Byla 2A-327-796/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ ir UAB ( - ) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, UAB ( - ), Neringos savivaldybės administracijai, Neringos savivaldybei, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretieji asmenys byloje Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo. Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovę VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės administracijos, Neringos savivaldybės, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, UAB ( - ) (2013-09-24 teismo nutartimi pakeitus iš UAB ( - )) lėšomis nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), pastatytą garažą su kelių priežiūros medžiagų sandėliu, užfiksuotą 2013-04-10 faktinių duomenų patikrinimo vietos akte Nr. ( - ), sutvarkyti statybvietę, teismo sprendime nurodyti, jog atsakovei VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ neįvykdžius teismo sprendimo per teismo sprendime nurodytą terminą, ieškovė turi teisę pati nugriauti pastatytą garažą su kelių priežiūros medžiagų sandėliu ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškoti iš atsakovų.
  2. Nurodė, kad žemės sklypas, unikalus ( - ), esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį patikėjimo teise tuomet valdė Klaipėdos apskrities viršininko administracija (šiuo metu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), o pagal 2004-03-17 panaudos sutartį sklypu naudojasi VĮ „Klaipėdos regiono keliai“. Sklype yra įregistruotas administracinės paskirties pastatas ir kiemo statiniai, kurie nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise yra valdomi VĮ „Klaipėdos regiono keliai“.
  3. Kadangi detaliuoju planu suplanuota teritorija pateko į Kuršių nerijos nacionalinį parką, rengiant šį teritorijų planavimo dokumentą turėjo būti taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ patvirtintos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (Generalinio plano) sprendiniai. Žemės sklypas, kurio detalųjį planą ( - ) patvirtino Neringos savivaldybės taryba, priklausė Kuršių nerijos nacionalinio parko rekreacinei bei gyvenamajai zonoms.
  4. 2007-12-28 Klaipėdos apygardos administracinis teismas sprendimu panaikino 2000-11-10 Neringos savivaldybės tarybos sprendimą ( - ), detaliojo plano patvirtinimo“ ir jo pagrindu Neringos savivaldybės administracijos išduotą 2004-04-30 projektavimo sąlygų sąvadą bei statybų leidimą rekonstruoti gamybines-buitines patalpas, statyti garažą su sandėliu, adresu ( - ). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-10-30 nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-12-28 sprendimą paliko nepakeistą.
  5. Teismui panaikinus neteisėtus administracinius aktus, liko neišspręstas šių aktų pagrindu vykdytos statybos padarinių šalinimo klausimas, kadangi pagal 2004-08-19 Neringos savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą ( - ) buvo pradėtas statyti garažas su kelių priežiūros medžiagų sandėliu, kuris užfiksuotas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Valstybinės priežiūros skyriaus 2013-04-10 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. ( - ).
  6. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2009-05-15 priėmė sprendimą

    5Nr. ( - ) „Dėl reikalavimo pašalinti neteisėtų statybų Kuršių nerijoje padarinius“, kuriuo pareikalavo iš statytojos VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ nugriauti pagal 2004-08-19 Neringos savivaldybės administracijos statybos leidimą ( - ) pastatytus statinius per 4 mėnesius nuo šio reikalavimo gavimo dienos. VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ šį sprendimą apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris pateiktą ieškinį 2011-12-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6-730/2011 atmetė kaip nepagrįstą. Klaipėdos apygardos teismas 2012-06-01 nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą. Nepaisant to, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009-05-15 sprendimas liko galioti, VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ garažo su kelių priežiūros medžiagų sandėliu nenugriovė iki šiol.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-17 sprendimu ieškinį tenkino visiškai bei įpareigojo atsakovę VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), pastatytą garažą su kelių priežiūros medžiagų sandėliu, užfiksuotą 2013-04-10 faktinių duomenų patikrinimo vietos akte Nr. ( - ), ir sutvarkyti statybvietę, atidėdamas šios teismo sprendimo dalies įvykdymo terminą dvylikai mėnesių. Pripažino atsakovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ teisę į patirtų išlaidų dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo atlyginimą iš atsakovų Neringos savivaldybės administracijos, Neringos savivaldybės, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, UAB ( - ).
  2. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė, jog visiškai sutinka su Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarties argumentais, t. y. dėl to, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos laikytina tinkama ieškove nagrinėjamoje byloje. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas vykdomas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Procedūrų, susijusių su statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimu, atlikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 281 straipsnio 8 dalis (Įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-01-01)). Būtent Inspekcijai suteikta teisė kreiptis į teismą dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo (kreipimosi į teismą metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  3. Pažymėjo, kad statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą reglamentuoja Statybos įstatymo 281 straipsnis (Įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-01-01). 2010 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XI-992 buvo iš esmės pakeistos Statybos įstatymo normos, reglamentuojančios savavališkų ir neteisėtų statybų padarinių šalinimą, kartu įtvirtinant, kad šios normos taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki jų įsigaliojimo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 24 straipsnis). Taigi dėl neteisėtos statybos teisinių padarinių sprendžiama pagal teismo sprendimo priėmimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą.
  4. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nebegali kilti ginčas dėl to, kad ginčo objektas – garažas su kelių priežiūros medžiagų sandėliu pastatytas žemės sklype, esančiame ( - ), pažeidžiant statybą reglamentuojančiuose aktuose nustatytas procedūras bei materialiuosius reikalavimus, kadangi įsiteisėjusiais Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-12-28 sprendimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-10-30 sprendimu, Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-01 sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir negali būti nagrinėjamos bei vertinamos iš naujo.
  5. Ginčo objektas patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, kuri yra ( - ), todėl jam taikytini teisės aktai, nustatantys Kuršių nerijos nacionalinio parko, kaip saugomos teritorijos, tvarkymą bei režimą. Taip pat tiek administracinis pastatas, tiek žemės sklypas, adresu ( - ), yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Teismas sprendė, jog tiek pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu ( - ) patvirtintą Tvarkymo planą ( - ), tiek pagal teismo posėdžio metu Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūros projektą (3 t., b. l. 139–152) ginčo objektas – druskų sandėlio pastatas – negali būti šioje zonoje, nes ši kraštovaizdžio tvarkymo zona skirta renginiams, muziejams, joje gali būti teikiamos galimos edukacinės ir komercinės paslaugos, įprasminančios gintaro gavybą. Pažymėjo, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. ( - ) patvirtino Klaipėdos apskrities teritorijos bendrąjį (generalinį) planą, kuriame numatomos strateginės vystymo kryptys, erdvinės raidos koncepcija parengtos 20 metų, o konkretizuoti sprendiniai – 10 metų laikotarpiui, numatyta, kad ekonominės plėtros zonos turi būti formuojamos žemyno gilumoje, toliau nuo gamtos požiūriu pažeidžiamų pajūrio teritorijų, kraštovaizdžio konfliktų arealų.
  6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pasisakydama, kokiu būdu turėtų būti pašalinti neteisėtų statybų padariniai, kad jie atitiktų Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinius ir teisės aktų reikalavimus, nurodė, kad yra galimybė druskų sandėlį pastatyti kitoje vietoje, tačiau tam turėtų būti parengtas vietos (NFu kraštovaizdžio tvarkymo zonos), į kurią numatyta perkelti druskų sandėlį, detalusis planas. Konstatuota, kad į numatytą vietą galima perkelti esamą pastatą, t. y. tuo pačiu metu vienoje vietoje galima vykdyti statybos, kitoje – esamo pastato likvidavimo darbus. Taip pat numatyta ir alternatyva parengti detalųjį planą ir naujo druskų sandėlio projektą, o tai reikštų, kad naujoje vietoje (NFu kraštovaizdžio tvarkymo zonoje) galėtų būti statomas naujas pastatas, o jį pastačius, senasis (esamas) druskų sandėlis būtų nugriautas.
  7. Pirmosios instancijos teismas analizuodamas kasacinio teismo formuojamą praktiką nurodė, kad neteisėtų statybų atveju pareiga pašalinti jų padarinius tenka statytojui, tačiau padarinių šalinimo išlaidos turi būti atlyginamos visų kaltų asmenų. Jeigu statybai vykdyti turi būti rengiamas projektas ir išduodamas statybą leidžiantis dokumentas ir jie išduoti pažeidžiant jų išdavimo tvarką, tai kaltais asmenimis Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme (Įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-01-01) bus, be kita ko, už nurodytų dokumentų išdavimą (pritarimą jiems) atsakingi subjektai.
  8. Taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nė vienas iš atsakovų neneigė ieškinio reikalavimų, kad jie patenka į asmenų, kuriuos teismas gali įpareigoti šalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius, ratą, tačiau spręsti, kam reikšti reikalavimą ir kokio dydžio atsakomybę taikyti, teisę turės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, įvykdžiusi reikalavimus dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo ir pateikusi patirtas išlaidas pateisinančius įrodymus.
  9. Pirmosios instancijos teismas sutikdamas su atsakovų ir trečiųjų asmenų argumentais, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą bei į tai, kad byloje nagrinėjamas klausimas susijęs su viešuoju interesu, nurodė, kad nustatytinas 12 mėnesių teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo terminas yra pakankamas, įpareigojantis visas atsakingas institucijas bendradarbiauti ir priimti konstruktyvius sprendimus.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Apeliantė VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-17 sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, kadangi mano, jog šis teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir neteisingas. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas. Mano, kad ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas, nes ieškinio reikalavimai pažeidžia teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių, teisingumo, sąžiningumo, protingumo, teisinės valstybės principus.
  2. Atsakovė VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ teigia, kad jos argumentus dėl neteisingų ir nepagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų pagrindžia skundžiamo teismo sprendimo prieštaringos išvados. Nurodo, kad teismas sprendime sureikšmintai plačiai cituoja iki

    102007-06-27 galiojusius teisės aktus, tuomet apibrėžusius „ypatingą“ Kuršių nerijos nacionalinio parko statusą, taip pat administracinių teismų sprendimus, kuriais pripažinti negaliojančiais atsakovei išduoti projektavimo sąlygų sąvadas Nr. ( - ) ir statybos leidimas Nr. ( - ), ir padarė išvadą, jog ginčo pastatas nurodytoje teritorijoje negali būti įteisintas. Teigia, kad tokios teismo išvados akivaizdžiai prieštarauja Vyriausybės 2012-06-06 nutarimu Nr. ( - ) patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planui, kuris pakeitė iki tol galiojusį Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinį planą (planavimo schema). Tvarkymo plano ( - ) punkte teigiama, jog numatyta galimybė iškelti druskų sandėlį iš ( - ) į NFu kraštovaizdžio tvarkymo zoną ( - ), o jeigu, įvertinus naujo druskų sandėlio teritorijų planavimo, projektavimo ir statybos sąnaudas, parinkta vieta pasirodytų netinkama, būtų nagrinėjamos kitos alternatyvos. Tokiu būdu Lietuvos valstybė Vyriausybės 2012-06-06 nutarimu Nr. ( - ) nusprendė įteisinti ginčo objektą, kadangi pasikeitus teisiniam reglamentavimui, teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškinį.

  3. Atsakovė pažymi, kad VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ yra valstybės įmonė, kuri teikia viešąsias paslaugas – atlieka valstybinės reikšmės kelių techninę priežiūrą, nustatytus privalomus valstybinės reikšmės kelių darbus (užduotis), kitus darbus tenkindama viešuosius interesus. Viena iš atsakovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ pagrindinių pareigų – prižiūrėti Neringoje krašto kelią Smiltynė–Nida. Žiemos metu kelių barstymo ir valymo darbai turi būti atlikti iki 8 val. ryto. Keltai į Neringą anksčiausiai išplaukia 6 val. ryte, todėl siekiant tinkamai atlikti kelio Smiltynė–Nida priežiūrą, reikia kelio valymo ir barstymo techniką laikyti bei darbams atlikti reikalingus darbuotojus apgyvendinti Juodkrantėje. Būtent dėl šios priežasties buvo pradėta transporto priemonių, skirtų keliams valyti, garažo statyba bei suplanuota įmonės administracinio pastato, kuriame turėtų būti apgyvendinami įmonės darbuotojai, atliekantys kelio valymo darbus, rekonstrukcija.
  4. Taip pat nurodė, kad atsakovė jokių teisės aktų nustatytų reikalavimų, gaunant sąvadą ir statybos leidimą nepažeidė, o priešingai, – ėmėsi visų teisėtų priemonių būtiniems dokumentams gauti. Apeliaciniame skunde atsakovė VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ daro išvadą, kad dėl valstybės institucijų veiksmų buvo pažeistos atsakovės teisės ir teisėti lūkesčiai, todėl teismo sprendimas nugriauti druskų sandėlį ne tik pažeidžia atsakovės teises, bet ir neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų reikalavimų.
  5. Taip pat atsakovė VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ teigia, kad teismas netinkamai nustatė Statybos inspekcijos teisinį statusą ir sprendime nepagrįstai nenurodė ieškovės tarp kaltų asmenų, kurių lėšomis turi būti nugriautas statinys ir sutvarkyta statybvietė. Nurodo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nuo N2010-01-01 vykdo apskričių viršininkų administracijų iki 2009-12-21 vykdytas teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijas, todėl druskų sandėlio neteisėtumas kilo ir iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų. Taigi Statybos inspekcija turėjo būti pripažinta kaltu asmeniu, kurio lėšomis atlyginamos padarinių šalinimo išlaidos.
  6. Apeliantė UAB ( - ) taip pat prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta atsakovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ teisė reikalauti išlaidų dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo atlyginimo iš UAB ( - ), taip pat panaikinti dalį, kuria nustatyta teisė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pačiai nugriauti ( - ), pastatytą garažą su kelių priežiūros medžiagų sandėliu ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškoti iš atsakovės UAB ( - ), ir šią ieškinio dalį atmesti.
  7. Apeliantė UAB ( - ) nurodo, kad teismas nenustatė ir net netyrė apeliantės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų dėl neteisėto statybą leidžiančio dokumento išdavimo, todėl teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kurio dalis turi būti pakeista. Nurodo, kad apeliantė neturi įgaliojimų nei išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nei pritarti statybą leidžiančiam dokumentui ir apskritai ji nerengė techninio projekto. Todėl pripažintina, kad atsakovė UAB ( - ) negali būti laikoma kalta dėl neteisėto statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o kartu negali būti pripažinta ir teisė statytojai VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ reikalauti iš atsakovės UAB ( - ) išlaidų dėl neteisėtų statybos padarinių pašalinimo atlyginimo, kadangi apeliantė statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese nedalyvavo.
  8. Apeliantė taip pat akcentuoja, kad UAB ( - ) veikė teisėtai, laikydamasi visų teisės aktų reikalavimų, atliko savo užduotį ir Teritorijos prie ( - ), detalųjį planą, patvirtintą Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. ( - ), parengė nepažeisdama tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų.
  9. Pažymi, kad UAB ( - ), laikydamasi projektavimo darbų sutarties sąlygų, negalėjo darbų vykdyti kitokiu būdu, nei tą padarė, kadangi užsakovės – Neringos miesto savivaldybės – pateikta projektavimo užduoties detaliojo plano parengimui visuma suponavo privalomą elgesio modelį, kurio, norėdama nepažeisti minėto susitarimo, UAB ( - ) ir laikėsi.
  10. Taip pat nurodo, kad detalusis planas buvo parengtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir griežtai laikantis užsakovės – Neringos miesto savivaldybės administracijos – patvirtintų planavimo sąlygų ir detaliojo plano planavimo užduoties, kaip to iš projektuotojo reikalauja įstatymai. Tačiau teismas šių aplinkybių visai nenagrinėjo ir net nepasisakė, kaip pasireiškė UAB ( - ) neteisėti veiksmai ir kaltė dėl neteisėto statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir neteisėtos pastato statybos.
  11. Apeliantė UAB ( - ) pabrėžia, kad buvo atliktos visos Teritorijų planavimo įstatyme numatytos detaliojo plano derinimo ir viešo svarstymo procedūros, po kurių Klaipėdos apskrities viršininko administracija patikrino detalųjį planą ir leido jį tvirtinti nustatyta tvarka. Tai, apeliantės nuomone, tik patvirtina, kad detalusis planas buvo parengtas pagal galiojusius teisės aktų reikalavimus.
  12. UAB ( - ) apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad ieškovė šiuo metu yra perėmusi dalį apskričių viršininkų administracijų teisių ir pareigų, tarp jų ir funkciją užtikrinti teritorijų planavimo teisėtumą ir tikrinti rengiamus teritorijų planavimo dokumentus. Susidaro situacija, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, išdavusios detaliojo plano patikrinimo išvadą Nr. ( - ), teises ir pareigas yra perėmusi pati ieškovė. Todėl nepagrįsti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatyti įpareigojimai, t. y. jei teismas jokios atsakomybės netaiko pagrindiniam valstybės įgaliotam subjektui, atsakingam už teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir tikrinusiam detalųjį planą bei pateikusiam teigiamą išvadą, kuri ir nulėmė, kad detalusis planas būtų patvirtintas, todėl projektuotoja UAB ( - ) juo labiau negali atsakyti pagal Inspekcijos ieškinį.
  13. Atsakovių Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės atstovė advokatė L. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti skundžiamą sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, kadangi skundžiamas sprendimas prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano ( - ) punktui, nustatančiam, kad druskos sandėlis gali būti griaunamas tik pastačius jį naujoje vietoje, taip pat šiuo sprendimu pažeidžiamas viešasis interesas dėl eismo automobilių keliais saugumo, teismas pažeidė pareigą motyvuoti sprendimą, todėl tai yra absoliutus pagrindas naikinti skundžiamąjį sprendimą.
  14. Nurodė, kad visos šalys sutaria dėl to, kad druskų sandėlis yra būtinas statinys atsakovei VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ tenkinant viešąjį interesą, todėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano ( - ) papunktis nustatė, jog druskos sandėlis gali būti griaunamas tik pastačius jį naujoje vietoje. Nėra įmanomas toks variantas, kad esamas druskų sandėlis yra nugriaunamas tada, kol nėra pastatytas naujas tos pačios paskirties pastatas. Teigia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad šiuo metu neatsirado sąlygų, būtinų (ir leidžiančių) imtis druskų sandėlio griovimo darbų.
  15. Atsakovų atstovė advokatė L. Š. atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-04-15 priėmė nutarimą Nr. ( - ) „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“, kuriuo pritarė Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, tikslinančio dabar galiojantį planą, rengimui. Iki šiol naujas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas nėra iki galo parengtas, suderintas ir patvirtintas, todėl tai yra objektyvi kliūtis parinkti vietą naujo druskų sandėlio statybai. Akivaizdu, kad dabar parinkta nauja statybos vieta druskų sandėliui gali prieštarauti naujojo Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendiniams.
  16. Taip pat nurodo, kad būtų buvę protinga, pagrįsta ir teisėta sustabdyti bylos nagrinėjimą iki naujojo Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo dienos Civilinio proceso kodekso 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, t. y. tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog bylą sustabdyti yra būtina.
  17. Atsakovės Neringos savivaldybės administracija bei Neringos savivaldybė iš esmės sutinka su apeliantės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ argumentu, jog reikalavimas nugriauti statinį neturi būti taikomas, kai griovimas yra akivaizdžiai neproporcinga, neadekvati priemonė, kadangi esamas druskų sandėlis tenkina ne privačius VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ interesus, o viešąjį interesą – eismo automobilių keliais saugumą, vykdant valstybės deleguotas funkcijas.
  18. Atsakovės taip pat nurodė, kad teismas visiškai nepasisakė ir nemotyvavo, dėl kokių kaltų veiksmų / neveikimo būtent šie asmenys privalės dengti atsakovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ išlaidas, todėl vien jau šiuo požiūriu ši skundžiamojo sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta ir tai yra absoliutus pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
  19. Atsakovių Neringos savivaldybės administracijos bei Neringos savivaldybės nuomone, skundžiamo sprendimo dalis dėl teisės į išlaidų kompensavimą pripažinimo yra naikintina, nes į kaltų asmenų sąrašą nebuvo įtraukta ieškovė. Nurodė, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento kaltė buvo grindžiama tik rašytiniu pritarimu detaliajam planui (kuris vėliau buvo panaikintas). Tačiau lygiai tokius pačius veiksmus, pritardama detaliajam planui, atliko ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija, leidusi tvirtinti parengtą detalųjį planą.
  20. Atsakovių atstovė taip pat nurodė, kad nesutinka su apeliantės UAB ( - ) argumentu, kad nėra jos kaltės dėl neteisėtos statybos. Nurodė, kad detaliojo plano rengėjas privalo turėti visą reikiamą informaciją ir užsakovo užduotis vykdyti ne aklai, o atsižvelgdamas į teisės aktų reikalavimus. Bet koks paslaugų teikimas, jei jis atliekamas nusižengiant teisės aktų reikalavimams, yra pagrindas paslaugų teikėjo civilinei atsakomybei atsirasti.
  21. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nesutinka su atsakovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ apeliaciniu skundu bei prašo jį atmesti. Nurodo, kad bylose dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo vertinamos realios galimybės konkrečioje teritorijoje statyti statinius, kurie, kaip nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, buvo sukurti pažeidžiant statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Tokiu atveju neteisėto statinio tolesnis buvimas priklauso nuo teritorijos, kurioje šis statinys yra, teisinio režimo ypatumų – galima įteisinti tik tokią statybą, kuri tokioje vietoje ir tokio pobūdžio galima, ir, priešingai, tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant pastatą arba perkeliant statinį į kitą vietą, sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti yra proporcingas padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus.
  22. Taip pat pabrėžia, kad pagal nustatytą ginčo objekto teritorijos režimą ginčo statinys negali būti toje vietoje, kurioje šiuo metu yra.
  23. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovės UAB ( - ) pateiktu apeliaciniu skundu bei nurodo, kad apeliacinis skundas grindžiamas tvirtinimu, kad UAB ( - ) nėra atsakinga už neteisėtai išduotą statybos leidimą Nr. ( - ), todėl ir statybos padarinių šalinimo išlaidos negali būti priteisiamos iš UAB ( - ). Nurodo, kad UAB ( - ) kurios teises ir pareigas perėmė UAB ( - ), buvo teritorijos ( - ) detaliojo plano rengėja, todėl privalėjo užtikrinti, kad detaliojo plano sprendiniai neprieštarautų galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, taip pat ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. ( - ) patvirtintai Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui).
  24. Nurodė, kad UAB ( - ) pareiga atlyginti neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidas, kaip ir kitų atsakovų atveju, buvo ir yra siejama su neteisėtai parengtu detaliuoju planu, be kurio nebūtų buvęs išduotas neteisėtu pripažintas statybos leidimas. Pažymėjo, kad VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ teisė reikalauti išlaidų dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo atlyginimo iš UAB ( - ) ir kitų atsakovų nereiškia UAB ( - ) kaltės laipsnio ir jos dalies nustatymo.
  25. Byloje taip pat gautas trečiojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimas į atsakovų apeliacinius skundus, kuriuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimu į atsakovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-12 nutarimo Nr. ( - ), kuriuo buvo patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, ( - ) punktas numato, kad nagrinėjamoje teritorijoje esančio garažo su kelių priežiūros medžiagų sandėliu (druskų sandėlis) statyba nėra galima ir šis statinys toje vietoje negali būti įteisintas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos taip pat nurodo, kad tvarkymo plane numatyta galimybė iškelti druskų sandėlį – kelių aptarnavimo infrastruktūros objektą iš ( - ) į NFu kraštovaizdžio tvarkymo zoną ( - ), kurioje yra stambiagabaričių atliekų priėmimo ir kompostavimo aikštelė.
  26. Trečiasis asmuo nesutinka su atsakovo argumentu, kad teismo sprendimas, kaip ir ieškovės reikalavimas nugriauti pagal statybos leidimą vykdytus druskų sandėlio statybos darbus ir atstatyti jį į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį, prieštarauja bendriesiems teisės principams. Teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarime labai aiškiai pažymėjo, kad: „Teisinėje valstybėje negali būti paisoma bendrojo teisės principo, kad niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo. Tokių teisės pažeidimų padariniai jokiais pagrindais ir jokiomis aplinkybėmis negali būti įteisinti (legalizuoti) vėliau priimtais kokių nors institucijų ar pareigūnų sprendimais“.
  27. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ apeliacinį skundą mano, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl prašo jį tenkinti bei nurodo, kad ginčo statiniai yra valstybės nuosavybė, VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ yra valstybės įmonė, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-06 nutarimu Nr. ( - ) aiškiai numatyti būdai ir eiga, kaip spręsti ginčo statinių likimą ne teismo keliu, kas neabejotinai pareikalaus numatyti papildomas išlaidas valstybės biudžete.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu atsakovė VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ skundžia visą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-17 sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas visiškai ir atsakovė VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ įpareigota per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ), pastatytą garažą su kelių priežiūros sandėliu ir sutvarkyti statybvietę kaltų asmenų lėšomis, atidedant šio teismo sprendimo dalies vykdymo terminą dvylikai mėnesių.
  4. Atsakovė UAB ( - ) skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta atsakovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ teisė reikalauti patirtų išlaidų dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo atlyginimo iš atsakovės UAB ( - ).
  5. Apeliaciniame skunde atsakovė VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ nurodo, kad teismas padarė neteisingą išvadą, kad ginčo pastatas nurodytoje teritorijoje negali būti įteisintas. Teigia, kad tokios teismo išvados prieštarauja Vyriausybės 2012-06-06 nutarimu Nr. ( - ) patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planui, kuris pakeitė iki tol galiojusį Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinį planą (planavimo schema). Teigia, kad tvarkymo plano ( - ) punktu Lietuvos valstybė Vyriausybės 2012-06-06 nutarimu Nr. ( - ) nusprendė įteisinti ginčo objektą. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovės argumentais nesutinka. 2012-06-06 Vyriausybės nutarimu Nr. ( - ) patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano ( - ) punkte nurodoma, jog „būtina parengti ( - ) ir jos aplinkos detaliojo plano koncepciją pagal saugomos vietovės – kultūrinio draustinio kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano reikalavimus. Čia gali būti renginių vieta, galimos edukacinės ir komercinės paslaugos, įprasminančios gintaro gavybą, muziejinė ekspozicija. Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane numatyta galimybė iškelti druskų sandėlį – kelių aptarnavimo infrastruktūros objektą – iš ( - ) į NFu kraštovaizdžio tvarkymo zoną ( - ), kurioje yra stambiagabaričių atliekų priėmimo ir kompostavimo aikštelė. Jeigu įvertinus naujo druskų sandėlio teritorijų planavimo, projektavimo ir statybos sąnaudas, parinkta vieta pasirodytų netinkama, būtų nagrinėjamos kitos alternatyvos. Druskų sandėlį pastačius naujoje vietoje, esamas druskų sandėlio pastatas ( - ), teisės aktų nustatyta tvarka nugriaunamas, teritorija rekultivuojama“. Tvarkymo plano ( - ) punkte numatyta, jog ( - ) dalyje įrengiamas nacionalinio parko lankytojų ir administracinis centras. Atsakovas aiškindamas savo motyvus neiškelti iš šios teritorijos druskų sandėlio vadovaujasi Tvarkymo plano ( - ) punkte nurodytu sakiniu: „Jeigu įvertinus naujo druskų sandėlio teritorijų planavimo, projektavimo ir statybos sąnaudas, parinkta vieta pasirodytų netinkama, būtų nagrinėjamos kitos alternatyvos.“ Kolegija pažymi, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas turi būti aiškinamas kaip vientisas dokumentas, kuriuo atsižvelgiant į Kuršių nerijos unikalumą bei naudojimo specifiką tipinė kraštovaizdžio tvarkymo zonų ir jų reglamentų sistema pritaikyta nerijos kraštovaizdžiui (tvarkymo brėžinys) (( - ) punktas). ( - ) teritorija priskiriama prie „kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų“ (( - )), tačiau Tvarkymo plane įstatymų leidėjas aiškiai pasisako apie šios zonos, kaip saugomos teritorijos, kultūrinę, rekreacinę ir edukacinę svarbą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegijos vertinimu, šis sakinys turėtų būti aiškinamas viso Tvarkymo plano kontekste, nesant galimybės iškelti druskų sandėlio adresu ( - ), turėtų būti ieškoma kita alternatyva, tai yra kita vieta, kur būtų galima atsižvelgiant į Tvarkymo plane numatytas tvarkymo zonas iškelti ginčo objektą, o ne palikti jį esančioje vietoje. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad minimas Vyriausybės nutarimu Nr. ( - ) patvirtintas Tvarkymo planas nesuponuoja galimybės palikti ginčo objektą senoje vietoje, todėl darytina išvada, kad šiaurinėje ( - ) 2013-04-10 faktinių duomenų patikrinimo vietos akte Nr. ( - ) užfiksuotas garažas su kelių priežiūros medžiagų sandėliu įstatymų nustatyta tvarka privalo būti iškeltas arba nugriautas, o teritorija rekultivuota. Pažymėtina, kad byloje jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad šiuo metu galimas pastatų, esančių ( - ) įteisinimas, nepateikta. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šią išvadą patvirtina byloje esantys įrodymai t. y. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktas raštas Nr. ( - ) (1 t., b. l. 21–23), kuriame nurodyta procedūra, kaip ir kokiu būdu turėtų būti pašalinti neteisėtų statybų padariniai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ argumentas dėl ginčo objekto galimo palikimo adresu ( - ), ir įteisinimo yra nepagrįstas.
  6. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-06-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-916/2016 nurodė, kad Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalyje (Įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-01-01) išvardyti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdai. Šioje normoje įtvirtinta teismo teisė ne tik įpareigoti statytoją ar kitus įstatyme nurodytus asmenis per nustatytą terminą nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ar išardyti perstatytas ar pertvarkytas jo dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas, ir atkurti buvusią padėtį (Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, (Įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-01-01)), bet ir leisti per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį (Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 punktas (Įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-01-01)), t. y. leisti įteisinti statybą. Tačiau pagal šią įstatymo normą statyba gali būti įteisinta tik tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat pagal bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjamu atveju yra aiškiai nustatyta, kad pagal kultūrinio draustinio kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano reikalavimus ginčo vietoje gali būti renginių vieta, galimos edukacinės ir komercinės paslaugos, įprasminančios gintaro gavybą, muziejinė ekspozicija. Tai reiškia, kad šiuo metu ( - ) esantis druskų sandėlio pastatas pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, taip pat jis neatitinka Tvarkymo planu šiai teritorijai nustatytos teritorijos paskirties, todėl jį privaloma nugriauti. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus bei formuojamą teismų praktiką, druskos sandėlio įteisinimas yra negalimas.
  7. Apeliantė VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja bendriesiems teisės principams, tačiau su šiuo apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai aiškino teisės normas, todėl apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino formuojamą teismų praktiką bei nurodė, kad bylose dėl statybos padarinių šalinimo pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą yra laikomasi pozicijos, kad nesant galimybės įteisinti neteisėtų statybų, vienintelis teisėtas galimas neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas yra įpareigojimas statinius nugriauti. Teismas pažymėjo, kad statinio nugriovimas, kaip neteisėtų statybų šalinimo priemonė, pripažįstamas proporcingu ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje (Hamer v. Belgija, no. 21861/03, 27 November 2007). Darytina išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas neprieštarauja bendriesiems teisės principams, todėl apeliantės argumentas yra nepagrįstas.
  8. VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ yra valstybės įmonė, kuri teikia viešąsias paslaugas – atlieka valstybinės reikšmės kelių techninę priežiūrą, nustatytus privalomus valstybinės reikšmės kelių darbus (užduotis), kitus darbus tenkindama viešuosius interesus. Dėl šios priežasties buvo pradėta transporto priemonių, skirtų keliams valyti, garažo statyba bei suplanuota įmonės administracinio pastato, kuriame turėtų būti apgyvendinami įmonės darbuotojai, atliekantys kelio valymo darbus, rekonstrukcija. Atsakovės Neringos savivaldybės administracija ir Neringos savivaldybė savo atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodė, kad visos šalys sutaria dėl to, kad druskų sandėlis yra būtinas statinys atsakovei VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ tenkinant viešąjį interesą, todėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano ( - ) papunktis nustatė, jog druskos sandėlis gali būti griaunamas tik pastačius jį naujoje vietoje. Nėra įmanomas toks variantas, kad esamas druskų sandėlis yra nugriaunamas tada, kol nėra pastatytas naujas tos pačios paskirties pastatas. Teigia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad šiuo metu neatsirado sąlygų, būtinų (ir leidžiančių) imtis druskų sandėlio griovimo darbų. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad siekiant užtikrinti viešąjį interesą apeliantei yra reikalinga turėti patalpas, kuriose būtų laikomos transporto priemonės, skirtos keliams valyti, bei administracinį pastatą, kuriame turėtų būti apgyvendinami įmonės darbuotojai, atliekantys kelio valymo darbus, tačiau kartu pažymėtina, kad šie statiniai turi būti statomi įstatymų nustatyta tvarka bei laikantis Tvarkymo plane patvirtintos koncepcijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-06 nutarimo Nr. ( - ) „Dėl Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ ( - ) numatyta pavesti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos per 15 darbo dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti įregistruoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir per mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti šį planą suinteresuotoms ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybei ir Neringos savivaldybei; Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai – pagal kompetenciją organizuoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano įgyvendinimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog šiuo metu nėra įgyvendintas nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. ( - ), nei 2015 m. balandžio 15 d. Vyriausybės priimtas nutarimas Nr. ( - ) „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“ tikslinimo, todėl yra pagrindas taikyti Civilinio proceso kodekso 284 straipsnį ir sprendimo vykdymą atidėti. Kiekvienas priimtas sprendimas turi būti vykdomas ir dėl jo vykdymo turi būti aiškios visos sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs visas šias aplinkybes sprendė klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors šiuo metu ir nėra aiškus Vyriausybės nutarimų įgyvendinimo terminas, tačiau nustatęs, kad Tvarkymo plano tiek įgyvendinimo, tiek keitimo procesas tęsiasi jau daugiau kaip ketverius metus, atsižvelgęs į teismo posėdžio metu byloje dalyvaujančių asmenų atstovų paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, darė išvadą, kad nustatytinas 12 mėnesių teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo terminas yra pakankamas, įpareigojantis visas atsakingas institucijas bendradarbiauti ir priimti konstruktyvius sprendimus. Kolegija, įvertinusi Kuršių nerijos nacionalinio parko svarbą, šių klausimų sprendimo sudėtingumą, taip pat tai, jog šioje byloje yra sprendžiamas klausimas, susijęs su ginčo objektu, turinčių svarbą viešųjų paslaugų – kelių valymo paslaugų tiekimo operatyvumui ir kokybei, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad yra pagrindas atidėti sprendimo vykdymą 12 mėnesių, sudarant galimybes visoms atsakingoms institucijoms bendradarbiauti ir priimti konstruktyvius sprendimus.
  9. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino teisės normas bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą įpareigodamas apeliantę VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ nugriauti pastatytą garažą su kelių priežiūros medžiagų sandėliu. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ginčo objektas buvo pastatytas dėl neteisėtai išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. ( - ) bei statybų leidimo Nr. ( - ), todėl sprendime taip pat pripažino ir apeliantės teisę į patirtų išlaidų dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo atlyginimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nors ir sutinka su apeliantės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ argumentu, kad dėl valstybės įgaliotų institucijų neteisėtai išduoto projektavimo sąlygų sąvado bei statybos leidimo buvo pažeistos jos teisės, tačiau mano, kad tai nesudaro sąlygų neteisėtą statybą įteisinti ir nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Pažymėtina, jog šiems klausimams spręsti ir yra numatytas Statybos įstatymo 33 str. (Statybos įstatymo 281 str. 2 d. 1 p., įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-01-01) numatantis, jog statinys nugriaunamas ir sutvarkoma statybvietė teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis. Taigi darytina išvada, kad nors statybos formaliai ir atitiko išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. ( - ) bei statybų leidimą Nr. ( - ), tačiau šie statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti neteisėtai, dėl ko ginčo objektas yra griautinas, pripažįstant atsakovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ teisę į patirtų išlaidų dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo atlyginimą.
  10. Apeliaciniuose skunduose taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė Statybos inspekcijos teisinį statusą ir sprendime nepagrįstai nenurodė ieškovės tarp kaltų asmenų, kurių lėšomis turi būti nugriautas statinys ir sutvarkyta statybvietė. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinių skundų argumentu bei pažymi, kad byloje ieškovei priešpriešiniai reikalavimai nebuvo pareikšti, todėl ji nebuvo patraukta atsakove. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovei VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ manant, kad dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo yra kalti ir kiti asmenys ar institucijos, skundžiamas sprendimas neužkerta kelio pareikšti reikalavimus inicijuojant kitas bylas.
  11. Atsakovė UAB ( - ) apeliaciniame skunde nurodo, kad ji neturi įgaliojimų nei išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nei pritarti statybą leidžiančiam dokumentui ir apskritai ji nerengė techninio projekto, todėl negali būti laikoma kalta dėl neteisėto statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o kartu negali būti pripažinta ir teisė statytojai VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ reikalauti iš atsakovės UAB ( - ) išlaidų dėl neteisėtų statybos padarinių pašalinimo atlyginimo. Apeliantė taip pat akcentuoja, kad UAB ( - ) veikė teisėtai, laikydamasi visų teisės aktų reikalavimų, atliko savo užduotį ir Teritorijos prie ( - ), detalųjį planą, patvirtintą Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. ( - ), parengė nepažeisdama tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų.
  12. Statybos įstatymo 281 str. 2 d. 1 p. (Įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-01-01) nurodyta, kad statytojas ar kitas šio įstatymo 281 str. 1 d. 1 p. (Įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-01-01) nurodytas asmuo (t. y. statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas, naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje neteisėtai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininkas, valdytojas ar naudotojas) įpareigojamas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis. Pagal šią nuostatą neteisėtų statybų atveju pareiga pašalinti jų padarinius tenka statytojui, tačiau padarinių šalinimo išlaidos turi būti atlyginamos visų kaltų asmenų. Aptariamoje normoje nedetalizuojama, kokie asmenys gali būti laikomi atsakingais pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktą (Įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-01-01), todėl turi būti vadovaujamasi kitomis Įstatymo normomis. Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje (Įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-01-01) nustatyta, kad bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui; 32 dalyje – kad už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti statinio projektą (jam raštu pritarti) ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Nurodyta nuostata suteikia pagrindą daryti išvadą, kad tuo atveju, jeigu statybai vykdyti turi būti rengiamas projektas ir išduodamas statybą leidžiantis dokumentas ir jie išduoti pažeidžiant jų išdavimo tvarką, tai kaltais asmenimis Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto (Įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-01-01) prasme bus, be kita ko, už nurodytų dokumentų išdavimą (pritarimą jiems) atsakingi subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras v. Molėtų rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-251/2014.).
  13. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-12-28 sprendimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-10-30 sprendimu nustatyta, kad Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. ( - ) patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys poilsio paskirties priestato, penkių atitvarų (boksų) garažo kelių priežiūros mašinoms laikyti ( - ) statybą, akivaizdžiai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams – Pagrindimų teiginių ( - ) punktams bei Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamento XXII punkto nuostatoms. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniuose žemės sklypo ( - ), teritorijoje naujų statinių statyba nenumatyta, todėl šio žemės sklypo detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų ( - ) punktams. Bylos duomenimis nustatyta, jog Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. ( - ) patvirtintą detalųjį planą parengė UAB ( - ) (po reorganizavo UAB ( - )).
  14. Pažymėtina, kad vadovaujantis detaliojo plano rengimo metu galiojusių Detaliųjų planų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-15 įsakymu Nr. ( - ) (Žin., 1996, Nr. 119-2806), 60 punktu, rengdamas detaliojo plano dokumentus, rengėjas privalėjo vadovautis teritorijų planavimo normų sąvadu ir buvo atsakingas už pasekmes, dėl jo kaltės atsiradusias planavimo proceso ir procedūrų metu. Detaliojo plano rengėja UAB ( - ) (po reorganizavo UAB ( - )), rengdama detaliojo plano sprendinius bei vykdydama kitas detaliojo planavimo procedūras, privalėjo užtikrinti, kad detaliojo plano sprendiniai neprieštarautų galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, tai yra ir Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, tačiau ši pareiga iš esmės buvo įvykdyta netinkamai, ką patvirtina anksčiau paminėtų administracinių bylų medžiaga. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovės VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ teisę reikalauti patirtų išlaidų dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo atlyginimo iš atsakovės UAB ( - ).
  15. Nepagrįsti ir apeliantės UAB ( - ) argumentai, kad UAB ( - ) veikė teisėtai, laikydamasi visų teisės aktų reikalavimų, atliko savo užduotį ir Teritorijos prie ( - ), detalųjį planą, patvirtintą Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. ( - ), parengė nepažeisdama tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės vertinimu nesutinka, kadangi, kaip minėta anksčiau, UAB ( - ) pažeidė Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) nuostatas. Faktas, jog buvo pažeistos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos, konstatuotas įsiteisėjusiuose administracinių teismų procesiniuose sprendimuose, kurie vadovaujantis CPK 182 str. nuostatomis turi prejudicinę galią, o atsakovės kaltė pasireiškia tuo, jog ji kaip detaliojo projekto rengėja privalėjo detalųjį planą parengti laikydamasi ir šio norminio akto reikalavimų, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu.
  16. Taip pat atsakovė UAB ( - ) nurodė, kad laikydamasi projektavimo darbų sutarties sąlygų negalėjo darbų vykdyti kitokiu būdu, nei tą padarė, kadangi užsakovės – Neringos miesto savivaldybės – pateikta projektavimo užduoties detaliojo plano parengimui visuma suponavo privalomą elgesio modelį, todėl norėdama nepažeisti minėto susitarimo UAB ( - ) jo laikėsi. Pažymėtina, kad Neringos miesto savivaldybės pateikta projektavimo užduotis detaliojo plano parengimui negali būti iškeliama aukščiau Vyriausybės patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendinių. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį, jei įmonė neįvykdo arba netinkamai įvykdo sutartines prievoles, tokiu atveju ji yra atsakinga dėl atsiradusios žalos, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą įvykdymą yra be kaltės. Tai pagrindžiama visų pirma tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Nagrinėjamu atveju Neringos miesto savivaldybė kreipėsi į UAB ( - ) (po reorganizacijos UAB ( - )), kad būtų paruoštas teritorijos detalusis projektas, todėl projektuotojas privalėjo užtikrinti, kad detaliojo plano sprendiniai neprieštarautų galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams. Taip pat apeliantė UAB ( - ) savo apeliaciniame skunde nurodė, kad apeliantei buvo pateikta Neringos miesto savivaldybės administracijos 1999-07-02 patvirtinta detaliojo plano užduotis, kurios sprendiniai iš dalies koreguoja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) nuostatas. Taigi darytina išvada, kad apeliantei buvo žinoma, jog rengiamo detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams, tačiau į tai nekreipė dėmesio. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės UAB ( - ) argumentas, jog apeliantė laikėsi galiojančių teisės aktų reikalavimų, yra nepagrįstas.
  17. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas visiškai nepasisakė, kaip pasireiškė UAB ( - ) neteisėti veiksmai ir kaltė dėl neteisėto statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir neteisėtos pastato statybos, o atsakovės Neringos savivaldybės administracija ir Neringos savivaldybė atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu turėtų būti panaikintas. Pažymėtina, jog atsakovės Neringos savivaldybės administracija ir Neringos savivaldybė sutiko su atsakovių VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ ir UAB ( - ) apeliaciniais skundais, tačiau pačios apeliacinio skundo ar prisidėjimo prie apeliacinio skundo neteikė.
  18. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodomos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertinimas ir teismo argumentai dėl jų, taip pat teisės aktai, kuriais vadovavosi teismas, bei kiti teisiniai įrodymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių pirmosios instancijos teismo motyvų išdėstymo sprendime faktas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, savaime nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo kontekste, įvertinant, ar toks proceso teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, nors bylos medžiagos duomenys leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008, ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės ir atsakovių Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės argumentais visiškai nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įsiteisėjusių Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-12-28 sprendimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-10-30 sprendimu, Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-01 sprendimu nustatytos aplinkybės, jog UAB ( - ) (po reorganizacijos UAB ( - )) parengtas detalusis planas prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų ( - ) punktams, todėl detalusis planas yra neteisėtas, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nedetalizavo apeliantės kaltės, tačiau nurodė, kad remiasi anksčiau paminėtų administracinių teismų sprendimų išvadomis. Kadangi šios išvados turi prejudicinę galią, todėl pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių plačiau ir nepasisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ta aplinkybė, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvai, susiję su atsakovės UAB ( - ) neteisėtais veiksmais ir kalte dėl neteisėto statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir neteisėtos pastato statybos, yra glausti, nesudaro pagrindo išvadai, kad jais visiškai nebuvo atsakyta į ieškinio reikalavimus, nevertinti atsakovės pateikti paaiškinimai ir argumentai bei byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus, pasisakė dėl šalių išdėstytų argumentų ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą sprendimą.
  19. UAB ( - ) apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad ieškovė šiuo metu yra perėmusi dalį apskričių viršininkų administracijų teisių ir pareigų, tarp jų ir funkciją užtikrinti teritorijų planavimo teisėtumą ir tikrinti rengiamus teritorijų planavimo dokumentus, todėl mano, kad teismas nepagrįstai jokios atsakomybės netaiko pagrindiniam valstybės įgaliotam subjektui, atsakingam už teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir tikrinusiam detalųjį planą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu bei atkreipia dėmesį, kad byloje ieškovei priešpriešiniai reikalavimai nebuvo pareikšti, todėl ji nebuvo patraukta atsakove. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamas sprendimas neužkerta kelio pareikšti reikalavimus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai inicijuojant kitas bylas.
  20. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
  21. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis išvadomis, kurių pagrindu nuspręsta netenkinti pateiktų apeliacinių skundų.

15Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme

  1. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
  2. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB ( - ) apeliaciniu skundu prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas bei nurodė, kad išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Atsakovė UAB ( - ) pateikė tik žyminio mokesčio sumokėjimą, paduodant apeliacinį skundą, patvirtinančius dokumentus. Atsakovė VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ taip pat į bylą pateikė tik žyminio mokesčio sumokėjimą, paduodant apeliacinį skundą, patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina, kad atmetus apeliacinius skundus atsakovių UAB ( - ) ir VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė atsiliepime į apeliacinius skundus bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

17Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai