Byla 2S-396-115/2010
Dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-17102-96/2009 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei E. J. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas prašė Vilniaus m 2 apylinkės teismo 2008-12-16 sprendimą dėl tos dalies, kuria priteista atsakovei iš ieškovo piniginė turto dalies kompensacija 90.000 Lt pakeisti: priteistą atsakovei iš ieškovo turto dalies kompensaciją sumažinti iki 52.500 Lt.

4Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. spalio 20 d. nutartimi (b.l. 4-5) ieškovo R. J. ieškinį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

5Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus m. 2 apylinkės 2008-12-16 teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-12210-820/2008 buvo nutraukta pareiškėjų E. J. ir R. J. santuoka ir patvirtinta jų pateikta teismui sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal šį sprendimą buvo padalintas santuokoje įgytas turtas. Ieškovui atiteko vieno kambario butas, esantis Vydūno g. 23-62, Vilniuje natūra, o atsakovei 90.000 Lt piniginė kompensacija už butą. Sprendimas įsiteisėjo ir nebuvo apskustas nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 279 str. 4 d. ir CK 3.53 str. 3 d., tačiau pažymėjo, jog negali būti keičiama sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių turto padalijimo, nes tai galėtų pažeisti trečiųjų asmenų interesus. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis, kurios susijusios su nepilnamečio vaiko išlaikymu, jo gyvenamosios vietos ir buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu. Teismas sprendė, jog ieškinys dėl sutuoktinių turto padalijimo negali būti nagrinėjamas teisme, nes jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas išaiškino ieškovui, kad jis turėtų svarstyti galimybę dėl proceso atnaujinimo civ. byloje Nr.2-12210-820/2008.

6Apeliantas (ieškovas) R. J. pateikė atskirąjį skundą (b.l.10-12), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismas, neteisingai nustatęs dalintino santuokoje įgyto nekilnojamojo turto kainą, pažeidė apelianto interesus. Nors atsakovė įsipareigojo reikalauti iš apelianto piniginės kompensacijos pagal realią nekilnojamojo turto rinkos kainą, tačiau elgiasi nesąžiningai. Teigia, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė. Mano, jog CK 3.119 str. nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes pabaigoje, laiko atžvilgiu gali būti siejama su jo minėtomis aplinkybėmis, t.y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu. Teismas turėtų atsižvelgti ir į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Teigia, jog svarbi ir reikšminga aplinkybė, kad teismas, nustatęs dalijamo turto vertę, sutuoktiniams tenkančias turto dalis, turtą padalijo taip, kad vienam iš sutuoktinių priteista nepagrįstai didelė kompensacija pinigais. Dėl neišvengiamumo ir spartaus kainų kritimo nekilnojamojo turto rinkoje per 2008-2009 m. laikotarpį ginčo buto Vilniuje piniginė vertė itin gerokai sumažėjo. Tai yra objektyvus, nuo šalių valios nepriklausomas veiksnys, kurį nulėmė valstybėje vykstantys ekonominiai procesai. Nekilnojamojo turto kainų atitinkamu laikotarpiu kritimas apie 30 proc. pripažintas visiems žinoma aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 str. l p.). Apeliantas vadovaujasi ir teismų praktika (LAT civilinėje byloje 3K-3-255/2009).Mano, jog nepagrįsta teismo išvada, kad negali būti keičiama sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių turto padalijimo, nes tai galėtų pažeisti trečiųjų asmenų interesus. Pažymi, jog šioje byloje negali būti pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Mano, jog tokia situacija suponuoja būtinumą teismui, sprendžiant dėl dalijamo turto vertės ir turto dalies kompensacijos, priteistos iš apelianto E. J. dydžio be ekspertų išvadų, reikšmingų dalijamo turto vertei ir kompensacijos dydžiui nustatyti, paisyti visiems žinomos aplinkybės - nekilnojamojo turto kainų kritimo. Apeliantas vadovaujasi LR CK 3.53 str. ir mano, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo dėl dalis, kuria išspręsta dėl kompensacijos E. J. priteisimo, keistina, iš apelianto E. J. priteista turto dalies kompensacija pinigais turi būti mažintina iki 52.500 Lt.

7Apelianto (ieškovo) R. J. skundas netenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

9Apeliantas (ieškovas), prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį, vadovaujasi CK 3.53 str. 3 d. įtvirtinta teisės norma, kuri nustato, jog teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

10Apelianto teigimu, teismas, nustatęs dalijamo turto vertę, sutuoktiniams tenkančias turto dalis, turtą padalijo taip, kad vienam iš sutuoktinių priteista nepagrįstai didelė kompensacija pinigais; o dėl spartaus kainų kritimo nekilnojamojo turto rinkoje per 2008-2009 m. laikotarpį ginčo buto Vilniuje piniginė vertė itin gerokai sumažėjo.

11Pažymėtina, jog bendroji taisyklė yra ta, jog teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tačiau CK 3.53 str. 3 d. įtvirtina bendrosios taisyklės išimtį, numatydama galimybę pakeisti priimtą sprendimą.

12CK normose, reglamentuojančiose santuokos nutraukimą, įtvirtinta taisyklė, kad nutraukiant santuoką toje pačioje byloje kartu būtina išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu (CPK 385 str. 1 d.). Į tokių spręstinų klausimų sąrašą įtrauktas ir sutuoktinių turto padalijimas. Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 str. 1 d. 2 p., 3.52 str. 2 d.). Šią sutartį teismas, prieš tai patikrinęs jos sąlygų teisėtumą, patvirtina sprendimu, kuriuo nutraukia santuoką, sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 str. 3 d.). Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus, kaip jau buvo minėta nutartyje, šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 3.53 str. 3 d. normoje nustatyta teismo sprendimo res judicata taisyklės išimtis, todėl ji neturėtų būti aiškinama plečiamai. Taigi, dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008, R. B. v. P. B.; 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008, E. G. v. R. G,; 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-872/2003, E. G. v. E. G.; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006, O. M. v. R. M., 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-474/2006 , B. M. v. A. M. ir kt.).

13Teisėjų kolegija, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nenukrypdamas nuo suformuotos Lietuvos teismų praktikos, skundžiamoje nutartyje nurodė, jog negali būti keičiama sutarties santuokos nutraukimo pasekmių ir teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių turto padalijimo. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog jis, manydamas, kad yra pažeistos jo subjektinės teisės ir teisėti interesai, gali pasirinkti kitokius teisinės gynybos būdus, įskaitant galimybę pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jei tam yra CPK 366 str. nustatyti pagrindai (tokią galimybę pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas).

14Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto (ieškovo) R. J. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

15Be to, iš apelianto (ieškovo) R. J. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

20Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-17102-96/2009 palikti nepakeistą.

21Priteisti iš apelianto ((ieškovo) R. J. valstybei 4,15 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Ryšiai