Byla e2A-610-241/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „OLYMP Invest“, atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Toplit“ ir R. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimo ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Toplit“ bei R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „OLYMP Invest“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Toplit“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „MP Consulting Group“, R. G. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl lėšų grąžinimo, žalos atlyginimo, draudimo išmokos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Byloje sprendžiamas ginčas dėl bankroto administratoriui išmokėtų administravimo lėšų grąžinimo, dėl įmonės bankroto administratoriumi paskirto juridinio asmens, jo vadovo, įgalioto asmens, bankroto administratoriaus draudiko ir sandorio šalies solidariosios civilinės atsakomybės.
  1. Patikslintame ieškinyje ieškovė BUAB „OLYMP Invest“ prašė solidariai priteisti iš atsakovų UAB „Toplit“ (toliau – ir bankroto administratorė ar administratorė), R. G., AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (toliau – ir draudikė) 11 682,69 Eur, solidariai priteisti iš atsakovų UAB „Toplit“, BUAB MP Consulting Group, R. G., AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 31 867,52 Eur, iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 715,89 Eur palūkanų ir 6 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  1. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartimi UAB „OLYMP Invest“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Toplit“. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartimi BUAB „OLYMP Invest“ bankroto administratorė UAB „Toplit“ atstatydinta iš administratorės pareigų ir naująja bankroto administratore paskirta UAB „Ekvalda“. Ši nutartis įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 18 d.
  1. Ieškovės teigimu, 40 476,23 Eur (139 756,33 Lt) išmokėtos lėšos, skirtos BUAB „OLYMP Invest“ administravimo išlaidoms, yra nepagrįstos ir nebuvo panaudotos pagal paskirtį, UAB „Toplit“ vykdytas ieškovės bankroto administravimas neatitiko ĮBĮ nuostatų ir nebuvo tinkamas, bankroto administratorė neturėjo teisės naudoti gautų piniginių lėšų, todėl šios lėšos turi būti grąžintos ieškovei.
  1. Kadangi tarp atsakovės UAB „Toplit“ ir ieškovės nebuvo sudaryta pavedimo sutartis, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo gauti atlyginimą, taip pat naudoti piniginių lėšų administravimo išlaidoms dengti.
  1. Atsakovė UAB „Toplit“ 2014 m. sausio 6 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą, nurodydama ieškovei apmokėti 10 927,94 Eur (37 732 Lt) su PVM administravimo išlaidų, tačiau pagrindė tik 69,86 Eur (241,24 Lt) išlaidų. Bankroto administratorė išmokėjo UAB „MP Consulting Group“ 29 618,15 Eur (102 265,57 Lt) už teisines, buhalterinės apskaitos ir turto priežiūros paslaugas. Dokumentų, liudijančių nurodytų paslaugų suteikimą, atsakovė nepateikė. Be to, bankroto administratorė buvo sudariusi atstovavimo sutartį su advokato padėjėju, todėl jeigu ir buvo suteiktos teisinės paslaugos, už jas negalėjo būti mokama UAB „MP Consulting Group“. Turto priežiūros paslaugos taip pat nebuvo suteiktos. Aplinkybę, kad mieste esantys ieškovei priklausantys žemės sklypai nebuvo prižiūrimi, nebuvo šienaujama žolė, įrodo 2014 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimas, surašytas bankroto administratorės UAB „Toplit“ įgaliotam asmeniui R. G..
  1. 2014 m. vasario 10 d. nutarimu kreditoriai nepatvirtino bankroto administratorės UAB „Toplit“ veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 27 d. iki 2014 m. sausio 24 d. Tai reiškia, kad kreditoriai nesutiko ne tik su bankroto administratorės veikla, bet ir su administravimo išlaidoms išsimokėtomis sumomis. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartyje taip pat konstatuotas netinkamas bankroto administratorės pareigų atlikimas. Taigi, UAB „Toplit“ veiksmai yra negaliojantys ir niekiniai, prieštaraujantys ĮBĮ nuostatoms, todėl nėra pagrindo apmokėti administravimo išlaidas. Be to, bankroto administratorė buvo atstatydinta net 99,22 proc. kreditorių balsų. UAB „Toplit“, netinkamai vykdžiusi bankroto administravimo funkcijas, neveikdama kreditorių interesais ir jų naudai, pažeisdama ĮBĮ nuostatas, neturėjo teisės gauti administravimo išlaidų atlyginimo.
  1. Bankroto administratorė nepagrįstai išmokėjo administravimo išlaidas iš varžytynių dalyvių gautų mokesčių, nes: 1) varžytynėse turtas nebuvo parduotas – nuosavybėn nebuvo perleistas, varžytynės buvo sustabdytos, todėl bankroto administratorė neturėjo teisės naudoti varžytynių dalyvių sumokėtų mokesčių; 2) bankroto administratorė žinojo apie teisminius ginčus dėl varžytynių teisėtumo bei apie tai, kad varžytynes pripažinus negaliojančiomis ir niekinėmis, gali tekti grąžinti varžytynių dalyvių sumokėtus mokesčius. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartyje pripažino 2013 m. balandžio 3 d. vykusias varžytynes niekinėmis ir negaliojančiomis bei taikė restituciją ir priteisė iš ieškovės administravimo išlaidų O. Š. 14 481 Eur (50 000 Lt) ir UAB „Turto ir verslo sprendimai“ 26 065,80 Eur (90 000 Lt). Nurodytas sumas ieškovė turės grąžinti iš po bankroto administratorės pakeitimo gautų lėšų, kas neatitinka kreditorių teisių ir interesų, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.
  1. Atsakovas R. G. buvo UAB „Toplit“ direktorius ir įgaliotas asmuo administruoti ieškovės bankrotą. Atsakovas R. G. pažeidė CK 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalis, ABĮ 19 straipsnio 8 dalį, 37 straipsnio 7 dalį, CK 6.923 straipsnio 2 dalį, 1.5 straipsnį, todėl privalo atsakyti pagal juridinio asmens valdymo organų narių civilinę atsakomybę reglamentuojančio CK 2.87 straipsnio 7 dalies ir CK 6.263 straipsnio nuostatas. Atsakovų UAB „Toplit“ ir R. G. bendri veiksmai neatitiko sąžiningumo kriterijų, todėl 43 550,21 Eur priteistini iš jų solidariai.
  1. Ieškovės bankroto administravimo laikotarpiu UAB „Toplit“ profesinė civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju draudimu atsakovės AAS „BTA Baltic Insuranse Company“. Ieškovė patyrė 43 550,21 Eur žalos, todėl egzistuoja visos sąlygos konstatuoti draudžiamąjį įvykį. Rašytinės pretenzijos pareiškimu laikomas ir ieškinio dėl žalos, padarytos neteisėtais administratorės veiksmais, atlyginimo pateikimas teismui. Draudikė buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, t. y. gavo visą informaciją apie draudžiamąjį įvykį, jo aplinkybes, draudimo išmokos dydį, tačiau nesiėmė jokių veiksmų dėl draudimo išmokos išmokėjimo per 30 dienų, taip pat nepateikė ieškovei informacijos apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą. Atsižvelgiant į tai 43 550,21 Eur draudimo išmoka priteistina iš draudikės. Draudikas dėl savo kaltės praleidęs draudimo išmokos mokėjimo terminą, moka draudėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus delspinigius ir (ar) palūkanas. Teismo šaukimas draudikei įteiktas 2015 m. balandžio 24 d., tačiau iki 2015 m. gegužės 24 d. ji neišmokėjo draudimo išmokos, todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 2 dalimi, nuo šios datos iki patikslinto ieškinio padavimo skaičiuotinos 6 proc. metinės palūkanos, kurias sudaro 715,89 Eur, ir priteistinos iš draudiko. Taigi, viso iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteistina 44 266,10 Eur.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei BUAB „OLYMP Invest“ solidariai iš atsakovų UAB „Toplit“ ir R. G. 37 620,94 Eur, 6 proc. metines procesines palūkanas ir po 647,35 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ iš ieškovės priteisė 320 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 23 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovų UAB „Toplit“ ir R. G. 2 857,13 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 3 d. iki ieškinio padavimo dienos.
  1. Teismas nustatė, jog pirmajame susirinkime kreditoriai išreiškė valią, kad administratorė UAB „Toplit“ vykdytų jų pavedimus, vėliau pritarė šiai administratorės veiklai (iki buvo priimtas nutarimas atstatydinti administratorę), tačiau pavedimo sutarties su administratore nepasirašė. Teismo vertinimu, pavedimo sutarties nesudarymas negali turėti įtakos administratorės teisei gauti kreditorių nustatytą atlyginimą už teisėtus ir bankrutuojančios įmonės interesais atliktus veiksmus (CK 6.761 straipsnio 4 dalis). Šiais argumentais teismas atmetė ieškovės poziciją, kad bankroto administratorė prarado teisę į atlyginimą vien tuo pagrindu, kad su ja nebuvo sudaryta pavedimo sutartis.
  1. Teismas nustatė, kad 2012 m. lapkričio 26 d. kreditorių susirinkime buvo patvirtintas 200 000,00 Lt + PVM administratorės atlyginimas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos, patvirtinta administratorės veiklos ataskaita už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki šio kreditorių susirinkimo. Patvirtinę administratorės ataskaitą kreditoriai pritarė (už balsavo net 98,81 proc. teismo patvirtintų kreditorių) administratorės veiklos daliai už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo. 2014 m. vasario 10 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas netvirtinti administratorės veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 27 d. iki 2014 m. sausio 24 d.
  1. Nustatęs, kad kreditoriai patvirtino administratorės ataskaitą už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2012 m. lapkričio 26 d., teismas sprendė, kad nors vėliau administratorė ir buvo atstatydinta, tačiau įgijo teisę į atlygį už bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesais atliktus veiksmus aptartu bankroto proceso laikotarpiu ir su ja turi būti atsiskaityta (CK 6.761 straipsnio 4 dalis). Teismas taip pat nustatė, kad iš varžytynių dalyvių įnašų 2013 m. spalio 3 d. 37 732 Lt (10 927,94 Eur) atlyginimas administratorei išmokėtas nepagrįstai, nes nebuvo sudaryta pavedimo sutartis, nenustatyta atlyginimo mokėjimo tvarka, varžytynių dalyvių pradiniai įnašai nėra bankrutuojančios įmonės pajamos, todėl negali būti skirti administravimo reikmėms tenkinti. Teismas konstatavo, kad administratorė neįrodė atliktų darbų masto ir teisės į atitinkamą atlyginimo dalį, todėl ieškinio dalį dėl išmokėto atlyginimo grąžinimo tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Toplit“ 10 927,94 Eur (37 732 Lt), palikdamas administratorei mokėtino atlyginimo dydžio klausimą spręsti bankrutavusios ieškovės kreditoriams.
  1. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi patvirtino bendrą 10 100 Lt administravimo išlaidų sąmatą ieškovės administravimui, skirtą iki pirmojo įmonės kreditorių susirinkimo. 2012 m. lapkričio 26 d. pirmasis kreditorių susirinkimas patvirtino administratorės veiklos ataskaitą, tame tarpe 65 000 Lt įskaitant PVM, administravimo išlaidas. Taigi kreditorių susirinkimas patvirtino ženkliai didesnę patirtų administravimo išlaidų sumą nei teismo nustatyta maksimali suma.
  1. Teismas nustatė, kad administratorės ataskaitoje, teiktoje pirmajam kreditorių susirinkimui, esanti informacija apie teismo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą yra klaidinga, todėl teismo vertinimu administratorė turėjo pagrįsti didesnį nei teismo patvirtinta sąmata poreikį bei išlaidų dydžius įmonės būklės bei veiklos dokumentais. Nors ataskaitoje nurodyta, kad teisinėms paslaugoms buvo panaudota 20 000 Lt, buhalterinėms reikmėms – 8.000 Lt, turto priežiūrai – 37.000 Lt, tačiau nei prie ataskaitos, nei teismui atsakovė UAB „Toplit“ nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie realiai patirtas išlaidas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad administratorė nepagrindė teismo patvirtintą 10 100 Lt administravimo išlaidų sąmatą viršijančios administravimo išlaidų sumos ir ieškovei iš atsakovės UAB „Toplit“ priteisė 26 692,99 Eur (92 165,57 Lt).
  1. Teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Toplit“ vadovo R. G. veiksmuose (iš bankrutuojančios ieškovės gautų piniginių lėšų išmokėti 139 756,33 Lt administravimo išlaidoms padengti, suteikta paskola UAB „MP Consulting Group“ vadovui P. P.) buvo neteisėtos veikos požymių ir bankrutuojančios įmonės kreditoriams padaryta žala. Teismas vertino, kad atsakovas nepaneigė savo kaltės, bei sprendė, kad yra visos atsakovo R. G. civilinės atsakomybės sąlygos, todėl remdamasis CK 2.87 straipsniu pripažino jį solidariai su atsakove UAB „Toplit“ atsakingu ieškovei.
  1. Ieškinio reikalavimą atsakovei BUAB „MP Consulting Group“ teismas atmetė tuo pagrindu, kad teisiniai santykiai ieškovės su šia bendrove nesiejo.
  1. Teismas nurodė, kad draudimo išmoka mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą, todėl ginčui dėl bankroto administratorės civilinės atsakomybės vykstant teisme, nėra teisinio pagrindo patraukti draudikę solidariąja atsakove.
  1. Ieškinį atsakovams UAB „Toplit“ ir R. G. patenkinęs 86,39 procentais, teismas priteisė ieškovei iš šių atsakovų lygiomis dalimis 1 294,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį draudikei atmetęs, priteisė jai iš ieškovės 320 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  1. Papildomu sprendimu teismas priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų UAB „Toplit“ ir R. G. 2 857,13 Eur palūkanų už priteistą sumą nuo 2013 m. spalio 3 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos.

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8

  1. Ieškovė BUAB „OLYMP Invest“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimai atmesti, ir ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Vien tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi patvirtino bendrą 10 100 Lt administravimo išlaidų sąmatą iki pirmojo kreditorių susirinkimo, nereiškia, kad bankroto administratorės išmokėtos administravimo išlaidos šia apimtimi yra pagrįstos. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių realiai patirtas išlaidas, t. y. teiktų paslaugų poreikio bei jų apimties. Administravimo išlaidų sąmata reiškia tik išlaidų ribas, tačiau nereiškia išlaidų pagrįstumo. Atsakovės UAB „Toplit“ pateikti dokumentai nepagrindžia 102 265,57 Lt patirtų administravimo išlaidų.
    1. Teismas nurodė, kad varžytynių dalyvių pradiniai įnašai nėra bankrutuojančios įmonės pajamos, todėl negali būti skirti administravimo reikmėms tenkinti. Taigi, ir dėl šios priežasties teismas privalėjo konstatuoti, kad 2 925,16 Eur (10 100 Lt) suma išmokėta nepagrįstai, nes ji taip pat išmokėta iš varžytynių, kurios pripažintos negaliojančiomis, dalyvių mokesčių.
    1. 2014 m. vasario 10 d. nutarimu kreditoriai nepatvirtino bankroto administratorės veiklos ataskaitos. Tai reiškia, kad kreditoriai nesutiko ir su visomis administravimo išlaidoms sumokėtomis sumomis. Teismas privalėjo įvertinti, kad bankroto administratorė netinkamai vykdė bankroto administravimo funkcijas, neveikė kreditorių interesais ir jų naudai, dėl to neturėjo teisės į administravimo išlaidų atlyginimą.
    1. Nesant sudarytos pavedimo sutarties su bankroto administratore, pastaroji neįgijo teisės tiek į atlyginimo, tiek į administravimo išlaidų atlyginimą. Dėl to teismo sprendimas dėl 2 925,16 Eur (10 100 Lt) nepriteisimo yra nepagrįstas.
    1. Bankroto administratorė išmokėjo UAB „MP Consulting Group“ 102 265,57 Lt už teisines, buhalterinės apskaitos ir turto priežiūros paslaugas, tačiau byloje nėra įrodymų, kad paslaugos buvo suteiktos, todėl dėl 102 265,57 Lt sumos grąžinimo solidariai turi atsakyti ir atsakovė BUAB „MP Consulting Group“, nepagrįstai gavusi apmokėjimą už realiai nesuteiktas paslaugas.
    1. Kyla abejonių dėl UAB „Toplit“ ir BUAB „MP Consulting Group“ sąsajų, nes visos paslaugų sutartys sudarytos būtent tarp šių atsakovių. Be to, UAB „Toplit“ atsakovės BUAB „MP Consulting Group“ vadovui P. P., kilus klausimui dėl bankroto administratorės atstatydinimo, suteikė paskolą, kuria buvo paskolintos piniginės lėšos, esančios pagrindiniu bankroto administratorės turtu. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas ex officio CK 1.78 straipsnio 5 dalies ir 1.86 straipsnio pagrindu privalėjo konstatuoti tariamojo sandorio faktą bei taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės BUAB „MP Consulting Group“ 29 618,16 Eur.
    1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčui tebevykstant teisme nėra pagrindo konstatuoti draudžiamojo įvykio faktą bei konkretų ir pagrįstą žalos dydį, kurį turi atlyginti draudikas. Ieškovė pagrindė, kad dėl administratorės veiksmų netinkamai vykdant bankroto procedūras ieškovė patyrė 40 476,23 Eur žalos. Dėl piniginių lėšų netekimo administratorė turi atlyginti kompensuojamąsias palūkanas, kurios sudaro 3 073,98 Eur.
    1. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ įtraukta į civilinę bylą gavo informaciją apie draudžiamąjį įvykį, jo aplinkybes, draudimo išmokos dydį, tačiau nesiėmė veiksmų dėl draudimo išmokos išmokėjimo per 30 dienų terminą. Teisės aktai nesieja draudžiamojo įvykio fakto bei žalos dydžio nustatymo su teisme vykstančiais ginčais. Be to, ieškovė turi teisę reikšti reikalavimus solidariai tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek jo draudikui.
  1. Atsakovai UAB „Toplit“ ir R. G. apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą bei 2015 m. gruodžio 23 d. papildomą sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Skundai grindžiami šiais esminiais argumentais:
    1. Tarp bankrutuojančios įmonės ir administratoriaus teisiniai santykiai susiformuoja ne pavedimo sutarties pagrindu, o teismo nutarties iškelti bankroto bylą bei kreditorių susirinkimo priimto nutarimo pagrindu. Todėl aplinkybė, kad su administratore nebuvo pasirašyta pavedimo sutartis nepaneigia, kad tarp UAB „Toplit“ ir ieškovės susiklostė pavedimo teisiniai santykiai,
    1. Administratorės veiklos ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratorės veiklai. Atitinkamai tai reiškia ir prievolės įvykdymo priėmimą CK 6.123 straipsnio prasme.
    1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nesant pavedimo sutarties atsakovė UAB „Toplit“ neturėjo teisės išmokėti atlyginimą administratorei bei padengti kitas administravimo lėšas.
    1. Atsakovė UAB „Toplit“ iš užimamų administratorės pareigų buvo atstatydinta tik 2014 m. rugsėjo 18 d., todėl jai priklausė atlyginimo dalis tiek už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos, tiek už laikotarpį nuo pirmojo kreditorių susirinkimo dienos iki jos atstatydinimo dienos.
    1. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartyje padarytas rašymo apsirikimas nurodant, kad tvirtintina bendra 10 100 Lt lėšų suma administravimo išlaidoms apmokėti iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą, nes bankroto administratorė prašė patvirtinti 10 100 Lt lėšų sumą administravimo išlaidoms apmokėti, skirtą vienam mėnesiui, o teismas šį prašymą tenkino visiškai. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė viršijo teismo nutartimi patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą.
    1. Sutartys su UAB „MP Consulting Group“ buvo sudarytos atsižvelgiant į paslaugų poreikį vykdant ieškovės bankroto procedūras, todėl nėra pagrindo išvadai, kad tokios paslaugos buvo nebūtinos. Pirmasis ieškovės kreditorių susirinkimas patirtoms administravimo išlaidoms pritarė. Be to, atsakovė UAB „Toplit“ turėjo teisę ir pareigą atsiskaityti su paslaugų teikėja.
    1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Toplit“ negalėjo naudoti lėšų, gautų vykdant ieškovei priklausančio turto varžytynes. 2013 m. balandžio 3 d. vykusios varžytynės buvo pripažintos įvykusiomis, varžytynių dalyvių sumokėti pradiniai įnašai varžytynių laimėtojams nebuvo grąžinti. Taigi, ieškovė gavo atitinkamas pajamas, kurias administratorė galėjo naudoti, vykdydama atsiskaitymus administravimo išlaidoms padengti.
    1. Nuostolių atlyginimo bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę reikalauti tik iš bankroto administratoriaus. ĮBĮ nenustatyta bankroto administratoriaus vadovo, akcininkų ar darbuotojų atsakomybė dėl nuostolių atlyginimo. Be to, bankroto administratoriui įprastai vykdant veiklą, jos vadovas neturi fiduciarinių pareigų administruojamos įmonės kreditoriams.
    1. Ieškinys buvo paduotas dėl žalos atlyginimo, todėl teismas, priimdamas papildomą sprendimą ir priteisdamas palūkanas, nepagrįstai vadovavosi CK 6.37, 6.38 ir 6.210 straipsnių nuostatomis.
  1. Atsakovai UAB „Toplit“ ir R. G. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
    1. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi patvirtino ne bendrą, o vienam mėnesiui skirtą 10 100 Lt lėšų sumą administravimo išlaidoms apmokėti. Dėl to teismas nepagrįstai konstatavo, kad bankroto administratorė viršijo teismo nutartimi patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą.
    1. Ieškovės kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu UAB „Toplit“ atliko 102 268 Lt mokėjimą UAB „MP Consulting Group“, tačiau neviršijo teismo nutartimi patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos bei 2012 m. lapkričio 26 d. ieškovės pirmojo kreditorių susirinkimo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos.
    1. Paslaugų sutartys buvo sudarytos pagal jų poreikį, todėl teiginiai, kad vykdant ieškovės bankroto procedūras, buvo patirtos nepagrįstos administravimo išlaidos, yra neatitinkantys tikrovės. Ginčas dėl patirtų administravimo išlaidų pagrįstumo bei administravimo išlaidų sąmatos sumažinimo išnagrinėtas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-915/2014.
  1. Atsakovės BUAB „MP Consulting Group“ bankroto administratorė UAB „Tigesta“ atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis joje esančiais rašytiniais įrodymais.
  1. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovų UAB „Toplit“ ir R. G. apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
    1. Teismas pagrįstai nurodė, kad ginčui vykstant teisme nėra teisinio pagrindo draudimo bendrovę patraukti solidariuoju atsakovu.
    1. Ne kiekvienas bankroto administratoriaus neteisėtas veiksmas/neveikimas, sukėlęs žalą, yra pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu, o draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu.
    1. Ieškovė ne tik neįrodė, bet ir nenurodė aplinkybių, kurios atsakovų UAB „Toplit“ ir R. G. veiksmus leistų pripažinti draudžiamaisiais įvykiais, dėl kurių draudimo bendrovei būtų atsiradusi pareiga išmokėti draudimo išmoką. Be to, nedraudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas dėl tyčinių draudėjo neteisėtų veiksmų, kuriais padaryta žala.
    1. Terminas draudimo išmokai išmokėti nustatytas tais atvejais, kai į draudiką kreipiasi draudėjas, sutikdamas, kad savo neteisėtais veiksmais/neveikimu padarė žalos trečiajam asmeniui. Nagrinėjamu atveju, į draudiką kreipėsi neva tai nukentėjęs asmuo. Būtina sąlyga įgyvendinti tiesioginio reikalavimo teisę į draudiką trečiajam asmeniui yra draudžiamojo įvykio fakto buvimas.
  1. Ieškovė atsiliepimuose į atsakovų UAB „Toplit“ ir R. G. apeliacinius skundos prašo juos atmesti. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:
    1. Teismo išvada, kad atsakovė UAB „Toplit“ 10 927,94 Eur atlyginimą išsimokėjo nepagrįstai, kadangi tarp ieškovės ir bankroto administratorės nebuvo sudaryta pavedimo sutartis, kurioje turėjo būti nustatyti administratorės atlyginimo suma bei mokėjimo tvarka, yra pagrįsta ir teisėta. Administratorės atlyginimo mokėjimo sąlyga – pavedimo sutartis, o ne teismo nutartis iškelti bankroto bylą ar kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas.
    1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartimi buvo patvirtinta bendra 10 100 Lt administravimo išlaidų sąmata, skirta iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Apeliantai nesutikdami su šia nutartimi turėjo teisę ją skųsti apeliacine tvarka arba prašyti teismo ištaisyti rašymo apsirikimą.
    1. Administravimo išlaidų sąmata reiškia tik išlaidų ribas, tačiau neįrodo administravimo išlaidų pagrįstumo.
    1. 2012 m. lapkričio 26 d. administratorės ataskaitos patvirtinimas neturi teisinės reikšmės sprendžiant administravimo išlaidų pagrįstumą, nes UAB „MP Consulting Group“ sąskaita už suteiktas paslaugas buvo išrašyta tik 2013 m. spalio 3 d., o 2014 m. vasario 10 d. nutarimu kreditorių susirinkimas nepatvirtino administratorės veiklos ataskaitos.
    1. Varžytynių dalyvių pradiniai įnašai nėra bankrutuojančios įmonės pajamos, todėl negali būti skirti administravimo reikmėms tenkinti. Atsakovė UAB „Toplit“ nesąžiningai varžytynių dalyvių mokesčius panaudojo administravimo išlaidoms padengti.
    1. UAB „Toplit“ netinkamai vykdė bankroto administravimo funkcijas, pažeidė ĮBĮ nuostatas, jos veiklos ataskaitos kreditorių surinkimas nepatvirtino, todėl atsakovė neturėjo teisės į administravimo išlaidų atlyginimą.
    1. Teismas atsakovo R. G. civilinę atsakomybę grindė ne ĮBĮ, o CK 2.87 straipsnio, ABĮ 19 straipsnio 8 dalies, CK 1.5 straipsnio pažeidimais, todėl apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl ĮBĮ nustatytos bankroto administratorės atsakomybės netaikymo atsakovui R. G. neturi teisinės reikšmės.
    1. Atsakovas R. G. nepaneigė savo kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant pareigas.
    1. Ieškovės reikalavimas grąžinti nepagrįstai ir neteisėtai administravimo išlaidoms išmokėtas lėšas nėra reikalavimas atlyginti žalą, todėl teismas papildomu sprendimu pagrįstai priteisė kompensuojamąsias palūkanas.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

  1. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartimi iškelta UAB „OLYMP Invest“ bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Toplit“. Bankroto administratorės įgaliotas asmuo – R. G..
  1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartimi BUAB „OLYMP Invest“ bankroto administratorė UAB „Toplit“ atstatydinta iš administratorės pareigų ir naująja bankroto administratore paskirta UAB „Ekvalda“. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1687/2014, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
  1. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi patvirtino 10 100 Lt administravimo išlaidų sąmatą bankrutuojančios UAB „OLYMP Invest“ administravimui, skirtą iki pirmojo įmonės kreditorių susirinkimo.
  1. 2012 m. lapkričio 26 d. pirmajame BUAB „OLYMP Invest“ kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta administratorės veiklos ataskaita. Susirinkimo septintuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas: patvirtinti 200 000,00 Lt + PVM administratorės atlyginimą nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos; patvirtinti kitas su administravimu susijusias bendros 100 000,00 Lt + PVM sumos išlaidas nuo pirmojo kreditorių susirinkimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos.
  1. Tarp ieškovės BUAB „OLYMP Invest“ ir atsakovės UAB „MP Consulting Group“ 2012 m. kovo 3 d. buvo sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. PTP/24/12-OLY, 2012 m. kovo 15 d. – buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. BHP/25/12-OLY ir 2012 kovo 13 d. – turto operacijų/priežiūros paslaugų sutartis Nr. NTP/18/12-OLY.
  1. Bankroto administratorė UAB „Toplit“ 2014 m. sausio 6 d. išrašė PVM sąskaitą –faktūrą Nr. TOP 19 BUAB „OLYMP Invest“, nurodydama apmokėti 37 732 Lt su PVM „administravimo išlaidų“.
  1. UAB „MP Consulting Group“ 2013 m. spalio 3 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą MPC Nr. 012 102 265,57 Lt su PVM, atitinkamai 51 458,88 Lt už teisines paslaugas, 11 387,31 Lt už buhalterinės apskaitos paslaugas, 39 419,38 Lt už turto priežiūros paslaugas.
  1. Pagal BUAB „OLYMP Invest“ kasos knygą, 2013 m. spalio 3 d. R. G./MP Consulting Group, UAB išmokėta 102 265,57 Lt, 2013 m. spalio 3 d. R. G./UAB „Toplit“ – 37 732,00 Lt iš 2013 m. balandžio 2 d. varžytynių dalyvių O. Š. ir UAB „Turto ir verslo sprendimai“ sumokėtų pradinių įnašų. Šias aplinkybes patvirtina ir kasos išlaidų orderiai.
  1. 2014 m. vasario 10 d. pakartotiniame BUAB „OLYMP Invest“ kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas netvirtinti bankroto administratorės UAB „Toplit“ veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 27 d. iki 2014 m. sausio 24 d. Kreditorių susirinkimo protokole priimto nutarimo bankroto administratorė teismui neskundė.
  1. Ieškovės teigimu, administratorė nepagrįstai išmokėjo UAB „OLYMP Invest“

    11139 756,33 Lt, todėl ieškovės bankroto administravimui skirtas lėšas panaudojo ne pagal paskirtį, tokie administratorės veiksmai neatitiko ĮBĮ nuostatų ir nebuvo tinkami. Dėl šių priežasčių BUAB „OLYMP Invest“ turi grąžinti ieškovei nepagrįstai gautas pinigines lėšas.

12Dėl pareigos atsiskaityti su atstatydintu bankroto administratoriumi nesant sudarytos pavedimo sutarties

  1. Atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad nesant sudarytos pavedimo sutarties tarp bankrutuojančios įmonės ir teismo paskirto bankroto administratoriaus, pastarasis neįgijo teisės tiek į atlyginimo, tiek į administravimo išlaidų atlyginimą.
  1. Bankroto administratorių skiria teismas nutartimi iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo nutartis – tai procesinis bankroto administratoriaus įgaliojimo pagrindas, sukuriantis leidimą administruoti konkrečią nemokią įmonę. Ši nutartis sudaro prielaidas atsirasti materialiesiems teisiniams bankroto administratoriaus santykiams, kuriuos reglamentuoja ne tik ĮBĮ, bet ir CK. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius yra kito asmens turto administratorius CK 4.237 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2011). CK 4.236 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad administravimas gali būti nustatomas teismo nutartimi, įstatymu, administraciniu aktu ir sandoriu.
  1. Taigi, administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės materialieji teisiniai santykiai sukuriami teismo nutartimi, kuria skiriamas bankroto administratorius, tačiau tokie santykiai turi būti įforminami pavedimo sutartimi. Pavedimo sutartis su administratoriumi sudaroma kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu (ĮBĮ 23 straipsnio 10 punktas). Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimo įgalioto asmens pavedimo sutarties su bankroto administratoriumi sudarymas iš esmės yra techninis veiksmas, kuriuo tik įforminama kreditorių susirinkimo išreikšta valia dėl pavedimo sutarties esminių sąlygų.
  1. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 25 d. nutartimi iškėlė ieškovės UAB „OLYMP Invest“ bankroto bylą ir bankroto administratore paskyrė UAB „Toplit“. 2012 m. lapkričio 26 d. pirmojo bankrutuojančios ieškovės kreditorių susirinkimo metu ketvirtuoju darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkimo pirmininkė RUAB „Masyvas“ buvo įgaliota BUAB „OLYMP Invest“ vardu pasirašyti pavedimo sutartį su bankroto administratore UAB „Toplit“. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartimi bankroto administratorė atstatydinta iš pareigų, ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1687/2014, palikta nepakeista. Taigi, UAB „Toplit“ nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d. vykdė BUAB „OLYMP Invest“ bankroto procedūras, todėl tarp administratorės ir bankrutuojančios įmonės susiklostė prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai. Nepaisant šios aplinkybės visą šį laiką tarp bankrutuojančios įmonės ir jos bankroto administratorės tęsėsi neapibrėžta situacija. Kadangi administratorės teikiamos bankroto administratorės paslaugos pagal savo pobūdį atitinka pavedimo sutartimi įmonės vardu ir lėšomis atliekamus teisinius veiksmus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuo pat teismo nutarties paskirti įmonės bankroto administratorę įsiteisėjimo dienos tarp BUAB „OLYMP Invest“ ir jos administratorės UAB „Toplit“ susiklostė pavedimo teisiniai santykiai, kurių ypatumas yra tas, jog rašytinė pavedimo sutartis sudaroma ne šių prievolinių teisinių santykių atsiradimo momentu, bet vėliau, kai bankroto proceso metu kreditorių susirinkimas nustato atlyginimą administratorei ir jo mokėjimo tvarką.
  1. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nors su administratore nebuvo pasirašyta pavedimo sutartis, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad faktiškai tarp šalių nebuvo susiklostę pavedimo teisiniai santykiai ir bankroto administratorė neįgijo teisės į atlyginimą už teisėtus ir bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesais atliktus veiksmus.

13Dėl įmonės bankroto administravimo išlaidų

  1. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų, sąrašas, pagal kurį bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį. Šioje teisės normoje nustatytas administravimo išlaidų sąrašas nėra baigtinis, nes tokiomis išlaidomis pripažįstamos ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos, t. y. tokios, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011).
  1. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija bankroto administratorės UAB „Toplit“ 2013 m. spalio 3 d. išsimokėtą 10 927,94 Eur (37 732 Lt) atlyginimą ir BUAB „MP Consulting Group“ išmokėtą 29 618,15 Eur (102 265,57 Lt) sumą, kaip nepagrįstai išmokėtas administravimo išlaidas. Administravimo išlaidos yra dvejopo pobūdžio, t. y. susideda iš atlyginimo administratorei ir kitų su bankroto procesu susijusių išlaidų, todėl išsimokėtą atlyginimą už administravimo paslaugas ieškovė solidariai prašė priteisti iš atsakovų UAB „Toplit“, jos vadovo bei įgalioto asmens R. G. ir bankroto administratorės civilinės atsakomybės draudikės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kitas su administravimu susijusias išmokėtas sumas ieškovė prašė solidariai priteisti iš atsakovų UAB „Toplit“, R. G., BUAB „MP Consulting Group“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteisti 715,89 Eur palūkanų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl ieškovės administravimui skirtų lėšų išmokėjimo (ne)pagrįstumo pasisako atskirai.

14Dėl bankroto administratoriaus atlyginimo išsimokėjimo (ne)pagrįstumo

15Dėl atsakovės UAB „Toplit“ atsakomybės

  1. 2012 m. lapkričio 26 d. pirmajame ieškovės kreditorių susirinkime septintuoju darbotvarkė klausimu buvo patvirtintas 200 000,00 Lt + PVM administratorės atlyginimas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos, trečiuoju darbotvarkės klausimu patvirtinta administratorės veiklos ataskaita už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo. 2014 m. vasario 10 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarta netvirtinti bankroto administratorės veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 27 d. iki 2014 m. sausio 24 d.
  1. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad konkretus bankroto administratorės atlyginimo dydis nebuvo nustatytas nei už atliktus konkrečius darbus, nei konkreti mėnesinė atlyginimo suma, o kreditorių susirinkimas administratorės veiklos ataskaitą patvirtino tik už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo.
  1. Viena vertus, kadangi tarp administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės susiklosto prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, ataskaitos patvirtinimas reiškia prievolės įvykdymo priėmimą CK 6.123 straipsnio prasme. Kita vertus, nei ĮBĮ, nei kituose teisės aktuose nenustatyta, kad administratorius atlyginimą gali gauti tik tokiu atveju, jei kreditorių susirinkimas arba teismas patvirtina jo veiklos ataskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad tais atvejais, kai kreditorius priėmė įvykdymą, t. y. patvirtino administratoriaus veiklos ataskaitą, pareiga įrodyti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui, o tais atvejais, kai kreditorius nepriima prievolės įvykdymo, t. y. netvirtina administratoriaus veiklos ataskaitos, būtent administratoriui tenka pareiga įrodyti, jog jis tinkamai vykdė bankroto procedūras ir todėl turi teisę gauti administratoriaus atlyginimą ar jo dalį.
  1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bankroto administratorė nėra laisva pasirinkti, kada ir kokio dydžio atlygio dalį sau išsimokėti. Atlyginimo administratoriui mokėjimo tvarką (visos sumos baigus bankroto procesą arba dalimis bankroto proceso eigoje) nustato kreditoriai su administratoriumi sudaromoje pavedimo sutartyje (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovės ir bankroto administratorės nebuvo sudaryta pavedimo sutartis, pirmajame kreditorių susirinkime nebuvo aptartos konkrečios turimos sudaryti pavedimo sutarties sąlygos, bankroto administratorės atlyginimo mokėjimo tvarka, o tik nustatytas konkretus atlyginimo dydis už visą bankroto procesą, spręstina, kad 2013 m. spalio 3 d. bankroto administratorė nepagrįstai išsimokėjo 37 732 Lt (10 927,94 Eur) atlyginimą.
  1. Esant teisinei situacijai, kai tarp bankrutuojančios įmonės ir jos administratorės nėra sudarytos pavedimo sutarties ir iš kitų aplinkybių neįmanoma nustatyti administratorei mokėtino atlyginimo tvarkos ir dydžio, tačiau pripažįstant, kad su atstatydinta administratore turi būti atsiskaityta proporcingai atliktų darbų apimčiai, teismas pagrįstai sprendė, kad iš atsakovės UAB „Toplit“ priteistini 10 927,94 Eur nepagrįstai išsimokėto atlyginimo, o administratorei išmokėtino atlyginimo dydžio klausimas paliktinas spręsti ieškovės kreditorių susirinkimui (ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalis, 23 straipsnio 9, 10 punktai).
  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atstatydinto bankroto administratoriaus atlyginimo dydžio turi būti vadovaujamasi šios nutarties 48 punkte nurodytomis taisyklėmis, atsižvelgiama į tai, kad ieškovės likvidavimo terminas pratęstas iki 2017 m. birželio 28 d. ir tolimesniam bankroto vykdymui paskirtas kitas administratorius.

16Dėl varžytynių proceso metu gautų lėšų panaudojimo

  1. Byloje nustatyta ir šalys neginčija, kad atlyginimą už administravimą atsakovė UAB „Toplit“ 2013 m. spalio 3 d. išsimokėjo iš 2013 m. balandžio 2 d. gautų varžytynių dalyvių O. Š. ir UAB „Turto ir verslo sprendimai“ pradinių įnašų, tačiau skirtingai vertina bankroto administratorės galimybę disponuoti šiomis lėšomis iki varžytynių pabaigos.
  1. Teisėjų kolegijos vertinimu, varžytynių dalyvių pradiniai įnašai nėra bankrutuojančios įmonės pajamos ar turtas iki varžytynių pabaigos, t. y. turto pardavimo akto viešosiose varžytynėse surašymo arba varžytynių pripažinimo neįvykusiomis. Tokia išvada grindžiama tuo, kad tam tikrais atvejais, t. y. varžytynėms neįvykus arba varžytynėse nieko nepirkusiems varžytynių dalyviams, varžytynių vykdytojas per 7 dienas turi pervesti į varžytynių dalyvių nurodytas sąskaitas jų pradinius įnašus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1074 patvirtintų bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatų 30 p.).
  1. Varžytynes vykdantis bankroto administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jis negalėjo nežinoti ankstesniame punkte nurodyto teisinio reglamentavimo ir aplinkybės, kad varžytynių dalyvių pradiniai įnašai gali būti grąžinami juos sumokėjusiems asmenims. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1678/2014, konstatuota, kad termino, per kurį varžytynių laimėtojai turėjo sumokėti likusią nupirkto turto kainos dalį, eigoje jau buvo kilęs ginčas teisme dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dėl pradinių turto pardavimo kainų, kurio pagrindu vykdytos turto pardavimo varžytynės, teisėtumo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi sustabdė 2013 m. balandžio 3 d. vykusių varžytynių procedūras dėl turto Trimitų g., Vilniuje pardavimo ir uždraudė bet kokius veiksmus, kuriais būtų siekiama perleisti nuosavybės teises į šį turtą, varžytynių nugalėtojui uždraudė atlikti bet kokius veiksmus dėl turto registravimo ir disponavimo juo. Varžytynių dalyviai 2013 m. balandžio 24 ir 25 d. informavo bankroto administratorę, jog prievolės sumokėti visą nupirkto turto kainą vykdymą sustabdo, nes administratorė negali užtikrinti, jog dėl kilusio ginčo turtas iš varžytynių laimėtojų negalės būti išreikalautas, nors visa turto kaina ir bus sumokėta. Nors nurodytos faktinės aplinkybės neabejotinai turėjo būti žinomos bankroto administratorei ir ji, kaip savo srities profesionalė, turėjo numatyti faktą, kad varžytynių dalyviams turės būti grąžinami jų sumokėti pradiniai įnašai, administratorė savo iniciatyva 2013 m. spalio 3 d. neteisėtai panaudojo varžytynių dalyvių pradinius įnašus atlyginimo išsimokėjimui.
  1. Nepagrįsti įrodymais atsakovų UAB „Toplit“ ir R. G. apeliacinio skundo argumentai, kad 2013 m. balandžio 3 d. vykusios varžytynės buvo pripažintos įvykusiomis, o varžytynių dalyvių pradiniai įnašai jų dalyviams nebuvo grąžinti. Priešingai, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1678/2014, pripažino BUAB „OLYMP Invest“ 2013 m. balandžio 3 d. turto varžytynes niekinėmis ir negaliojančiomis bei taikė restituciją: priteisė iš BUAB „OLYMP Invest“ administravimo išlaidų O. Š. 50 000 Lt, o UAB „Turto ir verslo sprendimai“ 90 000 Lt varžytynių dalyvių mokesčius.
  1. Dėl nurodytų teisinių ir faktinių aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad varžytynių dalyvių pradiniais įnašais atsakovė UAB „Toplit“ neturėjo teisės disponuoti iki bus išspręstas klausimas dėl varžytynių pabaigos. Taigi ir dėl šios priežasties iš atsakovės UAB „Toplit“ priteistinas neteisėtai išsimokėtas atlyginimas.

17Dėl atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsakomybės

  1. Ieškovė pareiškė ieškinį bankroto administratorei ir jos civilinės atsakomybės draudikei kaip solidariems atsakovams. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį draudikei vien tuo pagrindu, kad ginčui tebevykstant teisme negalima konstatuoti nei draudžiamojo įvykio fakto, nei konkretaus žalos dydžio, kurį turi atlyginti draudikas.
  2. Solidarioji skolininkų pareiga reglamentuojama CK 6.6 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar draudėjas ir draudikas nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsako solidariai, būtina atsižvelgti į draudimo teisinių santykių reglamentavimą.
  3. CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta draudimo sutarties samprata. Iš šios įstatymo normos darytina išvada, kad, esant šalių sudarytai draudimo sutarčiai, pagrindas vienai šaliai (draudikui) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką yra įvykęs įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.
  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje Nr. 3K-7-368/2012, konstatavo, kad draudimo sutarties esmė – neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui dėl jo (kito asmens) atliekamos veiklos (neveikimo) ar aplinkos veiksnių, atsiradimo rizikos perkėlimas trečiajam asmeniui – draudikui. Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui (pvz., kai nukentėjusiajam padarytos žalos dydis viršija draudiko išmokėtą draudimo išmokos sumą), taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis). Tačiau kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.
  1. Nurodyti išaiškinimai suformuoti byloje, kurioje buvo sprendžiamas žalos, padarytos transporto priemonių valdytojų, kurių civilinės atsakomybė apdrausta privalomuoju transporto priemonių draudimu. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013 konstatavo, kad nurodyti išaiškinimai yra dėl bendrųjų CK ir Draudimo įstatymo normų turinio ir jų taikymo. Todėl bendrųjų įstatymų normų išaiškinimai nepaneigia draudėjo ir draudiko santykių esant trečiojo asmens reikalavimui atlyginti nuostolius, kai yra apdrausta civilinė atsakomybė.
  1. Vadovaudamasi kasacinio teismo išaiškinimais teisėjų kolegija sprendžia, kad tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą atlyginti žalą tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui ir jo draudikui, šiems asmenims netaikytina solidarioji civilinė atsakomybė (CK 6.191 straipsnio 1 dalis, 6.987 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas atsakovei UAB „Toplit“ ir jos draudikei negali būti tenkinamas solidariai.
  1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bankroto administratorė savo civilinę atsakomybę apdraudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Draudimo liudijime Nr. PCAD 019118 nurodyta, kad draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankroto procedūras, padaryta žala; bendra draudimo suma – 500 000 Lt (144 810 Eur), draudimo suma vienam draudiminiam įvykiui – 200 000 Lt (57 924 Eur); taip pat numatyta sąlyginė 1 000 Lt (289,62 Eur) išskaita. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ neginčija draudimo sutarties galiojimo, tačiau laikosi pozicijos, kad ieškovė neįrodė draudėjos UAB „Toplit“ ir (ar) jos darbuotojų veiksmų, kurie pripažintini draudžiamaisiais įvykiais. Be to, draudikė nurodo, kad draudžiamaisiais įvykiais nelaikomi draudėjos ir (ar) jos darbuotojų tyčiniai neteisėti veiksmai ir (ar) neveikimas.
  1. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 4-637 buvo patvirtintos administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės, reglamentuojančios bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygas (toliau – Taisyklės). Teisėjų kolegijos vertinimu pareikštas reikalavimas atlyginti žalą atitinka visas Taisyklių 8 dalyje nurodytas draudžiamojo įvykio sąlygas, t. y. reikalavimas teisme pareikštas dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu dėl neteisėtų bankroto administratorės ir (ar) jos darbuotojų atliktų veiksmų, atliekant bankroto procedūras, atlyginimo, tačiau patenka į Taisyklių 11 dalyje nurodytą nedraudžiamųjų įvykių sąrašą.
  1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010).
  1. Nagrinėjamoje byloje teismui nustačius šios nutarties 54 punkte nurodytas aplinkybes, spręstina, kad atsakovė UAB „Toplit“, vykdydama bankroto administratoriaus pareigas, nepagrįstai išsimokėdama atlyginimą iš varžytynių dalyvių pradinių įnašų, t. y. lėšų, kuriomis neturėjo teisės disponuoti, veikė neteisėtai. Bankroto administratorės neteisėti veiksmai lėmė žalos ieškovei atsiradimą, o bankroto administratorė neįrodė, kad nebuvo jos kaltės dėl šių veiksmų. Kaltė civilinėje atsakomybėje pasireiškia tyčia ar neatsargumu. Tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi ir tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Minėta, kad bankroto administratoriui taikomi didesni atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl nustatytos faktinės aplinkybės, kad teisme vykstant ginčui dėl varžytynių teisėtumo, administratorė iš varžytynių dalyvių pradinių įnašų sąmoningai išsimokėjo atlyginimą ir mokėjimus pagal paslaugų sutartis, teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad žala ieškovei buvo padaryta tyčiniais bankroto administratorės veiksmais, ir konstatuoti, kad draudkinės UAB „Toplit“ veiksmai patenka į nedraudžiamųjų įvykių sąrašą (Taisyklių 11.2. punktas), dėl ko draudimo išmoka iš draudikės nepriteistina.
  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad draudikė, sužinojusi apie draudėjai UAB „Toplit“ pareikštą žalos atlyginimo reikalavimą, nevykdė pareigos administruoti draudžiamąjį įvykį, t. y. per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį išmokėti draudimo išmoką, atsisakyti ją išmokėti arba raštu išsamiai informuoti draudėją, nukentėjusį trečiąjį asmenį apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą (Draudimo įstatymo 98 straipsnis, Taisyklių 40, 42 dalys). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovei ieškinys atmestas, o reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra išvestinis iš šio reikalavimo, teisėjų kolegija atmeta ir reikalavimą dėl palūkanų pagal Taisyklių 41 dalį priteisimo.

18Dėl atsakovo R. G. atsakomybės

  1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas R. G. solidariai atsakingas kartu su atsakove UAB „Toplit“ dėl nepagrįstai išsimokėto atlyginimo, remdamasis CK 2.87 straipsniu (juridinio asmens organų narių pareigos), ABĮ 19 straipsnio 8 dalimi, kurioje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, nustatęs visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas bei jo sąsajas su atsakovės UAB „MP Consulting Group“ vadovu P. P.. Teisėjų kolegija su šiomis teismo išvadomis nesutinka.
  1. Administratorius, kaip civilinės atsakomybės subjektas, visada yra asmuo, teismo paskirtas konkrečioje byloje teikti bankroto administravimo paslaugas (ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalis). Kai administruoti įmonę paskiriamas fizinis asmuo, jis pats atsako už savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, o tais atvejais, kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys yra civilinės atsakomybės subjektais (CK 6.264 straipsnis). Pastarųjų asmenų atsakomybė už netinkamai atliktas funkcijas gali atsirasti tik prieš patį administratoriumi paskirtą juridinį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010).
  1. Tarp juridinio asmens, turinčio leidimą teikti bankroto administravimo paslaugas, ir fizinio asmens, taip pat turinčio atitinkamą leidimą tokių paslaugų teikimui, susiklosto darbo (juridinis asmuo yra darbdavys, o jo įgaliotas fizinis asmuo – darbuotojas) arba pavedimo teisiniai santykiai. Teismo paskirtas bankroto administratorius – juridinis asmuo įgalioja fizinį asmenį atlikti bankroto administravimo veiksmus pagal pavedimo sutartį arba paveda jam atlikti šiuos veiksmus darbo sutarties pagrindu. Tai vidiniai bankroto administratoriaus santykiai su savo darbuotojais ar įgaliotiniais. Taigi bankroto administratorius – juridinis asmuo turi teisę pavesti savo darbuotojui ar įgaliotiniui, taip pat turinčiam teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, veikti bankroto administratoriaus vardu, teikiant bankroto paslaugas įmonėms, kurias administruoti bankroto administratoriui – juridiniam asmeniui pavedė teismas. Išoriniuose teisiniuose santykiuose tokio administratoriaus įgaliotas asmuo veikia ne savo, o teismo paskirto bankroto administratoriaus – juridinio asmens vardu. Todėl ir civilinė teisinė atsakomybė už tokio bankroto administratoriaus įgalioto asmens galimai padarytą žalą tenka ne šiam asmeniui, kaip darbuotojui ar įgaliotiniui, o juridiniam asmeniui, kuriam teismas pavedė teikti įmonės bankroto administravimo paslaugas (CK 6.264 straipsnis, 6.760 straipsnio 6 dalis, 6.762 straipsnis ir 2.145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011).
  1. Nurodyta teismų praktika vienareikšmiškai leidžia spręsti, kad bankroto administratoriaus (juridinio asmens) įgalioto asmens, turinčio teisę teikti įmonės bankroto administravimo paslaugas, atžvilgiu negali būti reiškiami reikalavimai dėl žalos, atsiradusios iš bankroto administravimo teisinių paslaugų teikimo, atlyginimo.
  1. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės žalos atlyginimo reikalavimai, pareikšti atsakovės UAB „Toplit“ įgaliotam asmeniui R. G., negali būti tenkinami. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tarp bankrutuojančios įmonės administratoriaus ir jo įgalioto asmens susiklostančius vidinius bei išorinius teisinius santykius, todėl nepagrįstai solidariai priteisė iš atsakovų UAB „Toplit“ ir R. G. neteisėtai išsimokėtą atlyginimą.
  1. Tiek CK 2.87 straipsnyje, tiek ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje apibrėžtos juridinio asmens organų narių fiduciarinės pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu, t. y. pareigos veikti teisėtai ir išimtinai įmonės interesais. Nurodytų pareigų turinys iš esmės reiškia tai, kad kol bendrovė yra moki juridinio asmens organų nariai faktiškai turi veikti daugumos akcininkų interesais, esant abejotinam mokumui turi pareigą tam tikrais atvejais veikti kreditorių interesais, o bendrovės nemokumo atveju pirmiausia privalo veikti kreditorių interesais. Griežtąja prasme bendrovės vadovas turi vieną pareigą kreditoriams, t. y. laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir atsakyti už jos nevykdymą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Nors bendrovės vadovas privalo derinti visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus ir siekti jų pusiausvyros, tačiau pareigos kreditoriams atsiradimo momentas siejamas su bendrovės finansinės padėties blogėjimu, kuo bendrovės finansinė padėtis labiau prastėja, tuo vadovo fiduciarinės pareigos kreditoriams tampa reikšmingesnės.
  1. Be to, CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu nevykdantis pareigų arba netinkamai jas vykdantis juridinio asmens valdymo organo narys privalo atlyginti juridiniam asmeniui, kurio valdymo organo nariu jis yra ir (ar) buvo žalos padarymo metu, padarytą žalą. Tai reiškia, kad žalos atlyginimas iš UAB „Toplit“ vadovo tiek pagal šio juridinio asmens, tiek pagal jo kreditorių ieškinį gali būti priteistas UAB „Toplit“ naudai, tačiau ne atskiriems jos kreditoriams.

19Dėl (ne)teisėto kitų administravimo išlaidų panaudojimo

  1. Ieškovė prašo solidariai priteisti iš atsakovų UAB „Toplit“, BUAB „MP Consulting Group“, R. G. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ be pagrindo gautus 31 867,52 Eur (suma nurodyta su kompensacinėmis palūkanomis). Šis reikalavimas iš esmės grindžiamas tuo, kad UAB „Toplit“ ieškovės BUAB „OLYMP Invest“ vardu su atsakove UAB „MP Consulting Group“ sudarė teisinių paslaugų, buhalterinės apskaitos ir turto priežiūros sutartis, tačiau pagal šias sutartis realiai paslaugos nebuvo suteiktos. Be to, atsiskaitant pagal šias sutartis buvo panaudoti varžytynių dalyvių pradiniai įnašai ir viršyta teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata.
  1. Byloje nustatyta, kad iš 2013 m. balandžio 2 d. gautų varžytynių dalyvių pradinių įnašų atsakovė UAB „Toplit“ 2013 m. spalio 3 d. išmokėjo UAB „MP Consulting Group“ 102 265,57 Lt (29 618,15 Eur) pagal teisinių, buhalterinės apskaitos ir turto priežiūros sutartis. Šios aplinkybės šalys neginčija.
  1. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad varžytynių dalyvių pradiniais įnašais atsakovė UAB „Toplit“ neturėjo teisės disponuoti iki bus išspręstas klausimas dėl varžytynių pabaigos (šios nutarties 52-54 punktai), teisėjų kolegija sprendžia, kad neteisėtai panaudoti 29 618,15 Eur vien dėl šios priežasties priteistini iš atsakovės UAB „Toplit“.
  1. Dėl atsakovų R. G. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ solidariosios atsakomybės teisėjų kolegija išsamiai pasisakė šios nutarties 57-74 punktuose, todėl juose nurodytų motyvų ir nustatytų faktinių aplinkybių, dėl kurių ieškovės reikalavimai šiems atsakovams netenkinami, nekartoja ir sprendžia, kad ieškinys šiems atsakovams ir dėl likusios reikalavimo sumos atmestinas.
  1. Atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija papildomai pasisako dėl ieškovės reikalavimo atsakovei BUAB „MP Consulting Group“ grąžinti 102 265,57 Lt (29 618,15 Eur), kurie gauti nepagrįstai panaudojus ieškovės bankroto administravimui skirtas lėšas.
  1. Teismas pagrįstai sprendė, kad bankroto administratorė UAB „Toplit“ nepagrindė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartimi patvirtintos 10 100 Lt administravimo išlaidų sąmatą viršijančios, BUAB „MP Consulting Group“ išmokėtos sumos.
  1. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai, todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Dėl nurodytų priežasčių, bankroto administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei patvirtinta sąmata. Tačiau esant objektyvioms priežastims kreditorių susirinkimas gali patvirtinti didesnę administravimo išlaidų sąmatą, jeigu bankroto administratorius tinkamai pagrindžia tokių išlaidų būtinybę.
  1. Minėta, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi patvirtino bendrą 10 100 Lt administravimo išlaidų sąmatą ieškovės administravimui, skirtą iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Vien ta aplinkybė, kad 2012 m. lapkričio 26 d. pirmasis kreditorių susirinkimas patvirtino administratorės veiklos ataskaitą bei 65 000 Lt administravimo išlaidas iki pirmojo kreditorių susirinkimo, nelaikyta tinkamu sąmatą viršijančios sumos pagrindimu. Pirma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad administratorės pirmajam kreditorių susirinkimui pateikta informacija buvo klaidinga, nes administratorė nurodė, kad teismo nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų suma, kurią buvo leista naudoti administravimo išlaidoms, sudaro 117 644,67 Lt, nors teismas patvirtino bendrą 10 100 Lt administravimo išlaidų sąmatą, skirtą naudoti iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Todėl administratorė turėjo pagrįsti didesnių nei teismo patvirtintos išlaidų poreikį bei jų dydžius įmonės būklės bei veiklos dokumentais. Administratorė tik abstrakčiai nurodė, kad administravimo išlaidos sudaro 65 000 Lt, t. y. teisinės paslaugos 20 000 Lt. buhalterinės apskaitos paslaugos – 8 000 Lt, turto priežiūra (administravimas) 37 000 Lt, tačiau konkrečiai nenurodė, kokios realios paslaugos buvo suteiktos, nepateikė nei jų suteikimą, nei apmokėjimą pagrindžiančių įrodymų. Antra, atmestini atsakovės UAB „Toplit“ argumentai, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartyje tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą padaryta klaida, nenurodant, jog 10 100 Lt suma tvirtinama vienam administravimo mėnesiui. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties teismas atsisakė tenkinti prašymą dėl rašymo apsirinkimo minėtoje nutartyje ištaisymo bei nurodė, kad teismas patvirtino laikiną administravimo išlaidų sąmatą, galiojusią už laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo pirmajame kreditorių susirinkime dienos. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-805-823/2016, apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą ir papildomai nurodė, kad nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai identifikuotas laikotarpis, kuriam nustatyta 10 100 Lt administravimo išlaidų suma – iki pirmojo įmonės kreditorių susirinkimo. Trečia, atmestini atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad 65 000 Lt administravimo sąmatos pagrįstumą pripažino ir Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-915/2014. Šioje apeliacinio teismo nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo retrospektyviai buvo pakeista administravimo išlaidų sąmata. Taigi, teismas šioje byloje nesprendė klausimo dėl pirmojo kreditorių susirinkimo, kuriame buvo patvirtinta administratorės veiklos ataskaita bei administravimo išlaidų sąmata, sudaranti 65 000 Lt, teisėtumo bei pagrįstumo.
  1. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad bankroto administratorė, pirmajam kreditorių surinkimui tvirtinti pateiktoje veiklos ataskaitoje nurodydama klaidingą (tikrovės neatitinkančią) informaciją apie teismo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, elgėsi nesąžiningai, todėl vien ataskaitos patvirtinimas šios bylos kontekste nepagrindžia administravimui išleistos didesnės (65 000 Lt) nei teismo nutartimi patvirtina administravimo išlaidoms skirta suma (10 100 Lt).

20Dėl atsiskaitymo su UAB „MP Consulting Group“ (ne)pagrįstumo

  1. Ieškovė nurodė, kad su UAB „MP Consulting Goup“ sudarytose teisinių paslaugų, buhalterinės apskaitos paslaugų ir turto priežiūros paslaugų sutartyse nurodytos paslaugos ieškovei realiai nebuvo suteiktos, todėl su atsakove UAB „MP Consulting group“ šių sutarčių pagrindu atsiskaityta nepagrįstai. Tiek iš ieškinio, tiek iš ieškovės apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovė įrodinėja šių sutarčių fiktyvumą.
  1. Sutarčių sudarymo srityje pasitaiko atvejų, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenorėdamos atskleisti savo tikrųjų ketinimų, šalys sudaro sutartis, kuriose jų valia įtvirtinama tik fiktyviai arba kuriomis dengiami kitokius teisinius padarinius nustatantys susitarimai. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamas sandoris yra toks sandoris, kuriame nėra esminio sandorio elemento – suderintos sutarties šalių valios, siekiant tam tikrų teisinių pasekmių, nes jame išreikšta sandorio šalių valia nėra tikra ir ji neatitinka tikrųjų sandorio šalių ketinimų.
  1. Tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo pareiga, kad paslaugos iš tiesų buvo teikiamos tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008). Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos nagrinėjimo metu į bylą nebuvo pateikta aiškių paslaugų teikimo rezultatų ar kitų dokumentų, patvirtinančių paslaugų teikimo realumą. Priešingai, ieškovė pateikė įrodymus, kad realiai turto priežiūros paslaugos nebuvo teiktos. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014 m. rugsėjo 22 d. priėmė nutarimą, kuriuo bankroto administratorės įgaliotam asmeniui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nes jis nesilaikė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.4 punkto reikalavimų – būdamas atsakingu už BUAB „OLYMP Invest“ sklypo, esančio Trimitų g. 8 administravimą, nenušienavo ir nesutvarkė žemės sklypo.
  1. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalys kvestionuojamais sandoriais siekė ne sukurti realius civilinius teisinius santykius, o sudaryti sąlygas atsakovei UAB „Toplit” išmokėti UAB „MP Consulting Group“ ieškovei priklausančias pinigines lėšas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šalys tik siekė sudaryti vaizdą, kad yra sudarytos sutartys, tam, kad būtų sukurtas fiktyvus pagrindas atsakovei iš ieškovės gauti lėšas, todėl realiai nė viena iš šalių jokių teisių ir pareigų pagal nurodytas sutartis neįgijo. Nei apeliantė UAB „Toplit“, nei BUAB „MP Consulting Group“ jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė suteiktų paslaugų realumo, nenurodė, konkrečių paslaugų suteikimo, taip pat nepatvirtino, kad paslaugos buvo teikiamos visą sutarties galiojimo laikotarpį.
  1. Be to, ir kiti sutarties elementai taip pat patvirtina paslaugų tariamumą. Sudarytose sutartyse tik apibendrintai nurodomos abstrakčios užduotys, iš jų neįmanoma identifikuoti, kiek ir kokių paslaugų bus perkama ir kokios paslaugos turi būti suteiktos, sutartyse nėra aptariami konkrečių paslaugų įkainiai, paslaugų teikėjos sugaišto laiko vertinimas (valandinis įkainis) ir (ar) kainodara pagal darbo sudėtingumą.
  1. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tariamas sandoris yra niekinis, todėl teismas jo faktą ir teisines pasekmes konstatuoja ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad ieškovė, teigdama, jog sutartys buvo fiktyvios, nors ir nepareiškė reikalavimo pripažinti šias sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis, nėra kliūtis teismui nagrinėti šį ieškinio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2016). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytą teismų praktiką, konstatuoja, kad tarp BUAB „OLYMP Invest“ ir UAB „MP Consulting Group“ 2012 m. kovo 6 d. sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. PTP/24/12-OLY, 2012 m. kovo 15 d. buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. BHP/25/12-OLY su priedais, 2012 m. kovo 13 d. turto operacijų/priežiūros paslaugų sutartis NTP/18/12-OLY yra niekinės ir teismo ex officio pripažintinos negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) CK 1.86 straipsnio pagrindu (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis).
  1. Teismui konstatavus, kad sandoris yra niekinis, kartu konstatuojama, kad jis nesukūrė civilinių teisių ar pareigų, kurių siekė jį sudarę asmenys, šalys turi būti grąžintos į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo – taikoma restitucija, o kai negalima grąžinti to, ką sandorio šalys yra gavusios, natūra – atlyginama to vertė pinigais, jeigu įstatyme nenumatytos kitokios sandorio negaliojimo pasekmės (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Konstatavus niekinį sandorio pobūdį, ne visada gali būti anuliuotos faktinės sandorio pasekmės, todėl, įvertinęs iš negaliojančio sandorio atsiradusių pasekmių pobūdį, teismas gali restitucijos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės UAB „Toplit“ 2013 m. spalio 3 d. iš bankrutuojančios ieškovės turto pardavimo varžytynių dalyvių pradinių įnašų atsakovei UAB „MP Consulting Group“ išmokėti 102 265,57, Lt (29 618,15 Eur) yra priteisti iš atsakovės UAB „Toplit“ tenkinant žalos atlyginimo reikalavimą, restitucija paslaugų sutartis pripažinus niekinėmis netaikytina, kadangi ieškovės reikalavimas būtų patenkintas du kartus, t. y. ieškovė nepagrįstai praturtėtų ir jos padėtis neproporcingai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).
  1. Restitucija ir civilinė atsakomybė yra savarankiškos prievolės, atsirandančios skirtingais pagrindais ir atliekančios skirtingas funkcijas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, negalima konstatuoti solidarios atsakovių UAB „Toplit“ ir BUAB „MP Consulting Group“ prievolės ieškovei.

21Dėl palūkanų priteisimo

  1. Apeliantai UAB „Toplit“ ir R. G. nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. papildomu sprendimu, kuriuo iš atsakovų solidariai priteisti 2 857,13 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 3 d. iki ieškinio pateikimo dienos.
  1. Atmestini kaip teisiškai nepagrįsti atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad kompensacinės palūkanos iki ieškinio pateikimo dienos šioje byloje nepriteistinos, nes ieškovės reikalavimas grindžiamas žalos atlyginimo institutu. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
  1. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje ieškinys atsakovui R. G. atmestas, kompensacinės palūkanos priteistinos tik iš atsakovės UAB „Toplit“. Žalos padarymo diena laikytina 2013 m. spalio 3 d., t. y. kai atsakovė UAB „Toplit“ neteisėtai disponavo varžytynių dalyvių pradiniais įnašais, neteisėtai išsimokėjo sau atlyginimą ir atsiskaitė su UAB „MP Consulting group“ pagal fiktyvius sandorius. Nurodytų motyvų pagrindu ieškovei iš atsakovės UAB „Toplit“ priteistini 3 079,28 Eur kompensacinių palūkanų (40 546,09 Eur x 6 proc. metinių palūkanų x 462 dienos iki ieškinio padavimo teismui dienos).
  1. Nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei iš atsakovės UAB „Toplit“ priteistinos 6 procentų procesinės metinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

22Dėl procesinės bylos baigties ir teismo sprendimo pakeitimo

  1. Remdamasi šioje nutartyje nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl netinkamo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo iš dalies keistinas, piniginį ieškinio reikalavimą tenkinant tik iš atsakovės UAB „Toplit“, ieškinį kitiems atsakovams pripažinus nepagrįstu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

23Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

  1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad patenkinta 86,39 procentų ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovų UAB „Toplit“ ir R. G. lygiomis dalimis priteisė 1 294,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pripažinęs ieškinio atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nepagrįstumą, jai iš ieškovės teismas priteisė 320 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  1. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
  1. Ieškinio dėl žalos atlyginimo sumą 100 procentų priteisus iš atsakovės UAB „Toplit“, iš jos ieškovei priteistini 1 498,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  1. Iš ieškovės atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteistos 320 Eur bylinėjimosi išlaidos, turi būti išieškomos iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.
  1. Ieškovė yra bankrutavusi įmonė, įstatymo pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio į valstybės biudžetą mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl iš bylą pralaimėjusios atsakovės UAB „Toplit“ valstybės naudai priteistini 871 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

24Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Ieškovė prašo priteisti 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Ieškovės atstovas padavė teismui apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, parengė atsiliepimus į atsakovų UAB „Toplit“ ir R. G. apeliacinius skundus tiek dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, tiek dėl papildomo sprendimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, patirtos išlaidos neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytų sumų, atitinka teiktų paslaugų mastą, todėl laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovės UAB „Toplit“.
  1. Ieškovė yra bankrutavusi įmonė, įstatymo pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio į valstybės biudžetą mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), apeliaciniu skundu ginčijusi 2 925,15 Eur sumą, todėl iš atsakovės UAB „Toplit“ valstybės naudai priteistina 66 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

26Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. papildomą sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

27„Ieškinį patenkinti iš dalies.

28Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „OLYMP Invest“ (j. a. k. 300960544) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Toplit“ (j. a. k. 302649182) 40 546,09 Eur (keturiasdešimt tūkstančių penkis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 09 ct) žalos atlyginimo,

293 079,28 Eur (tris tūkstančius septyniasdešimt devynis eurus 28 ct) kompensacinių palūkanų, 6 procentų metines palūkanas už priteistus 43 625,37 Eur (keturiasdešimt tris tūkstančius šešis šimtus dvidešimt penkis eurus 37 ct) nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. vasario 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

30Netaikyti pripažintų niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) tarp uždarosios akcinės bendrovės „OLYMP Invest“ ir uždarosios akcinės bendrovės „MP Consulting Group“ 2012 m. kovo 6 d. sudarytos teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. PTP/24/12-OLY, 2012 m. kovo 15 d. sudarytos buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. BHP/25/12-OLY su priedais, 2012 m. kovo 13 d. sudarytos turto operacijų/priežiūros paslaugų sutarties NTP/18/12-OLY, teisinių pasekmių – restitucijos.

31Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

32Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „OLYMP Invest“ (j. a. k. 300960544) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Toplit“ (j. a. k. 302649182) 1 498,68 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų.

33Priteisti atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (j. a. k. 40003159840) iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „OLYMP Invest“ (j. a. k. 300960544) 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti išieškomos iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

34Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Toplit“ (j. a. k. 302649182) į valstybės biudžetą 871 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų“.

35Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „OLYMP Invest“ (j. a. k. 300960544) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Toplit“ (j. a. k. 302649182) 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

36Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Toplit“ (j. a. k. 302649182) į valstybės biudžetą 66 Eur (šešiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4.
  1. Byloje sprendžiamas ginčas dėl bankroto administratoriui... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6.
    1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 17... 7. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 8.
      1. Ieškovė BUAB „OLYMP Invest“ prašo... 9. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 10. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 11. 139 756,33 Lt, todėl ieškovės bankroto administravimui skirtas lėšas... 12. Dėl pareigos atsiskaityti su atstatydintu bankroto administratoriumi nesant... 13. Dėl įmonės bankroto administravimo išlaidų
          14. Dėl bankroto administratoriaus atlyginimo išsimokėjimo (ne)pagrįstumo... 15. Dėl atsakovės UAB „Toplit“ atsakomybės
            16. Dėl varžytynių proceso metu gautų lėšų panaudojimo
              17. Dėl atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsakomybės 18. Dėl atsakovo R. G. atsakomybės
              1. Pirmosios... 19. Dėl (ne)teisėto kitų administravimo išlaidų panaudojimo
                  20. Dėl atsiskaitymo su UAB „MP Consulting Group“ (ne)pagrįstumo 21. Dėl palūkanų priteisimo
                  1. Apeliantai UAB... 22. Dėl procesinės bylos baigties ir teismo sprendimo pakeitimo
                      23. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
                        24. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
                          25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir Vilniaus... 27. „Ieškinį patenkinti iš dalies.... 28. Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „OLYMP... 29. 3 079,28 Eur (tris tūkstančius septyniasdešimt devynis eurus 28 ct)... 30. Netaikyti pripažintų niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo... 31. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 32. Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „OLYMP... 33. Priteisti atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (j. a. k.... 34. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Toplit“ (j. a. k.... 35. Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „OLYMP... 36. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Toplit“ (j. a. k....