Byla 2A-468-227/2017

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, Birutės Valiulienės,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B UAB ,,My Trade Co“ apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-83-842/2017 pagal ieškovės BUAB ,,My Trade Co“, atstovaujamos bankroto administratoriaus MB ,,Liversa“ , ieškinį atsakovams M. A. Ž. ir D. J., tretiesiems asmenims BUAB ,,Vilgira“, BUAB „Adsum“, VĮ Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, draudimo bendrovei AAS BTA Baltic Insurace Company, veikiančiai per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Nustatė

3I.Ginčo esmė

  1. Ieškovė BUAB „My trade Co“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. J. ir M. A. Ž. 9847,08 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-10-11 Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „MY Trade Co“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Adsum“, kurios direktoriumi nuo 2010-06-15 iki 2015-02-20 buvo M. A. Ž.. 2014-04-22 Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos ir ieškovas, atstovaujamas UAB „Adsum“ įgalioto asmens D. J. sudarė Garantinio fondo lėšų pervedimo sutartį, pagal kurią į ieškovės sąskaitą buvo pervesta 35 253,81 Lt išmokoms pagal LR Garantinio fondo įstatymo nuostatas skirtas pirmos eilės kreditoriams išmokėti. 2015 m. rugpjūčio 28 d. perėmus įmonės bankroto administravimą paaiškėjo, kad dalis gautų lėšų atsiskaityti su kreditoriais panaudotos ne pagal paskirtį, t.y. 2014-05-12 32 000 Lt pervesta į UAB „Adsum“ sąskaitą, 2014-05-14 2000 Lt pervesta į UAB „Išvarta“ sąskaitą. Tokiu būdu neteisėtai ir nepagrįstai užvaldžius lėšas įmonei padaryta žala. Kadangi UAB „Adsum“ vadovu lėšų užvaldymo laikotarpiu buvo M. A. Ž., o D. J. veikė kaip administratoriaus įgaliotinė, todėl šie asmenys solidariai atsakingi už padarytą žalą. UAB „Adsum“ yra bankrutuojanti ir neturi turto, todėl žalą turi atlyginti tiesiogiai už jos padarymą atsakingi asmenys.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui M. A. Ž. 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, 41,70 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Sprendimui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2015-11-11 nutartimi atsakovams taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Teismas pažymėjo, kad ieškovo teisė pasirinkti atsakovus buvo išaiškinta tiek apeliacinės instancijos teismo nutartimi, tiek pakartotinai nagrinėjant bylą apylinkės teisme. Nurodė, kad tais atvejais, kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys yra civilinės atsakomybės subjektais (Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.264 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 6 dalis). Pastarųjų asmenų atsakomybė už netinkamai atliktas funkcijas gali atsirasti tik prieš patį administratoriumi paskirtą juridinį asmenį. Tarp juridinio asmens, turinčio leidimą teikti bankroto administravimo paslaugas, ir fizinio asmens, taip pat turinčio atitinkamą leidimą tokių paslaugų teikimui, susiklosto darbo (juridinis asmuo yra darbdavys, o jo įgaliotas fizinis asmuo – darbuotojas) arba pavedimo teisiniai santykiai. Išoriniuose teisiniuose santykiuose tokio administratoriaus įgaliotas asmuo veikia ne savo, o teismo paskirto bankroto administratoriaus – juridinio asmens vardu. Todėl ir civilinė teisinė atsakomybė už tokio bankroto administratoriaus įgalioto asmens galimai padarytą žalą tenka ne šiam asmeniui, kaip darbuotojui ar įgaliotiniui, o juridiniam asmeniui, kuriam teismas pavedė teikti įmonės bankroto administravimo paslaugas (CK 6.264 straipsnis, 6.760 straipsnio 6 dalis, 6.762 straipsnis ir 2.145 straipsnis).
  3. Nustatė, kad bankroto administratoriaus pareigas ieškovei teikė BUAB ,,Adsum“, o ne M. A. Ž. ar D. J. kaip fiziniai asmenys, todėl ieškovės reikalavimai buvusiems UAB „Adsum“ vadovui ir darbuotojai atmestini kaip pareikšti netinkamam atsakovui. Atmetus ieškinį teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93, 96 straipsniais, iš ieškovės priteisė atsakovui M. A. Ž. 1000 Eur atstovavimo išlaidų, kurių suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų sumų, atitinka atsakovui teiktos pagalbos apimtį (atsiliepimo paruošimas, atstovavimas teisme, vykstant į kitą, nei registruota advokato darbo vieta, vietovę). Taip pat iš ieškovės priteistos valstybės naudai išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

5III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB ,,My Trade Co“ skundžia Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimą ir prašo teismo jį panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo ieškinį argumentuojant tuo, kad atsakove byloje turėjo būti UAB „Adsum“, o ne administracijos vadovas ir įgaliotinė. Nurodė, kad reiškiamas ieškinys šiems asmenims, kurie atsakingi už žalos padarymą pagal CK XXII skyriaus nuostatas, o ne bankrutuojančiai ir neturinčiai turto BUAB „Adsum“. UAB „Adsum“ vadovu lėšų užvaldymo laikotarpiu buvo M. A. Ž., jis atsakingas už tai, kad UAB „Adsum“ pasisavino ieškovei skirtus darbuotojams išmokėti pinigus, juos iššvaistė ir bankrutavusi bendrovė nebegali įvykdyti prievolės atlyginti žalą, taip pat jis suteikė įgaliojimus veikti bendrovės vardu D. J., kuri pinigus pervedė į kitas bendroves ir ieškovei. D. J. negalėjo veikti kaip administratoriaus įgaliotinė, nes neturėjo administratoriaus pažymėjimo ir neturėjo teisės vykdyti įgalioto asmens pareigų. Kadangi ieškovė iš bankrutavusios UAB „Adsum“ skolos neatgaus ar atgaus ne visą, todėl reiškė tiesioginį ieškinį skolininkės dalyviui M.A. Ž..
  3. Nurodo, kad pagal teisminę praktiką bankrutuojančios įmonės kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, jei šie asmenys padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui. Toks ieškinys galimas tada, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Bendrovės valdymo organų atsakomybė bankrutuojančios bendrovės kreditoriams yra subsidiari, išskyrus atsakomybę CK 6.263 straipsnio 2 dalies pagrindu. Subsidiarus reikalavimas vadovui ir akcininkui pareikštas pagal CK 6.245 straipsnio 5,6 dalis, nes pagrindinis skolininkas UAB „Adsum“ prievolės neįvykdė ir žalos neatlygino.
  4. UAB „Adsum“ įgaliotinė D. J., vykdydama veiklą su ieškove, panaudojo 20785,24 Lt Garantinio fondo lėšų, o 14420,57 Lt iššvaistė, ji nuteista 2016-03-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu. Atsakovė nusikalstama veika padarė žalą ieškovei, panaudojo lėšas ne pagal paskirtį, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, kad nusikaltimu padaryta žala būtų atlyginta ieškovei, atstovaujančiai darbuotojus, žalą tiesiogiai padariusio asmens. UAB „Adsum“ įgaliotas asmuo D. J. sudarė Garantinio fondo lėšų pervedimo sutartį, pagal kurią į ieškovės sąskaitą buvo pervesta 35 253,81 Lt išmokoms pagal LR Garantinio fondo įstatymo nuostatas skirtas pirmos eilės kreditoriams išmokėti, tačiau dalis gautų lėšų atsiskaityti su kreditoriais panaudotos ne pagal paskirtį, t.y. 2014-05-12 32 000 Lt atsakovės pervesta į UAB „Adsum“ sąskaitą, mokėjimo paskirtis – administravimo lėšoms dengti. Darbuotojams 32000 Lt nebuvo išmokėti, tuo padarant ieškovei ir jos kreditoriams žalą. Kadangi įgaliotinė pervedė pinigus į UAB „Adsum“ sąskaitą, o atsakovas gavo pinigus į jo vadovaujamos UAB „Adsum“ sąskaitą, tai įrodo, kad atsakovai veikė susitarę.
  5. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas Mindaugas A. Ž. prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad UAB „Adsum“ yra specifinis subjektas, t.y. juridinis bankroto administratorius, teikęs paslaugas per savo darbuotojus (atsakovus), o tokiam privačiam juridiniam asmeniui tenka savo darbuotojų neapdairių veiksmų neigiamų padarinių rizika. Todėl tinkamu atsakovu byloje dėl nuostolių, atsiradusių dėl neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų, yra bankroto administratorius – įmonė. Skunde nėra nurodoma argumentų dėl netinkamo atsakovo, kodėl kasacinio teismo praktika netaikytina. UAB „Adsum“ taikytina specifinė civilinė atsakomybė, kildinama iš CK 6.264 straipsnio, todėl atsakovas savarankiškai ir subsidiariai neatsako kaip įmonės vadovas. Apeliacinės instancijos teismas, grąžinęs bylą nagrinėti iš naujo, buvo nurodęs, jog be pagrindo nesivadovauta Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, CK 6.264 straipsniu, kuriuose numatyta darbdavio atsakomybė už darbuotojo padarytą žalą, nevertintos aplinkybės dėl tinkamo atsakovo. Bylą nagrinėjant iš naujo ieškovei buvo pasiūlyta patikslinti ieškinį, pakeisti atsakovą, tačiau ji to nepadarė. Kadangi ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, jis pagrįstai atmestas. Nepagrįstas teiginys, kad atsakovas iššvaistė UAB „Adsum“ pinigus, kadangi jis nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybės, sprendime nėra konstatuota jo kaltė, bendri (solidarūs) veiksmai, atlikti su atsakove, kuri buvo nuteista baudžiamuoju įsakymu dėl Garantinio fondo lėšų iššvaistymo ir kuri ikiteisminio tyrimo metu nurodė lėšas iššvaisčiusi atsakovui to nežinant.
  6. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo BUAB „Vilgira“ su skundu nesutinka, nurodo, kad bankroto administratoriui kaip juridiniam asmeniui tenka savo darbuotojų neapdairių veiksmų neigiamų padarinių rizika. Pastarųjų asmenų atsakomybė už netinkamai atliktas funkcija gali atsirasti tik prieš patį administratoriumi paskirtą asmenį.
Teismas

konstatuoja:

6IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
  2. Byloje kilo ginčas dėl bankroto administratoriaus, kuris yra juridinis asmuo, vadovo/vienintelio akcininko bei bankroto administratoriaus įgalioto asmens, atsakomybės už galimai bankrutuojančiai įmonei padarytą turtinę žalą.
  3. Byloje nustatyta, kad 2013-10-11 Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „MY Trade Co“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Adsum“, kurios direktoriumi nuo 2010-06-15 iki 2015-02-20 buvo M. A. Ž.. 2015-08-28 Panevėžio apygardos teismas atstatydino iš UAB „MY Trade Co“ administratoriaus pareigų UAB „Adsum“, atsižvelgiant į tai, kad jai 2015-04-16 iškelta bankroto byla.
  4. Ieškovė laikosi pozicijos, kad tuo laikotarpiu, kai bankroto administravimo paslaugas UAB „MY Trade Co“ vykdė UAB „Adsum“ direktorius ir vienintelis akcininkas M. A. Ž. ir įgaliotas asmuo D. J., bankrutuojančiai UAB „Terra crudus“ šių asmenų buvo padaryta 9847,08 Eur žala.
  5. Pastebėtina, kad nors apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, jog atsakovų atsakomybė kyla iš delikto, kad jie savo veiksmais padarė žalą bankrutuojančiai įmonei, o ne UAB „Adsum“, tačiau taip pat pripažįsta, kad būtent UAB „Adsum“ buvo paskirtas bankroto administratoriumi, o atsakovai veikė bendrovės vardu. Iš tokių aplinkybių akivaizdu, kad apeliantei yra suprantama, jog atsakovai veikė ne savo, bet UAB „Adsum“ vardu, kadangi galimai neteisėtų veiksmų atlikimo metu jie buvo UAB „Adsum“ įgalioti asmenys, darbuotojai.
  6. Bankroto administratoriumi gali būti teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2014-07-01). Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 6 dalis numato, kad įstatymų nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo ir (arba) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (straipsnio redakcija galiojanti nuo 2014-07-01). Tais atvejais, kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys yra civilinės atsakomybės subjektas (CK 6.264 straipsnis). Pastarųjų asmenų atsakomybė už netinkamai atliktas funkcijas gali atsirasti tik pačiam administratoriumi paskirtam juridiniam asmeniui ir grindžiama darbo teisės, o ne administratoriaus civilinę atsakomybę reguliuojančiomis normomis.
  7. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas; jam civilinė atsakomybė taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2011, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012). Taip pat kasacinio teismo išaiškinta, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-605/2014); administratorius privalo elgtis apdairiai ir rūpestingai, todėl jam, kaip privačiam juridiniam asmeniui, tenka savo darbuotojų neapdairių veiksmų neigiamų padarinių rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010).
  8. Taip pat pastebėtina, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio nuostatas administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą draudžiama privalomuoju draudimu, o administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, padarytą žalą.
  9. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pasisakyta, kad jeigu reiškiami reikalavimai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų, tai tinkamas atsakovas yra bankroto administratorius – įmonė, ne jos darbuotojas (administratorius): bankroto administravimo paslaugas teikiant juridiniam asmeniui, jeigu įstatymu nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys, yra civilinės atsakomybės subjektai (CK 6.264 straipsnis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2014, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6. 264 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad žalą padarė įmonės darbuotojas, įmonė ir yra atsakinga už darbuotojo padarytą žalą, t. y. administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės (ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalis). Kadangi atsakovė D. J. buvo bankroto administratoriaus įgaliotinė, dėl jos neteisėtų veiksmų atliekant bankroto administravimo paslaugas, tinkamu civilinės atsakomybės subjektu turėtų būti UAB „Adsum“, kuriai reikalavimai šioje byloje kaip atsakovei nepareikšti.
  10. Apeliantė teigia, kad atsakovas M.A. Ž. kaip juridinio asmens dalyvis, vadovas yra subsidiariai atsakingas, o pagrindinis skolininkas UAB „Adsum“ prievolės neįvykdė, todėl reikalavimas reiškiamas tiesiogiai atsakovui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pirma, ieškovė reikalavimų pagrindinei skolininkei nereiškė, deklaratyviai teigė, kad iš UAB „Adsum“ negalėtų išsireikalauti žalos atlyginimo dėl tos priežasties, kad ji yra bankrutavusi, todėl ieškovė negalėtų reikšti reikalavimo subsidiariai atsakingam asmeniui. Antra, CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu nevykdantis pareigų arba netinkamai jas vykdantis juridinio asmens valdymo organo narys privalo atlyginti juridiniam asmeniui, kurio valdymo organo nariu jis yra ir (ar) buvo žalos padarymo metu, padarytą žalą. Tai reiškia, kad žalos atlyginimas iš UAB „Adsum“ vadovo tiek pagal šio juridinio asmens, tiek pagal jo kreditorių ieškinį galėtų būti priteistas UAB „Adsum“ naudai, tačiau ne atskiriems jos kreditoriams, o šiuo atveju – ieškovei. Pastebėtina, kad toks aiškinimas dėl bankroto administratoriaus (juridinio asmens) įgalioto asmens, vadovo atsakomybės yra pateikiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016-10-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-610-241/2016. Kai dalyvio neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą ir toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų, tai kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai dalyviui ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus juridinį reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo, tačiau, kaip minėta, ieškinys, kreditoriniai reikalavimai UAB „Adsum“ nebuvo reiškiami. Trečia, aukščiau minėtoje kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pasisakyta, kad jeigu reiškiami reikalavimai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų, tai tinkamas atsakovas yra bankroto administratorius – įmonė, ne jos darbuotojas (administratorius): bankroto administravimo paslaugas teikiant juridiniam asmeniui, jeigu įstatymu nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys, yra civilinės atsakomybės subjektai.
  11. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo yra pareikštas netinkamiems atsakovams šioje byloje, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino. Įvertinus tai, kad ieškovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde laikėsi pozicijos, kad UAB „Adsum“, kuri buvo paskirta ieškovės bankroto administratoriumi, BUAB „MY Trade Co“ žalos nepadarė, nereiškė šiai bankrutuojančiai bendrovei kreditorinio reikalavimo bankroto byloje, taip pat netikslino, kieno atžvilgiu yra pareikštas ieškinys, pripažintina, kad buvo pagrindas pareikšto ieškinio netenkinti dėl aukščiau nurodytų motyvų, t.y., dėl to, kad ieškinys pareikštas netinkamiems atsakovams.
  12. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos įvertinus materialinės teisės nuostatas dėl darbdavio (bankroto administratoriaus) atsakomybės dėl darbuotojų neteisėtų veiksmų, sprendimas netenkinti ieškinio yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nėra pagrindo.

7Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Proceso dalyviai
Ryšiai