Byla 2A-531/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1221-368/2011, iškeltoje pagal Šiaulių apygardos prokuratūros ieškinį, pareikštą ginant viešąjį interesą, atsakovams A. P., uždarajai akcinei bendrovei „Litpirma“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

51) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. spalio 5 d. parengtas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai Nr. 1596, Nr. 1597 ir 2007 m. lapkričio 6 d. išvadą Nr. 1668;

62) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V – 1550 dalį, dėl A. P. suformuoto 41,71 ha žemės sklypo (duomenys neskelbiami)(įsakymo priedo eilės Nr. 9);

73) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. V – 2414 dalį dėl A. P. suformuotų 4,10 ha ploto, 2,33 ha ploto, 3,25 ha ploto, 9,05 ha ploto, 7,40 ha ploto žemės sklypų (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami) kaimuose (įsakymo priedo eilės Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8. Nr. 9);

84) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 71-19824-20701, 2009 m. rugpjūčio 26 d. sprendimus Nr. 71-19858-20735 ir Nr. 71-19859-20736, kuriais A. P. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančias dalis žemės sklypų, neatlygintinai perduodant lygiaverčius žemės sklypus;

95) pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento: 2009 m. rugsėjo 14 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3439 ir 2009 m. rugsėjo 14 d. žemės sklypų perdavimo ir priėmimo aktą, notarinio registro Nr. 3440;

106) pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento: 2009 m. spalio 21 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 3956 ir Nr. 3957;

117) taikyti vienašalę restituciją – iš A. P. UAB „Litpirma“ naudai priteisti viso 299 396,00 Lt;

128) įpareigoti UAB „Litpirma“ grąžinti valstybės nuosavybėn 7,4000 ha, 4,1000 ha, 3,2500 ha ir 2,3300 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbiami); 9,0500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami); 41,7500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami);

139) priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.

14Ieškinyje nurodė, kad susipažinus su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno ir Radviliškio žemėtvarkos skyrių, VĮ Registrų centro Šiaulių filialo pateiktais dokumentais, buvo nustatyta, kad A. P. atkuriant nuosavybės teises į buvusių savininkų S. J., V. S., T. J. ir S. K. žemę, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio, 10 straipsnio 1, 4 dalių, šio Įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 105 punkto nuostatos.

15Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2011-07-18 prašymas Nr. 1SD-(3.1)-4948 pridėtas prie Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje atliekamo ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 20-2-00582-09 medžiagos. Pabrėžė, kad atsakovas A. P. nepateikė Kauno miesto žemėtvarkos skyriui prašymo atkurti nuosavybės teises, buvusių savininkų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, giminystės ryšį su buvusiais savininkais patvirtinančių dokumentų, taip pat nėra parengta nuosavybės teisių atkūrimo byla, nepaskaičiuota žemės sklypų vertė, Sprendimų (Išvadų) žurnale nėra A. P. vardu registruotų išvadų.

16Ieškovo teigimu, panaikinus administracinius aktus, naikintinos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, kadangi valstybė turtą – žemę prarado dėl asmenų nusikalstamų veikų (LR CK 4.96 str. 2 d.).

17II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies:

19- panaikino Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. spalio 5 d. parengtas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai Nr. 1596, Nr. 1597 ir 2007 m. lapkričio 6 d. išvadą Nr. 1668;

20- panaikino Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V – 1550 dalį dėl A. P. suformuoto 41,71 ha žemės sklypo (duomenys neskelbiami) (įsakymo priedo eilės Nr. 9) ir 2009 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. V – 2414 dalį dėl A. P. suformuotų 4,10 ha, 2,33 ha, 3,25 ha, 9,05 ha, 7,40 ha plotų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami) kaimuose (įsakymo priedo eilės Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8. Nr. 9);

21- panaikino Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 71-19824-20701 ir 2009 m. rugpjūčio 26 d. sprendimus Nr. 71-19858-20735 ir Nr. 71-19859-20736;

22- priteisė iš atsakovo A. P. 342 700,00 Lt valstybei;

23- priteisė iš atsakovo A. P. atsakovui UAB „Litpirma“ 2 000,00 Lt atstovavimo išlaidų, 7 427,00 Lt žyminio mokesčio ir 46,73 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

24Spręsdamas klausimą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo sąlygų ir tvarkos, teismas sprendime pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Žemės tvarkymo kontrolės skyriaus 2010 m. gruodžio 29 d. pažymoje Nr. 4K-42 nurodyta, kad Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje nėra prašymų atkurti nuosavybės teises į buvusių žemės savininkų S. J., V. S., T. J. ir S. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, taip pat nėra registruotas ir A. P. prašymas atkurti nuosavybės teises į minėtų buvusių savininkų žemę, žemėtvarkos skyriuje nėra A. P. giminystės ryšį su S. J., V. S., T. J., S. K. ir buvusių savininkų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, ar pateikta teisės atkurti nuosavybės teises perleidimo sutartis, Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje nesuformuota nuosavybės teisių atkūrimo byla, kaip reglamentuota Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau - Tvarka), 105 punkte, Sprendimų (Išvadų) registracijos žurnale neregistruotos A. P. vardu parengtos išvados Nr. 1596, Nr. 1597, Nr. 1668, šiais numeriais žurnale užregistruotos ir išbrauktos išvados parengtos kitų asmenų vardu, nepaskaičiuota buvusių savininkų nuosavybės teisėmis valdytų žemės sklypų vertė. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. spalio 5 d. išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai Nr. 1596, Nr. 1597 ir 2007 m. lapkričio 6 d. išvada Nr. 1668, Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V – 1550 dalis dėl A. P. suformuoto 41,71 ha žemės sklypo (duomenys neskelbiami) (įsakymo priedo eilės Nr. 9) ir 2009 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. V - 2414 dalis dėl A. P. suformuotų 4,10 ha, 2,33 ha, 3,25 ha, 9,05 ha, 7,40 ha plotų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami) kaimuose (įsakymo priedo eilės Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8. Nr. 9); Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. 71-19824-20701 ir 2009 m. rugpjūčio 26 d. sprendimai Nr. 71-19858-20735 ir Nr. 71-19859-20736 yra priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 2 straipsnio, 10 straipsnio 1, 4 dalių bei Tvarkos 105 punkto nuostatas, ir, kadangi pagal bendrąjį teisės principą „iš neteisės negali atsirasti teisė“ (lot. – ex injuria non oritur jus) prieš tai minėtus administracinius aktus pripažino neteisėtais, todėl naikintinais.

25Spręsdamas klausimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog UAB „Litpirma“ sąžiningumas preziumuojamas, ir bylos duomenimis šiuo metu Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 20-2-00582-09, teismo vertinimu, CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatos šiuo atveju netaikytinos, todėl ieškinio reikalavimai: pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2009 m. rugsėjo 14 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3439 ir 2009 m. rugsėjo 14 d. žemės sklypų perdavimo priėmimo aktą, notarinio registro Nr. 3440,

262009 m. spalio 21 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 3956 ir Nr. 3957, taikyti vienašalę restituciją – priteisiant iš atsakovo A. P. atsakovui UAB „Litpirma“ 299 396,00 Lt ir įpareigojant atsakovą UAB „Litpirma“ grąžinti valstybei pagal prieš tai minėtus sandorius įgytus žemės sklypus, atmestini.

27Tačiau teismas nusprendė, kad taikytina restitucija, sumokant ekvivalentą pinigais, priteisiant iš atsakovo A. P. valstybei ginčo žemės sklypų vidutinę rinkos vertę, (CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str. 1 d., 6.146, 6.147 str.). Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas A. P. pagal 2009 m. rugsėjo 14 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3439, 2009 m. spalio 21 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 3956 ir Nr. 3957 sklypus atsakovui UAB „Litpirma“ pardavė už 299 396,00 Lt, tačiau atsakovas A. P. privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo perleidimo metu, kadangi tuo metu ginčo žemės sklypo vertė buvo mažiausia (CK 6.147 str. 2 d.). Teismas nurodė, jog ginčo žemės sklypų vidutinė rinkos vertė perleidimų metu buvo 342 700,00 Lt.

28III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

29Apeliaciniu skundu ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos ir daiktinės teisės normų taikymo ir priimti naują sprendimą – teismo atmestus reikalavimus tenkinti.

30Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

311. Šiaulių apygardos teismas, nekonstatuodamas nusikaltimo fakto, atmesdamas ieškovo reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir taikydamas restituciją, sumokant ekvivalentu pinigais, t. y. priteisiant iš A. P. valstybei ginčo žemės sklypų vidutinę rinkos vertę, netinkamai aiškino ir taikė materialiąsias ir procesines teisės normas - CK 4.96 straipsnio 2 dalį, 6.145 straipsnį, 6.146 straipsnį ir CPK 300 straipsnį.

322. Nors nekilnojamojo įgijėjo sąžiningumas yra aktualus, tačiau vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (3K-3-154/2007), atvejuose, kai nekilnojamasis daiktas buvo įgytas nusikalstamos veikos pasekoje, įgijėjo sąžiningumo klausimas nėra nekilnojamojo turto išreikalavimą nulemiantis veiksnys. CK 4.96 straipsnio 2 dalyje numatytas kvalifikuojantis požymis - padaryto nusikaltimo faktas, kurį nustačius galima išreikalauti nekilnojamąjį daiktą iš sąžiningo įgijėjo. Pagal Lietuvos teisinėje sistemoje vykdomą praktiką nusikaltimo padarymo faktas gali būti konstatuojamas baudžiamojoje byloje arba nagrinėjamoje civilinėje byloje. Konkrečiu nagrinėjamu atveju civilinėje byloje yra pakankamai duomenų, kad savininkas (valstybė) žemės valdymą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Taigi, teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, vadovaudamasis CPK 300 straipsniu, galėjo ir privalėjo konstatuoti nusikaltimo požymius bei pripažinti sandorius negaliojančiais, taikyti restituciją ir vindikaciją, nes ikiteisminis tyrimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. P. į S. J., V. S., T. J., S. K. žemę dar atliekamas, baudžiamoji byla yra didelės apimties – laukimas kol ji bus išnagrinėta ir bus apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu konstatuotas nusikaltimas, riboja savininko teisių gynimą, pažeidžia koncentruotumo principą ir užkerta kelią tinkamam teisingumo įgyvendinimui.

33Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Litpirma“ prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatų motyvuodamas tuo, jog šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas - teismas priimdamas sprendimą nenukrypo nuo teismų praktikos suformuotos analogiškose bylose (3K-3-154/2007). Nurodo, jog nusikaltimo fakto konstatavimas šioje civilinėje byloje būtų buvęs galimas tik tuo atveju, jei ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas dėl objektyvių priežasčių. Anot atsakovo, teismas sprendime konstatavo, jog šiuo metu dar tik atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai nusikalstamų veikų, susijusių su esą neteisėtu nuosavybės teisių į šiuos žemės sklypus atstatymu. Taigi, nėra nustatyta nei kas padarė nusikalstamas veikas, nei ar apskritai tos veikos padarytos. Teigia, jog neatmestina, kad ikiteisminio tyrimo metu bus surasti trūkstami dokumentai, o tuomet dingtų net teorinis pagrindas konstatuoti nusikalstamos veikos požymius. Nurodo, kad ieškovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių objektyvių priežasčių dėl kurių nusikaltimo faktas (ne)gali būti konstatuotas baudžiamojo proceso nustatyta tvarka.

34Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundą patenkinti, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai dėl sandorių, priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos natūra taikymo. Teigia, kad teismas galėjo konstatuoti nusikalstamos veikos faktą, ir tokiu atveju būtų galima iš sąžiningo įgijėjo atsakovo UAB „Litpirma“ išreikalauti žemės sklypus, kuriuos jis įsigijo iš atsakovo A. P..

35Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. P. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priimti su šiuo atsiliepimu pateikiamus naujus įrodymus; į šios bylos nagrinėjimą įtraukti K. J. ir UAB „Tikvaldos nekilnojamasis turtas“, kadangi šioje byloje nagrinėjami klausimai yra tiesiogiai susiję su šių asmenų teisėmis ir pareigomis; sustabdyti šią civilinę bylą iki kol bus baigtas Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų skyriaus atliekamas ikiteisminis tyrimas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

36Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

371. Nagrinėjamu atveju, nuosavybės atkūrimo procedūra buvo pabaigta, kas reiškia, kad buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, suformuota nuosavybės teisių atkūrimo byla, prašymas atkurti nuosavybės teises ir kiti pateikti dokumentai buvo išnagrinėti, buvo nustatyta, kad prašymas yra tenkintinas, todėl buvo priimti atitinkami ieškovo ginčijami administraciniai aktai, kurie yra patvirtinti eilės pareigūnų parašais. Tai reiškia, kad visi pasirašę pareigūnai atitinkamus veiksmus atliko, susipažinę su nuosavybės teisių atkūrimo byla bei joje esančiais dokumentais ir nematė kliūčių priimti/patvirtinti ginčijamus administracinius aktus. Jei visi nuosavybės teisių atkūrimo procedūros veiksmai buvo atlikti vadovaujantis pateiktais dokumentais ir jų pagrindu suformuotomis nuosavybės teisių atkūrimo bylomis, tai Kauno miesto žemėtvarkos skyriui pranešus, jog jie nebeturi jokių dokumentų, turėtų būti keliamas ne dokumentų egzistavimo, o atsakomybės dėl dokumentų praradimo klausimas.

382. Kol pradėtas ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, jokios aplinkybės, susijusios su nuosavybės teisių atkūrimu bei ginčijamų administracinių aktų teisėtumu ir pagrįstumu negali būti laikomos nustatytomis. Nesant įrodytoms prielaidoms apie dokumentų praradimą ar jų suklastojimą, negalėjo būti sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo procedūros teisėtumo klausimas.

393. Dėl tų pačių priežasčių negali būti išspręstas ir ieškovo pareikštas vindikacinis reikalavimas – išreikalauti nekilnojamąjį daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, remiantis LR CK 4.96 straipsnio 2 dalimi. Ši norma taikytina tik tuo atveju, jeigu yra įrodytas nusikaltimo, dėl kurio savininkas prarado daikto valdymą, padarymo faktas, kuris gali būti įrodytas arba paneigtas tik baudžiamajame procese. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti šią civilinę bylą iki bus pabaigtas ikiteisminis tyrimas, nustatytas arba paneigtas nusikaltimo padarymo faktas ir paaiškės, ar yra pagrindas taikyti vindikaciją pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011).

404. Ieškovo argumentai, kad teismas, vadovaudamasis CPK 300 straipsniu, civilinėje byloje pats gali imtis baudžiamosios veikos tyrimo klausimo ir pats gali konstatuoti nusikaltimo padarymo faktą, yra nepagrįsti. Šioje teisės normoje numatyta teismo teisė ir galimybė išnagrinėti civilinę bylą iš esmės negali būti aiškinama kaip teismo teisė spręsti klausimus, kurie spręstini baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, t.y. tirti ir konstatuoti nusikalstamos veikos padarymo faktus. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ieškovo teismui pateiktų dokumentų, Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje yra dingę kai kurie dokumentai, prarastos ir nerandamos registracijos knygos, todėl tam tikrų dokumentų nebuvimo ar neradimo faktas negali būti prilygintas tų dokumentų neegzistavimui, iš to darant išvadą apie nusikaltimo padarymo faktą.

415. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą sustabdyti civilinę bylą iki tol, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas, šį prašymą atsakovas reiškia apeliacinės instancijos teismui. Ši civilinė byla stabdytina vadovaujantis CPK 163 straipsnio 3 punktu, numatančiu privalomąjį civilinės bylos sustabdymo pagrindą, kuriam esant teismas privalo bylos nagrinėjimą sustabdyti ex officio, nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys byloje asmenys išsakė nuomonę šiuo klausimu ir nepriklausomai nuo pareikštos nuomonės turinio, nes teismą tą padaryti įpareigoja įstatymas. Atsakovo teigimu, tarp civilinės bylos ir ikiteismine tvarka atliekamo tyrimo yra glaudus teisinis ryšys. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu būtų nustatyta, kad žemės nuosavybės atkūrimo procedūros buvo vykdomos, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, tačiau atsakingi Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM tarnautojai prarado, sunaikino ar kitu būdu dėl jų kaltės dingo asmenų jiems pateikti dokumentai, tai ieškinys netektų prasmės.

426. Tuo atveju, jeigu teismas nutartų, jog nėra pagrindo stabdyti bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, atsakovas teismo prašo šią civilinę bylą sustabdyti CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu. Bylos sustabdymas yra būtinas, siekiant visapusiškai ir teisingai nustatyti esmines bylos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti rašytiniais įrodymais civilinėje byloje.

437. Kartu su šiuo atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą teikia savo apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo bei šio apeliacinio skundo priedus, prašo apeliacinį skundą laikyti šio atsiliepimo priedu, kuriame yra išdėstytos visos jam žinomos su byla susijusios aplinkybės ir pateiktas šių aplinkybių vertinimas. Kadangi pirmosios instancijos teisme atsakovui nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti įstatyme numatyta teise būti išklausytam, be to, šiuo metu dar nėra aišku, ar galės įgyvendinti savo teisę į apeliaciją, mano, jog jam turėtų būti sudaryta bent tokia galimybė byloje pateikti savo poziciją, nurodyti žinomas faktines aplinkybes bei pasisakyti dėl jų vertinimo.

44Teisėjų kolegija konstatuoja:

45Apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

46IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

47Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

48Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Atsakovas A. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą, be kita ko, prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, šį savo prašymą argumentuodamas tuo, kad, pasak jo, byla yra sudėtinga, nagrinėjami klausimai yra susiję su viešuoju interesu, todėl dalyvaujantys asmenys turi turėti galimybę savo argumentus išsakyti žodžiu, be to, į bylą turėtų būti įtraukti K. J. ir UAB „Tikvaldos nekilnojamasis turtas“, su kurių teisėmis ir pareigomis nagrinėjama byla yra susijusi.

49Atsižvelgdama į šį atsakovo prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.). Žodinio proceso tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas tik tuo atveju, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjamas yra būtinas (CPK 322 str.). Aplinkybė, kad byla yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neatima byloje dalyvaujantiems asmenims galimybės pateikti rašytinius paaiškinimus bei, jų nuomone, būtinus įrodymus iki civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Tiek bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiek ir rašytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Taigi, nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar tinkamai nustatė ir įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne.

50Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, į bylą gali būti įtraukiami arba įstoti iki baigiamųjų kalbų pradžios pirmosios instancijos teisme (CPK 47 str. 1 d.), tuo tarpu galimybė tokius asmenis į bylą įtraukti apeliacinės instancijos teisme nenumatyta. Prašymo dėl K. J. ir UAB „Tikvaldos nekilnojamasis turtas“ į šios bylos nagrinėjimą įtraukimo pirmosios instancijos teisme atsakovas nereiškė ir aplinkybėmis, kurios, jo teigimu, yra tiesiogiai susijusios su šių asmenų teisėmis ir pareigomis, nesirėmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, pakanka tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.). Todėl atsakovo A. P. prašymai bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į bylos nagrinėjimą įtraukti K. J. ir UAB „Tikvaldos nekilnojamasis turtas“, netenkinami.

51Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartimi atsakovas A. P. buvo įpareigotas sumokėti 2 900 Lt žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (62-64 b. l., 2 t.). Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi ši Šiaulių apygardos teismo nutartis buvo palikta nepakeista, nustatant naują terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti 2 900 Lt žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus (146-150 b. l., 2 t.). Šio apeliacinio skundo trūkumo atsakovui nepašalinus, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsakovo A. P. apeliacinį skundą nutarta laikyti nepaduotu ir jį grąžinti (166-167 b. l., 2 t.). Atsižvelgdama į šias faktines aplinkybes, dėl atsakovo A. P. apeliaciniame skunde, pateiktame kaip atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą, priedas (104-114 b. l., 2 t.), išdėstytų argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes apeliacinio nagrinėjimo ribas nustato tik ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.

52Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

53Šioje byloje apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos ir daiktinės teisės normų taikymo pagrįstumo.

54Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, skundžiamu sprendimu iš dalies patenkino prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį ir panaikino ginčijamus administracinius aktus, padaręs išvadą, kad šie aktai priimti, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 reikalavimus. Panaikinęs minėtus aktus, teismas, vadovaudamasis CK 1.80 straipsnio, 6. 145 straipsnio 1 dalies, 6.146 straipsnio bei 6.147 straipsnio nuostatomis, pritaikė restituciją, sumokant ekvivalentą pinigais ir priteisė iš atsakovo A. P. 342 700,00 Lt valstybei. Ieškinio reikalavimus: pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2009 m. rugsėjo 14 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3439 ir 2009 m. rugsėjo 14 d. žemės sklypų perdavimo priėmimo aktą, notarinio registro Nr. 3440, 2009 m. spalio 21 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 3956 ir Nr. 3957, taikyti vienašalę restituciją – priteisiant iš atsakovo A. P. atsakovui UAB „Litpirma“ 299 396,00 Lt ir įpareigojant atsakovą UAB „Litpirma“ grąžinti valstybei pagal prieš tai minėtus sandorius įgytus žemės sklypus, atmetė.

55Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu padarytomis išvadomis, ieškovas savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad Šiaulių apygardos teismas, nekonstatuodamas nusikaltimo fakto, atmesdamas ieškovo reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir taikydamas restituciją, sumokant ekvivalentą pinigais, t. y. priteisiant iš A. P. valstybei ginčo žemės sklypų vidutinę rinkos vertę, netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas - CK 4.96 straipsnio 2 dalį, 6.145 straipsnį, 6.146 straipsnį ir CPK 300 straipsnį. Apelianto teigimu, pagal Lietuvos teisinėje sistemoje vykdomą praktiką nusikaltimo padarymo faktas gali būti konstatuojamas baudžiamojoje byloje arba nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, vadovaudamasis CPK 300 straipsniu, galėjo ir privalėjo konstatuoti nusikaltimo požymius bei pripažinti sandorius negaliojančiais, taikyti restituciją ir vindikaciją, nes ikiteisminis tyrimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. J., V. S., T. J., S. K. žemę A. P. dar atliekamas, baudžiamoji byla yra didelės apimties.

56Atsižvelgdama į šiuos ieškovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. spalio 5 d. išvadoje Nr. 1596 nurodyta, jog pagal A. P. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad buvęs savininkas S. J. valdė nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbiami), nekilnojamąjį turtą – 0,3284 ha žemės ir pagal susitarimą A. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,3284 ha žemės, kuri priskirta valstybės išperkamai žemei (14 b. l., 1 t.). 2007 m. spalio 5 d. išvadoje Nr. 1597 nurodyta, kad buvę savininkai V. S., T. J., S. K. valdė nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami), nekilnojamąjį turtą – 0,7402 ha žemės, ir pagal susitarimą A. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,7402 ha žemės, kuri yra priskirta valstybės išperkamai (15 b. l., 1 t.). 2007 m. lapkričio 6 d. išvadoje Nr. 1668 nurodyta, kad buvę savininkai V. S., T. J., S. K. valdė nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami), nekilnojamąjį turtą – 0,7402 ha žemės ir pagal susitarimą A. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,7402 ha žemės (16 b. l., 1 t.). Taip pat byloje nustatyta, kad Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V - 1550 buvo patvirtintas VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto 2009 metais parengtas (duomenys neskelbiami) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame asmenims suformuotų sklypų ribos, tarp jų ir 41,75 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas, sklypo numeris plane (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami) kaime, A. P. (priedo eilės Nr. 9, 17–22 b. l., 1 t.); 2009 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V - 2414 patvirtintas žemėtvarkos projektas ir jame asmenims suformuotų sklypų ribos, jų plotai, tarp jų ir 4,10 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas, sklypo numeris plane (duomenys neskelbiami), 2,33 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas, sklypo numeris plane (duomenys neskelbiami), 3,25 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas, sklypo numeris plane (duomenys neskelbiami), 9,05 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas, sklypo numeris plane (duomenys neskelbiami), 7,40 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas A. P., sklypo numeris plane (duomenys neskelbiami) (priedo eilės Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, 23–29 b. l., 1 t.). Taip pat Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 71-19824-20701 bei 2009 m. rugpjūčio 26 d. sprendimais Nr. 71-19858-20735 ir Nr. 71-19859-20736 A. P. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį (30–32 b. l., 1 t.).

57Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 14 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 3439, 2009 m. rugsėjo 14 d. žemės sklypų perdavimo ir priėmimo aktu, notarinio registro Nr. 3440 bei 2009 m. spalio 21 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimis, notarinio registro Nr. 3956 ir Nr. 3957 A. P. už 299 396,00 Lt ginčo žemės sklypus pardavė UAB „Litpirma“ (33–40 b. l., 1 t.). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo turinio matyti, kad UAB „Litpirma“ įregistravo įgytų sklypų nuosavybės teises (41–53 b. l., 1 t.).

582011 m. liepos 29 d. Šiaulių apygardos prokuratūroje iš Kauno apygardos prokuratūros gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2011 m. liepos 25 d. raštas Nr. 1SD-(3.1)-4948 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo“ (54–70 b. l., 1 t.), kuris buvo pridėtas prie Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 20-2-00582-09 bylos (107 b. l., 1 t.). Taigi, bylos duomenimis yra nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veiksmų, atkuriant nuosavybės teises A. P. į S. J., V. S., T. J., S. K. žemę. Apie tai pažymima ir ieškovo apeliaciniame skunde.

59CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Pagal CK 4.96 straipsnio 3 dalies nuostatą, savininkas turi teisę išreikalauti daiktą (taip pat ir nekilnojamąjį) tuo atveju, jei daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn. Taigi įstatymas gina privatų savininko interesą, tačiau nustato išimtis, kada taikoma ne visiška, o ribota vindikacija ir savininkas neturi teisės išreikalauti daikto iš svetimo neteisėto valdymo. Ribota vindikacija siekiama protingos savininko ir kitų asmenų teisėtų interesų pusiausvyros, kad būtų užtikrinti ne tik savininko, bet ir kitų civilinių teisinių santykių subjektų, kurie, įgydami daiktą, elgėsi sąžiningai, interesai. Toks vindikacijos ribojimas užtikrina civilinės apyvartos saugumą ir stabilumą. Priešingu atveju bet kuris asmuo, sąžiningai įgijęs daiktinę teisę, neturėtų garantijų, kad ji pagal savininko ieškinį nebus atimta.

60Nagrinėjamu atveju apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei nurodo 2007 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad nusikaltimo fakto konstatavimas galimas ir bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog paties apelianto minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje akcentuojama, kad nusikaltimo fakto konstatavimas bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka, neįvardijant konkretaus galimai kalto dėl nusikaltimo padarymo asmens, galimas tuo atveju, jei šis klausimas dėl objektyvių priežasčių neišsprendžiamas vykdyto baudžiamojo proceso nustatyta tvarka priimant nuosprendį.

61Atsižvelgdama į minėtas faktines bylos aplinkybes bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra nustatyta objektyvių pagrindų, dėl kurių vykstantis ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 20-2-00582-09 negali būti baigtas, konstatuojant nusikaltimo faktą ar jį paneigiant. Todėl konstatuoti tokį faktą, kol jis nėra konstatuotas teismo nuosprendžiu, priimtu išnagrinėjus baudžiamąją bylą, jeigu ikiteisminis tyrimas būtų baigtas bylos perdavimu teismui su kaltinamuoju aktu, arba ikiteisminio tyrimo metu priimtu nutarimu tyrimą nutraukti, šioje byloje negalima.

62Pažymėtina, kad pagal CPK 300 straipsnio nuostatą, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Šiais atvejais teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išnagrinėja bylą iš esmės arba ją sustabdo.

63Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, atkuriant nuosavybės teises į žemę atsakovui A. P., yra atliekamas, papildomai pranešti apie nusikalstamos veikos požymius, atkuriant nuosavybės teises, neturėjo pagrindo. Prokuroras savo apeliaciniame skunde pats teigia, kad ikiteisminis tyrimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. J., V. S., T. J., S. K. žemę dar atliekamas, byla yra didelės apimties ir laukimas kol ji bus išnagrinėta ir apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu bus konstatuotas nusikaltimas, riboja savininko teisių gynimą, pažeidžia koncentruotumo principą ir užkerta kelią tinkamam teisingumo įgyvendinimui. Taigi, sustabdyti šios bylos prokuroras nereikalavo ir mano, kad ji turi būti išnagrinėta, nelaukiant ikiteisminio tyrimo pabaigos. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 300 straipsnio nuostatas, yra nepagrįstas.

64Administracinio akto ir sandorio negaliojimo dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms padariniai yra tokie pat, t. y. restitucija. Pažymėtina, kad restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas ne mechaniškai, bet atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, detalizuodamas restitucijos taikymo taisykles, savo nutartyse, yra pažymėjęs, kad taikant restituciją konkrečiu atveju, turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-379/2012; ir kt.).

65Pagal CK 6.147 straipsnio 2 dalį, kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Kaip minėta, byloje nenustatyta, kad UAB „Litpirma“, įgydama žemės sklypus, veikė nesąžiningai. Visiškos restitucijos taikymas šiuo atveju neįmanomas, nes atsakovo A. P. ir dabartinio žemės sklypų savininko (UAB „Litpirma“) nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Priešingu atveju daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2011; ir kt.).

66Nenustatęs dabartinio žemės sklypų savininko UAB „Litpirma“ nesąžiningumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatą, draudžiančią atlygintinai įgytą nekilnojamąjį daiktą išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė restituciją bei vindikaciją reglamentuojančias teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai dėl šių normų pažeidimo yra nepagrįsti. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiąsias ir procesines teisės normas - CK 4.96 straipsnio 2 dalį, 6.145 straipsnį, 6.146 straipsnį.

67Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai pagrindo jį panaikinti ar pakeisti nesudaro.

68Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos ir priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą apeliacinės instancijos teisme. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose.

69Atsakovas UAB „Litpirma“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme (131 b. l., 2 t.) ir 2013 m. rugsėjo 13 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui šias išlaidas ir jų dydį pagrindžiančius įrodymus, pagal kuriuos atsakovas UAB „Litpirma“ patyrė 1 510 Lt bylinėjimosi išlaidų (170-174 b. l., 2 t.).

70Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyta, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neturėtų būti priteisiama daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos. Todėl teisėjų kolegija, atmetusi ieškovo apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovui UAB „Litpirma“ priteisia dalį prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos – t. y. 1 500 Lt (CPK 98 str.).

71Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

72Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

73Priteisti iš ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros (biudžetinės įstaigos kodas 291884920, adresas - Dvaro g. 90, Šiauliai) atsakovui UAB „Litpirma“ (j. a. k. 111817150, buveinė – Šiaulėnų miestelis, Radviliškio raj. savivaldybė) 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį... 5. 1) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. spalio 5 d.... 6. 2) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. kovo 25 d. įsakymo Nr.... 7. 3) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. gegužės 7 d. įsakymo... 8. 4) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. liepos 17 d. sprendimą... 9. 5) pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento: 2009 m. rugsėjo 14 d.... 10. 6) pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento: 2009 m. spalio 21 d.... 11. 7) taikyti vienašalę restituciją – iš A. P. UAB „Litpirma“ naudai... 12. 8) įpareigoti UAB „Litpirma“ grąžinti valstybės nuosavybėn 7,4000 ha,... 13. 9) priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.... 14. Ieškinyje nurodė, kad susipažinus su Nacionalinės žemės tarnybos prie... 15. Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2011-07-18 prašymas... 16. Ieškovo teigimu, panaikinus administracinius aktus, naikintinos ir jų... 17. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį... 19. - panaikino Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. spalio 5 d.... 20. - panaikino Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V... 21. - panaikino Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. liepos 17 d. sprendimą... 22. - priteisė iš atsakovo A. P. 342 700,00 Lt valstybei;... 23. - priteisė iš atsakovo A. P. atsakovui UAB „Litpirma“ 2 000,00 Lt... 24. Spręsdamas klausimą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį... 25. Spręsdamas klausimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir... 26. 2009 m. spalio 21 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio... 27. Tačiau teismas nusprendė, kad taikytina restitucija, sumokant ekvivalentą... 28. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 29. Apeliaciniu skundu ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras... 30. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 31. 1. Šiaulių apygardos teismas, nekonstatuodamas nusikaltimo fakto, atmesdamas... 32. 2. Nors nekilnojamojo įgijėjo sąžiningumas yra aktualus, tačiau... 33. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Litpirma“ prašo skundą... 34. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie... 35. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. P. prašo ieškovo apeliacinį... 36. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:... 37. 1. Nagrinėjamu atveju, nuosavybės atkūrimo procedūra buvo pabaigta, kas... 38. 2. Kol pradėtas ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, jokios aplinkybės,... 39. 3. Dėl tų pačių priežasčių negali būti išspręstas ir ieškovo... 40. 4. Ieškovo argumentai, kad teismas, vadovaudamasis CPK 300 straipsniu,... 41. 5. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą... 42. 6. Tuo atveju, jeigu teismas nutartų, jog nėra pagrindo stabdyti bylą pagal... 43. 7. Kartu su šiuo atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą teikia savo... 44. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 45. Apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22... 46. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 47. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 48. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį... 49. Atsižvelgdama į šį atsakovo prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad... 50. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, į bylą gali... 51. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartimi atsakovas A. P. buvo... 52. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 53. Šioje byloje apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas dėl ieškiniu... 54. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, skundžiamu... 55. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu padarytomis išvadomis,... 56. Atsižvelgdama į šiuos ieškovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų... 57. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 14 d. žemės sklypų... 58. 2011 m. liepos 29 d. Šiaulių apygardos prokuratūroje iš Kauno apygardos... 59. CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali... 60. Nagrinėjamu atveju apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo... 61. Atsižvelgdama į minėtas faktines bylos aplinkybes bei Lietuvos... 62. Pažymėtina, kad pagal CPK 300 straipsnio nuostatą, jeigu bet kurioje... 63. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimai... 64. Administracinio akto ir sandorio negaliojimo dėl prieštaravimo... 65. Pagal CK 6.147 straipsnio 2 dalį, kai grąžintinas turtas sunaikintas arba... 66. Nenustatęs dabartinio žemės sklypų savininko UAB „Litpirma“... 67. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų... 68. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas... 69. Atsakovas UAB „Litpirma“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo... 70. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų... 71. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 72. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti... 73. Priteisti iš ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros (biudžetinės...