Byla e2A-1296-123/2015
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir vienašalės restitucijos taikymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Erinija Kazlauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės „Euroliuksas“ apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. (M. Š.) ieškinį atsakovei UAB „Euroliuksas“, tretieji asmenys UAB „Regvinta“, UAB „Verslo inkubatorius“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir vienašalės restitucijos taikymo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti automobilio VW Crafter pirkimo–pardavimo sandorį, sudarytą ieškovo M. Š. ir atsakovės UAB „Euroliuksas“, negaliojančiu CK 1.80 straipsnio ir 6.307 straipsnio 1 dalies pagrindu; taikyti vienašalę restituciją ir priteisti ieškovui jo pagal ginčijamą automobilio pirkimo–pardavimo sandorį sumokėtos kainos dalį –19 549,35 Eur (67 500 Lt); priteisti ieškovui dėl ginčijamo automobilio pirkimo–pardavimo sandorio jo patirtus nuostolius – 7 656,21 Eur (26 435,35 Lt); priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-07-24 ieškovas su atsakove po apžiūros sudarė automobilio Volkswagen Crafter pirkimo–pardavimo sandorį. Įsigijęs automobilį ieškovas 2014 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais atliko automobilio pagerinimo darbus (įstatė papildomus langus, atliko vidaus apdailą, įrengė ryšio sistemą), todėl patyrė išlaidų. 2014-10-21 nusipirktas automobilis Lenkijos Respublikos teritorijoje buvo sulaikytas ir 2014-10-21 Varšuvos I apylinkės policijos komisariato nutartimi dėl daiktinių įrodymų buvo pripažintas daiktiniu įrodymu baudžiamojoje byloje pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalį dėl automobilio pasisavinimo pažeidus lizingo sutarties sąlygas ir žalos padarymo Lenkijos Respublikoje įregistruotai įmonei Volkswagen Leasing Polska Sp.z.o.o. Dėl nurodytų aplinkybių prašo iš pardavėjo priteisti už automobilį sumokėtos kainos dalį ir ieškovui atlyginti dėl ginčijamo automobilio pirkimo–pardavimo sandorio patirtus nuostolius.

3Plungės rajono apylinkės teismas 2015-05-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 2014-07-24 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį dėl transporto priemonės VW Crafter, sudarytą ieškovo

4M. Š. ir atsakovės UAB „Euroliuksas“, pripažino negaliojančia; taikė vienašalę restituciją ir iš UAB „Euroliuksas“ priteisė M. Š. 19 549 Eur (67 500 Lt); iš UAB „Euroliuksas“ priteisė M. Š. 156,40 Eur (540,02 Lt) už atliktus transporto priemonės VW Crafter pagerinimo darbus. Iš UAB „Euroliuksas“ priteisė M. Š. 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-11-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš UAB „Euroliuksas“ priteisė M. Š. 1 933,26 Eur (6 675,16 Lt) turėtų bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad sandorių ydingumą galėjo lemti trečiojo asmens UAB „Verslo inkubatorius“ veiksmai, susiję su pirmine transporto priemonės registracija. Tokia išvadą siejo su Lenkijos pareigūnų nurodomu R. D. (R. D.), kuris pažeidė Lenkijoje sudarytas minėtos transporto priemonės lizingo sutartis, ir kuris yra UAB „Verslo inkubatorius“ vienintelis akcininkas ir vienintelis darbuotojas. Konstatavo, kad nei atsakovas UAB „Euroliuksas“, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys – UAB „Regvinta“, ieškovas M. Š. apie automobilio pasisavinimą pažeidus lizingo sutarties sąlygas nežinojo bei neprivalėjo žinoti. Nustatė, kad yra pagrindas ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu. Esant duomenų, kad VW Crafter buvo pasisavintas pažeidus lizingo sutarties sąlygas ir yra pas teisėtą savininką, dvišalė restitucija tapo negalima, todėl teismas taikė vienašalę restituciją ir įpareigojo atsakovę sugražinti ieškovui 19 549,35 Eur (67 500 Lt). Nurodė, kad atsakovės padėtis nebus nepagrįstai pabloginta, nes atsakovei išlieka galimybė į nuostolių atlyginimą iš trečiųjų asmenų. Ieškovas reikalaudamas priteisti iš atsakovės jo turėtų 156,40 Eur išlaidų dėl UAB „Radio ryšio sistemos“ atliktų ginčo automobilio pagerinimo darbų pateikė duomenis, kad UAB „Radijo ryšio sistemos“ yra sumokėjęs 540 Lt (156,40 Eur), todėl teismas šią sumą priteisė iš atsakovės. Ieškinio reikalavimą dėl 2 750 Eur priteisimo atmetė kaip nepagrįstą, nes nebuvo duomenų, kada buvo sudarytas susitarimas su UAB „Kapara“ dėl automobilio pagerinimo darbų atlikimo. Teismas taip pat atmetė ieškinio reikalavimą dėl 4 865,62 Eur (16 800 Lt) palūkanų priteisimo, nes ieškovas skolindamasis pinigus pats prisiėmė rizikos faktorių dėl galimybės grąžinti pinigus, nepaistant to, ar automobilis bus įsigytas verslo tikslams, ar ne.

5Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Euroliuksas“ prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2015-05-08 sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo tenkinti M. Š. ieškinio reikalavimai, panaikinti ir šiuos reikalavimus atmesti. Sprendimo dalį dėl atmestų reikalavimų palikti nepakeistą. Apeliantei priteisti visas byloje jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas privalėjo įrodyti, jog parduotas automobilis nepriklausė pardavėjui nuosavybės teise, t. y. priklausė ieškovo nurodytam asmeniui – Volkswagen Leasing Polska Sp.z.o.o. Daikto sulaikymas ikiteisminio tyrimo metu ir perdavimas saugoti Volkswagen Leasing Polska Sp.z.o.o. nepaneigia atsakovės ir nepatvirtina Volkswagen Leasing Polska Sp.z.o.o. nuosavybės teisių į ginčo automobilį ieškovo ginčijamo perleidimo sandorio momentu, taip pat nepaneigia ir ieškovo nuosavybės teisių nuo sandorio sudarymo momento atsiradimo ir galiojimo šiuo metu. Pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad baudžiamasis procesas šioje byloje turi ypatingą reikšmę, galėjo spręsti šios civilinės bylos sustabdymo klausimą. Kol baudžiamoji byla neišnagrinėta, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo sprendime teigti, kad ieškovui buvo parduotas vogtas automobilis. Apeliantė nebuvo susijusi teisiniais santykiais nei su Volkswagen Leasing Polska Sp.z.o.o., nei su R. D., todėl neturi galimybių pateikti daugiau savo nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų, nei pateikė. Atsakovės UAB „Euroliuksas“ nuosavybės teisę patvirtino 2014-07-03 su UAB „Regvinta“ sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis ir automobilio teisinė registracija viešajame registre UAB „Euroliuksas“ vardu. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti Volkswagen Leasing Polska Sp.z.o.o. nuosavybės teisės į automobilį įgijimo pagrindus. Pirmosios instancijos teismo argumentai apie lizingo sutarties tariamą pažeidimą neturi jokio pagrindo, nes byloje net nėra lizingo sutarties. Teismas nusprendė dėl teisinių pasekmių sutarties šalims, kurios nebuvo įtrauktos į procesą – konstatavo, jog automobilis nuosavybės teise priklauso Volkswagen Leasing Polska Sp.z.o.o., kad pagal lizingo sutartį R. D. nuosavybės teisių į automobilį neįgijo. Mano, kad teismas visiškai nepagrįstai ieškovui iš atsakovo priteisė 156,40 Eur už atliktus transporto priemonės pagerinimo darbus, nes atsakovui iš pirkėjo ginčo automobilis nebuvo atiteistas.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas M. Š. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2015-05-08 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė 2014-07-24 automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu nebuvo automobilio savininkė, todėl negalėjo perduoti ir neperdavė ieškovui nuosavybės teisių į ginčo automobilį. Nurodo, kad automobilio teisinė registracija viešajame registre UAB „Euroliuksas“ vardu nebuvo atlikta. Mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog teismas nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų – Volkswagen Leasing Polska Sp.z.o.o ir R. D. teisių ir pareigų. Ieškovas nebūtų patyręs automobilio pagerinimo išlaidų, jeigu nebūtų sudaręs ginčijamo sandorio, todėl mano, kad teismas tinkamai pritaikė CK 6.323 straipsnio 1 dalies normą ir pagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovui 156,40 Eur už atliktus automobilio pagerinimo darbus. Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo negaliojančia pripažinta pirkimo–pardavimo sutartis dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo ir taikyta vienašalė restitucija iš pardavėjo priteisiant už automobilį sumokėtą sumą pirkėjui, taip pat iš pardavėjo pirkėjui priteisiant dalį jo dėl ginčijamo automobilio pirkimo–pardavimo sandorio patirtų nuostolių. Apeliantė apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad ieškovas privalėjo įrodyti, jog parduotas automobilis nepriklausė pardavėjui nuosavybės teise, o priklausė ieškovo nurodytam asmeniui – Volkswagen Leasing Polska Sp.z.o.o. Nurodė, kad teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog atsakovė pardavė jam nepriklausantį automobilį, kol Lenkijos Respublikoje iškelta baudžiamoji byla dėl automobilio pasisavinimo pažeidus lizingo sutarties sąlygas nėra išnagrinėta. Be to, nurodo, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, t. y., konstatavo, jog automobilis nuosavybės teise priklauso neįtrauktai į bylą Lenkijoje veikiančiai bendrovei Volkswagen Leasing Polska Sp.z.o.o., o į bylą neįtrauktas asmuo R. D. pagal lizingo sutartį neįgijo nuosavybės teisių į automobilį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, byloje kilus ginčui dėl daikto nuosavybės teisės, būtent pardavėjui tenka našta įrodyti, jog jis buvo daikto savininkas daikto perdavimo metu, ir jog jis perdavė nuosavybės teisę daikto pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2011; 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008). Nagrinėjamu atveju ieškovas (pirkėjas) pateikė į bylą 2014-09-01 nukentėjusiojo asmens Volkswagen Leasing Polska Sp.z.o.o. pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 110–114), 2014-09-04 Varšuvos centro šiaurės rajono prokuroro nutarimą pradėti tyrimą (t. 1, b. l. 117–119). Iš nurodytų dokumentų matyti, kad 2014-01-29 bendrovės SCARIO Sp.z.o.o. atstovas R. D. su Volkswagen Leasing Polska Sp.z.o.o. sudarė ginčo automobilio lizingo sutartį ir šios sutarties pagrindu automobilio savininkas Volkswagen Leasing Polska Sp.z.o.o. perdavė R. D. ginčo automobilį valdyti ir naudoti už užmokestį. Jam nustojus mokėti lizingo įmokas, Volkswagen Leasing Polska Sp.z.o.o. 2014-06-05 nutraukė lizingo sutartį ir pareikalavo gražinti automobilį, tačiau nei automobilio, nei bendrovės SCARIO Sp.z.o.o. bei jos atstovo R. D. paieškos nedavė rezultatų. Ieškovas į bylą taip pat pateikė Varšuvos apylinkės policijos komisariato Kovos su ekonominiais nusikaltimais skyriaus 2014-12-12 pažymą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kurioje informuojama apie vykdomą tyrimą dėl automobilio pasisavinimo, nurodoma, kad automobilis buvo sulaikytas ir perduotas nukentėjusiajai įmonei Volkswagen Leasing Polska Sp.z.o.o., t.y., automobilio savininkui (t. 1, b. l. 101); Volkswagen Leasing Polska Sp.z.o.o. 2015-01-19 raštą, kuriuo nurodoma, kad Volkswagen Leasing Polska Sp.z.o.o. yra vienintelis automobilio savininkas (t. 1, b. l. 98); Varšuvos I apylinkės policijos komisariato 2014-10-21 nutartį dėl daiktinių įrodymų, kurios pagrindu nurodomas automobilio pasisavinimas pažeidus lizingo sutarčių sąlygas, padarant žalą įmonei Volkswagen Leasing Polska Sp.z.o.o. per R. D. (t. 1, b. l. 16–17); 2014-10-16 asmens sulaikymo protokolą, patvirtinantį, kad automobilis buvo sulaikytas kaip įrodymas ikiteisminiame tyrime dėl daikto pasisavinimo (t. 1, b. l. 20–24). Į bylą apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus duomenis (CPK 178 straipsnis). Apeliantas nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog atsakovė pardavė jam nepriklausantį automobilį, kol Lenkijos Respublikoje iškelta baudžiamoji byla dėl automobilio pasisavinimo pažeidus lizingo sutarties sąlygas nėra išnagrinėta, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės nurodyta aplinkybe. Vadovaujantis kasacinio teismo pateiktu išaiškinimu, aplinkybės, kad nagrinėjant ginčą dėl transporto priemonės pirkimo pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.307 straipsnio 1 dalies pagrindu, dar nėra pasibaigęs ikiteisminis tyrimas ir nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, patvirtinančio, kad transporto priemonė buvo užvaldyta nusikalstamu būdu, taip pat argumentai, susiję su galima sąžiningo įgijėjo teisių apsauga, nėra reikšmingi, nes byloje sprendžiamas ne daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, o pirkimo–pardavimo sutarties nuginčijimo remiantis tuo, kad atsakovas pardavė ne jam priklausantį daiktą, klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2011). Apeliantė nurodo, kad atsakovės UAB „Euroliuksas“ nuosavybės teisę patvirtino 2014-07-03 su UAB „Regvinta“ sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis ir automobilio teisinė registracija viešajame registre UAB „Euroliuksas“ vardu. Tačiau kaip matyti iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo, automobilio teisinė registracija viešajame registre UAB „Euroliuksas“ vardu nebuvo atlikta (t. 1, b. l. 79–81). Nagrinėjamu atveju atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Regvinta“ sudarytas automobilio pirkimo–pardavimo sandoris taip pat suteikia teisę atsakovui ginčyti šio sandorio teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodo, kad atsakovės padėtis nebus nepagrįstai pabloginta, nes atsakovei išlieka galimybė į nuostolių atlyginimą iš trečiųjų asmenų. Apeliantė įrodinėja, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y., konstatavo, jog automobilis nuosavybės teise priklauso neįtrauktai į bylą Lenkijoje veikiančiai bendrovei Volkswagen Leasing Polska Sp.z.o.o., o į bylą neįtrauktas asmuo R. D. pagal lizingo sutartį neįgijo nuosavybės teisių į automobilį. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas ginčijamame sprendime nėra pasisakęs dėl R. D. teisių į ginčo automobilį, taip pat byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl Lenkijos bendrovės Volkswagen Leasing Polska Sp.z.o.o. nuosavybės teisės į automobilį, nes paneigus atsakovės nuosavybės teisę ir jos perdavimą ieškovui, atsiranda teisinis pagrindas taikyti CK 6.307 straipsnio 1 dalį, o aplinkybė, kuris asmuo yra daikto savininkas, turi tik netiesioginę teisinę reikšmę tiek, kiek ji gali patvirtinti arba paneigti atsakovo nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2011). CK 6.323 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai parduotą daiktą teismas dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, atiteisia iš pirkėjo, tai pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti šio turėtus nuostolius, jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas apie tokius pagrindus žinojo ar turėjo žinoti. Apeliantė mano, kad teismas netinkamai pritaikė CK 6.323 straipsnio 1 dalį ir dėl to nepagrįstai iš atsakovės priteisė ieškovei 156,40 Eur už atliktus automobilio pagerinimo darbus. Ieškovo nuostoliais gali būti pripažintos ieškovo turėtos išlaidos bei turto netekimas, patirtas dėl ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju yra pagrindo išvadai, kad ieškovas nebūtų patyręs automobilio pagerinimo išlaidų, jeigu nebūtų sudaręs ginčijamo sandorio, todėl konstatuotina, jog teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė ieškovui 156,40 Eur už atliktus automobilio pagerinimo darbus. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindo išvadai, kad teismas pagrįstai tenkino ieškinio dalį dėl 2014-07-24 automobilio pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir vienašalės restitucijos taikymo, taip pat priteisė ieškovui 156,40 Eur už atliktus automobilio pagerinimo darbus.

7Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Plungės rajono apylinkės teismo 2015-05-08 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8Atmetus atsakovės apeliacinį skundą iš atsakovės ieškovui priteistina 350,42 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1–3 dalys, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punktas).

9Vadovaudamasi CPK 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

10Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

11Priteisti iš atsakovės UAB „Euroliuksas“ ieškovui M. Š. (M. Š.) 350,42 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai