Byla 2-103/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2553-578/2008 pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pramoninė santechnika“ pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams 305-ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai, M. M. , A. M. , P. K. (jo teisių perėmėjams V. K. , J. N. , A. S. ), uždarajai akcinei bendrovei ,,Pramoninė santechnika“, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl potvarkio dalies panaikinimo, sandorių ir jų teisinės registracijos panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl potvarkio dalies panaikinimo, sandorių ir jų teisinės registracijos panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas 2003 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.

4Atsakovas UAB ,,Pramoninė santechnika“ kreipėsi į teismą su 2008 m. kovo 17 d. prašymu šioje byloje atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Atsakovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti butus, esančius ( - ). Atsakovas nurodė, kad netaikius ginčo objektui arešto, turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, taip apsunkinant galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas siekiamiems tikslams ir užtikrina šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.

5Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 30 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai priklausančias patalpas, esančias ( - ). Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. spalio 30 d. nutartimi panaikino teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 4 d. nutartimi (skundžiama nutartis) taikė laikinąsias apsaugos priemones – Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio pastato ( - ), gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), areštą.

7Nutartyje rašoma, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas jam priklausantį ginčo turtą gali perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims. Atnaujinus procesą byloje, išnagrinėjus bylą ir ieškinį atmetus, ginčo turtas turėtų būti grąžintas atsakovui. Jeigu ieškovas jam priklausantį turtą perleistų tretiesiems asmenims, teismo sprendimo įvykdymas ir ginčo turto išreikalavimas iš sąžiningų įgijėjų pasidarytų nebeįmanomas. Ieškovo teigimu, jis nesiruošia privatizuoti ginčo turto ar jo įkeisti tretiesiems asmenims, todėl teismas pažymėjo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukels ieškovui neigiamų pasekmių.

8Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo UAB „Pramoninė santechnika“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skunde rašoma:

91. Ginčo turtas yra gyvenamosios patalpos – butai, priklausantys socialinio būsto fondui. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą (toliau – Valstybės paramos būstui įstatymas) nėra pagrindo, kuriuo remiantis Vilniaus miesto savivaldybė gali parduoti ginčo turtą. Šios patalpos apskritai nėra išnuomotos, jos nėra privatizavimo objektas, todėl neegzistuoja grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasidarys neįmanomas. Vilniaus miesto savivaldybė ginčo turtą iš esmės gali išnuomoti tik fiziniams asmenims, atitinkantiems Valstybės paramos būstui įstatymo sąlygas. CK 6.587 straipsnio 1 dalis numato, jog gyvenamosios patalpos nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisvą, tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą. Vilniaus miesto savivaldybė nesudaro nuomos sutarčių dėl tų gyvenamųjų patalpų, kurios nėra laisvos. Ginčo turtas nėra laisvas, nes jį be teisėto pagrindo užima UAB „Pramoninė santechnika“. Kol ginčo patalpos nebus atlaisvintos, tol Vilniaus miesto savivaldybė, atsižvelgdama į CK 6.587 straipsnio 1 dalį, neturės galimybės sudaryti minėtų patalpų nuomos sutarčių, todėl nėra grėsmės, kad atnaujinus procesą bei priėmus atsakovui palankų teismo sprendimą šio sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas.

102. Turtas, kuriam taikytas areštas, priskirtinas prie viešosios nuosavybės objektų. Tam, kad savivaldybės turtas būtų perleistas ar įkeistas turi būti priimtas atitinkamas savivaldybės tarybos sprendimas. Nėra įrodymų, kurie patvirtintų savivaldybės ketinimus ginčo turtą perleisti kitiems asmenims, todėl laikinosios apsaugos priemones taikytos nesant pagrindo.

113. Teismas, pakartotinai spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartyje nurodytus argumentus, tačiau to nepadarė ir priėmė nutartį, kuri yra iš esmės analogiška panaikintai 2008 m. birželio 30 d. nutarčiai. Pakartotinai sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naujų įrodymų ar argumentų, patvirtinančių grėsmę, kad būsimas teismo sprendimas nebus įvykdytas ar jo vykdymas pasunkės, nebuvo pateikta.

12Atsakovas UAB „Pramoninė santechnika“ atsiliepimu į ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą prašo ieškovo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad ginčo patalpų nuomos sutarčių sudarymo klausimas priklauso nuo ieškovo valios. Jeigu būtų pradėti socialinio būsto fondui priklausančių ginčo patalpų privatizavimo veiksmai, patenkinus pareiškėjo prašymą atnaujinti bylos procesą, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Atsakovas patalpas yra pritaikęs savo komercinei veiklai. Jų pritaikymui socialinio būsto poreikiams tenkinti bus reikalingos papildomos lėšos, todėl savivaldybė gali ne investuoti lėšas į ginčo patalpų pritaikymą socialinei paskirčiai, o pakeisti patalpų paskirtį ir netaikant Valstybės paramos būstui įstatymo reikalavimų perleisti ginčo patalpas tretiesiems asmenims. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių Vilniaus miesto savivaldybė turėtų galimybę patalpas kitaip suvaržyti (pavyzdžiui įkeisti), apsunkindama galimo teismo sprendimo įvykdymą. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1536 ginčo patalpas perdavė VšĮ „Vilniaus butai“. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra pagrindo laikyti pagrįstu ieškovo argumentą, jog jis nesinaudos jam norminių aktų nustatytomis teisėmis. Teismas pagrįstai ir teisėtai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

13Atskirasis skundas netenkintinas.

14Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo UAB „Pramoninė santechnika“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovo (apelianto) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

15Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymo galimybė pasunkėtų arba įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, turi teisę kartu pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes CPK 144 straipsnio 3 dalies nuostata, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, inter alia reiškia teismo teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo metu. Proceso atnaujinimas yra teismo proceso byloje pratęsimas, tačiau jis galimas tik teismui priėmus tokį prašymą. Dėl to teismas, tik priėmęs prašymą atnaujinti procesą (CPK 370 str. 2 d.), turi kartu išspręsti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali būti tiek objektyvaus, tiek subjektyvaus pobūdžio prielaidos, keliančios būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo grėsmę. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus reikalavimus, vykdymą.

16Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas 2008 m. gegužės 10 d. nutartimi priėmė atsakovo UAB „Pramoninė santechnika“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį dėl potvarkio dalies, sandorių ir teisinės registracijos panaikinimo. Tarp šalių iš esmės kilęs ginčas dėl konkrečių patalpų, esančių ( - ), priklausomybės (b. l. 77-78). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ginčo patalpoms (b. l. 92-93). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju neareštavus ginčo objekto, jis galėtų būti perleistas tretiesiems asmenims arba suvaržytos (apribotos) disponavimo juo galimybės, dėl ko atnaujinus procesą iš esmės pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas būsimo teismo spendimo įvykdymas.

17Teisėjų kolegijos manymu, ta aplinkybė, kad ginčo patalpos šiuo metu priskirtos socialinio būsto fondui, o jų valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių įgyvendinimas yra susijęs su Valstybės paramos būstui įstatymo nuostatomis, ribojančiomis tam tikras savininko teises, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog negali atsirasti grėsmė būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas netikslingas.

18Apelianto išdėstytos aplinkybės, kad ginčo patalpos nėra laisvos, nes jas be teisėto pagrindo užima UAB „Pramoninė santechnika“, todėl tokių patalpų nuomos sutartys nėra sudaromos, nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo bei būtinumo užtikrinti tiesioginio ginčo objekto dabartinį statusą (teisinę padėtį), kol byla pagal atnaujintą procesą bus išnagrinėta iš esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones – konkretaus ginčo objekto areštą - siekiama, kad visą bylos nagrinėjimo laiką ginčo objektas išlaikytų tą patį teisinį statusą (teisinę būklę), t. y. nebūtų perleidžiamas tretiesiems asmenims, nebūtų teisiškai suvaržomas ir pan., kad jis išliktų toks, koks buvo prieš bylos procesą ir jo eigoje, kad būtų reali galimybė įgyvendinti priimtą procesinį sprendimą. Ginčo patalpų naudojimo, valdymo ir disponavimo klausimų sprendimas šiuo metu priklauso tik nuo ieškovo valios. Tokiu atveju teismui nesiėmus priemonių išlaikyti dabartinį ginčo patalpų statusą (teisinę būklę), o tiek dėl subjektyvių, tiek objektyvių priežasčių (nepriklausančių nuo UAB „Pramoninė santechnika”) tiesioginį ginčo objektą perleidus tretiesiems asmenims ar pritaikius jam savininko teisių suvaržymus bei ribojimus, atsakovui palankaus sprendimo priėmimo atveju tokia procesinė ginčo baigtis neatitiktų šios proceso šalies pagrįstų lūkesčių, nebūtų pasiektas tas tikslas, kurio siekiama pareiškus reikalavimą dėl proceso atnaujinimo ir prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto motyvai, jog iki šiol nėra priimta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimų, kurie patvirtintų ketinimus ginčo patalpas perleisti tretiesiems asmenims, neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas disponavimo šiomis patalpomis teisės atžvilgiu yra šiuo atveju neteisėtas ir nepagrįstas.

19Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neignoravo Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartyje nurodytų šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė, kad ieškovui ginčo turtą perleidus tretiesiems asmenims, šio turto išreikalavimas iš sąžiningų įgijėjų, o tuo pačiu ir pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų iš esmės apsunkintas arba nebeįmanomas. Be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į ieškovo teiginius, jog neketinama privatizuoti ginčo patalpų ar kitaip perleisti jų tretiesiems asmenims, todėl turėjo pagrindą daryti išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukels ieškovui neigiamų padarinių, iš esmės nepažeis jo interesų (b. l. 92-93).

20Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai motyvavo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovavosi ekonomiškumo principu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Šiuo atveju esminę reikšmę turi ta faktinė aplinkybė, kad areštuotos patalpos yra tiesioginis teisinio ginčo objektas (atsakovas prašymu atnaujinti procesą ir pakartotinai išnagrinėti bylą siekia procesinio sprendimo, kurio pagrindu atgautų savininko teises į ginčo objektą). Atskirojo skundo argumentai nesudaro pakankamo teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).

21Ieškovui išaiškintina, kad esant realiai nuostolių atsiradimo tikimybei, jis turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Be to, įsiteisėjus sprendimui, jis turi teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų nuostolius, kuriuos padarė atsakovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 str. 1, 3 d.).

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl... 4. Atsakovas UAB ,,Pramoninė santechnika“ kreipėsi į teismą su 2008 m. kovo... 5. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 30 d. nutartimi taikė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 4 d. nutartimi (skundžiama... 7. Nutartyje rašoma, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas jam... 8. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašo panaikinti... 9. 1. Ginčo turtas yra gyvenamosios patalpos – butai, priklausantys socialinio... 10. 2. Turtas, kuriam taikytas areštas, priskirtinas prie viešosios nuosavybės... 11. 3. Teismas, pakartotinai spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos... 12. Atsakovas UAB „Pramoninė santechnika“ atsiliepimu į ieškovo Vilniaus... 13. Atskirasis skundas netenkintinas.... 14. Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios... 15. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali... 16. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas 2008 m. gegužės 10 d. nutartimi... 17. Teisėjų kolegijos manymu, ta aplinkybė, kad ginčo patalpos šiuo metu... 18. Apelianto išdėstytos aplinkybės, kad ginčo patalpos nėra laisvos, nes jas... 19. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas,... 20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro... 21. Ieškovui išaiškintina, kad esant realiai nuostolių atsiradimo tikimybei,... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 23. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą....