Byla 2A-378/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1737-601/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Viva Victoria“ ieškinį atsakovui V. J. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1 580 557,66 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1 t., b. l. 3-5). Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d nutartimi ieškovui UAB „Viva Victoria“ iškelta bankroto byla (įsiteisėjo 2010 m. birželio 1 d.). Iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės direktoriumi buvęs atsakovas padarė ieškovui 1 580 557,66 Lt nuostolių, kadangi laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 1 d. gavęs iš įmonės avansinių mokėjimų dalį pinigų sumas panaudojo ne įmonės ūkio išlaidoms ir nėra dokumentų patvirtinančių šių lėšų panaudojimą įmonės interesais. Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovas patyrė 1 580 557,66 Lt nuostolių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsakovo pateikta sutartis su Rusijos bendrove „Neva-Logistik“ ir pajamų kasos orderiai nelaikytini dokumentais, patvirtinančiais įmonės pinigų panaudojimą, nes šie dokumentai atsirado tik nagrinėjant bylą teisme, įmonėje jų nebuvo, susisiekti su šia Rusijos įmone nėra galimybės, produkcijos iš šios įmonės ieškovas nėra gavęs. Be to, atsakovas save, kaip skolininką ieškinio sumai, yra nurodęs debitorinių įsiskolinimų sąraše.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovui 1 580 557,66 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei valstybei 19 806 Lt žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (3 t., b. l. 148-150). Teismas sprendė, kad atsakovo, kaip įmonės vadovo, veiksmai (neveikimas) paimtų iš bendrovės pinigų ūkio išlaidoms atžvilgiu yra neteisėti, nes atsakovas negrąžino įmonei paimtų pinigų ir nepateikė jų panaudojimą įmonės interesais patvirtinančių dokumentų. Nurodė, kad atsakovas pats iš esmės pripažino paėmęs iš įmonės pinigus, naudojo juos savo asmeniniams interesams tenkinti. Atsakovo pateiktas kontraktas su Rusijos Rusijos bendrove „Neva-Logistik“ ir pajamų kasos orderiai, kuriais grindžiamas paimtų pinigų panaudojimas, laikytini nepakankamais patvirtinti pinigų panaudojimą įmonės interesams, nes šie dokumentai nebuvo įmonėje apskaityti, jie pateikti tik bylą nagrinėjant teisme. Be to, paimti iš įmonės pinigai buvo skirti ūkio išlaidoms, o ne sandoriui vykdyti. Teismas atsakovo nurodomo kontrakto tikrumą vertino kaip abejotiną, nes kontrakto sąlygos labai abstrakčios (neįvardinta konkreti produkcija, pristatymo vieta ir pan.), atsakovas nurodė, kad jau negali susisiekti su šia Rusijos įmone (jos direktoriumi), kad atsakovas medieną važiavo apžiūrėti į Rusiją, o pinigus mokėjo (didelėmis sumomis grynaisiais) Rusijos įmonės direktoriui Lietuvoje, kasos pajamų orderiuose atspausdinti kai kurie žodžiai be pradžios arba galūnės, vizualiai matyti kasos pajamų orderių iškirpimo požymiai (pagal jų linijas ir kraštelius). Todėl konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių paimtų pinigų panaudojimą.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovas V. J. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą (3 t. b. l. 152-154). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

91. Teigia, kad jis įmonės lėšas panaudojo tikslingai, t.y. vykdydamas 2008 m. kovo 1 d. kontraktą Nr. 21/7, kurio bendra vertė buvo 1 350 000 eurų. Taip pat teismui buvo pateikti įrodymai, t.y. 4 kasos pajamų orderiai, kurie patvirtino, jog apeliantas sumokėjo 498 500 eurų Rusijos bendrovei už medieną.

102. Teismas neteisingai interpretavo apelianto žodžius, pasisakydamas, kad apelianto teigimu pinigai yra jo ir jis gali elgtis kaip nori. Apeliantas siekė praplėsti ieškovo veiklą, kadangi įmonės veikla besiverčiant tik turizmo paslaugų teikimu nebuvo pelninga.

11Ieškovas atsiliepimo nepateikė, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tvirtina, kad apeliantas naudojosi BUAB „Viva Viktorija“ kasos pinigais taip kaip norėjo, už jų išleidimą įmonei neatsiskaitydavo, naudojos juos įvairiems tikslams, nesusijusiems su BUAB „Viva Viktorija“ veikla, įmonės pinigus prilygino savo nuosavybei. Apelianto minimas kontraktas ir kasos pajamų orderiai atsirado po bankroto bylos iškėlimo, įmonėje neapskaityti, todėl kyla abejonių dėl jų tikrumo. Be to, tarp UAB „Viva Viktorija“ dokumentų nėra jokių PVM sąskaitų- faktūrų, važtaraščių ar bet kokių kitų dokumentų, kurie galėtų patvirtinti apelianto dėstomas aplinkybes.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

14Byloje kilo ginčas dėl apelianto kaip įmonės vadovo civilinės atsakomybės už padarytą turtinę žalą bendrovei, nes jo paimtos iš įmonės piniginės lėšos panaudotos ne pagal tikslinę jų paskirtį, nepateikiant šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Apeliantas tvirtina, kad įmonės lėšas panaudojo vykdydamas 2008 m. kovo 1 d. kontraktą Nr. 21/7, kurio bendra vertė buvo 1 350 000 eurų. Nurodė, kad teismui buvo pateikti įrodymai, t.y. keturi kasos pajamų orderiai, kurie patvirtino, jog apeliantas, vykdydamas minėtą sutartį, sumokėjo 498 500 eurų Rusijos bendrovei už medieną.

15Apeliacinis skundas netenkintinas.

16Ieškovui UAB „Viva Victoria“ bankroto byla iškelta 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi. Apeliantas nuo 2005 m. balandžio 11 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo šios bendrovės direktoriumi (3 t., b. l. 23-26). Byloje nustatyta, kad jis laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 1 d. gavo iš vadovaujamos bendrovės 1 580 557,66 Lt sumą ūkio išlaidoms. Apeliantas neginčija pinigų paėmimo iš bendrovės lėšų fakto. Apeliantas yra įtrauktas į bankrutuojančios įmonės debitorių sąrašą su skola 1 580 557,66 Lt sumai (3 t., b. l. 120). Tačiau apeliantas tvirtina šiuos pinigus panaudojęs įmonės interesams tenkinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto veiksmai (neveikimas) paimtų iš bendrovės ūkio išlaidoms lėšų atžvilgiu yra neteisėti.

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės klausimai buvo ne kartą analizuoti. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009; kt.). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.)

18Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto nurodomi pateikti dokumentai nepagrindžia pinigų panaudojimo įmonės interesams.

19Pinigai iš įmonės ūkio reikmėms apeliantui buvo išduodami nuo 2006 iki 2010 metų. Apeliantas pateikė teismui 2008 m. kovo 1 d. kontraktą Nr. 21/7 su Rusijos Federacijoje įregistruota transporto ir ekspedicijos kompanija Neva-Logistik dėl produkcijos įsigijimo ir transportavimo (3 t., b. l. 74-83). Iš sutarties priedo matyti, kad šia sutartimi buvo siekiama Rusijoje įsigyti medienos už 1 350 00 eurų. Tačiau bankrutuojančioje įmonėje nebuvo jokių duomenų apie šią sutartį, įmonėje nėra jokios produkcijos įsigytos šios sutarties pagrindu, nėra duomenų apie jos sandėliavimą ar realizavimą. Apelianto teismui pateikti keturi kasos pajamų orderiai, patvirtinantys 498 500 eurų sumos sumokėjimą Rusijos bendrovei už medieną (3 t., b.l. 84-86), taip pat nėra įtraukti į bankrutuojančios įmonės finansinius dokumentus, nors atsiskaitymai vyko dar 2008-2009 metais, o bankroto byla įmonei iškelta 2010 m., suma yra itin ženkli. Apelianto pateikta sutartis sudaryta 2008 metais, avansiniai mokėjimai atlikti 2008 - 2009 metais. Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis). Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso apskaitą. Taigi, apeliantas nepateikė įmonei teisės aktuose nustatyta tvarka dokumentų, pagrindžiančių pinigų panaudojimą. Tačiau ne tik tai lemia apelianto atsakomybę, nes kitos bylos aplinkybės verčia apskritai abejoti realiu, juo labiau, protingu sutarties vykdymu. Pagal minėtos sutarties 4 dalį prekių pristatymas turėjo būti vykdomas pagal papildomai suderintą grafiką po kiekvienos suderintos prekių partijos apmokėjimo patvirtinimo, pardavėjas prieš penkias dienas iki suderinto pagal grafiką pristatymo termino faksu turėjo patvirtinti pasirengimą suderintos prekių partijos išsiuntimui, pirkėjas turėjo už ją iš dalies apmokėti dar prieš prekių išsiuntimą. Pagal sutarties 7.1 punktą pirkėjas atlieka mokėjimus per šešias dienas nuo pranešimo apie prekių pasirengimo išsiuntimo datos. Tuo tarpu nėra jokių duomenų, jog šios sutartinės nuostatos apskritai buvo realizuotos - realiai šalių derinti prekių išsiuntimo grafikai, gauti kokie nors pranešimai apie prekių partijos išsiuntimo pasirengimą ir pan. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovas privalėjo įrodyti, jog apeliantas veikė neprotingai, nesąžiningai ir nelojaliai, teisėjų kolegija pažymi, jog net ir sutikus su šalių sutarties sudarymu įmonės interesais ir realaus jos vykdymo ketinimais, niekaip nebūtų pateisinami apelianto veiksmai, kai sumokėjus pirmąją sumą 2008 m. kovo 28 d., įmonės pinigai po metų, nepaisant prekių negavimo, buvo toliau mokami pardavėjui. Tuo tarpu apeliantas pats teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad šį sandorį jis vykdo kaip fizinis asmuo ir paimtus iš įmonės pinigus grąžins (3 t., b.l. 123). Tokie apelianto paaiškinimai leidžia spręsti, kad jis, sudarydamas šią sutartį nors ir bendrovės vardu, faktiškai veikė kaip fizinis asmuo. Juolab, kad pats pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tvirtino, kad atsižvelgiant į tai, kad įmonė yra jo, manė pinigus galintis naudoti kaip nori. CK 2.87 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvio sutikimo. Teisėjų kolegija sutinka, kad jis kaip bendrovės akcininkas ir vadovas turi sprendimo priėmimo teises organizuojant bendrovės veiklą bei jos tikslus, sprendžiant įmonės pinigų investavimo perspektyvas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis 12 dalis), tačiau įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi, įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams.

20Šie išdėstyti duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tarp apelianto neteisėtų veiksmų, pasireiškusių įmonės ūkio reikmėms skirtų pinigų paėmimu ir negrąžinimu įmonei, nepateikiant jų panaudojimą patvirtinančių dokumentų, ir atsiradusios turtinės žalos (nuostolių) yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.246-6.249 straipsniai). Apelianto pateikti duomenys ir įrodymai šių aplinkybių ir jo kaltės prezumpcijos nepaneigė. Pagaliau, kaip minėta, pats apeliantas save yra ir nurodęs įmonės debitorių sąraše.

21Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

23Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1 580 557,66 Lt žalos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atsakovas V. J. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 9. 1. Teigia, kad jis įmonės lėšas panaudojo tikslingai, t.y. vykdydamas 2008... 10. 2. Teismas neteisingai interpretavo apelianto žodžius, pasisakydamas, kad... 11. Ieškovas atsiliepimo nepateikė, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 14. Byloje kilo ginčas dėl apelianto kaip įmonės vadovo civilinės atsakomybės... 15. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 16. Ieškovui UAB „Viva Victoria“ bankroto byla iškelta 2010 m. gegužės 20... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įmonės administracijos vadovo... 18. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 19. Pinigai iš įmonės ūkio reikmėms apeliantui buvo išduodami nuo 2006 iki... 20. Šie išdėstyti duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad... 21. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 23. Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą....