Byla 2-3579-907/2015
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, Jolantai Stanelienei, dalyvaujant ieškovei A. N., jos atstovui advokatui Irmantui Tumui, atsakovo atstovui S. V.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui Viešajai įstaigai Šiaulių universitetui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Nustatė

3Ieškovė A. N. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu (1-3 b. l.), kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2011 m. kovo 1 d. sudarytą jos ir atsakovo VšĮ Šiaulių universiteto klausytojo studijų sutartį Nr. 053-SS-2010/344, pripažinti negaliojančia 2012 m. spalio 9 d. sudarytą jos ir atsakovo VšĮ Šiaulių universiteto klausytojo studijų sutartį Nr. 053-SS-2012/263 ir taikyti restituciją: priteisti jai iš atsakovo VšĮ Šiaulių universiteto 1570,03 Eur jos atsakovui sumokėtą įmoką už studijas.

4Ieškovė A. N. teismo posėdžio metu ieškinį (1-3 b. l.) palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad studijuoti Šiaulių universitete pradėjo nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. kaip neakivaizdinio skyriaus ( - ) specialybės studentė. Pirmą ir antrą semestrus baigė be akademinių skolų. Laikant trečiojo semestro egzaminų sesiją neišlaikė dviejų egzaminų. Susidarė 2 akademinės skolos, kurių negalėjo likviduoti, todėl studijas nutraukė savo iniciatyva. Ji ir atsakovas VšĮ Šiaulių universitetas 2011 m. kovo 1 d. sudarė klausytojo studijų sutartį Nr. 053-SS-2010/344. Sutartis buvo sudaryta vienam pavasario semestrui, turėjo galioti nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 14 d. Nuo 2011-03-01 turėjo klausytojo statusą, pasirinko tik egzaminus laikyti, gal 7 egzaminus, 2 galbūt išlaikė, išėjo, nesiskundė. Ji ir atsakovas Všį Šiaulių universitetas 2012 m. spalio 9 d. sudarė klausytojo studijų sutartį Nr. 053-SS-2012/263 pagal 5,5 metų programą, pats atsakovas kreditus surašė, kurių buvo per daug, ji nesugebėjo pasiruošti egzaminams. Kodėl perėjo iš studentų į klausytojus, nežino. Savo valia parašė prašymus priimti į universitetą ją klausytoja, nes norėjo mokytis. Sutarčių neskaitė, neskaitė, kokie dalykai buvo surašyti, bet pasirašė, nes norėjo mokytis. Mano, kad jai buvo surašyta per daug kreditų ir per ilga numatyta mokymosi trukmė.

5Ieškovės atstovas advokatas Irmantas Tumas palaikė atstovaujamąją, prašė ieškinį tenkinti, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė pripažinti 2011-03-01 ir 2012-10-09 klausytojo studijų sutartis negaliojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 str. 1 d. pagrindu, nes jos prieštarauja LR mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnio 3 daliai ir 93 straipsnio 10 daliai. Ieškovei sutartyse buvo nurodyta per daug kreditų ir ji turėjo per ilgai mokytis, t. y. jai buvo primesta ištęstinė studijų forma, kai turėjo būti nuolatinė. LR mokslo ir studijų įstatymo 47 str. 3 d. nustato, kad studijų ištęstine forma vienų metų apimtis turi būti ne didesnė kaip 45 kreditai. Nuolatinės ir ištęstinės studijų formų aprašo, patvirtinto švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1026, 1.3 p. reikalauja, kad studijų ištęstine forma apimtis turi būti ne mažesnė kaip 20 ir ne didesnė kaip 30 studijų kreditų per metus. Iš to darytina išvada, kad maksimali vieno semestro apimtis turėtų sudaryti ½ maksimalios galimos vienerių studijų metų apimties. Vadinasi, klausytojo studijų sutartis galėjo numatyti studijų apimtį ne mažesnę kaip 10 ir ne didesnę kaip 15 kreditų per semestrą. Tuo tarpu, iš ginčijamų klausytojo studijų sutarčių 8.5 p. matyti, kad pagal 2011 m. kovo 1 d. studijų sutartį vienam semestrui man buvo sudarytas studijų dalykų sąrašas, kurių bendra apimtis sudaro 26 kreditus, o pagal 2012 m. kovo 1 d. sutartį - net 30 kreditų, t.y. gerokai viršijanti teisės aktais nustatytą maksimalią. Dėl to studijų metu ieškovei trūko laiko ruoštis egzaminams. LR mokslo ir studijų įstatymo 93 str. 10 d. nustato, kad asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo (t.y. iki 2009 m. gegužės 12 d.), aukštosios mokyklos turi sudaryti sąlygas baigti studijas. Vadinasi, atsakovas VšĮ Šiaulių universitetas privalėjo ieškovei sudaryti sąlygas tęsti studijas pagal 4 metų nuolatinių studijų programą. Tačiau atsakovas sutiko su ieškove sudaryti tik ištęstinės formos klausytojo studijų sutartį. Pagal LR mokslo ir studijų įstatymo 47 str. 3 d. bendra studijų ištęstine forma trukmė neturi būti daugiau kaip pusantro karto ilgesnė negu nuolatinės formos studijos, analogiškai numatyta ir Nuolatinės ir ištęstinės studijų formos aprašo 1.3 p. Todėl atsakovas, primesdamas ieškovei ištęstinės formos studijas, tuo pačiu primetė ir pusantro karto ilgesnį laikotarpį iki studijų pabaigos. Tokiu būdu buvo pažeista ieškovės teisė įgyti aukštąjį išsilavinimą per protingą terminą. Be to, nepatenkinamos kokybės paslaugos buvo teikiamos. Klausytojas negauna aukštojo mokslo diplomo, bet ieškovė norėjo žinių, o ne diplomo. LR mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnis taikomas ir klausytojui pagal analogiją.

6Atsakovo atstovas S. V. su ieškiniu (1-3 b. l.) nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog palaiko atsiliepime nurodytus argumentus (15-19 b. l.). Paaiškino, kad A. N. studijuoti Šiaulių universitete pradėjo nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. kaip neakivaizdinio skyriaus ( - ) specialybės studentė. Pirmą ir antrą semestrus baigė be akademinių skolų. Laikydama trečiojo semestro egzaminų sesiją neišlaikė dviejų egzaminų, todėl susidarė 2 akademinės skolos. Jai pačiai prašant minėtos studijos buvo nutrauktos. Universitetas ir ieškovė A. N. 2011 kovo 01 d. ir 2012 spalio 9 d. sudarė klausytojo studijų sutartis Nr. 053-SS-2010/344 ir Nr. 053-SS-2012/263 dėl studijų dalykų, numatytų minėtose sutartyse, studijavimo ir klausytojui pageidaujant, šių studijų dalykų egzaminų laikymo. Ieškovė painioja studento ir klausytojo statusus, kurie yra skirtingi, dėl to byloje kilo ginčas. LR mokslo ir studijų įstatymo 54 straipsnis įtvirtina studento ir klausytojo santykį. Ieškovė pati pripažįsta, jog ji buvo klausytoja. Ieškovė sako, jog ji siekė aukštojo mokslo, bet klausytojui nėra išduodamas diplomas, tik pažyma. O baigus nuolatines ar ištęstines studijas gauna diplomą. Dėl studijų kokybės yra įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, jame nustatytų faktų iš naujo ginčyti nebegalima. Klausytojas gali ateiti ir išklausyti tik kai kuriuos dalykus. Ieškovė pati pasirinko dalykų grupes, kurias pageidavo išklausyti, jai LR mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnis netaikomas, čia tik studentams. Įstatymas ko nereglamentuoja, tai paliekama universitetų savivaldai. Studijų tvarką VšĮ Šiaulių universitete reglamentuoja Studijų nuostatai, patvirtinti Universiteto Senato 2008 balandžio 16 d. posėdyje (protokolo Nr. 23) su vėlesniais papildymais, kurie reglamentuoja klausytojų statusą universitete, kas jai ir turėtų būti taikoma. LR mokslo ir studijų įstatymo 93 straipsnis įtvirtina studentams teisę toliau studijuoti. Ieškovė gi po trijų semestrų savo noru nutraukė nuolatines studijas, ji neturi studento statuso, todėl jai negali būti taikoma LR mokslo ir studijų įstatymo 93 straipsnio 10 dalis. Nuolatinės ir ištęstinės studijos taikomos tik studentams. Pats klausytojas pasirenka dalykus, taip sudaroma sutartis ir skaičiuojami kreditai. Gali pasirinkti dalykus net iš atskirų kursų, atskirų dėstytojų ar profesorių. Klausytojas neprivalo lankyti paskaitų ir laikyti egzaminų, kokiu būdu jis klausys tuos dalykus, sprendžia pats klausytojas. Studijų tinklelį patikrina ir patvirtina ekspertai, po to jį tvirtina VšĮ Šiaulių universiteto Senatas, tai vieša informacija, galima pažiūrėti internete. Jokių prašymų ieškovė, jog ji nespėja laikyti egzaminų ar jai paskirta per daug kreditų, nėra pateikusi. Be to, ieškovės reikalavimas netikslus, atsisakė jį tikslinti, nenurodė konkrečios imperatyvios normos, kuri yra pažeista. Atsakovas turi sudaryti sąlygas toliau studijuoti ir būtų sudaręs, bet ieškovė savo noru ir prašymu nutraukė studijas, jos nebuvo atnaujintos. Klausytojo sutartis sudarė laisva valia, niekas jos nevertė.

7Liudytoja E. V. parodė, kad dirba VšĮ Šiaulių universiteto studijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja. Ieškovės asmeniškai nepažįsta, bet su jos asmens byla yra susipažinusi. Paaiškino, kad studento ir klausytojo statusas visiškai skirtingas. Studentas studijuoja pagal visą sudarytą ir Senato patvirtintą studijų programą, o klausytojas pats renkasi dalykus, kurie dėstomi tais metais. Klausytojui suteikiama teisė lankyti paskaitas, bet tai nėra privaloma, bet į tarpinius atsiskaitymus, laboratorinius darbus jis privalo atvykti, egzaminus nori laiko, nori - ne. Renkasi dalykus iš atitinkamos programos, baigiamojo darbo gintis negali, diplomo negauna, tik pažymą. Visi dalykai derinami su klausytoju. Jam nurodžius dalykus, skaičiuojami kreditai. Kiek kreditų gali pasirinkti klausytojas, nėra apibrėžta. Sutartys parengiamos tik suderinus su klausytoju, jeigu klausytojui netinka dalykas, sutartis perdaroma, jeigu per daug kreditų - vėl keičiama sutartis. Ieškovės sudarytose sutartyse ir studijų programose kreditų skaičiai atitiko. Jai kiekviename semestre buvo pridėta po vieną dalyką papildomai, nes neišlaikė dviejų dalykų egzaminų, tai buvo įtraukta į sutartis, ji jas perskaitė, pasirašė. Šiaip klausytojai net ir daugiau kreditų yra pasirinkę, ieškovės pasirinktų dalykų kreditų skaičius nedidelis, arčiau minimalaus palyginti su kitais. Dekanatuose asmenys, norintys būti klausytoju, prašymus parašo, ten yra sudaromos sutartys, o čia stebima, kaip jos vykdomos. Jeigu sutartis sudaryta negerai, ji grąžinama į fakultetą, šiuo atveju to nebuvo.

8Ieškinys netenkintinas.

9Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tarp ieškovės A. N. ir atsakovo VšĮ Šiaulių universiteto 2008 m. gegužės 7 d. buvo sudaryta Šiaulių universiteto ir studento, sutinkančio mokėti visą studijų kainą, sutartis (62 b. l.), pagal kurią nuo 2008-09-01 ieškovė pradėjo Edukologijos fakultete 4 metų ( - ) bakalauro studijas. Iš VšĮ Šiaulių universiteto 2010-03-01 rektoriaus įsakymo (52 b. l.) matyti, kad minėtas studijas A. N. nutraukė savo pačios noru, t. y. ji buvo išbraukta iš studentų jos prašymu. 2011 m. kovo 1 d. tarp ieškovės A. N. ir atsakovo VšĮ Šiaulių universiteto buvo sudaryta klausytojo studijų sutartis Nr. 053-SS-2010/344 (5-6 b. l.). Sutartis buvo sudaryta vienam pavasario semestrui, turėjo galioti nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 14 d. (klausytojo studijų sutarties 1 ?., 20 ?.). Pagal šią sutartį universitetas be kita ko įsipareigojo užtikrinti studijų kokybę bei sudaryti sąlygas ieškovei studijuoti ir jos pageidavimu laikyti šių studijų dalykų egzaminus: Hodegetika. Praktika (3 kreditai); Ugdymo sistemų istorinė raida (3 kreditai), Lietuvių kalbos didaktika 1. Praktika (5 kreditai), Vaiko raidos pedagoginis stebėjimas (3 kreditai), ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas (5 kreditai), Ankstyvas kalbos ugdymas. Praktika (3 kreditai), Edokacinių tyrimų organizavimas. Kursinis darbas (4 kreditai), (klaustytojų studijų sutarties 8.2 p.- 8.5 ?.). Už minėtas studijas ieškovė atsakovui sumokėjo 2028,00 lito dydžio įmoką už studijas (klaustytojo sutarties 9.3 ?., 9.5 ?., 10 ?.). Be to, 2012 m. spalio 9 d. tarp ieškovės A. N. ir atsakovo VšĮ Šiaulių universiteto buvo sudaryta klausytojo studijų sutartis Nr. 053-SS-2012/263 (7-8 b. l.). Sutartis buvo sudaryta vienam rudens semestrui, turėjo galioti nuo 2012 m. spalio 9 d. iki 2013 m. vasario 1 d. (klausytojo studijų sutarties 1 ?., 20 ?.). Pagal šią sutartį universitetas be kita ko įsipareigojo užtikrinti studijų kokybę bei sudaryti sąlygas man studijuoti ir mano pageidavimu laikyti šių studijų dalykų egzaminus: Edukaciniai tyrimai 1. Praktika 1 (3 kreditai); Hodegetika. Praktika 1 (4,5 kredito); Ikimokyklinės pedagogikos (4,5 kredito); Lietuvių kalbos didaktikos (6 kreditai); Profesinės etikos ir komunikacijos (4,5 kredito); Retorikos (3 kreditai); Ugdymo sociologijos pagrindų (4,5 kredito) (klaustytojų studijų sutarties 8.2 ?., 8.5 ?.). Už minėtas studijas ieškovė atsakovui sumokėjo 3393,00 lito dydžio įmoką už studijas (klaustytojo sutarties 9.3 ?., 9.5 ?., 10 ?.).

10Ieškovė mano, kad 2011 m. kovo 1 d. ir 2012 m. spalio 9 d. klausytojo studijų sutartys yra niekiniai sandoriai, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, taip iš esmės pažeidžia jos teisėtus interesus, todėl prašo teismo jas pripažinti negaliojančiomis (CK 1.80 str. 1 d.) ir taikyti restituciją – grąžinti jos sumokėtas įmokas už studijas. Nurodo, jog sutarčių tekstą parengė išimtinai atsakovas VšĮ Šiaulių universitetas. Prieš pasirašant nurodomas sutartis jų sąlygos su ieškove individualiai visiškai nebuvo derinamos ir aptartos. Prašomas pripažinti negaliojančiomis sutartis pasirašė net neskaičiusi tik todėl, kad norėjo greičiau įgyvendinti savo teisę įgyti aukštąjį išsilavinimą. Be to, per daug ieškovei buvo parinkta kreditų, todėl ji nesugebėjo laiku pasiruošti egzaminams, primesta studijuoti pagal ištęstinę studijų formą, t. y. 1,5 karto ilgiau, o ieškovė norėjo įgyti aukštąjį mokslą per protingą terminą, netenkino studijų kokybė.

11Studento ir aukštosios mokyklos santykiai įforminami studijų sutartimi. Standartines studijų sutarties sąlygas nustato Švietimo ir mokslo ministerija, įvertinusi studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) siūlymus. Studentui išduodamas studento pažymėjimas (LR mokslo ir studijų įstatymo 54 str. 1 d., 2 d.). Klausytojo ir aukštosios mokyklos santykiai įforminami sutartimi, aukštosios mokyklos nustatyta tvarka (LR mokslo ir studijų įstatymo 54 str. 3 d.) ir taikomos vienodos teisės ir pareigos su tam tikromis imperatyviomis išimtimis, nustatytomis teisės aktais ir sutartimi, kaip ir studentams. 2008 m. gegužės 7 d. ieškovė su atsakovu buvo sudariusi studijų sutartį (62 b. l.), tačiau ją savo noru pateikdama prašymą nutraukė, kas buvo įforminta VšĮ Šiaulių universiteto 2010-03-01 rektoriaus įsakymu (52 b. l.). Vėliau ieškovė su atsakovu sudarė 2011 m. kovo 1 d. ir 2012 m. spalio 9 d. klausytojo studijų sutartis, kurias ir prašo pripažinti negaliojančiomis, nurodydama, jog jų sąlygos su ieškove individualiai visiškai nebuvo derinamos ir aptartos, buvo paskaičiuota per daug kreditų ir nustatyta per ilga mokymosi trukmė. 2011 m. kovo 1 d. ir 2012 m. spalio 9 d. klausytojo studijų sutartys kvalifikuotinos kaip paslaugų sutartys, reglamentuojamos specifinių aukštojo mokslo santykius reguliuojančių teisės normų. Pagal šias sutartį klausytojui suteikiama teisė studijuoti pasirinktus studijų dalykus ir savo pageidavimu laikyti egzaminus, o klausytojas, be kitų, įgyja pareigą tinkamai priimti aukštosios mokyklos teikiamą studijų paslaugą. Universitete pagal Studijų nuostatus studentui ir klausytojui suteikiamos vienodos teisės ir pareigos, atsakomybė, paskatinimai ir nuobaudos (Studijų nuostatai 8 ir 9 punktai) su imperatyviomis išimtimis, numatytomis LR teisės aktų. Su šiomis pareigomis klausytojui tenka prievolė taip pat laikytis tam tikrų įsipareigojimų: laikytis LR mokslo ir studijų įstatymo, aukštosios mokyklos statuto, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių, Akademinės etikos kodekso (LR mokslo ir studijų įstatymo 55 str. 3 d. 2 ir 3 punktai). Pagal LR mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 4 straipsnio 19 dalį studentas yra asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje, o to paties straipsnio 10 dalį klausytojas yra asmuo, studijuojantis pagal neformaliojo švietimo programas arba atskirus studijų dalykus (jų grupes). VšĮ Šiaulių universitetas ir ieškovė A. N. 2011 kovo 01 d. ir 2012 spalio 9 d. sudarė klausytojo studijų sutartis Nr. 053-SS-2010/344 ir Nr. 053-SS-2012/263 dėl studijų dalykų, numatytų minėtose sutartyse, studijavimo ir klausytojui pageidaujant, šių studijų dalykų egzaminų laikymo. Šiomis sutartimis klausytoja ir VšĮ Šiaulių universitetas įsipareigojo vykdyti sutartinius įsipareigojimus VšĮ Šiaulių universiteto nustatyta tvarka. Toks reglamentavimas atitinka ir LR mokslo ir studijų įstatymo 52 str. 4 d. nuostatas, kuriose nurodyta, kad asmenys, stojantys studijuoti pagal neformaliojo švietimo programas ar atskirus studijų dalykus (jų grupes), priimami aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka, o 54 str. 3 d. numatyta, kad klausytojo ir aukštosios mokyklos santykiai įforminami sutartimi aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Studijų tvarką VšĮ Šiaulių universitete reglamentuoja Studijų nuostatai, patvirtinti Universiteto Senato 2008 balandžio 16 d. posėdyje (protokolo Nr. 23) su vėlesniais papildymais (20-47 b. l.). Jų 3.11. p. yra nustatyta, kad klausytojų priėmimas vykdomas:

  1. Klausytojų priėmimą vykdo fakultetų dekanai, institutų direktoriai - rektoriaus įsakymu paskirta priėmimo komisija; jie ir nustato priimamų klausytojų skaičių kurse, grupėje.
  2. Klausytojų priėmimas į Universitetą įforminamas rektoriaus įsakymu, TSI kursų klausytojų- direktoriaus potvarkiu.
  3. Su klausytojais, studijuojančiais atskirus studijų dalykus (modulius) ar jų ciklus, sudaromos studijų sutartys apibrėžtam studijų laikotarpiui, bet ne ilgesniam kaip vieni mokslo metai; sutartyje nustatytos klausytojo studijų Universitete sąlygos, studijuojami dalykai (moduliai) ir abiejų šalių įsipareigojimai.
  4. Su klausytojais, TSI studijuojančiais pagal Ministerijoje registruotas studijų programas bei kitas čia vykdomas programas, senato patvirtintos formos studijų sutartys sudaromos visam studijų laikui; jose nustatytos klausytojų studijų Universitete pagrindinės sąlygos, abiejų šalių įsipareigojimai.

12Ieškovė A. N. 2011-03-10 (48 b. l.) ir 2012-10-09 (49 b. l.) pateikė prašymus dėl priėmimo į klausytojus studijuoti dalykus, kurie sudaro ciklą ( - )studijų programos 2 kurso 4 semestre ir atitinkamai, kitais metais, tos pačios programos ištęstinės formos rudens semestre. Rektorius priėmė įsakymus atitinkamai Nr. R0120100431 (50 b. l.) ir Nr. R0120120239 (51 b. l.). Konkretūs studijų dalykai įtvirtinti atitinkamose ginčitinose sutartyse, kaip ir reikalauja teisės aktai. Nors ieškovė tvirtino, jog jai nebuvo leista pasirinkti dalykų, nusistatyti jo skaičiaus, tačiau tai paneigė atsakovo atstovas, nurodydamas, jog tik pats klausytojas pasirenka dalykus, kuriuos jis nori studijuoti, tada skaičiuojami kreditai ir sudaroma sutartis. Klausytojas turi teisę pasirinkti net iš atskirų kursų, pasirinkti konkrečius dėstytojus ar profesorius. Studijų tinklelį patikrina ir patvirtina ekspertai, o po to tvirtina Senatas. Minėtas aplinkybes patvirtino liudytoja E. V., nurodydama, jog studentas studijuoja pagal visą studijų programą, o klausytojas renkasi dalykus, kurie dėstomi tais metais iš atitinkamos programos. Visi dalykai derinami su klausytoju, jis nurodo programą, iš kurios renkasi, dalykus. Klausytojo sutartis yra parengiama tik suderinus su klausytoju. Jeigu jam netinka dalykas, sutartis perdaroma, jeigu per daug kreditų, klausytojas kreipiasi ir sutartis vėl keičiama, viskas derinama su norinčiu mokytis asmeniu. Teismas pažymi, jog klausytojo sutartys ieškovės pasirašomos su atsakovu jau nebuvo pirmos, su minėtomis sutartimis ji turėjo teisę susipažinti, pateikti pastabas, nurodyti pageidavimus, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Ji nurodė, jog pasirašė, nes norėjo mokytis. Tačiau mokytis ji galėjo ir bet kurioje kitoje aukštojoje mokykloje, jeigu ją netenkino VšĮ Šiaulių universiteto studijos, mokymosi sąlygos ar pan., galėjo kreiptis į kitą aukštąją mokyklą, tačiau to nepadarė, kodėl, paaiškinti negalėjo. Be to, jeigu ieškovei buvo sudėtinga spėti laiku atlikti užduotis, laikyti egzaminus, ji nespėjo jiems pasiruošti, kaip jau minėta aukščiau, ji turėjo teisę pateikti prašymus. Tačiau ieškovė dekanatui nepateikė jokio prašymo, kad sutartį pakeistų, sumažintų kreditų skaičių ar kad nespėja išlaikyti egzaminų. Į bylą tokių duomenų nepateikė nei ieškovė, nei atsakovas. Iš to darytina išvada, kad pasirašytos klausytojo sutartys ją tenkino, todėl jos argumentas, kad prieš pasirašant nurodomas sutartis, jų sąlygos su ieškove individualiai visiškai nebuvo derinamos ir aptartos, atmestinas, kaip nepagrįstas. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovė minėtas sutartis pasirašė savo valia. Tai ji pati patvirtino teismo posėdyje.

13Ieškovė 2011-03-01 ir 2012-10-09 klausytojo studijų sutartis prašo pripažinti negaliojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 str. 1 d. pagrindu, nes jos prieštarauja LR mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnio 3 daliai ir 93 straipsnio 10 daliai.

14Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms, t.y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Imperatyvi įstatymo nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009, kt.). Imperatyvios teisės normos yra privalomos ir jų savo valia sandorio subjektai negali keisti, todėl sandoriai, pažeidžiantys tokias normas, yra niekiniai. Pripažįstant sandorius negaliojančiais pagal komentuojamą straipsnį, būtina nurodyti ir konkrečią imperatyvią normą, kuriai sandoris prieštarauja.

15Sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 straipsnis). Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008, kt.).

16LR mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnio 3 dalis numato, kad studijų nuolatine forma vienų metų įprastinė apimtis yra 60 kreditų, bet ne mažiau kaip 45 kreditai. Studijų ištęstine forma vienų metų apimtis turi būti ne didesnė kaip 45 kreditai, o bendra studijų šia forma trukmė neturi būti daugiau kaip pusantro karto ilgesnė negu nuolatinės formos studijos, šioms taikant 60 kreditų normą. LR mokslo ir studijų įstatymo 93 straipsnio 10 dalis numato, kad asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, aukštosios mokyklos turi sudaryti sąlygas baigti studijas. Pažymėtina, jog nei viena iš šių normų nėra imperatyvi. LR mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnio 2 dalis numato, kad studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Nuolatinės ir ištęstinės studijų formų aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Baigus skirtingų studijų formų studijų programas, įgytas išsilavinimas yra lygiavertis. LR Švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakyme Nr. ISAK – 1026 „Dėl nuolatinės ir ištęstinės studijų formų aprašo patvirtinimo“ matyti, jog nuolatinės ir ištęstinės studijų formos taikomos tik studentams, o ne klausytojams. LR Švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakyme Nr. ISAK – 1026 „Dėl nuolatinės ir ištęstinės studijų formų aprašo patvirtinimo“ 1.2 punkte numatyta, kad studijų nuolatine forma apimtis turi būti ne mažesnė kaip 30 ir ne didesnė kaip 40 studijų kreditų per metus; 1.3 punkte numatyta, kad studijų ištęstine forma apimtis turi būti ne mažesnė kaip 20 ir ne didesnė kaip 30 studijų kreditų per metus; tokių studijų trukmė neturi būti daugiau kaip pusantro karto ilgesnė už studijų nuolatine forma trukmę, šioms taikant 40 kreditų normą. Jau aukščiau paminėta, jog studento ir klausytojo statusas labai skiriasi: pagal LR mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 19 dalį studentas yra asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą nuolatine ar ištęstine studijų forma, o klausytojas yra asmuo, studijuojantis pagal neformaliojo švietimo programas arba atskirus studijų dalykus (jų grupes) (LR mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 10 dalis). Neformalusis suaugusiųjų švietimas – asmens ir visuomenės interesus atitinkantis švietimas pagal įvairias neformaliojo suaugusiųjų švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, teikiamas ne jaunesniems negu 18 metų asmenims (LR neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Minėtam švietimui netaikoma nuolatinė ar ištęstinė studijų formos. Klausytojui netaikomos ir negali būti taikomos nuolatinė ar ištęstinė studijų formos, jiems taip pat netaikomos teisės aktų normos, reglamentuojančios kreditų kiekį, nes klausytojas studijuoja atskirus dalykus, kuriuos ir jų kiekį pasirenka pats. Tai patvirtino teismo posėdyje tiek atsakovo atstovas, tiek liudytoja E. V.. Pažymėtina, jog mokymo įstaiga ar jos atstovai negali žinoti, kiek ir kokių dalykų parinkti atskiriems asmenims, jie tai sprendžia patys pagal savo galimybes ir sugebėjimus. Nors ieškovė pati teismo posėdžio metu pripažino, jog nuolatines studijas ji savo pačios noru ir prašymu buvo nutraukusi, nes nesugebėjo likviduoti dviejų skolų, kad ji pagal 2011-03-01 ir 2012-10-09 klausytojo studijų sutartis buvo klausytoja, tačiau jai prašo taikyti teisės normas, reglamentuojančias studento statusą ir netaikomas klausytojo statusui. Be to, su klausytojais, studijuojančiais atskirus studijų dalykus (modulius) ar jų ciklus, sudaromos studijų sutartys apibrėžtam studijų laikotarpiui, bet ne ilgesniam kaip vieni mokslo metai (Studijų nuostatai 3.11.3 p.). Su ieškove 2011-03-01 ir 2012-10-09 klausytojo studijų sutartys buvo sudarytos tik vienam semestrui (pavasario ir rudens), net ne metams laiko, todėl ieškovės argumentas, kad jai buvo primestos per ilgos trukmės studijos, atmestinas, kaip nepagrįstas. Ieškovė nuolatines studijas, kurias pradėjo 2008 m., galėjo tęsti, tačiau nutraukė savo noru ir prašymu (tai pati pripažino tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu, tai įrodo jos rašytinis prašymas), todėl mokymo įstaiga, nors privalėjo, tačiau neturėjo galimybės jai sudaryti sąlygų tęsti minėtas studijas ir dėl to nėra atsakovo kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuolatines studijas nutraukė pati savo valia, o pagal 2011-03-01 ir 2012-10-09 klausytojo studijų sutartis buvo klausytoja, jai negali būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios studento statusą, todėl jos argumentai dėl jai mokymo įstaigos nustatyto per didelio kreditų kiekio, parinktų dalykų ir per ilgos mokymosi trukmės, atmestini, kaip nepagrįsti.

17Taip pat jos argumentai dėl mokymosi kokybės atmestini, kaip nepagrįsti, nes dėl to yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-137-291/2014, nes turi res judicata ir prejudicinę galią, kuri įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią.

18Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad sutarčių pripažinti negaliojančiomis ir taikyti restitucijos nėra pagrindo, ieškinys atmestinas.

19CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovei buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (10 b. l.), todėl žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš ieškovės nepriteistinos, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 2 d.).

20Iš ieškovės atsakovui VšĮ Šiaulių universitetui išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti nepriteistinos, nes šių išlaidų priteisti jie neprašė ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

22Ieškinį atmesti.

23Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. Ieškovė A. N. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu (1-3 b.... 4. Ieškovė A. N. teismo posėdžio metu ieškinį (1-3 b. l.) palaikė, prašė... 5. Ieškovės atstovas advokatas Irmantas Tumas palaikė atstovaujamąją, prašė... 6. Atsakovo atstovas S. V. su ieškiniu (1-3 b. l.) nesutiko, prašė ieškinį... 7. Liudytoja E. V. parodė, kad dirba VšĮ Šiaulių universiteto studijų... 8. Ieškinys netenkintinas.... 9. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tarp ieškovės A. N. ir atsakovo... 10. Ieškovė mano, kad 2011 m. kovo 1 d. ir 2012 m. spalio 9 d. klausytojo... 11. Studento ir aukštosios mokyklos santykiai įforminami studijų sutartimi.... 12. Ieškovė A. N. 2011-03-10 (48 b. l.) ir 2012-10-09 (49 b. l.) pateikė... 13. Ieškovė 2011-03-01 ir 2012-10-09 klausytojo studijų sutartis prašo... 14. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio... 15. Sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja,... 16. LR mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnio 3 dalis numato, kad studijų... 17. Taip pat jos argumentai dėl mokymosi kokybės atmestini, kaip nepagrįsti, nes... 18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad sutarčių pripažinti... 19. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 20. Iš ieškovės atsakovui VšĮ Šiaulių universitetui išlaidos advokato ar... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 22. Ieškinį atmesti.... 23. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių...