... 10. 1. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas dėl įrodymų vertinimo.... 11. 2. Teismas netinkamai įvertino apelianto nurodomas aplinkybes konstatuodamas,... 12. 3. Teismas neįvertino, kad bankroto iškėlimo dienai apeliantas nebuvo... 13. Ieškovas bankrutavusi UAB „Martynas ir partneriai“ atsiliepime į... 14. 1. Piniginės lėšos 62 081,07 Lt yra nurodomos 2009 m. rugpjūčio 31 d.... 15. 2. Vykdant įmonės apskaitą, privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir... 16. 3. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi CK, Buhalterinės apskaitos... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 19. Nagrinėjamoje byloje ieškovas turtine žala, kurią patyrė dėl apelianto... 20. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 21. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis... 22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad piniginės lėšos apeliantui kaip... 23. Iš bylos duomenų matyti, kad minėtoms urėdijoms ir apelianto nurodomam... 24. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, susijusius su netinkamu... 25. Nepagrįsti yra apelianto teiginiai, jog sprendime nenurodyti teisės aktai,... 26. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 27. Žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas apeliantui teismo... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 29. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 30. Priteisti iš E. K. 11,97 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų...