Byla A2-1033-163/2014
Dėl administracinių teisės aktų, pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žemės sklypų grąžinimo valstybei

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos N. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012 pagal ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, L. B., T. S. dėl administracinių teisės aktų, pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žemės sklypų grąžinimo valstybei,

Nustatė

2pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, juo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012, iškeltoje pagal ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, L. B., T. S. dėl administracinių teisės aktų, pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žemės sklypų grąžinimo valstybei; į civilinės bylos nagrinėjimą bendraatsake įtraukti N. S.; pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2012-03-26 sprendimą – atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiomis Klaipėdos miesto 4-ajame notarų biure 2012-12-18 L. B. ir T. S. sudarytas nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, registro Nr. 5622 ir Nr. 5620, kuriomis L. B. pardavė T. S. 9,4 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir 2,95 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ); atmesti Klaipėdos apygardos prokuroro ieškinio reikalavimą grąžinti valstybei miškų ūkio paskirties žemės sklypus, unikalus Nr. ( - ), plotas 9,4 ha, unikalus Nr. ( - ), plotas 2,95 ha, esančius ( - ); atmesti Klaipėdos apygardos prokuroro reikalavimą taikyti restituciją ir įpareigoti L. B. grąžinti T. S. 15 000 Lt, gautų pagal 2002-12-18 Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarės G. K., registro Nr.5622, ir 5000 Lt, gautų pagal 2002-12-18 Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarės G. K., registro Nr.5620. Prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, nes Klaipėdos apygardos teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialinių teisių ir pareigų, t. y. teismas, į bylos nagrinėjimą neįtraukęs jos, kaip atsakovo T. S. sutuoktinės, – pareiškėjos N. S., pažeidė CPK 266 str. reikalavimus, draudžiančius teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Teismas panaikino pirkimo–pardavimo sutartis, kurių pagrindu santuokos metu buvo įgyti žemės sklypai, kurie yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl vykdant teismo sprendimą sutuoktinių prievolė yra solidari. Klaipėdos apygardos teismo 2012-03-26 sprendimas įsiteisėjo 2013-11-07 ir pradėtas vykdyti, todėl pareiškėjai nuo šios dienos kartu su atsakovu atsirado pareigos įvykdyti prievolę, todėl apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2013-11-07 ir CPK 368 str. 1 d. nustatytas terminas nėra praleistas. Mano, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir pažeidžia jos teises. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-09-23 nutartimi baudžiamasis procesas atsakovei L. B. buvo nutrauktas, todėl Klaipėdos apygardos teismas negalėjo civilinėje byloje padaryti išvadų dėl analogiško nusikaltimo fakto buvimo. Klaipėdos apygardos teismas sprendime konstatavo, kad buvo įvykdytas nusikaltimas, t. y. iš esmės atsakovę L. B. pripažino kalta dėl nusikaltimo, dėl kurio Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-09-23 nutartimi baudžiamasis procesas atsakovei L. B. buvo nutrauktas suėjus senaties terminui, todėl buvo pažeistas non bis in idem principas. Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartyje Nr.3K-3-149/2011 suformuota teisės taikymo praktika, nes bylų aplinkybės dėl nusikaltimo fakto egzistavimo nebuvo analogiškos. Klaipėdos apygardos teisme sprendimu nusikaltimo faktas buvo konstatuotas neteisėtai ir nepagrįstai, todėl neteisėtai ir nepagrįstai buvo pripažinta egzistuojant CK 4.96 str. 2 d. numatytas sąlygas ir ginčo sklypai neteisėtai iš atsakovo valstybei grąžinti pagal daiktinės teisės normas (vindikaciją). Teismas civilinėje byloje nusikaltimą nustatė pažeisdamas Konstitucijos 31 str. 5 d., CPK 300 str., BPK 3 str. 1 d. 8 p. normas, ginčo sklypų grąžinimo valstybei klausimas pagal vindikacijos taisykles išspręstas neteisėtai, teismas nesiekė nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimo. Nurodo, kad Šiaulių apygardos teisme buvo išnagrinėta analogiška civilinė byla Nr. 2-1221-368/2011 pagal Šiaulių apygardos prokuratūros ieškinį dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, sandorių prižinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Šiaulių apygardos teismas 2011-12-22 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, panaikino ginčijamus administracinius aktus, taikė restituciją, sumokant ekvivalentą pinigais, ir priteisė iš atsakovo 342700 Lt valstybei, o ieškinio reikalavimus dėl pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir vienašalės restitucijos taikymo atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-09-17 nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. Mano, jog Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1221-368/2011 ir Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-95-538/2012 aplinkybės yra identiškos, ieškinys buvo pareikštas tuo pačiu pagrindu, tačiau ginčo žemės sklypų restitucijos ir vindikacijos klausimai buvo išspręsti skirtingai.

3Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutinka, teigia, jog Klaipėdos apygardos teismas 2012-03-26 sprendimu pripažino administracinius aktus negaliojančius ab initio, nes jie prieštarauja LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 9 ir 10 str. reikalavimams ir imperatyvioms nuostatoms, parengti panaudojant suklastotą dokumentą.

4Atsakovas T. S. su pareiškėjos prašymu dėl proceso atnaujinimo sutinka, prašo jį tenkinti ir atnaujinti procesą. Teigia, kad teismas pažeidė pagrindinį sąžiningo teismo proceso principą – teisę būti išklausytam, nes į bylos nagrinėjimą neįtraukė jo sutuoktinės N. S., nepranešė jai apie teismo procesą, todėl procesas turi būti pakartotas. Žemės sklypai buvo įgyti 2002-12-18 santuokoje, todėl šiam turtui taikomos CK 3.87 ir 3.92 str. nustatytos sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės režimo taisyklės. Klaipėdos apygardos teismas grąžino valstybei miškų ūkio paskirties žemės sklypus, kurie yra vienintelis jo ir sutuoktinės pajamų šaltinis, o jų netekus bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, todėl teismo sprendimas negali būti teisėtas ir pagrįstas.

5Ieškovas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, su pareiškėjos prašymu nesutinka, prašo jį atmesti, nes proceso atnaujinimo pagrindo, numatyto CPK 366 str. 7 p., nėra. Teigia, kad pareiškėja į procesą nebuvo įtraukta dėl jos sutuoktinio (atsakovo) neveikimo, o teismas pagal bylos duomenis neturėjo galimybės informuoti pareiškėjos apie prasidėjusį procesą. Pareiškėja, gyvendama su atsakovu, žinojo (turėjo žinoti) apie procesą. Mano, kad pareiškėja elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesu. Be to, pareiškėjos įtraukimas į procesą neturės įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad administraciniai aktai buvo parengti panaudojant suklastotą dokumentą, t. y. dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, todėl jie neteisėti ir pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu nei atsakovė L. B., nei kitas asmuo nebuvo pripažinti kaltais, todėl teismas nepažeidė Konstitucijos 31 str. 5 d. nuostatos. Nurodo, kad pareiškėjos nurodytoje Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje procesas nėra pasibaigęs, nes yra paduotas kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013-09-17 nutarties, todėl remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2013-09-17 nutartimi kaip neginčijama nėra teisinio pagrindo.

6Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

7Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pabrėžė, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius bei taikomos tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų kitais įstatymo numatytais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-08-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-739/2000). Tačiau proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti. Proceso atnaujinimo uždavinys – ne tiesiogiai patikrinti žemesniosios instancijos teismų veiksmus, o atsakyti į du klausimus: yra ar ne įstatyme nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, o jeigu jie yra, tai ar jie turėjo kokią nors įtaką byloje priimtam sprendimui ir pačiam teismo procesui.

8CPK 370 str. 3 d. nustato, kad priėmęs prašymą atnaujinti procesą ir išnagrinėjęs jį teismo posėdyje, teismas išsprendžia prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo klausimą, t. y. patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 str. nustatyto trijų mėnesių termino ir ar pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nurodytais pagrindais. CPK 368 straipsnyje nustatyta 3 mėnesių termino eiga pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

9Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą pateikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teigdama, kad teismas nusprendė dėl jos teisių ar pareigų, t. y. teismas, į bylos nagrinėjimą neįtraukęs pareiškėjos N. S., kaip atsakovo T. S. sutuoktinės, pažeidė CPK 266 str. reikalavimus, nes teismui panaikinus pirkimo–pardavimo sutartis, kurių pagrindu santuokos metu buvo įgyti žemės sklypai, todėl jie yra sutuoktinių bendroji jungtinį nuosavybė, vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2012-03-26 sprendimą dėl šių žemės sklypų grąžinimo valstybei, abiem sutuoktiniams tenkanti prievolė yra solidari.

10Išaiškintina, kad tam, jog procesas galėtų būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

11CK 3.304 straipsnis reglamentuoja bažnyčios (konfecijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų apskaitą. Jame nurodyta, kad atitinkamos religinės organizacijos įgaliotas asmuo privalo per dešimt dienų po santuokos sudarymo bažnyčios nustatyta tvarka pateikti santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai Teisingumo ministerijos nustatytos formos pranešimą apie santuokos įregistravimą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka. Jeigu per šį terminą pranešimas apie santuokos įregistravimą bažnyčios nustatyta tvarka civilinės metrikacijos įstaigai nepateikiamas, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.304 str. 1, 3 d.). Pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja yra atsakovo T. S. sutuoktinė, santuoka tarp šalių sudaryta ( - ), šalių sudaryta santuoka į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje įtraukta ( - ) (b. l. 4). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 3 d.). Atsižvelgiant į apžvelgtą teisinį reglamentavimą ir pareiškėjos pateiktus įrodymus konstatuotina, kad tarp jos ir atsakovo T. S. santuoka sudaryta ne 2001-04-15, bet tik tuomet, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje 2006-01-19 (CK 3.304 str. 3 d.). Išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-95-538/2012 duomenys patvirtina, kad 2002-12-18 atsakovas T. S. iš L. B. pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu įsigijo žemės sklypus, unikalus Nr. ( - ). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose minėtų žemės sklypų nuosavybė įregistruota tik atsakovo T. S. vardu, turtas nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė ar šeimos turtas. Įvertinus tai, kad šalių 2001-04-15 sudaryta bažnytinė santuoka į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje įtraukta tik 2006-04-19, o ginčo žemės sklypai įgyti 2002-12-18 iki santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, nėra pagrindo pripažinti, kad žemės sklypai įgyti santuokoje ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl atmestinas pareiškėjos argumentas, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012-03-26 sprendime nusprendė dėl jos teisių ir pareigų. Teismo nuomone, Klaipėdos apygardos teismas nepadarė jokių išvadų, kurios turėtų įtakos pareiškėjos teisinei padėčiai, teismo sprendimas jokių pareigų jai nesukūrė ir jos interesai nebuvo pažeisti.

12Pažymėtina, kad Civilinis procesas yra paremtas dispozityvumo principu, kiekvienam asmeniui yra suteikta teisė kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas ar ginčijamas teises, todėl teismui suteikta teisė būti aktyviam tik tam tikro pobūdžio bylose, o ši nagrinėjama byla nepriskirtina prie bylų, kuriose teismas privalo būti aktyvus. Atsakovas T. S., žinodamas apie jo ir pareiškėjos sudarytą bažnytinę santuoką, prašymo įtraukti į procesą pareiškėją kaip bendraatsakę teismui neteikė. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apygardos teismas objektyviai neturėjo galimybės informuoti apie prasidėjusį teismo procesą atsakovo sutuoktinės.

13Teismas nesutinka su pareiškėja, kad apie priimtą Klaipėdos apygardos teismo 2012-03-26 sprendimą ji sužinojo tik 2013-11-07, kai jis įsiteisėjo ir buvo pradėtas vykdyti. Nors pareiškėjai nebuvo pranešta apie teismo procesą, tačiau atsižvelgtina į tai, kad pareiškėja yra atsakovo sutuoktinė, šalys kartu gyvena, veda bendrą ūkį, kaip atsakovas nurodo atsiliepime, ginčo objektas – miško ūkio paskirties žemė, yra jų pagrindinis pajamų šaltinis, kuri, kaip matyti iš bylos duomenų, Klaipėdos apygardos teismo 2011-12-02 nutartimi buvo areštuota, nutartis pavesta vykdyti antstoliui, taigi apie taikytą turto areštą abiem sutuoktiniams turėjo būti pranešta. Įvertinus nurodytas aplinkybes labiau tikėtina, kad pareiškėja apie vykusį procesą žinojo, ji turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę ginčo klausimu, taip pat pateikti prašymą įtraukti ją į procesą, tačiau noro įstoti į procesą nepareiškė.

14Be to, teismo nuomone, pareiškėjos įtraukimas į bylos nagrinėjimą bendraatsake neturės jokios įtakos Klaipėdos apygardos teismo 2012-03-26 sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

15Atmestini kaip niekuo nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad teismo sprendimas neteisėtas, nepagrįstas ir pažeidžiantis jos teises, nes Klaipėdos apygardos teismas sprendime konstatavo, kad buvo įvykdytas nusikaltimas, t. y. iš esmės atsakovę L. B. pripažino kalta dėl nusikaltimo, dėl kurio Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-09-23 nutartimi baudžiamasis procesas atsakovei L. B. buvo nutrauktas suėjus senaties terminui, todėl buvo pažeistas non bis in idem principas. Klaipėdos apygardos teisme sprendimu nusikaltimo faktas buvo konstatuotas neteisėtai ir nepagrįstai, todėl neteisėtai ir nepagrįstai buvo pripažinta egzistuojant CK 4.96 str. 2 d. numatytas sąlygas ir ginčo sklypai neteisėtai iš atsakovo valstybei grąžinti pagal daiktinės teisės normas (vindikaciją).

16Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad nusikaltimo fakto konstatavimas galimas ir bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka, neįvardijant konkretaus, galimai kalto dėl nusikaltimo padarymo asmens, jei šis klausimas dėl objektyvių priežasčių neišsprendžiamas vykdyto baudžiamojo proceso nustatyta tvarka priimant nuosprendį. Kita vertus, teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą civilinio proceso nustatyta tvarka, pagal CPK 300 straipsnį kompetentingas konstatuoti nusikaltimo požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007). Nagrinėjamu atveju Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-09-23 nutartimi baudžiamąją bylą Nr. 1-14-586/2011 nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p. BK 95 str.) ir L. B. kaltumo ir nusikalstamos veikos padarymo fakto klausimas nebuvo sprendžiamas. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, įvertino pridėtos baudžiamosios bylos duomenis ir padarė išvadą, kad surinktų rašytinių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina faktą, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas L. B. buvo atliktas remiantis suklastota Išvada Nr. 4887, kurią žinodama apie joje esančių duomenų neatitiktį tikrovei ji panaudojo pateikdama Žemėtvarkos skyriui. Šios išvados pagrindu buvo priimti Klaipėdos apskrities viršininko administraciniai aktai, kurių pagrindu L. B. įregistravo nuosavybės teises į ginčo sklypus. Teismo nuomone, Klaipėdos apygardos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, teisingai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo nusikalstamos veikos faktą bei nustatęs CK 4.96 str. 2 d. numatytas sąlygas ginčo sklypus iš atsakovo T. S. grąžino jo savininkui – valstybei pagal daiktinės teisės normas (vindikaciją).

17Pareiškėja teigia, kad Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1221-368/2011 ir Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-95-538/2012 aplinkybės yra identiškos, ieškinys buvo pareikštas tuo pačiu pagrindu, tačiau ginčo žemės sklypų restitucijos ir vindikacijos klausimai buvo išspręsti skirtingai. Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti, jais remtis reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi būti vadovaujamasi ne a priori, o atsižvelgiant į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2008-01-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Be to, būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Iš „Liteko“ duomenų nustatyta, kad pareiškėjos nurodyta Šiaulių apygardos teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1221-368/2011 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013-09-17 priimta nutartis Nr. 2A-531/2013 yra apskųsta kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausias Teismas 2014-04-30 civilinę bylą Nr. 3K-3-297/2014 išnagrinėjo ir procesinio sprendimo priėmimą atidėjo iki 2014-05-30, todėl remtis pareiškėjos nurodytoje civilinėje byloje priimtais procesiniais sprendimais ir juos laikyti precedentu nėra teisinio pagrindo.

18Teismas išanalizavęs pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą turinį, ištyręs ir įvertinęs su proceso atnaujinimu susijusius įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėjos nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo nėra (CPK 366 str. 1 d. 7 p.), todėl atsisakytina atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012 (CPK 370 str. 3 d.).

19Vadovaudamasis CPK 290–291 straipsniais, teismas

Nutarė

20atsisakyti atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012, išnagrinėtoje pagal ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, L. B., T. S. dėl administracinių teisės aktų, pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žemės sklypų grąžinimo valstybei.

21Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona... 2. pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, juo... 3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su... 4. Atsakovas T. S. su pareiškėjos prašymu dėl proceso atnaujinimo sutinka,... 5. Ieškovas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį... 6. Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.... 7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pabrėžė, kad proceso atnaujinimo... 8. CPK 370 str. 3 d. nustato, kad priėmęs prašymą atnaujinti procesą ir... 9. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą pateikė CPK 366 straipsnio 1 dalies... 10. Išaiškintina, kad tam, jog procesas galėtų būti atnaujintas CPK 366... 11. CK 3.304 straipsnis reglamentuoja bažnyčios (konfecijų) nustatyta tvarka... 12. Pažymėtina, kad Civilinis procesas yra paremtas dispozityvumo principu,... 13. Teismas nesutinka su pareiškėja, kad apie priimtą Klaipėdos apygardos... 14. Be to, teismo nuomone, pareiškėjos įtraukimas į bylos nagrinėjimą... 15. Atmestini kaip niekuo nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad teismo... 16. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad nusikaltimo fakto... 17. Pareiškėja teigia, kad Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtos civilinės... 18. Teismas išanalizavęs pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą turinį,... 19. Vadovaudamasis CPK 290–291 straipsniais, teismas... 20. atsisakyti atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje... 21. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti...